Bezdonių laikraštis Nr. 1

Komentarze

Transkrypt

Bezdonių laikraštis Nr. 1
2010 gruodis • Nr. 1 (1)
BEZDONIŲ ŠVČ. M. MARIJOS AUŠROS VARTŲ GAILESTINGUMO MOTINOS
PARAPIJOS LAIKRAŠTIS
Susitikimai
KALĖDŲ VARPAI
Kur tu, sesuo gera, kur jūs, draugai, likimo
Į vakarus ar šaltą šiaurę nunešti?..
Kur šauks visus varpai Dangaus Taikos gimimo.
Kur mus visus nuves žiemos takai balti?.
Tartum Kalėdų baltos gėlės, baltos eglės
Pražydo Jėzaus šventei kloniuos ir kalnuos,
Kažkur prie židinio susėdus šeimai bėglio
Apie kūčias mama dukrelei taip niūnuos:
– „Mūs parapijos bažnyčios prakartėlės,
Kur gimė Kristus, tu, mažyte, nežinai...
Ten nuo altoriaus krito rožės Teresėlės,
O čia aplinkui – sniegas, uolos ir kalnai...“
Ir širdį liūdną spaus kančia kaip ledo pančiai,
Ir kaip šešėlis – tiesis juodas ilgesys,
Ir niekur Kärnteno kalnuos neradus ramsčio,
Zigzagais širdį vienuma plėš ir raižys.
Ir atminty atgis Bernelių šventos Mišios,
Ir kaip žarijos, visos žvaigždės atsigaus,
Ir širdyje, tarytum tėviškėn sugrįžus,
Varpai ir giesmės ir vargonų maldos gaus.
Tik neateis sesuo, nei jie, draugai, likimo
Bangôs į nežinią bedugnę nunešti,
Tik nenutils varpai Dangaus Taikos gimimo,
Tik bėgs pavasarin žiemôs takai balti...
Bernardas BRAZDŽIONIS
1944-12-16
Šiame numeryje:
• Kunigą A. Bortiak išlydint
• Kūčių vakarienė
• Dzień Papieski
• Szkolne święto
1
KALĖDOS
Kalėdų varpai
2Kalėdas pasitinkant
3
Kunigą Albertą Bortiak
išlydint
5
Kūčių vakarienė
6
Gerumo diena
7
Nie bój się tajemnic
9Dziękczynienie
9Dzień Papieski
10Szkolne święto
11Pielgrzymka
G R A P H I C
D E S I G N
F R E E B I E S :
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
TURINYS
F O R
M O R E
Bezdonių parapijos laikraštis
Elektroninis paštas: baznycia.
[email protected]
BEZDONIŲ PARAPIJA
junkitės
dalyvaukite
diskutuokite
Kviečiame prisidėti rengiant kitus
numerius.
2
Kalėdas pasitinkant
Mato evangelijoje pasakyta: „Kur du ar trys
susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų"
(Mt 18, 20). Bet kad rastųsi galimybė šiam
ryšiui, reikia, kad tie du trys turėtų drąsos
pasakyti „tebūnie“. Kaip kad Marija ištarė:
„tebūna man, kaip tu pasakei” (Lk 1, 38).
Adventas tiesiog primygtinai primena mums, kaip svarbu
išsiugdyti tokį tikėjimą ir pasitikėjimą, kad į patį netikėčiausią
ir avantiūristiškiausią Dievo kvietimą galėtume neabejodami
ištarti: „tebūna man, kaip tu pasakei“. Nes ar įmanoma
bendrystė ko nors vardan, užvėrus duris tam „kažkam“,
atmetus jo kvietimą?
Adventinis nuščiuvimas taip pat asocijuojasi su
besilaukiančios Marijos nuščiuvimu, su kiekvienos motinos
nuščiuvimu, kuris yra natūralus ruošimosi pasitikti ateisiantį
etapas, nors tas, kuris ateis, jau yra su savo motina, yra jos
dalis...
Visos motinos dalį savęs atiduoda pasauliui. Marija atidavė
geriausiąją savo dalį – absoliutaus tikėjimo ir pasitikėjimo
vaisių, - mūsų visų Išganytoją. Tą, kuris atėjo, kad būtų
nukryžiuotas už mus ir dėl mūsų, ir iš meilės mums kaskart vėl
būtų tarp mūsų, jei tik mes veiksime jo vardu.
Ar mes veikiame, ar susitelkiame jo vardu? Mes skubame
vykdyti planus „viršininko vardu“, kurpiame projektus „ES
vardu“, planuojame valstybės gerovę „vartojimo vardu“... ir
visas mūsų vertimasis per galvą, viršvalandžiai ir savaitgalių
darbai išaugo į nesibaigiančią krizę. Nes nė vienoje tų
santalkų nėra Dievo. Yra tik mamonos ištroškę dievai – laisvoji
rinka, vartojimas, pelnas...
Neturėk kitų dievų, tik mane vieną...
Jis, Vienatinis, mums ir vėl turi užgimti iš mūsų nuoširdaus ir
besąlyginio fiat, „tebūna man, kaip tu pasakei“...
Kun. A. Mitkevičius
KALĖDOS
Kunigą Albertą Bortiak išlydint
G R A P H I C
D E S I G N
F R E E B I E S :
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
3
M O R E
Kūčios ir šv. Kalėdos
– vienos didžiausių ir
laukiamiausių švenčių. Su
jomis susiję daug gražių
tradicijų.
Apie XX a. vidurį imta
puošti ir eglutes. Pirmieji
eglučių papuošalai
buvo gaminami iš
šiaudų bei spalvoto
popieriaus. Eglutę
puošdavo Kūčių dieną,
kuri žymėdavo saulės
virsmą, saulėgrįžą,
ūkinių metų pabaigą,
o krikščioniškame
kalendoriuje – Jėzaus
Kristaus gimimą.
Kūčios – Kalėdų išvakarių
apeiginė vakarienė. Žodis
kūčia, pasak kalbininko
K.Būgos, pasiskolintas iš
graikų k. ir juo pirmiausia
buvo vadintas tradicinis
patiekalas, gaminamas
iš įvairių virtų grūdų su
aguonų pienu ir medumi.
Kiti Kūčių pavadinimą
kildina iš žodžio kūtė,
reiškiančio patalpą,
kurioje gimė kūdikėlis
Jėzus. Kūčių dieną
tradiciškai laikomasi
sauso pasninko. Žmonės
ne tik pasninkaudavo,
bet ir stengėsi susitaikyti
su savo šeimos nariais ir
kaimynais. Beveik visoje
Lietuvoje būta papročio
tą dieną padaryti gerą
darbą vargšams.
Vienas iš svarbiausių
šventos vakarienės
patiekalų buvo kūčiukai,
kepami ne tik iš kvietinių,
bet ir iš ruginių, grikių
miltų. Dar vienas būtinas
apeiginis patiekalas –
kisielius, spanguolinis
arba avižų. Žemaičiai
Kūčioms iki šių dienų
verda cibulynę. Šiaurės
Lietuvoje populiarus
buvęs pasninko
patiekalas žilginis.
Grūstuvėje sugrūstos
kanapių sėklos
užpilamos vandeniu,
gerai išmaišomos ir
kaitinamos ant ugnies.
Užvirus įdedama
svogūnų, pasūdoma ir
vėl maišoma. Valgoma su
šutintomis bulvėmis.
Retas aukštaitis Kūčių
vakarą apsieina be
šutintų kviečių, kuriuos
maišo su medumi, ir be
barščių su „ausytėmis“
(grybais įdarytais
virtinukais). Būtini ir
žuvies patiekalai. Iš
viso turėdavo būti 12
patiekalų, ir šis skaičius
siejamas su 12 apaštalų
buvimu arba tuo, kad
metai turi 12 mėnesių ir
kiekvienam jų skirta po
atskirą patiekalą.
Kūčių vakarienė
paprastai pradedama
patekėjus Vakarinei
žvaigždei. Susėsdavo
visi šeimos nariai,
tikėdami, kad tai padės
sustiprinti šeimos
santarvę. Nepalikdavo tą
F O R
2010 m. rugpjūčio 15 dieną Bezdonių parapija
atsisveikino su kunigu Albertu Bortiak. Kunigas
Albertas Bezdonių parapijoje darbavosi 5 metus,
skelbė Dievo žodį, su meile ir
dėkingumu teikė sakramentus,
klausė išpažinčių, būrė
lietuvių ir lenkų benruomenes,
lankydavosi mokyklose,
dalyvaudavo įvairiuose
renginiuose. Dėkojame
kunigui Albertui Bortiak už
vaisingas pastangas ir linkime jam Dievo palaimos
ir sėkmės jo tarnystėje.
2010 m. rugpjūčio 23 d. įvyko parapijos kanoninis
perdavimas, dalyvaujant dekanui kun. teol. dr.
E. Kirstukui. Bezdonių parapijos administratoriumi,
J. E. kardonolo A. Bačkio sprendimu, paskirtas
kunigas Arūnas Mitkevičius.
Kūčių
vakarienė
KALĖDOS
F O R
M O R E
G R A P H I C
D E S I G N
F R E E B I E S :
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
vakarą vienų ir vienišų
kaimynų. Sakoma, kad
šeimininkai, pasikvietę
Jei šeimoje neseniai
mirė žmogus, toje
vietoje, kur jis sėdėdavo,
padėdavo lėkštutę su
gabalėliu kalėdaičio,
eglės ar rūtos šakelę
arba apverstą šaukštą,
stiklinę su gėrimu.
Vėlesnis paprotys – jo
atminimui uždegti žvakę
ar pastatyti nedidelį
kryželį.
Kūčių vakarienę
pradėdavo laužydami
kalėdaitį. Tai
simbolizuoja šeimos
santarvę ir evangelinį
duonos laužymą. Kaip
rašo etnografas J.
Kudirka, kalėdaičius
prie stalo išdalindavo
vyriausias šeimoje
žmogus, dažniausiai
tėvas, o kai jo nebūdavo
– motina. Tėvas savo
kalėdaičio pirmiausia
duoda atsilaužti motinai,
paskui pats atsilaužia
ir tada duoda kitiems
– pagal amžių. Paskui
4
dalina motina, toliau –
visi kiti.
Tradicijos įvairios
ir turtingos, jos yra
svarbus mūsų kultūros
paveldas, praturtinantis
kiekvienos šeimos
švenčių ritualus. Na o
Bažnyčia rekomenduoja
Kūčių dieną laikytis
pasninko, vakarienę
pradėti bendra malda,
skaitiniu ir Kūčių valgių
palaiminimu. Be abejo,
prie Kūčių stalo dera
sėsti susitaikius.
-laEvangelija
Tomis dienomis išėjo
ciesoriaus Augusto
įsakymas surašyti visus
valstybės gyventojus.
Toks pirmasis surašymas
buvo padarytas Kvirinui
valdant Siriją. Taigi
visi keliavo užsirašyti,
kiekvienas į savo miestą.
Taip pat ir Juozapas
ėjo iš Galilėjos miesto
Nazareto į Judėją,
į Dovydo miestą,
vadinamą Betliejumi,
nes buvo kilęs iš Dovydo
namų ir giminės. Jis ėjo
užsirašyti kartu su savo
sužadėtine Marija, kuri
buvo nėščia. Jiems ten
esant, atėjo jai metas
gimdyti, ir ji pagimdė
savo pirmagimį Sūnų,
suvystė Jį vystyklais
ir paguldė ėdžiose,
nes jiems nebuvo
vietos užeigoje. Toje
apylinkėje laukuose
buvo piemenys, kurie,
budėdami naktį,
saugojo savo bandą.
Staiga jiems pasirodė
Viešpaties angelas, ir
juos apšvietė Viešpaties
šlovė. Jie labai išsigando,
bet angelas jiems tarė:
„Nebijokite! Štai skelbiu
jums didelį džiaugsmą,
kuris bus visai tautai.
Šiandien Dovydo mieste
jums gimė Gelbėtojas.
Jis yra Viešpats – Kristus.
Ir štai jums ženklas:
rasite kūdikį, suvystytą
ir paguldytą ėdžiose“.
Staiga prie angelo
pasirodė gausi dangaus
kareivija, šlovinanti
Dievą: „Šlovė Dievui
aukštybėse, o žemėje
ramybė ir palankumas
žmonėms!“ Kai angelai
nuo jų pakilo į dangų,
piemenys kalbėjosi:
„Eikime į Betliejų ir
pažiūrėkime, kas ten
įvyko, ką Viešpats
mums paskelbė“. Jie
nuskubėjo ir rado
Mariją, Juozapą ir kūdikį,
paguldytą ėdžiose.
Pamatę jie apsakė, kas
jiems buvo pranešta
apie šitą kūdikį. Visi,
kurie girdėjo, stebėjosi
piemenų pasakojimu.
Marija įsiminė visus
šiuos žodžius, dėdamasi
juos širdin. Piemenys
grįžo atgal, garbindami
ir šlovindami Dievą už
visa, ką buvo girdėję ir
matę, kaip jiems buvo
paskelbta. (Lk 2, 1–20)
Kūčių vakarienės
malda ir palaiminimas
Viešpatie Kristau,
atnešęs žemei
džiaugsmą ir išganymą,
laimink visus: didelius
ir mažus, sveikus ir
ligonius, liūdinčius
ir besidžiaugiančius,
čia susirinkusius ir
negalėjusius atvykti.
Būki jų ramintojas ir
globėjas, teiki mums viltį
bei stiprybę. Mums, čia
susirinkusiems, įkvėpk
krikščioniškos meilės
bei vienybės dvasią,
kad visur ir visuomet
jaustumės vieningi per
Tave ir su Tavimi.
Teiki amžiną atilsį
mūsų šeimos, giminės
ir bendruomenės
mirusiems, amžinoji
šviesa jiems tešviečia,
tegul ilsisi ramybėje.
Palaimink, Dieve, šias
Kūčių stalo gėrybes,
kuriomis stiprinsimės šį
vakarą iš Tavo dosnumo
per Kristų, mūsų
Viešpatį. Amen.
KRONIKA
F R E E B I E S :
Rudens šventė
„Laukais keliauja
ruduo“
V I S I T
Spalio 22 dieną
mokykloje įvyko
kasmetinė „Derliaus
šventė“, kurioje dalyvavo
ne tik mokyklos
mokiniai, bet ir miestelio
bendruomenė.
Šventė prasidėjo nuo
parodėlės , kurioje buvo
eksponuojami mokinių
sukurti personažai ir
įvairios ekspozicijos.
Į mus žvelgė ožiukai,
velniai, krokodilai,
pingvinai.
Šios šventės metu mūsų
parapijos kunigo Arūno
Mitkevičiaus iniciatyva
visa bendruomenė buvo
pakviesta pasidalinti
rudens gėrybėmis su
Kunigų seminarija.
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
Mokslo metų pradžios
šventę pradėjome
pamaldomis Bezdonių
bažnyčioje. Po šv.
Mišių mokiniai,
tėveliai, mokytojai ir
svečiai rinkosi mūsų
mokyklos salėje, kurioje
vyko šventės tęsinys.
Mokyklos skautai įnešė
LR valstybės vėliavą.
Visų lūpose skambėjo
Tautiška giesmė.
Mokinius, tėvelius ir
mokytojus pasveikino
atvykę garbingi
svečiai: Švietimo ir
mokslo ministerijos
regioninių mokyklų
skyriaus vedėjas Jonas
Vasiliauskas, Vilniaus
r. švietimo skyriaus
D E S I G N
RUGSĖJO PIRMOJI
SPORTO ŠVENTĖ
2010 m. spalio 1
dieną nuo pat ryto
mokykloje neįprastai
šurmuliavo... mokiniai
ruošėsi rudens sporto
šventei, kuri tradiciškai
vyksta du kartus
per metus – rudenį
ir pavasarį. Į šventę,
pasigrumti sportinėse
kovose, atvyksta ir
G R A P H I C
2010 m. rugpjūčio 29
dieną mūsų parapijoje
giedojo Vilniaus Visų
Šventųjų bažnyčios
choras. Dėkojame choro
vadovui
V. Sobieski ir visiems
choristams.
*
Giedojimas yra
svarbi liturgijos dalis
ir ypatinga maldos
forma. „Keldama
širdis“ tikroji liturgija
vėl leidžia žmoguje
suskambėti palaidotai
giesmei. Iš tikro dabar
jau galime sakyti, kad
tikroji liturgija gali
būti atpažįstama iš
to, kad ji išlaisvina iš
kasdienybės veiklos
ir atstato mumyse ir
gelmes, ir aukštybes:
tylą ir giedojimą. Tikroji
liturgija yra atpažįstama
kaip tik iš to, kad ji yra
kosminė ir neapribota
grupe. Tikroji liturgija
gieda kartu su angelais,
tikroji liturgija tyli kartu
su besilaukiančiomis
visatos gilybėmis. Ir
kaip tik tokiu būdu
tikroji liturgija išgano
žemę.“ (Popiežius
Benediktas XVI).
M O R E
SVEČIAI
buvę mokiniai, kiti
bendruomenės nariai.
Šiais metais šventėje
dalyvavo ir Bezdonių
parapijos kunigas
Arūnas Mitkevičius.
Sportininkai dalyvavo
bėgime, šuolio į tolį,
kamuoliuko metimo
varžybose. Metimo į
krepšį rungtyje nugalėjo
Edgaras Sorokinas. O
smagiausios atrakcijos
buvo su lankais bei bato
mėtymas į krepšį.
Po varžybų visi buvo
vaišinami arbata,
sumuštiniais ir
saldumynais. Ta dieną
buvo puikus oras ir dar
puikesnė nuotaika...
F O R
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios choras
vyresnioji specialistė
Nijola Ragucka, Vilniaus
Valdovų rūmų tunto
skautai brolis Ričardas
ir sesė Rima, buvusi
mokyklos direktorė
Aušrelė Šatienė,
Bezdonių seniūnas
Mihal Jančevski ir Ryto
draugijos narė Danguolė
Sabienė.
Prie sveikinimų prisidėjo
ir Bezdonių vidurinės
mokyklos direktorė
Vida Dzenkauskienė bei
Bezdonių „Saulėtekio“
pagrindinės mokyklos
direktorius Algimantas
Baranauskas.
Mokiniai visus
pradžiugino eilėmis ir
smagiomis dainelėmis.
5
GERUMO DIENA
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
Miestelio gyventojai neliko abejingi ir sunešė bei
suvežė bulvių, morkų, moliūgų, svogūnų, kopūstų ir
V I S I T
net konservuotų daržovių.
Šventė baigėsi nuotaikingu mokinių pasirodymu,
po kurio visi dalyviai nusifotografavo bendrai
nuotraukai. Vida Dzenkauskienė
F R E E B I E S :
GERUMAS MUS
VIENIJA
F O R
M O R E
G R A P H I C
D E S I G N
Lietuvos ir vyskupijų
Caritas tradiciškai
organizuoja „Gerumas
mus vienija“, kuri
vyksta visą Advento
laikotarpį. Mūsų parapija
prisdėjo prie šios
akcijos nuprikdama
185 žvakutes. Šios lėšos
yra skiriamos parapijos
vargstantiesiems remti.
Ant Kūčių ar šv. Kalėdų
stalo uždegta žvakutė
primins Jums, kad
visi esame susaistyti
gerumo šviesa. Šios
žvakutės yra rankų
darbo, pagamintos
Vilniaus arkivyskupijos
Caritas globojamų
asmenų.
Trečiąjį Advento
sekmadienį (gruodžio
12 d.) bažnyčiose
vykstančios rinkliavų
pajamos taip pat
skiriamos Caritas
reikmėms. Bezdonių
parapijoje tą dieną buvo
surinkta 320 Lt.
Vilniaus kunigų
seminarijos padėka
Vilniaus šv. Juozapo
kunigų seminarijos
rektorius kun. Žydrūnas
6
Vabuolas nuoširdžiai
dėkoja Bezdonių
parapijai už Seminarijai
paaukotas rudens
gėrybes, kurias mūsų
parapijiečiai iš savo
dosnumo surinko ir
nuvežė į Seminariją.
Iš viso mūsų parapija
paaukojo:
105,00 kg bulvių
20,00 kg kopūstų
37,00 kg burokėlių
8,70 kg morkų
26,00 kg cukinijų
26,00 kg moliūgų
110,00 kg moliūgų
4,00 l konservuotų
daržovių
7,00 l uogienių.
Nuoširdžiai dėkojame.
Kun. Arūnas Mitkevičius
***
Skamba
žingsniai ant
ledo,
Ant sniego –
Į Bernelių mišias
kviečia Jis. –
Ne Betliejaus
žvaigždė – meilė
veda,
Ne žvaigždė mus
prikėlė iš miego –
Atsivėrė naktis...
Žinom patys tą kelią
Per lauką –
Stebuklinga žvaigždė
nelydės.
Žiemos rankose Jėzus
vaikelis
Mūsų, einančių
sveikint Jo, laukia –
Nebereikia
žvaigždės.
Ten karaliai gal
klaidžios
Po tyrus,
Čia varguoliui guos
širdį naktis. –
Lydi mus Dievo akys
atlaidžios,
Šildo apsišarmojusios
girios –
Atsivėrė būtis!
Leonardas Andriekus
NIE BÓJ SIĘ TAJEMNIC
1,4) lecz trzeba się do
Niego przedzierać przez
ciemność, której się
boimy. Bóg jednakże
nawet i w nocy nie
pozbawia nas swoich
przewodników – dał
firmament gwiazd! To
rzeczywistość, w której
Bóg chce doświadczyć
naszego zdania się na
Niego, by mógł nas
rozbroić z pancerza
strachu i podarować
nam swoje mocne
prowadzenie i swą
czułość.
Z odwieczną tęsknotą
wkodowaną w
nasze serca, w
nadziei spotkania z
uszczęśliwiającym
Światłem, razem z
Maryją i Józefem
(których też nie ominęła
trudna podróż do
Betlejem, mimo, że
Jezus żył pod sercem
Maryi), razem z Trzema
Królami, z Aniołami i
pasterzami wyruszamy
w ciemność Adwentu.
G R A P H I C
D E S I G N
F R E E B I E S :
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
powiedział kiedyś
o życiu człowieka:
„nikt nie jest samotną
wyspą” – życie nasze
jest tańcem relacji. Bóg,
który przychodzi do
nas w ludzkiej postaci,
tym samym zaprasza
nas do tańca. Zaprasza
całą wspólnotę, w
którą wpisał nas los,
byśmy w każdym
calu naszego życia
poważnie potraktowali
Dobrą Nowinę Jego
Przyjścia i tańca
reguły (przykazania)!?
Doświadczenie tej
relacji z Niewidzialnym,
to nie jakiś sport, to
podszewka zwykłej
codzienności, którą
tkamy naszymi aktami
wiary w odpowiedzi na
spotkający nas los.
Pragniemy
światła; jest ono
symbolem samego
Boga. Św. Jan mówi,
że Światłość przyszła
na świat, która jest
życiem ludzi (par. J
M O R E
Do Betlejem….
Wielu chrześcijan, a
także ludzi różnych
orientacji religijnych
stawi sobie za życiowy
cel - dotknąć miejsca
Ziemi, w którym Niebo
złożyło swój pocałunek
pokoju… Nierzadko jest
to życiowa wyprawa,
do której ludzie pod
różnym względem,
również finansowym
przygotowują
się dłuższy czas.
Niektóre wspólnoty
chrześcijańskie
zakładają specjalne
biura, by wszystkim
chętnym ułatwić taką
podróż. Poczynając od
czasów św. Franciszka,
w kościołach stawimy
żywe, czy też ze
sztucznymi figurami
szopki, by przybliżyć
Betlejem tym, którym
okoliczności życia
nie pozwalają na
tak daleką podróż.
Coroczny rytuał „pójścia
do stajenki” czyni z
naszego życia swoistą
drogę do Betlejem!
Wymiar fizyczny tej
wyprawy często jest
problematyczny,
jednakże wymiar
duchowy, o który
naprawdę tutaj chodzi,
jest jeszcze trudniejszy.
Co to znaczy podążać
do Betlejem? Znaczy
duchowo przeżyć to,
co przeżyła Maryja
w oczekiwaniu
Wiekopomnych
Narodzin:
* modlić się, tzn.
przysłuchiwać się woli
Ojca Niebieskiego;
* zaufać Jego planowi
na swoje życie,
niezależnie jak bardzo
różni się od naszego;
* strzegąc Boskich
Tajemnic, wisieć na
nitce wiary, że Bóg,
który radykalnie
zainterweniował w
nasze życie, będzie nam
dalej towarzyszył;
* być posłusznym
obowiązującemu prawu
społecznemu;
* z racji wybraństwa
nie mieć pretensji
do jakichkolwiek
przywilejów;
* być pozbawionym
wielu rzeczy, po ludzku
mówiąc, niezbędnych,
ale ze względu na
Miłość, którą jest
się dotkniętym, nie
narzekać na brak
czegokolwiek.
Myślimy sobie, jak, jak
tego dokonać? To jest
po ludzku niemożliwe!
Tak, to tylko z Bogiem
jest możliwe! T. Merton
F O R
„Nie bój się nocy, nie bój
się tajemnic.
Wystarczy gwiazd
każdemu –
przewodników nocnych.
One Cię doprowadzą do
kryjówek Słońca,
bo do duszy dojść trzeba,
gdy szukasz Betlejem”
autor nieznany
7
NIE BÓJ SIĘ TAJEMNIC
F O R
M O R E
G R A P H I C
D E S I G N
F R E E B I E S :
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
Jakże wyboista droga,
iluż egzaminom wiary
jesteśmy poddawani,
iloma najeżona
niebezpieczeństwami,
upstrzona złudnymi
błyskotkami; od ilu
spraw i rzeczy, jak od
ciążącego balastu,
musimy się oderwać ….
Idziemy czujnie z sercem
na ramieniu, ale co i raz
znajdujemy po drodze
dobre niespodzianki:
gest solidarności,
znak pamięci, słowo
pokrzepienia, bratnią
duszę… Zdumiewamy
się, że Ktoś, ku któremu
zmierzamy, odnajduje
nas i towarzyszy nam
również na tej mrocznej
drodze, jak towarzyszył
Maryi i Józefowi.
I tak przez wieki
sztafeta pokoleń zdąża
do Betlejem – „domu
chleba”. A tam - Bóg –
Dziecko! Bóg, który nie
straszy swą mocą, nie
sądzi swą wszechwiedzą,
nie karze zuchwalców,
ale rozbraja nas swym
uśmiechem, prosi o
naszą pomoc, wyciąga
swe małe rączęta,
pragnąc nas przygarnąć.
Na pamiątkę tego
wydarzenia, weźmiemy
w nasze dłonie opłatek
i wyciągniemy z nim
ręce ku człowiekowi
obok nas. Tym gestem
będziemy naśladować
małego Boga, który nie
zważając na nic, chce
do nas przyjść. I choć
dokoła zima, topnieć
8
będą lody naszych serc,
będą padać mury, które
wznieśliśmy między sobą
naszą złością. Bóg posyła
do nas Maleńką Miłość,
która nam przebacza i
znowu pozwala nam być
bardziej ludzkimi.
Nikt długo nie zabawia w
Betlejem, nawet Święta
Rodzina musiała stamtąd
szybko uciekać. Betlejem
- to tylko pokrzepiający
przystanek - Zwiastun
Wieczności – namiastka
Spełnienia, które będzie
całą treścią Wieczności.
BÓG, KTÓRY 2010 LAT
TEMU PRZYSZEDŁ W
LUDZKIEJ POSTACI I
DZISIAJ PRZYCHODZI,
by towarzyszyć Ci w
codzienności, byś się
nie potknął, nie ustał,
ani zniechęcił, byś był
pełen odświeżonej
tęsknoty za Jego czułą
Miłością, byś wreszcie
osiągnął ostateczny
życia cel – PRZYJĘCIE W
SIEBIE ŚWIATŁA, KTÓRE
uczyni z Ciebie BOŻEGO
DZIEDZICA! Dążąc
do NIEGO nawet nie
spostrzeżesz, jak Twoje
życie stanie się światła
smugą, jak gdyby kroki
Anioła przemierzające
noc długą; staniesz się
Zwiastunem Boga dla
następnych pokoleń.
.
s. Anna Mroczek
DLACZEGO JEST
ŚWIĘTO...
Dlaczego jest święto
Bożego Narodzenia?
Dlaczego
wpatrujemy się w
gwiazdę na niebie?
Dlaczego śpiewamy
kolędy?
Dlatego, żeby się
uczyć miłości do
Pana Jezusa.
Dlatego, żeby
podawać sobie
ręce.
Dlatego, żeby się
uśmiechać do siebie.
Dlatego, żeby sobie
przebaczać.
Ks. Jan Twardowski
GWIAZDA
Świeciła gwiazda na
niebie
srebrna i
staroświecka.
Świeciła wigilijnie,
każdy ją zna od
dziecka.
Zwisały z niej z
wysoka
długie, błyszczące
promienie,
a każdy promień – to
było
jedno świąteczne
życzenie.
I przyszli – nie
magowie
już trochę podstarzali
–
lecz wiejscy
kolędnicy,
zwyczajni chłopcy
mali.
Chwycili w garść
promienie,
trzymają z całej siły.
I teraz w tym rzecz
cała,
by się życzenia
spełniły.
Leopold Staff
BIAŁA KOLĘDA
W naszej kolędzie
inaczej będzie:
śnieżek biały,
bielusieńki
zjawi się wszędzie.
Do tej białości
przyjdzie moc gości:
trzej Wiatrowie –
Podmuchowie
i ludzie prości.
Świat się nam bieli,
śnieżni anieli
z pochmurnego
nieba do nas
nocą sfrunęli.
Tak się zaczyna
pora jedyna:
noc rozwiesza
błyskające
gwiazdy w choinach.
Będą błyskały
dla śnieżnej chwały,
a kolęda powędruje
przez styczeń biały.
W mrozie na dworze
zziębnie niebożę!
Jak do moich drzwi
zapuka,
to jej otworzę.
Jerzy Ficowski
D E S I G N
F R E E B I E S :
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
Człowiek jest wielki nie przez to, co posiada,
lecz przez to, kim jest i nie przez to,
co ma, lecz przez to, czym dzieli się z innymi.
Jan Paweł II
Jan Paweł II – Odwaga Świętości
Jan Paweł II swoim sposobem bycia w pełni
potwierdzał te słowa. Miłował każdego, kochał
ludzi, o czym, oczywiście, wszyscy wiemy. Już
po raz dziesiąty obchodzimy Dzień Papieski,
związany z rocznicą wyboru na Stolicę Piotrową
Papieża - Polaka.
Z tej okazji w Szkole Średniej im. J. Słowackiego
w Bezdanach pod kierownictwem nauczycielki
plastyki Wiesławy Wojnicz odbył się konkurs
plastyczny dla uczniów klas 5-12. Inspiracją
do tematu prac stało się hasło kolejnego
dnia papieskiego. Brzmiało on „Jan Paweł
II – Odwaga Świętości”. Prace były ciekawe
i różnorodne. Dzieci wykonywały rysunki
posługując się przeróżnymi technikami
plastycznymi. Efekty tego trudu zostały
wyeksponowane na zorganizowanej w naszej
szkole wystawie.
14 października odbył się montaż słownomuzyczny pod kierownictwem nauczycielki
religii Inesy Mackiewicz. Uczniowie
przypomnieli życiorys papieża, wspólnie
śpiewali piosenki. Najbardziej ulubionym
utworem Papieża, jak wiemy, była Barka. Do
śpiewania uczniów zachęcały dziewczynki
z zespołu szkolnego „Nuta”, a na gitarze
przygrywali chłopcy ze szkolnego studium gry
G R A P H I C
Dziękujemy dla ks. Alberta Bortiak. 15 sierpnia 2010
r. parafia Bezdańska pożegnała ks. Alberta Bortiak.
W parafii Bezdańskiej ks. Albert służył przez 5 lat:
głosił Słowo Boże, z miłością i
radością udzielał sakramentów,
spowiadał, inicjował
powstanie nowych wspólnot
parafialnych Litwinów i Polaków,
odwiedzał szkoły, brał udział
w różnorodnych imprezach.
Dziękujemy dla ks. Alberta Bortiak
za owocne starania oraz życzymy mu obfitości
błogosławieństwa Bożego i powodzenia na dalszej
drodze apostolskiego posłannictwa.
23 sierpnia 2010 r. odbyło się kanoniczne
przekazanie parafii w obecności dziekana ks. teol.
dr. E. Kirstukasa. Decyzją kardynała A. Backisa
administratorem parafii Bezdańskiej został ks.
Arunas Mitkevicius.
M O R E
DZIEŃ PAPIESKI
F O R
DZIĘKCZYNIENIE
c. d. str. 11
1 września w Szkole Średniej im. Juliusza
Słowackiego w Bezdanach odbył się uroczysty
apel z okazji rozpoczęcia nowego roku szkolnego,
poprzedzony Mszą św. w miejscowym kościele,
sprawowaną w intencji uczniów i nauczycieli.
Ksiądz Arunas Mitkevicius pozdrowił uczniów
z rozpoczęciem Nowego roku szkolnego,
przypominając, że 1 września jest dniem nauki i
wiedzy. Tę uroczystość rozpoczęcia nowego roku
szkolnego swą obecnością zaszczycili dostojni
goście rejonu Bezdańskiego.
9
SZKOLNE ŚWIĘTO
POŚWIĘCENIE SZTANDARU
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
W piątek 19 listopada w Szkole
Średniej im. Juliusza Słowackiego
w Bezdanach odbyła się
F O R
M O R E
G R A P H I C
D E S I G N
F R E E B I E S :
uroczystość poświęcenia i
przekazania szkole sztandaru.
Uroczystość rozpoczął przemarsz
do parafialnego kościoła,
gdzie siądz Arūnas Mitkevičius
poświęcił sztandar. Po mszy
wszyscy udali się do szkoły,
gdzie po podpisaniu aktu został
uroczyście przekazany sztandar.
Najpierw fundatorzy wręczyli go
dyrektor szkoły, dyrektor zaś –
uczniom..
10
Drugą część uroczystości
przyszykowali uczniowie
koła dramatycznego
„Skrzat” pod kierownictwem
nauczycielki języka
polskiego E. Klimaszewskiej
oraz nauczycieli muzyki O.
Krasodomskiej i M. Widuto.
Zaprezentowali zebranym
wiersze patrona wraz z muzyką
Szopena i Moniuszki.
Niezwykła lekcja w Bezdanach
W dniu 7 grudnia w Szkole Średniej im. Juliusza Słowackiego w
Bezdanach odbyła się lekcja integracyjna, którą poprowadził Jarosław
Milewski. Uczestnicy spotkania, uczniowie klasy 11 i 12 oraz nauczyciele,
mieli okazję poznać osobę z tetraplegią (uszkodzenie rdzenia kręgowego
w odcinku szyjnym). Jarek, uczęszczający do Centrum Dziennego Pobytu
Osób Niepełnosprawnych w Niemenczynie, już po raz trzeci prowadzi
taką lekcję (wcześniej takie spotkania odbyły się w szkole im. Antoniego
Wiwulskiego w Wilnie i w Szkole im. Urszuli Ledóchowskiej w Czarnym
Borze), podczas której opowiada o swoim wypadku, o swoim życiu.
Uczniowie w ciszy i skupieniu słuchali historii Jarka i oglądali
zdjęcia z obozów rehabilitacyjnych. Nie każdy mógł odważyć się zadać
pytanie, duże zainteresowanie wywołały zdolności praktyczne, takie
jak korzystanie z telefonu komórkowego, długopisu, a najbardziej –
prowadzenie samochodu – Jarek dokładnie opowiedział o dostosowaniu
auta do jego możliwości. Bezcenne były przestrogi o ostrożności podczas
wodnych atrakcji czy prowadzeniu samochodu oraz wskazówki, którymi
należy się kierować, gdy się chce pomóc osobie na wózku.
Ta lekcja zapewne na długo pozostanie w pamięci młodzieży.
PIELGRZYMKA
MIESZKAŃCY BEZDAN PIELGRZYMUJĄ DO
ŚWIĘTEJ LIPKI
ze str. 9
Podczas imprezy z okazji Dnia Papieskiego jury
konkursu plastycznego nagrodziło autorów
prac plastycznych. Za najlepsze prace uznano
prace Justyny oraz Małgorzaty Maciejewskich,
uczennic 8 klasy, a także Mariny Naumowej,
uczennicy klasy 10. Pamiątki, które otrzymali
uczniowie, szkoła otrzymała z Fundacji
„Dzieło nowego tysiąclecia” w Warszawie. To
organizacja, której działalność ma upamiętniać
Pontyfikat Jana Pawła II przez promowanie
nauczania Papieża i wspieranie określonych
przedsięwzięć społecznych, głównie w
dziedzinie edukacji i kultury.
Impreza ta zgromadziła bardzo liczną grupę
występujących, a także liczną publiczność,
która nie szczędziła braw.
F O R
M O R E
G R A P H I C
D E S I G N
Zacheusz Maciej Karpuk,
z którym od wielu lat
współpracuje szkoła w
Bezdanach. Następnie
odbyło się spotkanie
w Seminarium
Duchownym w Ełku.
Uczestnicy pielgrzymki
mieli okazję zapoznać
się z warunkami nauki
przyszłych księży. Po
wspólnej modlitwie
grupa udała się przed
pomnik Jana Pawła
II, znajdujący się
w centrum miasta.
Pielgrzymka zakończyła
się pochodem na
cmentarz. Szczęśliwi
późnym wieczorem z
modlitwą powrócili do
domu.
F R E E B I E S :
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
2 października
48-osobowa grupa
mieszkańców z gminy
bezdańskiej udała
się na pielgrzymkę
do Świętej Lipki. To
druga pielgrzymka,
którą organizowali
parafianie. Wczesnym
rankiem z modlitwą
pielgrzymujący
wyruszyli w drogę od
kościoła parafialnego.
W Świętej Lipce mieli
okazję wysłuchać
przepięknej barokowej
muzyki, wykonanej
na organach, także
modlić się w intencjach
własnych. Po czym
pielgrzymi udali się
do Ełku, gdzie została
odprawiona msza
święta w kościele
rzymskokatolickim
pw. Ducha Świętego.
Miłymi słowami
powitał wszystkich
prezes Stowarzyszenia
DZIEŃ PAPIESKI
11
F O R
M O R E
G R A P H I C
PRESORTED
STANDARD
U.S. POSTAGE PAID
PERMIT NO. 123
D E S I G N
F R E E B I E S :
V I S I T
W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G

Podobne dokumenty