XDKPS lietuvių kalbos gramatika : XIX amžiaus pradžia

Transkrypt

B I B L I O T H E C A
A R C H I V I
L I T H U A N I C I
P a r e n g ë
Giedrius Subaèius
X. D . K. P. S.
lietuviø kalbos
gramatika:
XIX amþiaus
pradþia
1
1. Ankstyvasis periodas:
gramatika
3
BIBLIOTHECA
ARCHIVI
LITHUANICI
2
3
L I E T U V I Ø
K A L B O S
I N S T I T U T A S
P a r e n g ë
Giedrius Subaèius
X. D. K. P. S.
lietuviø kalbos
gramatika:
XIX amþiaus
pradþia
M O K S L O
I R
E N C I K L O P E D I J Ø
L E I D Y B O S
I N S T I T U T A S
V I L N I U S
3
2 0 0 2
1. Ankstyvasis periodas:
gramatika
U D K 8 0 8 . 8 2 -5
Xd- 05
Recenzavo
prof. habil. dr. Albertas Rosinas
Knygos leidimà rëmë Valstybinë lietuviø kalbos komisija
pagal Valstybinës kalbos vartojimo ir ugdymo
1996–2005 metø programà
© Giedrius Subaèius, 2002
© Lietuviø kalbos institutas, 2002
© Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2002
ISBN 1648–3294
ISBN 5-420-01498-X
gramatika1a.pmd
4
2002.08.06, 20:05
Skiriu mokytojai Onai Kalesinskienei
gramatika1a.pmd
5
2002.08.06, 20:05
Turinys
Pratarmë / 9
Giedrius Subaèius, X.D.K.P.S. gramatika (apie 1820–1830) / 10
Giedrius Subaèius, X.D.K.P.S. grammar (ca. 1820-1830). Summary / 46
Halina Karaú, X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos ypatybës / 50
Halina Karaú, The Particularities of the Polish Language in the
X.D.K.P.S. Grammar. Summary / 86
gramatikos tekstø rengimo principai / 88
X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli Grammatyka
Litewska (fotografuotas ir transliteruotas tekstas) / 89
X.D.K.P.S.
X.D.K.P.S. Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos
Gramatika (vertimas) / 277
X.D.K.P.S. lietuvø kalbos gramatikos turinys / 329
X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos þodþiø indeksas / 334
X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos dalykinë rodyklë / 363
gramatika1a.pmd
7
2002.08.06, 20:05
Pratarmë
Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje yra iðlikæs kriptonimais X.D.K.P.S. pasiraðytos þemaitiðkos lietuviø kalbos gramatikos rankraðtis. Tai seniausia þinoma
þemaièiø tarme grásta lietuviø kalbos gramatika. Kaip rodo vandenþenkliai ir
istorijos duomenys, ji tikriausiai paraðyta apie treèiàjá XIX amþiaus deðimtmetá
(po 1820-øjø). Antraðtiniame puslapyje gramatika pavadinta Lietuviø kalbos
taisyklës arba lietuviø kalbos GRAMATIKA.
Kol kas niekam nepavyko nustatyti rankraðèio autoriaus, tad gramatika èia
tebelaikoma anonimine. Ámanoma versija, kad jos autorius X.D.K.P.S. buvo
bajoriðkos kilmës kunigas. Visai nereikëtø nustebti, jei paaiðkëtø, kad jis buvo
dar ir kokios nors parapinës mokyklos mokytojas. Þmogaus jo bûta ne perdëm ryþtingo, o gramatika skirta pradedantiesiems – teapraðyti jos pagrindø
pagrindai.
Ðioje knygoje X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis publikuojamas pirmà kartà.
Jo gale esantis lietuviø–lenkø kalbø þodþiø sàraðas 1959 metais jau buvo paskelbtas Jono Kruopo (Jonas Kruopas, „Rankraðtinis XIX a. pradþios lietuviø–lenkø
kalbø þodynëlis“, Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai 2[7], A ser., 1959,
225–232), po to perspausdintas dar ir Kruopo raðtuose (Jonas Kruopas, Rinktiniai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998, 222–229).
Èia skelbiami trys X.D.K.P.S. gramatikos tekstai: 1) fotografuotinis kartu
su 2) perraðytu autentiðkos raðybos lenkiðku originalu bei atskirai – 3) vertimas á dabartinæ lietuviø kalbà.
Nuoðirdþiai dëkoju visiems, padëjusiems ðià knygà ávairiais etapais taisyti, tvarkyti, rengti: dr. Halinai Karaú, specialiai dël ðios knygos iðtyrusiai
X.D.K.P.S. rankraðtá ir paraðiusiai straipsná apie jo lenkø kalbos ypatybes;
dr. Rûtai Èapaitei, dr. Redai Griðkaitei, dr. Vytautui Jogëlai, dr. Ievai Ðenavièienei uþ pastangas ðifruoti gramatikos kriptonimus (t. y. surasti autoriø), nors
tos pastangos kol kas nëra baigtinës; dr. Onai Aleknavièienei, habil. dr. Sauliui Ambrazui, dr. Juozui Karaciejui, dr. Astai Leskauskaitei, dr. Kaziui Morkûnui uþ svarbias mintis, pasakytas aptariant rankraðtá; dr. Tadeuszui Fràczykui, dr. Januszui Nowakui, dr. Januszui Pezdai uþ pagalbà susekti X.D.K.P.S.
rankraðèio istorijà tarp Èartoriskiø bibliotekos rankraðèiø Krokuvoje; habil.
dr. Piotrui Wilczekui, habil. dr. Stanisùawui Obirekui, sudariusiems man sàlygas staþuoti Krokuvoje; dr. Jolantai Gelumbeckaitei, suradusiai ir nurodþiusiai Frankfurto bibliotekos katalogà, kuriame paminëtas kitos lietuviø kalbos
gramatikos rankraðtis; Agotai Sriubienei, ðios knygos redaktorei.
9
gramatika1a.pmd
9
2002.08.06, 20:05
Giedrius Subaèius
X.D.K.P.S. gramatika
1
(apie 1820–1830)
Þemaitiðka lenkiðkai paraðyta lietuviø kalbos gramatika, saugoma
Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje, virðelyje turi áraðà: „G=L PRZEZ
X.D.K.P.S.“, o pirmajame puslapyje – „Prawidùa Iæzyka Litewskiego
Czyli GRAMMATYKA Litewska“2. Jos autorius dar nenustatytas. 1934
metais Krokuvoje gramatikà studijavæs Vincas Maciûnas laiðke kaþkokiam profesoriui (gal Vaclovui Birþiðkai?) raðë, kad „rods, toks
kunigas D. K. nëra þinomas mûsø raðtijoj?“3, o savo studijoje taip
minëjo: „paþymësime kaþkokio kun. D. K. lietuviø kalbos gramatikà (G. L. przez X. D. K. P. S., t. y. Xiàdz D. K. Pleban S.)“4. Taip pat
apgailestavo, jog „kas tas kunigas D. K., S. parapijos klebonas, ið
XIX a. pradþios rubricëliø iðsiaiðkinti nepavyko“5. Jonas Palionis raðë, kad virðelyje áspaustas kriptonimas „X. D.K. P.S. (Xiædza Diecezii
Kowieñskiej P.S.?)“6, jo interpretavimà perëmë ir Zigmas Zinkevièius7. Taèiau XIX amþiaus pradþioje ið viso nebuvo Kauno diecezijos, etninëje Lietuvoje tebuvo Telðiø (Þemaièiø) ir Vilniaus vyskupijos. Todël Palionio hipotezæ tenka atmesti.
1
2
Raðant ðá straipsná ið
dalies remtasi knygos
Þemaièiø bendrinës kalbos
idëjos. XIX amþiaus
pradþia (1998)
septintuoju
skyriumi (p. 313–331),
taèiau panaudota
ir daug naujos medþiagos apie X.D.K.P.S.
gramatikos rankraðtá,
jo istorijà.
G[rammatyka]=L[itewska] PRZEZ X.D.K.P.S.
Prawidùa Iæzyka
Litewskiego Czyli
GRAMMATYKA Litewska
3
4
(toliau – X.D.K.P.S.),
rankraðtis saugomas
Èartoriskiø bibliotekoje
Krokuvoje, sign.: BCzart
Rkp 2281 II.
Vincas Maciûnas, Laiðko
profesoriui (Vaclovui
Birþiðkai?) juodraðtis ið
Krokuvos á Kaunà, 1934
05 17, 3 (rankraðtis
saugomas VUB RS , sign.
f. 133 – 868).
Vincas Maciûnas,
Lituanistinis sàjûdis XIX
amþiaus pradþioje:
susidomëjimas lietuviø
kalba, istorija
5
6
7
ir tautotyra, Kaunas,
1939 (atspaudas
ið Darbai ir
dienos 8), 154.
Vincas Maciûnas,
„Krokuvos bibliotekose
pasirausus“, Vairas 6,
1935, 178.
Jonas Palionis, Lietuviø
literatûrinës kalbos
istorija, Vilnius: Mokslas,
1979, 166.
Zigmas Zinkevièius,
Lietuviø kalbos istorija 4.
Lietuviø kalba
XVIII–XIX a., Vilnius:
Mokslas, 1990, 174.
10
gramatika1a.pmd
10
2002.08.06, 20:05
1. X.D.K.P.S.
gramatikos
rankraðèio ypatybës
Dabartinë rankraðèio signatûra yra BCzart Rkp 2281 II8. Ant pirmojo
virðelio priklijuotas maþas lapelis, kur paþymëtos ankstesnës „signatûros“. Ant to lapelio raudonu pieðtuku uþraðyta 6 ir tamsiu raðalu – „Str: 117 Katalogu“.
Áriðimas kietas, raudonas popierius uþklijuotas ant storo kartono.
Virðelyje matyti virveliø, taip pat raudonø (kaip ir virðelis), liekanos.
Virvelës buvo pritaisytos taip, kad dviejose vietose rankraðtis galëjo
bûti suriðamas.
Pirmajame virðelyje sidabru áspaustos raidës: „G=L PRZEZ
X.D.K.P.S.“
Prieðlapiai ir polapiai rausvai violetinio atspalvio, margi.
Prieð pirmàjá paþymëtà puslapá eina vienas lankas nepriraðyto popieriaus: aðtuoni lapai, tik vienas suklijuotas su prieðlapiu, tad likæ
septyni palaidi (t. y. 15 tuðèiø psl., vienas ið jø priklijuotas prie prieðlapio). Toliau eina 101 juodu raðalu suþymëtas puslapis: 1–78 gramatikos tekstas, 79–86 tuðti, 87–100 þodþiø sàraðo tekstas, 101 tuðèias. Dar toliau áriðta ir daugiau nepriraðytø ir autoriaus nenumeruotø puslapiø (10 lapø, o 11-asis priklijuotas prie polapio, tad su
autoriaus paþymëtuoju 101-uoju gale yra 19 nepriraðytø puslapiø).
Visas gramatikos popierius yra mëlynas. Taèiau ið tikrøjø panaudotas penkiø skirtingø vandenþenkliø popierius:
1. Raðalinë, vainiku sukryþiuotos dvi plunksnos ir to vainiko viduje didþioji M raidë. Puslapiai: 1) pradþioje pirmi 4 nesuþymëti; 2) po
to dar 4 nesuþymëti; 3) 3–4, 5–6; 4) 11–12, 13–14; 5) 17–18, 23–24;
8
2000 metø balandþio
3–12 dienà tyriau
X.D.K.P.S. gramatikos
rankraðèio istorijà
Krokuvos Èartoriskiø
bibliotekoje. Ðia proga
nuoðirdþiausiai dëkoju
jos darbuotojams
dr. Januszui Nowakui,
dr. Januszui Pezdai,
dr. Tadeuszui Fràczykui – be jø nuolatinës
pagalbos rankraðèio
istorija nebûtø në ið tolo
buvusi tokia,
kokia èia apraðyta.
11
Taip pat maloniai
tariu aèiû habil. dr.
Piotrui Wilczekui,
habil. dr. Stanisùawui
Obirekui, kurie
mano studijas
Krokuvoje padarë
ámanomas.
X. D. K. P. S. gramatika
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
11
2002.08.06, 20:05
6) 25–26, 31–32; 7) 41–42, 47–48; 8) 57–58, 63–64; 9) 65–88, 71–72;
10) 75–76, 77–78; 11) 81–82, 83–84; 12) 91–92, 93–94; 13) 97–98, 103–
104; 14) 105–106, 111–112; 15) 115–116, 117–118.
2. Ovalo viduje lapo centre áraðyti 1819 metai. Pakraðèiuose –
ornamentai. Puslapiai: 1) 27–28, 29–30; 2) 67–68, 69–70; 3) 99–100,
101–102.
3. Panaðus á antràjá, taèiau be ovalo, ir lapo centre áraðyti 1820
metai. Pakraðèiuose – ornamentai. Puslapiai: 1) 4 tuðti paskutiniai
prieð tekstà; 2) 1–2, 7–8; 3) 9–10, 15–16; 4) 19–20, 21–22; 5) 43–44,
45–46; 6) 59–60, 61–62; 7) 79–80, 85–86; 8) 73–74, 87–88; 9) 89–90,
95–96; 10) 107–108, 109–110; 11) 113–114, 119–[120] (paskutinis puslapis priklijuotas prie polapio).
4. Herbas, skyde á virðø nukreipta strëlë. Puslapiai: 1) 33–34, 39–40;
2) 49–50, 55–56.
5. Neáskaitomi inicialai. Puslapiai: 1) 35–36, 37–38; 2) 51–52, 53–54.
Regis, kad puslapiai autoriaus numeruoti jau paraðius tekstà, nes
skaitmenø raðalas daþnai atsispaudæs ir ant prieðingo puslapio, vadinasi, buvo uþvertinëjama raðalui dar neiðdþiûvus (plg. p. 10–11, 14–
15, 66–67 ir kt.). Vis dëlto numeruota prieð áriðant á vienà knygà,
(þymëta dar palaiduose lapuose ar lankuose), nes truputá nesutampa puslapio numerio paþymëjimo ir raðalo atsispaudimo kitame puslapyje vieta. Áriðus þenklinimo atspaudai taip pasislinkti negalëjo.
X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis yra ðvarraðtis. Kai kur dar matyti pieðtuku buvæs suliniuotas popierius (pvz., p. 24, 25 ir kt.), po to
linijos nutrintos. Kiekviename lape (turbût adata) yra pradurtos keturios skylutës, rodanèios keturis teksto kampus. Jos padëjo lygiau
pieðtuku suliniuoti popieriø ir tvarkingiau raðyti.
Teksto raðalas rusvas. Ðiek tiek vëliau – galbût paties autoriaus –
tamsesniu raðalu vos vos áþiûrimas vienas kitas atsargus pataisymas, taip pat vëliau kai kurios raidës ar jø dalys paryðkintos juodþiau. Bet tai ðvarraðèio, ne juodraðèio taisymai. Jei tikrai taisë pats
autorius, tai bûtø galima manyti já perskaièius savo ðvarraðtá dar
kartà.
P. 9–10, 43–44 ir 87–88 buvo áplyðæ, taèiau suklijuoti to paties laiko popieriaus gabaliukais: p. 9–10, 87–88 – baltesniu, p. 43–44 – tokiu pat mëlynu kaip ir viso rankraðèio.
X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio p. 1 yra mëlyno raðalo antspaudas: „Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX. CZARTORYSKICH“.
Pirmajame (nepaþymëtame, priklijuotame) puslapyje neþinomos
rankos pieðtuku priraðyta Staniewiç–.
Prie rankraðèio originalo saugomas skaitytojø sàraðas, rodantis,
kad su rankraðèiu buvo susipaþinæ ðie skaitytojai: Jonas Riðkus
12
gramatika1a.pmd
12
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
(1968 12 20), Vladas Þukas (1969 12 02), V. Raudeliûnas (1971 05 20),
J. Palionis (1972 11 27), E. Ulèinaitë (1975 06 17), St. H. Koùbuszewski (1981 02 11), R. Mikðytë (1986 02 25), I. Ðenavièienë (1995 01 27),
Reda Griðkaitë (1995 01 27), Zofia Sawaniewska-Mochowa (1995 07 24),
Vytautas Jogëla (1996 05 28), Danutë Balaðaitienë (1996 10 17), Ineta Savickienë (1997 04 25), Giedrius Subaèius (2000 04 04). Rankraðèiu dar yra naudojæsis Vincas Maciûnas, Halina Karaú, taèiau jø pavardës nepaþymëtos.
2. X.D.K.P.S. gramatikos
rankraðèio istorija
2. 1.
Sieniawa (apie 1832–1849)
Pirmà kartà X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis dokumentuose fiksuojamas 1834 metø vasario mënesá, tad ðimtà metø prieð tai, kai já
1934-aisiais ið naujo atras lituanistas Vincas Maciûnas. Èartoriskiø
bibliotekoje saugomame rankraðtyje, pavadintame Stan Biblioteki
Puùawskiey w Sieniawie w Lutym w 1834 r., X.D.K.P.S. gramatika nurodoma tokiame kontekste:
Skùad III–A, Miejsce–A [...]
A.P. Paka N° 2. Obce i Polskie – vol. Obcych 179. Pol. 40.–.
Prawidùa Jæzyka Lit. Mpt9 [paryðkinta originale].
Taigi antrajame pake tarp 179 knygø ar rankraðèiø svetimomis
kalbomis ir 40 lenkø kalba nurodyta patekusi ir èia publikuojama
gramatika. Ji pavadinta Prawidùa Jæzyka Lit. Mpt, t. y. ‘Lietuviø kalbos taisyklës, rankraðtis’. Sieniawa buvo Èartoriskiø dvaras Galicijoje, á kurá buvo pergabenta dalis Èartoriskiø bibliotekos. Anksèiau,
prieð 1830–1831 metø sukilimà, biblioteka laikyta Puùawø dvare (Rusijos valdomoje Lenkijos dalyje), taèiau sukilimo metu slepiant nuo
valdþios iðveþta á Sieniawà, kur Rusija negalëjo pasiekti.
Ankstesniø tikrø ðios gramatikos pëdsakø surasti nepavyko. Vis
dëlto esama galimybiø áþvelgti ir ankstesnës jos istorijos þenklø.
Minëta, kad X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtyje yra mëlynas antspaudas „Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX. CZARTORYSKICH“. Vincas Maciûnas já pavadino ekslibrisu ir teigë, kad „gramatika, atrodo, paraðyta prieð 1830 m., nes turi per sukilimà iðdraskytos Pulavø
bibliotekos ekslibrisà“ (Maciûnas 1939, 154). Èartoriskiø bibliote9
Stan Biblioteki Puùawskiey
w Sieniawie w Lutym w
1834 r., rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliote-
13
koje Krokuvoje, sign.:
BCzart Rkp Ew 2381, b. p.
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
13
2002.08.06, 20:05
kos rankraðèiø skyriaus vedëjas dr. Januszas Nowakas asmeniniame pokalbyje patikslino, kad tas antspaudas buvo dëliojamas ant
knygø bei rankraðèiø ir po 1831 metø. Kaip matyti ið bibliotekos Paryþiaus periodo katalogo10, 1849 metais atgabentos knygos imamos
ið pakø ir antspauduojamos („notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Voluminów“). Galbût tada ir suantspauduota X.D.K.P.S.
gramatika? Ðiaip ar taip, antspaudas visai nebûtinai turi reikðti, kad
prieð sukilimà X.D.K.P.S. gramatika buvo Puùawø bibliotekoje.
Gramatikos popieriaus vandenþenkliai rodo 1819 ir 1820 metus.
Vadinasi, ji paraðyta po 1820-øjø ir tikrai prieð 1834 metus, kai buvo
rasta antrame Sieniawos dvaro bibliotekos pake. Teoriðkai X.D.K.P.S.
gramatika galëjo bûti paraðyta ir treèiojo deðimtmeèio pradþioje, ir
viduryje, ir pabaigoje, todël jos patekimas prieð sukilimà á Puùawø
bibliotekà visai ámanomas.
Yra þinoma, kokiais keliais biblioteka ið Puùawø keliavo á Sieniawà. Tai nebuvo paprastos „kelionës“. Per sukilimà ir po jo dalis rankraðèiø ið Puùawø pirmiausia pateko á Varðuvà, dalis – á kitas vietoves (dvarus): „Jedna ich [Puùwø rinkiniø] czæãú znajdowaùa siæ [...]
w Warszawie, druga: mniejsza – w Puùawach i w Kazimierzu“11. Taip
pat þinoma, kad: „Ocaùaùà czæúã Archiwum ukryto, a nastæpnie wywieziono do Warszawy a stàd przez Klemensów do Sieniawy, rezydencji Czartoryskich poùoýonej na terenie ówczesnej Galicji“12. Jei
X.D.K.P.S. gramatika tikrai buvo Puùawø dvaro bibliotekos rinkiniuose, tai, tikëtina, jog galëjo pakeliauti bent po kai kurias ið nurodytø
Lenkijos vietø, kol pasiekë Sieniawos dvarà.
Pati biblioteka Sieniawoje 1834 metais dar laikyta pakuose, tai
leidþia manyti, kad iki tada dël sukilimo suirutës ji gal në nebuvo
sutvarkyta, kad tie pakai buvo suformuoti ne Sieniawoje, o ten tokie
jau atveþti. Per sukilimà ir po jo bibliotekos formavimas turëjo sustoti ar labai sulëtëti. Yra þinoma, kad pabuvæ Varðuvoje rankraðèiai
baigiantis 1831 metø spaliui iðkeliavo ávairiais keliais (Buczek 1930,
170), taèiau Sieniawà pasiekë ne ið karto. Raðoma, kad kunigaikðty10
Inwentarz uratowanej
czæúci Biblioteki
Puùawskiej w Lipcu 1849
sprowadzonej
z Sieniawy do Paryýa
z dorywczych notat przy
dobywaniu z pak i
stemplowaniu Voluminów
spisany; rankraðtis
saugomas Èartoriskiø
14
gramatika1a.pmd
14
11
bibliotekoje Krokuvoje,
sign.: BCzart Rkp Ew
2380.
Karol Buczek, „Bibljoteka Puùawska w czasie
walk powstania
Listopadowego“, Silva
rerum. Czasopismo
polskich towarzystw
bibljofilskich, 1930,
12
paêdziernik–grudzieñ,
169.
Zbiory rækopisów w
bibliotekach i muzeach w
Polsce, opracowaùa
Danuta Kamolowa przy
wspóùudziale Krystyny
Muszyñskiej, Warszawa: Biblioteka narodowa, 1988, 117.
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
të Ona Sapiegaitë 1831–1832 metais iðgelbëjo bibliotekà, kad biblioteka á Sieniawà pateko per Janà Zamojská ið Dobiesùawicø13.
Dël viso to atrodo tikëtiniau, kad dar prieð 1830 metø sukilimà
Lenkijoje X.D.K.P.S. gramatika pirmiau atsidûrë Puùawø bibliotekoje, o ne ið karto Sieniawoje. Iki 1834 metø vasario vargu ar galëjo
bûti kokiø nors ryðkesniø Sieniawos bibliotekos formavimo judesiø, kurie bûtø sudaræ sàlygas X.D.K.P.S. gramatikai tapti Èartoriskiø bibliotekos dalimi.
2. 2.
Puùawai (prieð 1830)
Puùawø biblioteka prieð 1830 metø sukilimà, prieðingai, labai augo.
„Równoczeúnie z powiækszaniem zbiorów rækopiúmiænnych poprzez
nabywanie oryginaùów, A. J. Czartoryski polecaù sporzàdzaã kopie
êródeù do historii Polski znajdujàcych siæ w zbiorach zagranicznych:
petersburskich, szwedzkich, Archiwum w Królewcu i bibliotekach
paryskich“ (Kamolowa 1988, 117). Puùawø bibliotekos tvarkytojas
Karolis Sienkiewiczius tada daug keliavo po Europà bei supirkinëjo
knygas Anglijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitur. Ðtai 1821
metø atsiminimuose raðë, kad per keliones po Europà nupirko iki
1000 senø veikalø14.
Yra liudijimø, kad rankraðèiø buvo veþamasi ir ið Lietuvos, pavyzdþiui, jau minëtame vëliau Paryþiuje sudarytame rankraðtiniame Èartoriskiø bibliotekos inventoriuje (Inwentarz uratowanej czæúci
Biblioteki Puùawskiej w Lipcu 1849 sprowadzonej z Sieniawy do Paryýa z
dorywczych notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Voluminów spisany) yra skyrelis „Manuskrypta nie oprawne“ (‘Neáriðti rankraðèiai’), kurio pirmoji pozicija yra tokia: „Manuskrypta przywiezione
z Litwy przez Sienkiewicza w r. 1822“ (‘Rankraðèiai, Sienkiewicziaus
atveþti ið Lietuvos 1822 metais’). Tiesa, tame skyrelyje X.D.K.P.S. gramatikos nëra.
Kitas pavyzdys – Liudvikas Sobolevskis (1791–1830), Vilniaus
universiteto auklëtinis. Vilniaus universiteto rektorius Simonas Malevskis 1820 07 29 ið Vilniaus raðë Adomui J. Èartoriskiui: „P. Sobolewµki wyiechaù do Puùaw gdzie moýe ieýete tego potrzeba, zaba13
Janusz Nowak, „Karola
Druziewicza podróýe
biblioteczne po
Kongresówce i Galicji w
latach 1860–1879“,
14
15
Przeglàd humanistyczny 3,
Warszawa, 1994, 88.
Bogdan Horodyski,
„Wstæp“, Karol
Sienkiewicz, Dziennik
podróýy po Anglii. 1819–
1821, Wrocùaw: Zakùad
narodowy imienia
Ossoliñskich,
1953, XXV.
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
15
2002.08.06, 20:05
wiã, przynaymniey do poùowy miesiàca wrzeúnia“15. Beveik po metø (1821 06 26) Malevskis vël raðo tam paèiam Èartoriskiui, kad Sobolevskis nori vykti á Puùawus baigti rengti knygos (Malevskis, 683).
Ir dar po pusmeèio (1822 01 12) praneða, kad „JP. Sobolewski wyieýdêa do Puùaw Dnia 16tego miesiàca niezawodnie, zabiera on zsoba, zabiera on ksiàýki przysùane przez P. Rozenhampfa, które ma
dostawiã do Biblioteki J.O Waszey Xiàýæcey Moúci [...]“ (Malevskis,
825). Tad kelios Malevskio labai gabiu laikyto studento Sobolevskio
kelionës á Puùawus buvo susijusios ir su knygø gabenimu Èartoriskiø bibliotekai.
Matyti, kad ir Lietuvoje gana plaèiai buvo renkami bei ið jos gabenami rankraðèiai á Puùawø bibliotekà. Á tai átraukti Sienkiewiczius,
Malevskis, Sobolevskis, Rozenhampfas (?) ir, aiðku, daugelis kitø.
Vadinasi, jei paaiðkëtø, kad X.D.K.P.S. gramatika 1820–1830 metais
ið Lietuvos pateko á Èartoriskiø rinkinius, tai bûtø apskritai aktyvios Puùawø bibliotekos komplektavimo politikos pavyzdys.
Be kita ko, Sienkiewiczius laiðke Adomui J. Èartoriskiui 1821 metø
lapkrièio 26 dienà raðo, kad „We Frankfurcie dotàd biblioteki nie
widziaùem, w drukowanym jej katalogu widzæ miædzy manuskryptami jakàú relacjæ o Polsce po wùosku i gramatykæ litewskà“ (kursyvas – G. S.; cit. ið Horodyski 1953, XXIII). Atrodo aiðku, kad tai negalëjo bûti X.D.K.P.S. gramatika, nes tas Frankfurto vieðosios bibliotekos katalogas, kuriame minimas X.D.K.P.S. rankraðtis, iðleistas 1728
metais16 (tad daug anksèiau, nei buvo paraðyta X.D.K.P.S. gramatika).
Ten tarp anoniminiø rankraðèiø („APPENDIX LIBRORUM MANUSCRIPTORUM ANONYMORUM“, p. 442) áraðyta taip: „Rudimenta lingu¿ LITHUANIC¯“ (p. 447). Jeigu Sienkiewiczius tuos lietuviø kalbos gramatikos „likuèius“ po to laiðko bûtø nupirkæs Èartoriskiams,
15
16
Simono Malevskio
laiðkai; rankraðèiai
saugomi Èartoriskiø
3172, p. 541.
1728 CATALOGUS
BIBLIOTHEC¯ PUBLIC¯
MOENO-FRANCOFURTENSIS, IN DECEM SECTIONES
ORDINE ALPHABETICO
DIGESTAS , Quarum I.
Libros Theologicos, II.
Juridicos, III. Medicos &
Phyµicos, IV. Philoµophi-
16
gramatika1a.pmd
16
cos & Miµcellaneos,
V. Hiµtoricos, Chronologicos, Genealogicos,
Geographicos, Heraldicos & Numiµmaticos,
VI. rem literariam
concernentes. VII.
Gallico, VIII. Italico,
IX. Hiµpanico, & X:
Batavico idiomate
conµcriptos, XI. Manuµcripta. completitur
diviµus juµµuque
Superiorum editus â
JOH. JAC. LUCIO, U. J. L.
Advocato Ordinario &
Bibliothecario. FRANCOFURTI AD MOENUM,
SUMTIBUS VIDU¯ JOH.
MAXIMIL. A SANDE.
MDCCXXVIII. (Nuoðirdþiai dëkoju dr.
Jolantai Gelumbeckaitei,
suradusiai ir nurodþiusiai ðá Frankfurto
bibliotekos katalogà,
kuriame paminëtas
lietuviø kalbos
gramatikos rankraðtis. –
G. S .)
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
tai galëtø bûti pëdsakas kitos lietuviðkos gramatikos, kuri dabar saugoma Èartoriskiø bibliotekoje: Danieliaus Kleino lotyniðkosios (1653)
gramatikos rankraðtinis nuoraðas (XVII amþiaus pabaigos–XVIII amþiaus pradþios; sign.: BCzart Rkp 2293 I)17. Jei ne – galbût tai þenklas
kokio kito nepaþástamo lietuviø kalbos gramatikos rankraðèio. Ðiaip
ar taip, ðiuo atveju svarbu, kad Sienkiewiczius matë reikalà Èartoriskiui paminëti patá lietuviø kalbos gramatikos rankraðèio buvimà.
Matyt, toks þanras bibliotekos formuotojø buvo pageidaujamas, todël ir kitø lietuviø kalbos gramatikø rankraðèiø patekimas á Puùawø
bibliotekà turëjo nebûti atsitiktinis.
2. 3.
Paryþius (1849–1872?)
Kaip raðo Kamolowa (1988, 117), „W 1848 r. w obawie o dalsze losy
Archiwum przewieziono je do Paryýa do Hotelu Lambert, siedziby
Czartoryskich na emigracji“. Ið tikrøjø, regis, tai padaryta ne 1848
metais, o 1849-øjø liepà – tai liudija jau minëtas inventorius (katalogas), suraðytas á knygà Paryþiuje: Ið Sieniawos á Paryþiø 1849 metø
liepà atgabentos Puùawø bibliotekos iðgelbëtos dalies inventorius (sign.:
BCzart Rkp Ew 2380).
Katalogas sudarinëtas minëtojo Sienkiewicziaus, taip pat emigravusio, taip pat dirbusio Èartoriskiø bibliotekininku Paryþiuje. Taèiau katalogo puslapiuose daug patikslinimø ir prieraðø daryta kita
raðysena, matyt, Antono Rutkowskio (1805–1873). Rutkowskis „Pozostaù [...] w Paryýu i od jesieni 1855 pracowaù jako bibliotekarz ks.
Wùadysùawa Czartoryskiego“18. Tas Rutkowskis keliose vietose pats
pavadina ðá katalogà esant sudarytà Sienkiewicziaus: „w Spisie niniejszym prze¸ P. Sienkiewicza“ (p. 125), „w niniejszym Katalogu
P. Sienkiewicza“ (p. 127).
Katalogo p. 117 yra Sienkiewicziaus ranka áraðyta ir X.D.K.P.S.
gramatika: „Poczàtki Iæzyka Litewskiego“. Tad ji ið Sieniawos atkeliavo á Paryþiø 1849 metø liepos mënesá ir buvo áregistruota. Taèiau
yra vëlesniø Rutkowskio prieraðø. Prie Sienkiewicziaus áraðo jis pridëjo: „¸wrócono no 6 czerwony“, o kiek þemiau, dar po dviejø knygø pavadinimø, tarsi pamirðæs, kad jau buvo paþymëjæs, priraðë dar
17
Plaèiau þr. Jonas
Palionis, „Keletas naujø
duomenø lietuviø
kalbos gramatikø
istorijai (Anoniminë
rankraðtinë ‘Gramatices
18
17
Litvanicae’)“, VVU
mokslo darbai. Istorijosfilologijos mokslø serija 1,
1955, 196–203.
Janusz Pezda,
„Antoni Rutkowski“,
Polski sùownik biograficzny 32, Wrocùaw,
Warszawa, Kraków:
Wydawnictwo polskiej
akademii nauk, 1989–
1991, 215.
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
17
2002.08.06, 20:05
tiksliau: zwrocono 12/8 59. [1859 08 12] Prawidùa Jæzyka litewskiego, czyli Grazatyka w 4ce str. [uþbraukta: 78] rækopismu 100.
Kaip asmeniniame pokalbyje (2000 metø balandá) liudijo Januszas Pezda, tie paaiðkinimai zwrócono reiðkia, jog dalis bibliotekos
Paryþiuje buvo saugoma Sienkiewicziaus bute, ir kad 1859 metais
jis gràþino tas knygas á Èartoriskiø buveinæ Paryþiuje á Hotel Lambert. Ir kad ten Rutkowskis Opracowywaù przywiezione z Sieniawy rækopisy [...], przechowywane do r. 1859 w mieszkaniu Karola
Sienkiewicza (Pezda 19891991, 215). Vadinasi, 1859 metø rugpjûèio 12 dienà X.D.K.P.S. gramatika ið Sienkiewicziaus buto Paryþiuje
pateko á Hotel Lambert, Vladislavo Èartoriskio ir jo bibliotekininko
Rutkowskio þinion.
Iki ðito Sienkiewicziaus katalogo X.D.K.P.S. gramatika niekur nebuvo nurodyta turinti kokià nors signatûrà. O èia Rutkowskis jau
nurodo, kad ji raudonu pieðtuku paþymëta numeriu 6. Kaip minëta
anksèiau, X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtis ir dabar ant virðelio turi
uþklijuotà lapelá, kurio pirmasis áraðas yra bûtent raudonu pieðtuku
uþraðytas skaièius 6.
Sienkiewicziaus katalogas ir padeda susigaudyti, kaip atsirado
pìrmosios X.D.K.P.S. gramatikos signatûros. Pavyzdþiui, p. 125 yra
sàraðas pavadintas taip: Rækopisma be¸ numerów dawnych i niewpisane w Spisie niniejszym prze¸ P. Sienkiewicza dopeùnionym:
(¸wrócone 12. Sierpnia 1859 r. p. P. Sienkiewicza) (na okùadkach
tæ Nra [...] czerwonym oùówkiem wpisane. Nors X.D.K.P.S. gramatika á ðità sàraðà neátraukta (áraðyta anksèiau), taèiau matyti, kad raudonai èia þymëti tie rankraðèiai, kurie á Hotel Lambert gràþinti 1859
metø rugpjûèio 12 dienà.
Prieðingai, mëlynu raðalu þenklinti tie rankraðèiai, kurie sugráþo á
Èartoriskiø bibliotekà pusmeèiu vëliau (1860 03 17), tuoj po Sienkiewicziaus mirties (1860 02 07), plg. p. 127 Rutkowskio sudaryto kito
sàraðo pavadinimà: Rækopisma be¸ Numerów dawnych lub nieznajdujàce siæ w niniejszym Katalogu P. Sienkiewicza, a ¸wrócone
do Biblioteki X. Czartoryskiego w Paryýu, po úmierci P. Karola
Sieñkiewicza, dnia 17. Marca 1860 roku (na okùadkach sà Nra pisane
atramentem bùækitnym). Tokiu mëlynu raðalu paþymëta kita lietuviø kalbos gramatika, minëtasis Kleino veikalo nuoraðas (ðiame sàraðe jis figûruoja kaip Gramatyka Litewska po lacinie, p. 129, o pagrindiniame sàraðe prie jos pavadinimo Grammaticae Lithuanicae
Pars 1r Rutkowskio ranka priraðyta pastaba: zobaczyã No 38 str.
129 katalogu blækitny kolor zwrócono 17/3 60 [1860 03 17], p. 117).
Vadinasi, spalvos skirtumas prie numerio reiðkë ne kà kità, o rankraðèio sugráþimo á Vladislavo Èartoriskio bibliotekà Hotel Lambert ið
18
gramatika1a.pmd
18
Giedrius Subaèius
2002.08.08, 15:59
Sienkiewicziaus buto datà: paties Sienkiewicziaus 1859 metø rugpjûèio 12 dienà gràþinti rankraðèiai gavo raudonà skaièiø, o po jo
mirties pargabenti 1860 metø kovo 17 dienà mëlynà. X.D.K.P.S. gramatika (su raudonu numeriu) ten pateko anksèiau uþ mëlynai paþymëtà Kleino gramatikos nuoraðà.
Dar tolesniuose Sienkiewicziaus katalogo puslapiuose Rutkowskio pateikta informacija didþiàja dalimi kartojasi, taèiau kai kà nusako ir kitaip: Numera Manuskryptów odesùanych Xciu Wùadysùawowi 12. Sierpnia 1859. [...] Nastæpujà Manuskrypta nienumerowane, oznaczone tymczasowo nowà numeracyà, czerwonym
oùówkiem. [...] 6. Prawidùa jæzyka Litewskiego, czyli Grammatyka
Litewska 4o (str. 117. Katal: P.S. wpisaùem, bo jest podobny tytuù ale
ùaciñski.): (p. 143). Èia nurodoma, kad raudonoji numeracija yra
nauja, laikina. Be to, X.D.K.P.S. gramatika ðiame sàraðe pirmà kartà
áraðoma á sàraðà ið eilës pagal savo raudonàjá numerá 6. Visiðkai aiðku, kad tas lapelis ant X.D.K.P.S. gramatikos virðelio su signatûromis ir turëjo bûti priklijuotas paties Rutkowskio, kai jis 1859 metais
perëmë ið Sienkiewicziaus bibliotekos dalá. Tai turbût pati pirmoji
signatûra, kurià kada nors turëjo ðita Èartoriskiø bibliotekos gramatika. (Sienkiewiczius abi lietuviðkas gramatikas buvo suraðæs vienà greta kitos, be jokiø nuorodø á kokius nors numerius, spalvas ar
signatûras; pirmøjø X.D.K.P.S. gramatikos signatûrø atsiradimo sieti su Sienkiewicziaus vardu niekaip neiðeina.)
Tame paèiame X.D.K.P.S. gramatikos virðelio lapelyje, kaip minëta, yra dar vienas áraðas juodu raðalu Str: 117 Katalogu. Taip nurodytas to paties Sienkiewicziaus katalogo 117 puslapis, kuriame ið
tikro Sienkiewicziaus áraðyta X.D.K.P.S. gramatika. Ðá áraðà tam tikra
prasme irgi galima laikyti signatûra. Jis dar kartà rodo, kad pirmosios signatûros sietinos su Paryþiaus, o ne kokiu nors ankstesniu gramatikos kelioniø laikotarpiu.
Yra iðlikæs ir kitas Paryþiaus laikotarpio katalogas, 1865 metais
pradëtas sudarinëti Rutkowskio, nuo 1869 metø tæstas Wù. Skrzydyùkos: Katalog biblioteki Puùawskiej Rutkowskiego. Spis sporzàdzony dalej przez Wù. Skrzydyùkæ r. 1869.19 Rutkowskis 1866 metais
buvo priverstas palikti Èartoriskiø bibliotekininko vietà: Oddany
bibliotece, wypoýyczaù jednak bez wiedzy i zgody wùaúciciela rækopisy i druki na zewnàtrz. Staùo siæ to przyczynà zwolnienia go w r.
1866 (Pezda 19891991, 215).
19
Katalog biblioteki
Puùawskiej Rutkowskiego.
Spis sporzàdzony dalej
przez Wù. Skrzydylkæ r.
1869; rankraðtis
saugomas Èartoriskiø
19
gramatika1a.pmd
2367, b. p.
(apie 18201830)
19
2002.08.08, 15:59
Ðitame kataloge puslapiai nenumeruoti. Jo gale pridëtiniuose lapuose áraðyta ir „2281 Prawidùa jæzyka litewskiego przez X.D.K.P.S.“
Matyt, tie pridëtiniai lapai raðyti jau ne Rutkowskio, o Skrzydyùkos,
gal nurodytaisiais 1869 metais. Svarbu atkreipti dëmesá, kad èia
X.D.K.P.S. gramatika pirmà kartà sunumeruota 2281 numeriu. Tai
iki ðiandienos iðlikusi (dabartinë) rankraðèio signatûra. Jos autorystæ turëtume skirti bûtent Wù. Skrzydyùkai, esant paraðytà 1869 metais, taip pat sieti su Paryþiaus laikotarpiu.
2. 4.
Kórnikas (apie 1872–1874?)
Þinoma, kad dalis Èartoriskiø bibliotekos rinkiniø ið Paryþiaus buvo perkelti á Kórniko bibliotekà (netoli Poznanës). Yra iðlikæs ir Kórniko periodo katalogas: „Inwentarz spisany przez Bentkowskiego w
Kórniku [...] w r. 1872“20. Jame taip pat yra registruota X.D.K.P.S. gramatika: „2281 Prawidùa jæzyka Litewskiego, przez X.D.K.P.S. 4 [formatas], 1 [egzempliorius]“ (p. 277). Kleino gramatikos nuoraðas taip
pat buvo perkeltas á Kórnikà: „2293 Grammatices lithuanicae 8 1“
(p. 277). Galima neabejoti, kad abi lietuviðkosios gramatikos yra laikinai buvusios ir Kórniko bibliotekoje. Tiksliai neþinoma, kuriais metais ten pateko, bet aiðku, kad po 1869-øjø. Jeigu katalogas buvo sudarinëjamas ið karto, vos rinkiniams atkakus á Kórnikà, tikëtina, kad
ir gramatika ten atsidûrë bûtent 1872 metais.
2. 5.
Krokuva (nuo 1874?)
Apie 1874 metus Èartoriskiø rinkiniai nukeliavo á Krokuvà „na staùy
pobyt“21. Taip pat 1877 metais ið Sieniawos buvo siunèiamos knygos
á Krokuvà, plg.: „W roku 1877 Wùadysùaw Czartoryski poleciù Druziewiczowi skoncentrowaã swoje wysiùki w Sieniawie na pakowaniu i wysyùce ksiàýek do biblioteki w Krakowie“ (Nowak 1994, 95).
Dar vienas – palaidø rankraðèiø – rinkinys Èartoriskiø bibliotekos
rankraðtyne rodo, kaip buvo siøstos knygos ið Kórniko á Krokuvà22.
20
Inwentarz spisany przez
Bentkowskiego w Kórniku
[...] w r. 1872. Spis
rækopismów puùawskich;
Rkp Ew 2581.
20
gramatika1a.pmd
20
21
22
Katalog rækopisów
biblioteki Czartoryskich w
Krakowie. Sygnatury
1682–2000, Kraków:
Muzeum narodowe w
Krakowie, 1988, 3.
Zarzàd Muzeum.
Biblioteka. 1829–1880.
Fragmenty katalogów
rækopisów, wykazy
nabytków bibliotecznych;
Rkp Ew 2587a.
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
Siøsta daug siuntø, regis, penkios. Ir penktoje ið jø, pake, paþymëtame „Paka L. C. 10“, be kita ko, buvo rankraðèiai su signatûromis
2281 ir 2293. Vadinasi, abi lietuviø kalbos gramatikos su ta siunta ir
iðkeliavo á Krokuvà. Tikslios datos nenurodoma. Taèiau galima apibendrintai pasakyti, kad apie XIX amþiaus aðtuntojo deðimtmeèio
vidurá X.D.K.P.S. gramatika ir Kleino gramatikos nuoraðas ið Kórniko pateko á Krokuvà, kur Èartoriskiø bibliotekoje saugomi ir iki
ðiandien.
Tad X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio istorijà galima sutraukti taip.
Sukurtas apie 1820–1830 metus, laikytas Èartoriskiø bibliotekoje
Puùawuose (iki 1830), tada evakuotas á Sieniawà (apie 1832–1849),
tada á Paryþiø (1849–1872?), tada vël sugráþo á Lenkijà, á Kórnikà
(apie 1872–1874?), ir galø gale pateko á Krokuvà (apie 1874?). Ten
iki dabar ir laikomas.
3. X.D.K.P.S. gramatikos autorius
Esu mëginæs ieðkoti galimø kandidatø á ðios gramatikos autorius
rubricëlëse, Lietuvos archyvuose ir bibliotekose. Pavyzdþiui, pagal
raðysenà lyginau Dominyko Kosciuðkos, Skaudvilës klebono, autorystës versijà, tikrinau lenkø kalbos gramatikos autoriaus Jano Nepomuko Deðkevièiaus-Kundzièiaus (Deszkiewicz-Kundzicz) autorystës galimybæ, taèiau be teigiamø rezultatø.
Studijos Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje irgi neatskleidë autoriaus. Taèiau suteikë peno naujiems svarstymams.
Knygos virðelyje áspaustas pavadinimas G=L PRZEZ X.D.K.P.S.,
o pirmajame jos puslapyje autoriaus ranka áraðyta visai kitokia antraðtë – Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska. Tad
pats autorius kriptonimais X.D.K.P.S. nëra pasiraðæs. Kriptonimai áraðyti tik vienà kartà, áspausti virðelyje sidabro raidëmis. Tai verèia
màstyti apie áriðëjà, kuris galëjo (turëjo) þinoti, kaip tas raides galima iððifruoti. Bûtø svarbu nustatyti, kas, kur ir kada áriðo X.D.K.P.S.
gramatikà.
Ið anksèiausiø X.D.K.P.S. gramatikos rankraðèio paminëjimø – ir
1834 metais Sieniawoje, ir 1849 Paryþiuje – nematyti, kad gramatikos pavadinimas bûtø nusakytas remiantis áspaustais virðelyje duomenimis: Prawidùa Jæzyka Lit. (Sieniawa) ir Poczàtki Iæzyka Litewskiego
(Paryþiuje). Antru atveju net atrodo, kad Sienkiewiczius tik ið atminties uþraðë pavadinimà, já kiek pakeitë (vietoj Prawidùa paraðë
Poczàtki). Bet nëra liudijimo, kad kas nors bûtø pacituota nuo virðelio. O ten juk paþymëtas tarsi labai svarbus dalykas – autorius (nors
ir kriptonimais).
21
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
21
2002.08.06, 20:05
Tikrai þinome, kad gramatika jau áriðta 1859 metais, kai Paryþiuje ant jos virðelio uþklijuojamas lapelis su pirmosiomis „signatûromis“. Ankstesniø duomenø patvirtinti, kad rankraðtis buvo áriðtas,
tarsi nëra.
Nors teoriðkai atrodo ámanoma, jog áriðta galëjo bûti ir Puùawuose
(ten iki 1830 metø veikë Èartoriskiø knygriðykla), nebûtinai Paryþiuje. Maþiau tikëtina, kad galëjo kas nors rûpintis áriðti gramatikà Sieniawoje. Pagaliau ji galëjo patekti á Puùawø bibliotekà jau áriðta.
Rankraðèio nugarëlë yra smarkiai apgrauþta kirvarpø. Dr. Tadeuszas Fràczykas, seniai ir ilgai dirbæs Èartoriskiø bibliotekos Krokuvoje darbuotojas, asmeniniame pokalbyje (2000 metø balandá) pasakë, kad tikëtina, jog taip apgrauþtas jis galëjo bûti Sieniawoje, o
áriðtas – Puùawuose prieð sukilimà. Vis dëlto tai tik spëjimas, kurio
patikimumo pervertinti nereikëtø.
Susidaro áspûdis, kad Èartoriskiø bibliotekoje niekas niekada ir
neþinojo, kas buvo gramatikos autorius, kas paslëpta po virðelio kriptonimais. Sienkiewiczius, kuris ilgai dirbo Puùawuose prieð sukilimà, o vëliau turëjo ir apraðë rankraðèius Paryþiuje, niekur nepaþymëjo autoriaus. Ar bûtø taip daræs, jei bûtø þinojæs? Ar Puùawø biblioteka, jei bûtø pati áriðusi rankraðtá, galëjo paþymëti tik kriptonimus,
o ne visà autoriaus pavardæ? Ar jei bûtø buvæ áriðama Paryþiuje ir
þinotas autorius, jis nebûtø kur nors áraðytas ir á katalogà?
Vincas Maciûnas dar pastebëjo, kad „pirmam rankraðèio puslapy kertëj paraðyta pieðtuku – Staniewicz. Áraðas aiðkiai nesenas“
(Maciûnas 1934, 3). Vis dëlto tai panaðiau á XIX amþiaus pradþios
ar bent vidurio áraðà, nes galinë raidë paraðyta <¸> ilgoji: Staniewiç, kaip tada dar neretai buvo paraðoma. Ir Fràczykas, gerai paþástantis Sienkiewicziaus ir kitø Puùawø bibliotekininkø raðysenas,
paklaustas teigë, kad tai áraðyta Sienkiewicziaus. Ar bûtø Sienkiewiczius (jei tai tikrai jo raðysena) taip áraðæs, jei bûtø þinojæs tikràjá
autoriø? (Zinkevièiaus [1990, 174] nuomonei, jog „rankraðèio raðyba ir kalba aiðkiai rodo, kad tai ne S. Stanevièiaus darbas“, reikia tik pritarti.)
Todël galø gale atrodo tikëtiniausia, kad rankraðtis galëjo bûti
áriðtas dar prieð patekdamas á Puùawus – ar paties autoriaus, dël kaþkokiø prieþasèiø norëjusio likti neþinomo, ar kokio nors tarpinio
rankraðèio savininko. Atrodo, kad pats autorius su áriðimu susijæs
glaudþiai, nes áriðëjas turëjo þinoti, kas autorius, ar bent turëti jo kriptonimus, jei juos áspaudë. Tad gramatika galëjo bûti áriðta gana anksti,
netrukus po paraðymo, prieð patekdama á Puùawus. O tai, kad Sieniawos ir Paryþiaus kataloguose nebuvo nurodomi áspaustieji kriptonimai, gali bûti tik atsitiktinumas (pirmà kartà jie pacituojami gana
22
gramatika1a.pmd
22
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
vëlai, turbût 1869 metais Skrzydyùkos raðytame kataloge: jame suteikta ir dabartinë signatûra 2281).
Antra vertus, negalima atmesti prielaidos, kad áspaudþiant virðelio raides galëjo ásivelti kokia nors klaida. Nereikëtø visiðkai atmesti ir kitø galimybiø, gal vertëtø klausti, ar virðelyje negalëjo pasiraðyti áriðëjas, ne autorius?
Pats gramatikos tekstas gali ðá tà pasakyti apie autoriø. Ið kai kuriø pavyzdþiø susidaro áspûdis, kad autorius ið kilmës galëjo bûti
bajoras, bet ne valstietis. Galima parinkti tokius pasakymus ar sakinius: Szawdaw p. 65; atsygræêk nug Paleystuwys– eyk pas Szùowe idant
tykray tawi milety galetum ¡mones, p. 72; Katras Arklis Kuri Karieta,
p. 74. Ðaudyti, rûpintis ðlove, kalbëti apie karietas bûdinga buvo bajorui, ne valstieèiui, nors paneigti valstietá galëjus sugalvoti tokius
pavyzdþius taip pat nëra kaip. Taèiau pavyzdys ¡emaytis tomsus p. 74
galëtø rodyti, kad autorius jautë atstumà nuo to neapsiðvietusio þemaièio (þinoma, valstieèio), kitaip vargu ar bûtø save (savo luomà)
pavadinæs tamsiu. Ir apskritai ryðkiø agrariniø pavyzdþiø, kuriø galëtume tikëtis ið autoriaus valstieèio, nors ir tapusio kunigu, X.D.K.P.S.
gramatikoje nëra. O tokiø pavyzdþiø kiek vëliau savo þemaitiðkoje
lietuviø kalbos gramatikoje apsèiai vartojo ið valstieèiø kilæs kunigas Juozapas Èiulda. Matyt, kiek tikëtiniau bûtø ásivaizduoti autoriø buvus bajoriðkos kilmës, nors toks teiginys kol kas negali perþengti darbo hipotezës ribø. Nereikëtø nustebti, jei autorius pasirodytø esàs mokytojas.
Zinkevièius (1990, 174) mano, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta
„maþdaug tuo paèiu laiku kaip Kasakausko ‘Kalbrëda’“, o pastaroji
yra spausdinta 1832, cenzûros pasiraðyta 1831 metais. Ið karto pastebëtina, kad X.D.K.P.S. raðysenoje prasprûsta senesnës, ypaè XVIII
amþiui bûdingos raðybos atvejø, pavyzdþiui, greta <z> paraðomos
ilgosios <¸>, <†>, <‡>, prasprûsta ilgoji <µ> vietoj nuo XIX amþiaus
pradþios spaudiniuose nuosekliai visur imtos vartoti paprastosios
<s>. Tikëtiniausia, kad autorius turëjo bûti baigæs mokyklà XVIII
amþiuje, ir tik taikydamasis prie XIX amþiaus spausdintø tekstø stiliaus ëmë vengti ið maþens áprastø minëtøjø raidþiø formø. Taip pat
dvibalsis [au], kuris XVIII amþiuje daþniausiai bûdavo þymimas
<aw>, o XIX pradþioje daugelio autoriø pakeistas <au>, gramatikoje vis dëlto raðytas senesniu stiliumi – <aw> (þr. toliau). Todël ið
numanomo X.D.K.P.S. gramatikos paraðymo 1820–1830 metø periodo data gal tikëtiniau esanti arèiau 1820, o ne 1830 metø. Tokiu
atveju tai seniausioji, arba pirmoji, iðlikusi þemaitiðka lietuviø kalbos gramatika.
23
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
23
2002.08.06, 20:05
4. Gramatikos
ir kontekstas
struktûra
X.D.K.P.S. gramatika sudaryta ið trijø daliø. Pirmuoju gramatikos sa-
kiniu autorius taip paaiðkina: „Ðita gramatika yra padalyta á tris dalis: pirmojoje iðdëstomas mokslas apie lietuviðkø raidþiø, skiemenø
ir þodþiø tarimà, antrojoje – apie vardaþodþius ir jø ypatybes, treèiojoje – apie veiksmaþodþius ir tinkamà jø raðymà“ (p. 1).
Taèiau tos dalys labai nevienodos. Pirmàjà (p. 1–5) sudaro skyreliai: „Apie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà“, „Apie raðto arba
ortografijos þenklus“, „Apie lietuviø kalbos dalis“. Tai tarsi ávadinë
gramatikos dalis. Antroji dalis (p. 5–37), kaip ir nurodyta autoriaus,
skirta vardaþodþiams, jø paradigmoms, jø vartosenai apibûdinti. Taèiau èia prie vardaþodþiø apraðomi ir kai kurie dalyviai (p. 34–37),
ir prielinksniai (p. 33–34).
Treèioji dalis ið tikrøjø prasideda veiksmaþodþiø ir tam tikrø dalyviø apraðu. Bet toliau apraðoma jau ir daug kitokiø dalykø, ir papildomø daliø neskiriama. Ðtai po deðimties pastabø apie veiksmaþodþius, vienuoliktoji pastaba jau skirta prieveiksmiams (p. 68–69),
dvyliktoji yra apie jaustukus, tryliktoji – apie jungtukus (p. 70), keturioliktoji – apie konstrukcijà (sintaksæ; p. 70–71), penkioliktoji –
apie kalbos eilæ arba tvarkà (p. 72–73), ðeðioliktoji – apie vardaþodþiø konstrukcijà (p. 73–75); toliau dar kalbama apie prielinksninius
bûdvardþius (p. 75–77), apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà
(p. 77), apie jungtukus (p. 78), apie jaustukus (p. 78).
Vadinasi, nors X.D.K.P.S. gramatika ir nelabai atidþiai ar tiksliai
suskirstyta, joje apþvelgtos visos pagrindinës gramatikos sritys.
Neþinant X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus, sunku tiksliau apraðyti ir kontekstà, kuriame ðis veikalëlis buvo raðomas. Ið visø þinomø
lietuviø kalbos gramatikø, kurios buvo raðytos XIX amþiaus pradþioje, X.D.K.P.S. gramatika yra viena ið anksèiausiø. Pirmiau buvo
paraðyta turbût tik Aleksandro Butkevièiaus (1811 metais, antrasis
variantas – 1823: Kalbrieda Lietuwiskay Lenkiszka Leþuwie mieleyúnieme
Zemayciu), taèiau në vienas ið jo rankraðèiø nëra iðlikæs, tad ir apie jø
pobûdá ar ryðá su X.D.K.P.S. gramatika spræsti sunku23. Taip pat anksèiau ar panaðiu metu, kaip ir X.D.K.P.S., gramatikà, kaip liudijama,
paraðë Þemaièiø kunigas Dominykas Mogenis (1825 metø lapkrièio
27 d. Bonaventûra Gailevièius raðë, kad Mogenio gramatika esanti
iðsiøsta á Vilniaus akademijà ir esà jis girdëjæs, neva jà turëjæ pasiøsti
23
Plg. Giedrius Subaèius,
Þemaièiø bendrinës kalbos
24
gramatika1a.pmd
24
idëjos. XIX amþiaus
pradþia, Vilnius: Mokslo
ir enciklopedijø leidybos
institutas, 1998, 92–93.
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
á lietuviø kalbos akademijà Prûsuose perþiûrëti; plg. Subaèius 1998,
194). Taèiau ir Mogenio darbas neiðliko.
Vadinasi, X.D.K.P.S. gramatika rodo tam tikrà pradiná bandymà
XIX amþiaus Lietuvoje apraðyti lietuviø kalbà. Didþiojoje Lietuvoje
jos autorius neturëjo prieinamos jokios kitos gramatikos, nuo kurios
bûtø galëjæs kà nors nusiþiûrëti, ypaè kad buvo pasirinkæs raðyti þemaitiðkai. Jau greièiausia paraðius X.D.K.P.S. gramatikà buvo iðleistas Simono Stanevièiaus perspaudas 1829 metais (1737 metø gramatikos)24, 1832-aisiais iðspausdintas Kaliksto Kasakauskio darbas25,
1835 metais savo rankraðtá baigë Simonas Grosas26, 1837-aisiais – Simonas Daukantas iðspausdino lietuviø ir lotynø kalbø gramatikëles27, 1854 metais pirmàjá savo gramatikos variantà pabaigë Juozapas Èiulda28. X.D.K.P.S. gramatika daug trumpesnë, ji negali prilygti
vëlesniems analogiðkiems Kasakauskio, Èiuldos darbams. Taèiau ji
vertinga kaip vienas ið pirmøjø bandymø raðyti gramatikas XIX amþiaus Lietuvoje. Kaip pirmoji þinoma þemaitiðka lietuviø kalbos gramatika.
Galima nurodyti tam tikrø nenuoseklumø. Ðtai nuo 7 puslapio
X.D.K.P.S. gramatikos autorius pirmiau ëmë þymëti lietuviðkà pavyzdá, o tik po to – lenkiðkà vertimà, nors iki tol buvo raðæs atvirkðèiai. Þodþiø sàraðe po du kartus átraukë: Dawg 89 (dawg 89), Sweykata 96, 97.
Ieðkant galimø lituanistiniø ðaltiniø, atkreiptinas dëmesys á toká
X.D.K.P.S. gramatikos sakiná: „Spalvas þyminèiø bûdvardþiø yra ganëtinai gausu ir jie turi kai kuriø ryðkiø skirtumø, pavyzdþiui, lenkiðkai tiek apie þmogø, tiek apie gyvulá vienodai sakoma Siwy, o
lietuviðkai apie þmogø sakoma ¡yùas, apie arklá – ¡erksztas arba Szyrwas ir kt.“ (p. 31–32). Labai panaðiai Pilypas Ruigys raðë savo Be24
[Simonas Stanevièius,]
TRUMPAS PAMOKIMAS
KAÙBOS LITUWYSZKOS
25
nuog uýgymyma
Krystaus 1829.
Kalixt Kossakowski,
ARBA ÝEMAYTYSZKOS ,
GRAMMATYKA JÆZYKA
nuo nekurio nobaýna
ysz draugistes JEZAUS
KUNYGA ùotinyszkay
paraszîtas yr spóustas
Wyjlniuj’ metase 1737.
dabarcziu atrastas yr
ysznauja swiêtuy
parôditas, WYJLNIUJE
ÝMUDZKIEGO.
KAÙBRIEDA LEÝUWIO
ÊIAMAYTISZKO, WILNO
NAKÙADEM i DRUKIEM
26
SPAUSTUWOJ’ B.
NEUMANA . Metase
25
MANESA i ZYMELA , 1832.
Simonas Grossas,
Kaùbrieda Leýuwe
¡emaytyszka, 1835;
LMAB, f. 29 – 822.
27
28
[Simonas Daukantas]
K. W. Myle, Prasmà
Ùotinû kaùbôs [...],
Petrapilie, 1837.
Juozas Èiulda, Trumpi
samprotavimai apie
þemaièiø kalbos gramatikos taisykles, parengë
Giedrius Subaèius,
LAIS 6, Vilnius: Mokslo
ir enciklopedijø
leidykla, 1993.
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
25
2002.08.06, 20:05
trachtunge 1745 metais29: „Wenn die Deutµche einen Mann, Pferd, Rock,
Erbµen, mit eben demµelben Wort, grau, nennen, µo unterµcheiden das
die Littauen mit eigentlichen Worten: Wyrs ¸illas, Arklys áirmas:
Sermêga pilkä: ïrnei raini oder bûri“ (p. 70–71). Ðitas Ruigio pavyzdys Didþiojoje Lietuvoje pateko á Ksavero Boguðo veikalà apie lietuviø kalbà 1808 metais30: „Niemiec nie ma wyrazu tylko Grau, szary,
na wyraýenie czùowieka siwieiàcego, sukni burey, konia siwego, grochu szarego; Litwin nazywa czùowieka siwego Zillas, konia siwego
Szirmas, sukniæ burà piùka, groch szary rainus“ (p. 152). Tiesioginës
átakos X.D.K.P.S. gramatikai èia nematyti nei ið Ruigio, nei ið Boguðo
darbo. Vis dëlto maþai tikëtina, kad pats kalbëjimas apie pilkà spalvà, apie tai, kaip nusakomas þmogaus þilumas, atitinkama arklio
plauko spalva, lietuviðkø sinonimø gausumas „pilkumui“ nusakyti
bûtø galëjæs atsirasti be Ruigio ar Boguðo átakos. Nebûtinai tiesioginës: ðis pavyzdys Lietuvoje galëjo bûti pakankamai populiarus, kad
þmonës já tiesiog perpasakotø. Dël kai kuriø Pilypo Ruigio ir Kristijono Milkaus Maþosios Lietuvos ortografijos ypatybiø átakos galimybës plg. 5. f, p. 28–29.
5. Kalbos
ypatybës.
Tarmës pasirinkimo intencijos
Jau Maciûnas (1939, 154) pabrëþë, kad „gramatikos autorius yra þemaitis (linksniuoja: tiewas, tiewo, tiewow...; þemës platios, platiu, platioms...)“. Zinkevièius (1990, 174) raðë, kad jis „turëjo bûti kilæs ið
ðiaurës þemaièiø pajûriðkiø ploto“ ir kad X.D.K.P.S. „kaip ir Kasakausko gramatikoje, bandoma derinti þemaièiø ir aukðtaièiø tarmes“.
Ðalia tokiø nuomoniø svarbu mëginti nustatyti autoriaus intencijas –
kokias lytis jis rinkosi sàmoningai, o kokios – prasprûdo tik netyèiomis. Toliau pavyzdþiai pateikiami ne tik ið gramatikos, bet ir ið rankraðèio gale pridëto þemaièiø–lenkø kalbø þodþiø sàraðo (p. 87–100),
Maciûno (1939, 154) apskaièiavimu, sudaryto ið 544, o Jono Kruopo – ið 548 þodþiø31. Beje, nors ir vadinamas þodynëliu, jis labiau
29
[Pilypas Ruigys,]
Betrachtung der
Littauiµchen Sprache
in ihrem Urµprunge,
Weµen und Eigenµchaften
[...] von Philipp Ruhig
[...] Kænigsberg, druckts
und verlegts Johann
Heinrich Hartung, 1745.
26
gramatika1a.pmd
26
30
Xawier Bohusz, O
POCZÀTKACH NARODU I
JÆZYKA LITEWSKIEGO
ROZPRAWA [...],
w WARSZAWIE,
pradþios lietuviø–lenkø
kalbø þodynëlis“,
Lietuvos TSR mokslø
akademijos darbai 2(7),
A ser., 1959, 225.
W DRUKARNI GAZETY
31
WARSZAWSKIEY , 1808.
Jonas Kruopas,
„Rankraðtinis XIX a.
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
primena þodþiø sàraðà – abëcëlës tvarka taikyta tik pirmajai kiekvieno þodþio raidei, á tolesniø raidþiø abëcëlæ tiesiog neatsiþvelgta
(Kruopo [1959, 226] teiginys, kad „atskirø raidþiø viduje daug kur
nematyti grieþtos alfabetinës tvarkos“, yra per ðvelnus).
Knygoje Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos (1998) esu suskirstæs
XIX amþiuje þemaièiø vartotas ar vengtas vartoti þemaitybes pagal
pastebimumà patiems þemaièiams á tris grupes: sunkiausiai, vidutiniðkai ir lengviausiai pastebimas savo kalbos ypatybes kaip skirtingas nuo aukðtaitiðkøjø (plg. p. 38–39). Tokia klasifikacija naudojausi ir knygoje Kalikstas Kasakauskis: Lietuviø bendrinës kalbos konjunktûra. Bibliotheca Archivi Lithuanici 1 (Vilnius: Lietuviø kalbos instituto
leidykla, 2001), ja rëmësi ir Dalia Cidzikaitë straipsnyje „Dominyko
Budriko knygos Namø kryþius (1859) kalba“ (Alt 3, 2001, 153–166).
Èia toliau taip pat remiuosi ta klasifikacija.
Ið dviejø þemaièiams sunkiausiai pastebimø þemaitybiø abi yra
nesuaukðtaitintos. Tai:
a) Ávardþiø acc. pl. anus 26, Katrus 24, Kurius 24, Szius 26 ~ ðius,
tus 26.
b) 1 cond. sg. butio 46(3x), 52(2x), 58(2x) ~ bûèio, Dyrbtio 58 ~ dirbèio, dotio 52 ~ duoèio, miletio 52 ~ mylëèio, praszytio 58 ~ praðyèio.
Tarp vidutiniðko pastebimumo þemaitybiø su retomis iðimtimis
matyti toks pat þemaitiðkas vaizdas.
a) Vartojamas þemaitiðkas [ie], pvz., biegu 65 ~ bëgu, gyrdiesem
34 ~ girdësiam, sieju 45 ~ sëju, Tiewas 6, 7 ~ tëvas, turiedawaw 42 ~
turëdavau.
b) Vyrauja trumpas þemaitiðkas veiksmaþodþiø 3 praes., pvz.,
Dyrb 56(2x), 57, 58 ~ dirba, miù 41, 50(2x), 51, 52 ~ myl[i], reyk 70 ~
reik[ia], Sning 68 ~ sninga, tur 42(2x), 43, 44 ~ tur[i]. Èia retkarèiais
pasitaiko ir ilgøjø formø, plg. eyna 39(2x) ~ eina. Bet labai aiðku, kad
aukðtaitiðkos tëra bene paèiø daþniausiø veiksmaþodþiø galûnës,
visø kitø – þemaitiðkos. Intencijas rinktis þemaitiðkà lytá rodo ir aukðtaitiðkos formos pataisymas þemaitiðkàja: Pana Smarki kaùb [tais. ið
kaùba] Saldey (p. 28).
c) Þemaitiðkas ir bûdvardþiø, ávardþiø dat. pl., pvz., geresnyms
20 ~ geresnims, gerewsyms 20 ~ geriausims, gieryms 16, 20 ~ gerims,
grazyms 16 ~ graþims, Patyms 26 ~ patims. Tiesa, yra ir kitaip, t. y.
grafiðkai -ems baigiamø formø, pvz., anems 26, Katrems 24, Kokiems
24, Kurems 24, Szems 26, tems 26, tokems 26. Bet tai turbût irgi neaukðtaitiðkos lytys, aukðt. bûtø tikëtinos *aniems, *katriems ir t. t.
(kokiems raidë i turbût tëra minkðtumo þenklas po k prieð e). Jas
bûtø galima interpretuoti bent dvejopai: 1) kadangi pramaiðiui su
27
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
27
2002.08.06, 20:05
<y> garsas [1⁄4] autoriaus kartais þymëtas ir raide <e> (parsegàdaw
63 ~ parsigandau, Steprowjows 5 ~ stipruojuos), tikëtina, kad èia raide <e> uþraðyta þemaitiðkas garsas [1⁄4]; 2) kadangi i§Q kamienø
daiktavardþiø paradigmoje yra galûnë -ems (Brolems 10 ~ broliams),
tikëtina jà galëjus bûti pagal analogijà priderintà ir ávardþiams. Ðiaip
ar taip, tokiame kontekste galûnë -ems abiem atvejais nelaikytina
aukðtaitiðka.
d) Loc. pl. taip pat þemaitiðkas, pvz., anuse 26 ~ anûse, baùtusiusy
18 ~ baltûsiûse, Broluse 10 ~ broliûse, gerewsiuse 20 ~ geriausiûse, Katruse 24 ~ katrûse.
e) Þemaitiðkas raðytas ir imper. pl., pvz., bukiem 44 ~ bûkiam, bukiet 44 ~ bûkiat, Dyrbkiem 58 ~ dirbkiam, Milekem 52 ~ mylëkiam,
praszikiem 58 ~ praðykiam.
f) Gerai skirtas ir raide <y> þymëtas paplatëjæs þemaièiø [1⁄4], pvz.,
yr 5 ~ ir, Kamy 24(2x) ~ kame, Styprus 6 ~ stiprus, toky 25 ~ tokio,
turietyny 49 ~ turëtini. Retkarèiais pasitaiko paraðyta <e> vietoj tikëtino <y>, plg., Kayleney 31 ~ kailiniai, parsegàdynaw 63 ~ parsigandinau (greta plg. ir su <y>: nusygàdynaw 63 ~ nusigandinau), pasekalbiek 63 ~ pasikalbëk, Steprowjows 5 ~ stipruojuos. Su nepaplatëjusiu
[i] þemaitiðkai þymëti tokie pavyzdþiai: anomis 27, Brolis 6, 10, Gerasis 21, Motina 6, 39, ¡idas 99 ~ þydas. Kad autorius gerai girdëjo ir
skyrë paplatëjusá garsà nuo siauro, gali rodyti ir i kamieno nom. sg.
formos Dàtys 13 ~ dantis, Debesys 13 ~ debesis, Wagys 13 ~ vagis ir
pan., kur taip pat paraðyta sulig þemaièiø tartimi, þemaièiai jas taria
su [1⁄4]. Vis dëlto autoriui þemaitiðkos formos su galûnëmis -ys [1⁄4s]
nepatiko ir jis siûlë taisyti jas á Dàtis, Debesis, Wagis – t. y. derinti prie
i§Q kamieno (brolis) linksniavimo tipo. Vadinasi, i ir i§Q kamienø daiktavardþiø galûniø skirtumà autorius aiðkiai girdëjo (dbk tai vienodai skambanti ir raðoma galûnë -is).
Galima bûtø kalbëti ir apie iðimtis. Pavyzdþiui, þodþio praðyti
paradigmos bûtasis daþninis laikas nuosekliai raðomas su raide <y>:
praszydawaw, praszydaway, praszydawa, praszydawom, praszydawot,
praszydawa (p. 56). Taip pat bûsimasis laikas (praszysiu, praszysi,
praszys, praszysem, praszyset, praszys; p. 57) ir tariamoji nuosaka
(praszytio, praszytumi, praszytum, praszytumem, praszytumet, praszytum; p. 58).
Aukðtaièiai èia taria [î], tad þemaièiai turëtø taip pat tarti nepaplatëjusá [i] garsà ir þymëti tiesiog . Taèiau X.D.K.P.S. gramatikos
autorius vis dëlto raðë <y>, t. y. neþemaitiðkai. Jo tarmëje nebuvo
sintetinio bûtojo daþninio laiko, já turëjo nusiþiûrëti ið kokiø nors
aukðtaitiðkø raðtø. Pavyzdþiui, Pauliaus Ruigio Anfangsgründe einer
28
gramatika1a.pmd
28
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
Littauiµchen Grammatick (1747)32 ir Kristijono Milkaus Anfangs=Gründe
einer Littauiµchen Sprach=Lehre (1800)33 tokio tipo formos raðomos kaip
tik su <y>: Laikydawau, Laikydawai, Laikydawo, Laikydawome, Laikydawote, Laikydawo (RG 94, 95; MG 114, 115). Autorius galëjo tiesiog
nusiraðyti Rytø Prûsijos raðtø ortografijos ypatybæ tokiai formai, kokios nepaþinojo ið savo dialekto. Jo abejones liudija tai, kad vienu
atveju buvo pradëjæs raðyti su (praszi), bet paskui pataisë á <y>:
praszydawa (p. 56).
Na, o bûsimojo laiko bei tariamosios nuosakos formos, nors ir
turimos dounininkø tarmëje, X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus galëjo
bûti raðytos su <y> dël jo taip suvokto ortografijos sistemos vienodumo (nuoseklumo) ir patogumo. Apsispræsti taip neþemaitiðkai vienodinti jam galëjo padëti tos paèios Rytø Prûsijos gramatikos, plg.
Laikyµu, Laikyµi, Laikys ir pan. (RG 96; MG 116), Laikyãiau/Laikyçiau,
Laikytumbei, Laikytu ir pan. (RG 94; MG 115), taip pat jo paties dounininkø tarmës formos su galûnëje tariamu [1⁄4] ir raðoma raide <y>:
praszy 57 ~ praðë.
Reikia atkreipti dëmesá, kad prielinksnis y 4 ~ á raðomas raide
<y>, vadinasi, taip pat turëjo bûti tartas [1⁄4]. Girdenis yra teigæs, kad
bent 1759 metø anoniminës knygos Þyvatas [...] Jezusa Christusa34 tarmëje ðis prielinksnis ir galëjo bûti tariamas [1⁄4], kad „prielinksná 1⁄4,
1759 m. ‘Ziwate’ raðomà grafema y, reikia kildinti ið *en“, taip pat
yra manæs galint „atsargiai spëti, kad *en kilmës alomorfas yra á tà
tarmæ patekæs ið kurðiø dialekto“35. Neatmetant labai tikëtinos tiesioginës Þyvato grafemø sugestijos X.D.K.P.S. autoriui, turbût laikytina, kad <y> gali atspindëti paties autoriaus tarmës tartá.
32
33
[Paulius Ruigys,]
Anfangsgründe einer
Littauiµchen Grammatick,
in ihrem natürlichen
üµammenhange
entworfen von Paul
Friedrich Ruhig [...].
Königsberg, druckts
und verlegts Johann
Heinrich Hartung,
1747 (toliau – RG).
[Kristijonas Milkus,]
Anfangs=Gründe einer
Littauiµchen Sprach=Lehre, worinn ¸war die von
dem jüngern Ruhig
ehemals herausgegebene
Grammatik ¸um Grunde
gelegt, aber mit µtarken
üµät¸en und neuen
Ausarbeitungen verbeµµert
und vermehrt worden
von Chriµtian Gottlieb
Mielcke, Cantor in
Pillckallen, Königsberg,
Druck und Verlag
der Hartungµchen
Hofbuchdruckerey,
1800 (toliau – MG).
34
ZIWATAS PONA YR DIEWA
MUSU JEZUSA CHRISTUSA, TAY IRA KIELAS
YSZGANIMA Kuriuw
Atpyrktoies muµu JEZUS
CHRISTUS [...] Mumis y
Dangu wede, moki, yr
atgide [...], WILNIÀW
Drukarnie J. K. M. yr
RP. Kollégio Kunigu
Pioriu. Kaµztu yr µtoronæ
MATIEJAWS JUSUPA
35
DOWBARA,
Metuµy Pona 1759.
Aleksas Girdenis, „Dël
vieno prielinksnio
formos XVIII a. ðiaurës
þemaièiø kretingiðkiø
tarmëje“, Blt 16(2), 1980,
115–116.
Ponas yszganitoies yr
29
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
29
2002.08.06, 20:05
Tarp lengviausiai pastebimø þemaitybiø vaizdas ávairesnis, nors
taip pat vyrauja þemaitybës.
a) Dominuoja dounininkiðkas dvibalsis [1⁄4i] (dbk ie), daþnai raðytas tiesiog <ey>, pvz., aney 26 ~ anie, Balteyie 8 ~ baltieji, Gereyie 21 ~
gerieji, gereµneyie 21 ~ geresnieji, gerewseyie 21(2x) ~ geriausieji, Raudoneyie 8 ~ raudonieji, Szey 26 ~ ðie, tiey 26 ~ tie, tokiey 26 ~ tokie.
Tas pats dounininkiðkas [1⁄4i] þymëtas ir nosine raide <(i)æ>, pvz.,
aniæ 42 (Aniæ 42), 56(2x) ~ anie, artæ 33 ~ artie, Gædra 73 ~ giedra ‘auðra’, Gædu 90 ~ giedu, Katriæ 24 ~ katrie, Kætas 92 ~ kietas, Kokiæ 24 ~
kokie, Kuriæ 24 ~ kurie, Læpu 92 ~ liepu ‘liepiu’, Mæga 93 ~ miega ‘aruodas’, Mægas 93 ~ miegas, Mæýis 93 ~ mieþis, tolæ 75 ~ tolie, ¡ædas 99 ~
þiedas. Ir reikia pridurti, kad taip paraðyta net tik tokioje pozicijoje,
kur dbk yra ie, bet ir ten, kur yra æ – atsygræêk 72 ~ atsigræþk, Tæwas
97 ~ tævas ‘plonas’. Matyt, autoriaus tarta [ats1⁄4gr1⁄4iðk], [t1⁄4iv¹s], o tai
reikðtø, kad jis buvo kilæs ið taip tarianèio vakariniø dounininkø ploto
apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlauká, Darbënus36.
Taèiau pasitaikë ir aukðtaitiðkø formø – anie 4, 9, Diena 89, Giedra 90 ‘auðra’, Kieno 9, 24, 25, miegas 45 ‘aruodus’, Wienas 98 ~ vienas,
nors tokiø ir nedaug. Aukðtaitiðkai paraðytos formos vartojamos
áprastesniuose þodþiuose (anie, Diena, Giedra, Kieno, Wienas). Retoku
þodþiu, matyt, tegalima laikyti miega ‘aruodas’ (nors raðytas aukðtaitiðkas vokalizmas, ðio þodþio aukðtaièiai nepaþásta [LKÞ VIII 133–
134]). Vis dëlto grieþtai aukðtaitiðkai autorius neþymëjo net daugumos daþnø þodþiø, plg. dubletus anie – aney bei aniæ; Giedra – Gædra;
miegas acc. pl. – Mæga nom. sg. Tad nors daþnesnës þemaitiðkos lytys, visiðko nuoseklumo nematyti.
b) Daþniausiai þemaitiðkas ir dvibalsis [¹u] (dbk uo), pvz., baùtowjow 18 ‘baltajam’, dabarciow 69 ~ dabarèiuo, Gerowiu 21 ~ geruoju,
Kùowna 45 ~ kluonà, Kow 9, 24, 25(2x) ~ kuo, paskow 78 ~ paskuo, tà
instr. sg. 27 ~ ta, towkartu 5 ~ tuokartu, tów 68 ~ tuo, owùas nom. pl.
75 ~ uolos, wa¸iowsem 75 ~ vaþiuosim. Net ten, kur dbk yra ne uo, o
à, þymëtas dounininkiðkas [¹u], pvz., baùtowij 18 ~ baltàjá, Katrow 24 ~
katrà, kow 4, 5, 69 (Kow 5, 9, 24[2x], 25[2x]) ~ kà, Ow‡owùas 93 ~ àþuolas, rawdonowie 19 ~ raudonàja, rawdonowje 19 ~ raudonàjà. Tokie
atvejai, kaip ir þodþio Tæwas grafema <æ>, nedviprasmiðkai teigia
autoriø buvus kilusá ið vakariniø dounininkø.
Aukðtaitiðkai raðyti, rodos, tik du þodþiai – duona ir duoti, taèiau
kadangi jie buvo pasirinkti linksniuoti ir asmenuoti, jø formø gramatikoje daþnoka. Raðydamas ðiuodu þodþius autorius hipernormaliai, pagal þemaitiðkà tartá paþenklino aukðtaitiðkà dvibalsá uo raide <o> (taip paraðydavo ir kai kurie kiti þemaièiai), pvz., dodamas 5,
36
Plg. LKA II, þemël. 44.
30
gramatika1a.pmd
30
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
35 ~ duodamas, dodàs 5 (Dodàs 34) ~ duodàs, Dona 4, 17 ~ duona,
Donos 17 ~ duonos ir t. t.
c) Pirmà kartà matyti ryðkus sàmoningas autoriaus noras aukðtaitinti – nevartoti savo tarmës monoftongø [â] ir [ç]. Jis raðë, pvz.,
baùtays 18 ~ baltais, Broley 10 ~ broliai, Broleys 10 ~ broliais, daray 5 ~
darai, Darêay 9 ~ darþai, Dar‡ays 9 ~ darþais, geray 5, 20 ~ gerai, graêey
5 ~ graþiai, protingay 5 ~ protingai ir t. t. Apie tai savo gramatikoje
suformulavo net keletà grieþtokø taisykliø, pavyzdþiui, „Szeyp, teyp,
aneyp, Kyteyp, àtreyp visada baigiasi eyp [...]. Panaðiai visokius prieveiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikia baigti -ay, jei jie padaryti
ið tokio [bûdvardþio], kuris baigiasi -as arba -a; ir baigti -ey, jei padaryti ið besibaigianèio -us arba -i, visai neatsiþvelgiant á giminës skirtumus, pvz., baùtas yszpùawtas czystay ‘baltas iðplautas ðvariai’, baùta
pamalewota rawdonay ‘balta padaþyta raudonai’ arba graêus sakie
gra‡ey, t. y. ‘graþus sakë graþiai’“ (p. 27–28).
Tiesa, retkarèiais ir èia pasitaikydavo paraðyti þemaitybiø, taèiau
tai akivaizdþiai retesnës, ið autoriaus pastabumo lauko iðsprûdusios ávardþiuotinës bûdvardþiø formos, pvz., baùtayses 18 ~ baltaisiais, Gerayses 21 ~ geraisiais, Geresneyses 21 ~ geresniaisiais, Gerasnewses 21 ~ geresniausiais, Szwætayses 70 ~ ðventaisiais. O kartais
daliná þemaitiðkà ávardþiuotiniø formø þymëjimà autorius galëjo iðlaikyti ir sàmoningai, plg. su munaseys, su tawaseys (p. 29), kur su
tawaseys buvo pradëta raðyti su taway, bet dvibalsis vël iðtaisytas á
þemaitiðkà monoftongà.
d) Þemaitiðkas yra dat. sg., pvz., Brolow 10 ~ broliuo, Darýow 9 ~
darþuo, Karalow 11 ~ karaliuo, Tiewow 20 ~ tëvuo, ¡mogow 16 ~ þmoguo.
Þemaitiðkumas
X.D.K.P.S.
Pastebimas
Ypatybës
Aukðt.
Sunkiausiai:
a) acc. pl.
b) 1 cond. sg.
+
+
Vidutiniðkai:
a) [ie]
b) 3 praes.
c) dat. pl.
d) loc. pl.
e) imper. pl.
f) [1⁄4], [i]
+
+
+
+
+
+
Lengviausiai:
a) [1⁄4i]
(+)
+
b) [¹u]
(+)
+
c) [â], [ç]
+
d) dat. sg.
1 L E N T E L Ë: X.D.K.P.S.
Þem.
+
gramatikos autoriaus tarmës pasirinkimo intencijos
31
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
31
2002.08.06, 20:05
Akivaizdu, kad ið apþvelgtøjø ypatybiø vienintelis tikrai ryðkus
aukðtaitinimas yra dvibalsiai ai, ei. Kita, èia neminëta, bet kartais
aukðtaitinta kai kuriø ávardþiø loc. sg. f., plg. Katroje 25, Kokioje 25,
Kurioje 25. Mëginta aukðtaitinti ir panaði daiktavardþiø loc. sg. m.
pozicija, taèiau paprastai nesëkmingai, susikurta hiperaukðtaitiðkø
lyèiø, plg. Karalowje 11 ~ karaliuje, Sawameyie arba Sawame 30 ‘savajame arba savame’, ¡mogowje 16 ~ þmoguje.
Þemaièiø dounininkø tradicijà dar XVIII amþiuje gali reprezentuoti du tekstai: minëtasis 1759 metø Þyvatas ir 1794-øjø Kozonius37.
Jie turi ypaè daug þemaitiðkø ypatybiø. Galima teigti, kai tokie tekstai buvo vieni ið pirmøjø ir svarbiøjø, formuojant dounininkiðkà tradicijà XVIII amþiaus Lietuvoje, paveikûs ir XIX amþiaus tekstams.
Palyginus su jais (plg. Subaèius 1998, 49, 60), matyti tam tikras
X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus intencijø panaðumas. Þyvate esmingiau skiriasi tik dat. sg. (plg. Subaèius 1998, 48–49), buvæs daþniau
aukðtaitiðkas, o X.D.K.P.S. – vien þemaitiðkas. Kozoniaus vertëjo intencijos tik þemaitiðkos, tad X.D.K.P.S. autoriaus aukðtaitinta vos vos
ryðkëliau. Vadinasi, nors visais ðiais atvejais ryðkios tendencijos raðyti þemaitiðkai, aklo sekimo kuriuo vienu tekstu nematyti.
Nors X.D.K.P.S. autorius orientavosi á þemaièius, vargiai tikëtina,
kad nebuvo matæs kokiø nors aukðtaitiðkø knygø – ir dël to, kad jis
pavartodavo aukðtaitybiø, ir dël to, kad galëjo bûti kunigas (paraðo
pirmoji raidë X), ir dël to, kad buvo gramatikos autorius. Dar plg.
5. f (p. 28–29) minëtà RG ar MG átakos tikimybæ. Maciûnas (1935,
178) yra nurodæs, kad „gramatikos autoriaus paþiûrose á lietuviø
kalbà pastebima [...] Bauþo átaka“, nors konkretesniø argumentø ir
nepateikë. Átikimiau, kad autorius ne ið nemokëjimo aukðtaitiðkai, o
sàmoningai stengësi tik vos vos aukðtaitinti.
Vis dëlto labai gerai aukðtaitiðkai autorius galëjo taip pat nemokëti, galëjo bûti buvæs nejudrus, sëslokai gyvenantis Þemaitijoje. Tai
rodytø ir ne visø, o tik daþnesniø formø paraðymas su aukðtaitiðkais ie bei uo, ir pastangos aukðtaitinti tam tikrus loc. sg., ir nuoseklus monoftongø nevartojimas. Ðiaip ar taip, nematyti iðsikristalizavusios grieþtesnës jo norminimo koncepcijos ar didelio tikslumo (plg.
vienur raðytà <o>, o kitur – <ow>).
37
KOZONIUS K. MYKOÙA
DYINO 20. KARWELA ,
KARPAWICIAS [...]
1794. O yµz prisakima
Rodos Lituwu Ziamys i
Druka PADUWTAS;
BAZNICIO S. JONA
SAKITAS WYLNIUW
32
gramatika1a.pmd
32
WYLNIUW Drukarnie
Kunygu Bazylionu.
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
6. Raðyba
1. X.D.K.P.S. autorius vartojo raidæ <à> keleriopa reikðme: a) Pirmiausia nurodytina, kad ðia raide daþnai þymëjo dvigarsá [¹n] (dbk
an): às 39(2x), 42(2x), 50, 56(2x), 74 ~ anas ‘jis’, àt 33(2x), 34(2x),
48(2x), 54(2x), 78 ~ ant, àtreyp 27, 69 ~ antreip, Dodàtem 36 ~ duodanèiam, Dodàti 36 ~ duodantá, nusygàdaw 63 ~ nusigandau, parsegàdaw 63 ~ parsigandau, parsegàdynaw 63 ~ parsigandinau. Vis dëlto
ðá dvigarsá [¹n] kartais nenuosekliai paþenklindavo dviraidþiu
<on>, pvz., ons 50 ~ anas ‘jis’, pagondynaw 63 ~ pagandinau, pasegondynaw 63 ~ pasigandinau; b) kaip buvo matyti, raidæ <à> paraðydavo ir dvibalsiui [¹u] þymëti: anà 27 ~ anà, tà acc. sg. 27, tà instr.
sg. 27 ~ ta; c) taip þenklinti pasitaikë net dvigarsá [¹m], pavyzdþiui,
¡àbis 6 ~ þambis.
Ryðkesnës Þyvato ar Kozoniaus autoriaus raðybos átakos èia nematyti. Nors kaip Þyvate ir Kozoniuje raidë <à> buvo vartojama ðaknies dvigarsiui [¹n] paþymëti (a), taèiau paraleliai buvo raðoma ir
<on>, nors Þyvate ar Kozoniuje toks digrafas neþymëtas. Kiti Þyvato
variantai buvo <an>, <àn>, <un>, Kozoniaus – <un>, bet në vieno ið
jø nevartojo X.D.K.P.S. autorius.
Kaip minëta, X.D.K.P.S. autoriaus gimtinë lokalizuotina dounininkø plote apie Mosëdá, Skuodà, Palangà, Lenkimus, Grûðlauká,
Darbënus. Nuo Lenkimø buvo kilæs ir dounininkiðkos bk Þemaitijai
kûrëjas Jurgis Ambraziejus Pabrëþa. Vadinasi, galima bûtø kelti klausimà, ar abu autoriai negalëjo paþinti vienas kito ir ar raðyba neiðsaugojo jø galimos paþinties pëdsakø. Ðtai Pabrëþa maþdaug nuo
1799 metø taip pat ëmë vartoti raidæ <à> dvigarsiui [¹n] þymëti38.
Taèiau iki pat 1831-øjø þodþio pradþios pozicijoje Pabrëþa raðë <ón>,
tik nuo tø metø èia ásivedë raidæ <à> (Subaèius 1996, 29). Kadangi
X.D.K.P.S. turëjo bûti paraðyta anksèiau, kol kas nëra pagrindo átarti,
kad X.D.K.P.S. lytys às, àt bûtø atsiradusios dël Pabrëþos minèiø ar
tekstø átakos. Taigi Pabrëþos átaka neárodoma.
2. X.D.K.P.S. raðyta ir raidë <æ>: a) jau nurodyta <æ> raidës vartosena þemaitiðkam dvibalsiui [1⁄4i] reikðti; b) su tokiu þymëjimu, matyt, susijæs spontaniðkas ðios raidës raðymas vien þemaièiø balsiui
[1⁄4] dvigarsyje [1⁄4l] þymëti: Szæùtas 96 ~ ðiltas, Wæùkas 99 ~ vilkas, Wælnews 76 ~ Vilniaus, Wælniu 75 ~ Vilniø; c) raide <æ> taip pat kartais
38
kalba“, LAIS 8. Asmuo:
tarp tautos ir valstybës,
Vilnius: Mokslo ir
Giedrius Subaèius,
„Jurgio Ambraziejaus
Pabrëþos þemaièiø
33
enciklopedijø leidykla,
1996, 18.
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
33
2002.08.06, 20:05
þenklintas dvigarsis [1⁄4n], pvz., kæt 69 ~ kenè[ia], lægwas 92 ~ lengvas,
lækis¸kay 74 ~ lenkiðkai, læta 92 ~ lenta, Szwætayses; taèiau ði pozicija
þymëta ir tiesiog dviraidþiu <en>, pvz., Dosenty 36 ~ duosianèio,
Dosentem 36 ~ duosianèiam, Dosentemy 36 ~ duosianèiame, dawg=galenti 7 ~ daug-galinti39; d) kartais raide <æ> paþenklintas ir nazalinio
atspalvio nepraradæs þemaitiðkas ávardþiø oksitoninio kirèiavimo
acc. sg., pvz., Kuræ 25 ~ kurià, Szæ 27 ~ ðià.
Þyvato kamieno dvigarsiai [1⁄4n] (c) ir nedenazalizuotos galûnës
(d) taip pat raðytos <æ>, panaðiai Kozoniaus (Subaèius 1998, 52–53,
61) ir Pabrëþos (Subaèius 1996, 13) þymëti kamieno dvigarsiai [1⁄4n]
(c). Taèiau Þyvate, Kozoniuje ir Pabrëþos tekstuose <æ> raidë nevartota nei dvibalsiui [1⁄4i] (a), nei balsiui [1⁄4] (b) þenklinti. Ðiedu atvejai
yra gana unikalus, ypatingas X.D.K.P.S. autoriaus ieðkojimas, vël neleidþiantis áþvelgti konkretesnës Þyvato, Kozoniaus ar Pabrëþos raðybos átakos.
3. Jau raðyta, kad þemaitiðkam dvibalsiui [¹u] X.D.K.P.S. nuosekliai vartojo digrafà <ow>. Tai ryðkiai skiriasi nuo Þyvato variantø
<uw>, , <àw>, nuo Kozoniaus <uw> bei nuo Pabrëþos paprastai
raðyto <ów> (Subaèius 1996, 14, 16). Jokios átakos nematyti.
4. Þymëti dounininkiðkajam dvibalsiui [1⁄4i] X.D.K.P.S. autorius
nevartojo Þyvatui, Kozoniui ir jø paveiktam Pabrëþai bûdingo digrafo
<yi> (taip pat Kozoniaus ir Klemento alografo <ij>, Pabrëþos varianto
<yy>). Kaip minëta, gramatikos autorius ðioje pozicijoje vertësi variantais <ey> ir <æ>. Vël negalima áþvelgti jokio tø tekstø poveikio.
5. Dvibalsis [au] X.D.K.P.S. þymëtas dviraidþiu <aw>, pvz., jaw
5 ~ jau, Iawnykis 7 ~ jaunikis, Karalaws 11 ~ karaliaus, rawdona 19 ~
raudona, ¡mogaws 15, 16 ~ þmogaus. Nors taip raðyta ir Þyvato bei
Kozoniaus rengëjø (Subaèius 1998, 55, 61), taèiau tai apskritai bûdingas tradicinio XVIII amþiaus Didþiosios Lietuvos raidyno bruoþas
(tokia raðyba norminta dar 1737 metø anoniminëje lietuviø kalbos
gramatikoje Universitas Lingvarum Litvaniae40), todël jokios tiesioginës átakos liudyti taip pat negali.
6. Pagal tradiciná Didþiosios Lietuvos raidynà neretai þymëtas
priebalsiø [g] ir [k] minkðtumas prieð [e], pvz., giera 16 ~ gero, gieras
16 ~ geras, Jogiey 44 ~ jogiai, Kielnes 31 ~ kelnës, Kokie 25 ~ kokia,
39
Èia neskirtinas þodis
giwenty 70 ~ gyventi,
nes tarmëje jis turi
nesusiaurëjusá
sveikà en, plg.
Vladas Grinaveckis,
Þemaièiø tarmiø istorija
34
gramatika1a.pmd
34
40
(fonetika), Vilnius:
Mintis, 1973, 207.
Plg. Kazimieras
Eigminas, „Lietuviø
kalbos gramatikos iki
1737 m. ir ‘Universitas
Lingvarum Litvaniae’
atsiradimo sàlygos“,
Universitas Lingvarum
Litvaniae, parengë
Kazimieras Eigminas,
Vilnius: Mokslas,
1981, 39.
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
Kokiey 25 ~ kokiai. Antra vertus, tai daryta nenuosekliai, nelabai retai
tas minkðtinamasis praleistas, pvz., geram 20, geresnem 20 ~ geresniam, gerewsem 20(2x) ~ geriausiam, toke 26 ~ tokia, toke 27 ~ tokià.
Autorius èia daþnai pats painiojosi, abejojo. Pavyzdþiui, vienaskaitos paradigma gieras, giera, gieram, giera, gieras!, gieru, gieramy
(p. 16) visur buvo paraðyta be minkðtumo þenklo , bet jau paraðius jis áterptas. Toliau daugiskaitos paradigma jau ið karto visa raðyta su minkðtumo þenklu (giery, gieru ir t. t., p. 16). Atrodytø, kad
autoriaus ið pradþiø buvo bandyta raðyti naujoviðkai – be minkðtumo þenklo po [g], [k], taèiau persigalvota ir sàmoningai sugráþta prie
tradicinio minkðtumo þymëjimo.
Taèiau kiek toliau autorius jau taisë atvirkðèiai. Formas geras, geresnis, gerewsis (p. 20) ir pan. buvo paraðæs su minkðtumo þenklu 
(gieras, gieresnis, gierewsis), bet já iðbraukë. Dar toliau tarsi stengësi ir
raðyti be , plg. paradigmas p. 20–21 (Gerasis, geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis ir daug kitø atvejø). Galima daryti iðvadà, kad
apie 20-àjá X.D.K.P.S. gramatikos ðvarraðèio puslapá autorius apsisprendë antrà kartà – minkðtumo þenklo po [g], [k] prieð [e] vis
dëlto nebevartoti. Taèiau tokios nuostatos taip pat grieþtai nesilaikë, paraðydavo tradiciðkai minkðtumo þenklà ir tolesniame gramatikos tekste (plg. ankstesnius pavyzdþius).
Kaip ir 1737 metø Universite X.D.K.P.S. autorius raðë be minkðtumo þenklo ir [þ] prieð [e], pvz., ¡eybas 32 ~ þeibas ‘nepakeliami ir
ilgi speigai’, ¡emaytis 74 ~ þemaitis, ¡eme 10, 22 ~ þemë, ¡emys 10 ~
þemës ir t. t., ¡erksztas 32 ~ þergðtas. Þyvato ir Kozoniaus autoriai èia
minkðtumo þenklà þymëjo (Subaèius 1998, 56–57, 62). Nors Pabrëþa
taip pat neraðë ðio (Subaèius 1996, 15), bet to nepakanka kalbëti
apie Pabrëþos átakà.
7. Ið grafikos dalykø atkreiptinas dëmesys á tai, kad X.D.K.P.S. gramatikos autorius neretai paraðydavo ilgàjà raidæ <µ>. Matyt, taip
buvo iðmokytas raðyti jaunystëje, gal dar XVIII amþiuje, kai toks þymëjimas buvo áprastas tiek rankraðèiams, tiek spausdintoms knygoms. Taèiau XIX amþiuje ið spaudiniø raidë <µ> buvo paðalinta,
nors rankraðèiuose dar gerokai po XIX amþiaus vidurio lietuviø kultûros veikëjø buvo paraðoma (pvz., Motiejaus Valanèiaus). Vis dëlto
matyti, kad kai kur X.D.K.P.S. gramatikos autorius stengësi sàmoningai vengti <µ>: ðtai formà Gereyµems pataisë á Gereysems (p. 21). Panaðiai keitë raidþiø <¸>, <‡> ilgàsias nuleistines: u‡ taisyta á uê (p. 34),
oznaça – á oznacza (p. 34), pras¸a – á prasza (p. 56) ir dar vienas kitas.
Matyt, autorius, nors tik sporadiðkai, vis dëlto stengësi orientuotis á spausdintø tekstø grafikà, atsiriboti nuo jaunystëje iðmoktø tam
tikrø raðto ypatumø.
35
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
35
2002.08.06, 20:05
***
Tad ið tarminiø lyèiø ir raðybos jokios átikinamesnës tiesioginës tradiciniø dounininkiðkø þemaitiðkø Þyvato ir Kozoniaus tekstø ar Pabrëþos rankraðèiø átakos nematyti. Tai gali liudyti autoriø buvusá
gana savarankiðkà renkantis tarmiø ir ortografijos normas. Taip pat
ið Pabrëþos 1827 metø skundo, jog „dar neturime tautinës þemaièiø
gramatikos, nebent svetimðaliø ir yra gal kokios nors paraðytos“ (Subaèius 1996, 43, 109), galima manyti já arba nepaþinojus anoniminio
X.D.K.P.S. autoriaus, arba neþinojus, kad jis paraðë (raðë) gramatikà.
7. Paskirtis
ir bk samprata
Maciûnas (1939, 154) raðë: „Gramatika, matyti buvo skirta besimokantiems lietuviðkai. Autorius, pvz., raðo nededàs maþesnës svarbos taisykliø, nes jos tik kliudanèios ‘pradedantiems mokiniams’ iðsiaiðkinti svarbesniàsias“. Ið tiesø, X.D.K.P.S. gramatikoje sako, kad
„ðiame pradiniame veikale ribojuosi tik paèiomis reikalingiausiomis taisyklëmis“ (p. 66), kad „perdëtas gilinimasis á ne tokias tvirtas, kartu ir á ne tokias naudingas taisykles, kuriø gali bûti pripildyta bet kurios kalbos gramatika, pradedantiems mokiniams tampa
kliûtimi iðsiaiðkinti pagrindines ir naudingesnes taisykles. Juk mokantysis kurios nors kalbos dar nepaþásta taisykliø ir suvokdamas,
kad visos taisyklës, kurios tik yra gramatikoje, esanèios vienodai svarbios ir naudingos, stengiasi jas be iðimties suprasti ir mokëti. O ðitaip
suga¤ðta laikà ir atmintá apsunkina smulkmenomis, kurias galima
iðmokti ir studijuojant vien tik svarbiausiàsias taisykles“ (p. 70–71).
Vadinasi, orientacija á pradedanèiuosius mokinius autorius grindþia
savo gramatikos trumpumà.
Gramatika ið tiesø nëra iðsami. Pats autorius jà tevadina veikalëliu: „Apie prieveiksmius jau paraðyta antrojoje ir treèiojoje ðio veikalëlio dalyje“ (p. 78). Jis aiðkinosi, kodël trumpesnis sintaksës skyrius. Be to, galima nurodyti já kai kur ðalia taisykliø nepateikus lietuviø kalbos pavyzdþiø, kurie ir pradedanèiam mokiniui turëjo bûti
svarbûs: „Vaivadijos, pavietai, parapijos ir t. t. vadinami pagal savo
pagrindinius miestus, taip pat antruoju linksniu – taèiau akalicos ir
kaimai turi savo tikrus vardus ið ankstesniø ákûrëjø ar ir kito ðaltinio“ (p. 76). Taèiau joks pavyzdys nenurodytas.
Taip pat pateikta taisyklë: „kai prielinksnis uê reiðkia ‘uþ ko’, tai
eina su ðeðtuoju linksniu, o kai reiðkia ‘kada’ – eina su antruoju, taip
kaip ir prielinksnis po, kada reiðkia kaþkà praëjus, pridera antrajam
linksniui, pvz., po Smerty ‘po mirties’, kai reiðkia ‘kur’ – ðeðtajam
36
gramatika1a.pmd
36
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
linksniui, pvz., po Sudu Diewa wys gyrdiesem teysingay ‘Dievo teisme
viskà teisingai girdësim’“(p. 34; pagal autoriaus paradigmas ðeðtasis linksnis yra vietininkas, matyt, jam svarbiau buvo nurodyti vietos reikðmæ, o ne ánagininko formà). Vëlgi pavyzdþio su prielinksniu uþ nenurodyta në vieno, ir taisyklë dël to darosi labai neaiðki.
Trumpinimas tikrai suponuoja X.D.K.P.S. gramatikos autoriø
orientavusis á pradiná ir nereiklø mokiná. Antra vertus, autoriaus
apskritai buvo suvokiama tam tikra pradinë kalbos taisykliø raðymo bûklë, tarsi buvo kalbama tik apie pagrindø pagrindus.
Galima sakyti, kad pagal paskirtá X.D.K.P.S. gramatika panaði á
Rytø Prûsijos Kristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco veikalà (1673)41: jos
abi skirtos teikti pamatus pradedantiesiems mokytis kalbos, padëti
jiems nepaskæsti tarp daugelio taisykliø. Taèiau Sapûno ir Ðulco gramatika daug kruopðèiau rengta: ji buvo trumpinama ir braukoma,
kad tik pamaþëtø taisykliø – tam tikras trumpas patogus variantas
ðalia plaèiø Danieliaus Kleino gramatikø (1653, 1654). O X.D.K.P.S.
gramatika – ir raðyta atsainiau, remiantis tik atmintimi, neþinia, ar
smarkiau redaguota, neþinia, ar jai buvo specialiai rinkta kokia medþiaga. Panaðiau, kad autoriaus tiesiog raðyta ið galvos, plg.: „kiek
atmintis siekia pateiksime“ (p. 12).
Taèiau jauèiama ir tam tikra kalbos norminimo perspektyva: „tyrinëjanèiam ðios mirusios (ar apleistos) kalbos literatûrà gausiai iðkyla beribiai kalbos turtai ir groþis“ (p. 63). Tad kalba, nors mirusi
ar apleista, esanti graþi ir turtinga, vadinasi, esanti pakankamai gera
ir autoritetinga turëti tvirtesnes norminimo taisykles. Kiek toliau
autorius pavadino savo darbà pradiniu, vis dëlto „palikdamas tolesnius aiðkinimus tam laikui, kai lietuviø kalbos vertë ir poþiûris á jà
to pareikalaus“ (p. 66). Taip pat trumpino gramatikà, smulkesnes
taisykles „atidëdamas (jeigu to prireiks)“ (p. 71). Vadinasi, ðios
gramatikos taisyklës dar tik pradþia, tik pamatas atsirasti naujam,
ryðkesniam poreikiui, tik pirmas postûmis kelti lietuviø kalbos vertæ... Platesniø taisykliø raðymas tik atidedamas, nujauèiamas, bet
neatmetamas. Galima pavadinti autoriø manius pradedant tam tikrà naujà tradicijà, uþuomazgà, branduolá – nors dar nepretendavo á
iðsamumà ar visuotiná privalomumà. Tokiu atveju perspektyvos jutimas jau ágalina kalbëti bent apie pradiná bk poreiká, apie kurtinos
bk ilgesá.
Maciûnas (1939, 154) taip pat raðë: „Matyti, raðinys buvo skiriamas spaudai, nes autorius dar ir dël to nedëjæs smulkesniø taisyk41
Þr. perspaudà:
Sapûno ir Ðulco
gramatika, parengë
Kazimieras Eigminas,
Bonifacas Stundþia,
Vilnius: Mokslo ir
37
enciklopedijø leidybos
institutas, 1997.
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
37
2002.08.06, 20:05
liø, kad nebûtø ‘nereikalingø iðlaidø’“. Su juo visai galima sutikti –
X.D.K.P.S. gramatikoje yra vienas sakinys (p. 71), kalbàs apie tokias
iðlaidas. Gramatikos trumpumas, orientavimas á pradedanèiuosius
bei norëjimas spausdinti suponuoja prielaidà: gal autoriaus norëta
parengti vadovëlá, gal rûpintasi gimtosios kalbos mokymu mokyklose. Tai tikrai ne toks þemaièiø kalbos gramatikos tipas, kurio geidë VU profesorius Juozapas Mickevièius (jis norëjo nevienakalbës
gramatikos, skirtos mokytis ne þemaièiø kalbos, bet þemaièiams kitø kalbø; plg. Subaèius 1998, 93).
8. Bk
teritorija
Galima kalbëti ne apie ryðkø X.D.K.P.S. gramatikos autoriaus apsisprendimà, kokios teritorijos gyventojai turëtø vartoti jo siûlomà
raðomàjà bk, o tik apie uþuominas, leidþianèias rekonstruoti jo paþiûras.
Visø pirma, kaip minëta, autorius savo gramatikà vadino Lietuviø kalbos taisyklëmis arba Lietuviø kalbos gramatika. Taip pat visada
kalbëjo apie lietuviø (Mowa Litewska 1, 2, 8tt.), bet ne apie þemaièiø
kalbà. Paèiame X.D.K.P.S. tekste esantis pavyzdys Kaùba letuwys¸ka–
¡emaytis tomsus (p. 74) taip pat sugestionuoja, kad autoriui þemaitis
rodësi kalbàs lietuviø, bet ne þemaièiø kalba. Kokiø nors kitokiø
aiðkesniø jo svarstymø nëra.
Galima spëti, kad nors normintos labai þemaitiðkos gramatinës
lytys, taèiau nemàstyta apie bk kûrimà vien tik Þemaitijai (kaip galvota Pabrëþos). Tikëtiniausia, kad autorius turëjo bûsimosios bk teritorijà ásivaizduoti sutampanèià su Didþiosios Lietuvos lietuviðkais
etniniais plotais, neiðskirti atskirai vien Þemaièiø (net termino *þemaièiø kalba jo tekste nëra). Taèiau paèiam autoriui tokia problema
tikriausiai dar neatrodë labai aktuali ir nedelsiant spræstina.
9. Raðomosios
su ðnekamàja
bk santykis
Gramatikos taisyklës neretai formuluotos taip, lyg struktûrinis, akustinis ir grafinis kalbos aspektai bûtø buvæ nesuvokti kaip skirtingi.
Pavyzdþiui, „Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as,
linksniuojami tokia tvarka [...]“ (p. 9). Arba: „prielinksnis Po [...],
pridurtas prie veiksmaþodþio, [...] galiná s arba es paðalina, pvz., Kalbiejaws, pasekalbiejaw“ (p. 63).
38
gramatika1a.pmd
38
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
Formuluotës „besibaigiantis“, „galinis“ nepasako, kas tai yra, todël, regis, bûtø ámanoma nurodytuosius as, s ir es laikyti tiek galûnëmis, tiek garsais, tiek raðmenimis. Tai galëtø rodyti gana sinkretiðkà kalbos suvokimà, nesistengimà ar nesugebëjimà ðiø aspektø skirti.
Taèiau taip pat matyti, kad kartais panaðioje situacijoje autorius
nurodydavo tik garsiná aspektà. Pavyzdþiui, „[...] vienaskaitos pirmasis linksnis baigiasi skiemeniu oi“ (p. 18). Struktûrinis vienetas
galûnë èia suprantamas esàs iðreikðtas fonetiðkai – skiemeniu. Vadinasi, autoriui pirmiausia á galvà ðovë ávardyti garsiná galûnës aspektà, jis èia tarsi natûraliausiai tiko. Panaðiai terminas skiemuo pavartotas ir antraðtëje „Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûdvardþio, besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà“ (p. 22). Vël
pabrëþtas ne sisteminis ar grafinis, o garsinis poþymis.
Taip pat neretai kitur, kur, rodos, bûtø galëjæs pasirinkti þodþius
raðyti, vartoti, vis dëlto rinkosi kalbëti, tarti, sakyti ir pan. Pavyzdþiui,
„visokius prieveiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikia baigti -ay [...]“
(p. 27). Juk galëjo paraðyti ne sakomus, o raðomus. Arba: „Ávardþiai
as¸ ‘að’ ir tu ‘tu’ neturi moteriðkosios giminës atitikmenø, taèiau sakomi kaip vyriðkosios [giminës]“ (p. 26); arba: „Tas pats prielinksnis lietuviø kalboje daþnai sakomas prieveiksmiðkai ir nekaitomas,
pavyzdþiui, Szeyp [...]” (p. 27); arba: „Taèiau dvibalsiø lietuviø kalbai jokiø nereikia, kiekviena kalbëjimo rûðis visai pakankamai gali
be jø apsieiti“ (p. 2); arba: „Esama lietuviðkø vardaþodþiø, kurie
áprasti sakyti vien tiktai daugiskaita, ðtai Ùaszyney [...]“ (p. 31). Tokiø pavyzdþiø bûtø galima nurodyti ir daugiau. Èia taip pat visur
ðmëkðteli fonetinis kalbos suvokimas. Regis, kad autoriaus sàmonëje jis buvo ásispaudæs aiðkiau uþ grafiná ir dominavo. Matyt, þemaièiø bk raðymo tradicijà autorius juto tesant naujà, dar visiðkai priklausomà nuo tarmës, ir tiesiog màstë tarmei, o ne raðomajai kalbai
bûdingomis kategorijomis.
Antra vertus, kartais nusakytas ir raðybos aspektas. (Plg., „Dvi
vienodos raidës niekada neraðomos greta, pavyzdþiui, lenkiðkai Panna, Summa, lietuviðkai – Pana, Suma“; p. 2.) Taèiau tokiø pavyzdþiø
nëra daug.
Toks ryðkus fonetinis aspektas galëtø pakiðti norà klausti, ar tai
nëra tvirtas autoriaus siekis norminti ðnekamàjà bk? Taèiau taip
klausti turëtø bûti keista, kadangi pats norminimo atsiradimas visø
pirma yra susijæs su raðomosios bk kûrimusi, ðnekamojo varianto
norminimas dël kitokios jo prigimties daug sunkesnis, chronologiðkai paprastai bûnàs antrinis, pradiniame norminimo etape daþnai
neatrodàs svarbus. Nejaugi autorius, nesukûræs raðomosios kalbos
normø, bûtø orientavæsis á tolesná etapà – ðnekamàsias normas?
39
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
39
2002.08.06, 20:05
Tikëtiniausia bûtø manyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos autorius gerai neskyrë kalbos lygmenø, juos suvokë gana sinkretiðkai. Tais atvejais, kai minëjo garsinius poþymius, jis, matyt, màstë ne kà subtiliau, negu kad aptartais aiðkiai sinkretiðkais nepreciziðkais atvejais,
kur ið viso nebuvo paminëtas joks kalbos aspektas. Tikriausiai autoriaus sàmonëje garsinis poþymis turëjo metonimiðkà reikðmæ – kaip
dalis vietoj visumos atstovavo visiems sinkretiðkai tesuvoktiems poþymiams. Tokiu atveju atrodo ne tiek svarbu, ar buvo nurodytas
fonetinis, ar nenurodytas joks aspektas – abiem atvejais autorius nusakæs panaðaus pobûdþio turiná.
Kalbos lygmenis suvokdamas gana sinkretiðkai, gramatikos autorius nebuvo ðalininkas vienaip raðyti, o kitaip tarti, kaip kad atrodë racionalu, pavyzdþiui, Þemaièiø vyskupui Juozapui Arnulfui
Giedraièiui (plg. Subaèius 1998, 210–211). Sinkretinë raðymo ir tarimo samprata neskatino kaip nors skirti raðomø lyèiø nuo tariamø.
Autorius pats pabrëþë, kad, „Visas lietuviø kalbos raides reikia labai raiðkiai tarti pagal abëcëlës skambesá“ (p. 2). Tad reikià tarti taip,
kaip raðoma. Antra vertus, daþnai raðoma taip, kaip tariama. Ryðkesnës sàmoningai suvoktos distancijos tarp tarties ir grafikos nematyti.
Sakyta, jog ir numatæs tam tikrà perspektyvà (bendrinei) lietuviø kalbai, pats autorius tenkinosi pradinëmis taisyklëmis. Apibendrinant pabrëþtina, kad sinkretinis poþiûris á raðymà ir tarimà neleido jam atskirti ðnekamosios bk nuo raðomosios – suvoktas dar tik
vienas sinkretiðkas bûsimosios bk variantas. Ðiuo atþvilgiu autorius
skyrësi tiek nuo vyskupo Giedraièio, tiek nuo Dionizo Poðkos (plg.
Subaèius 1998, 269–272), pabrëþusiø raðomosios kalbos skirtumà nuo
ðnekamosios.
Taisykliø prioritetas
prieð vartosenà
10.
Garsinës kalbos pojûtis rodo glaudø ryðá su tarmës vartosena. Jeigu
èia ir baigtøsi analizë, galëtø atrodyti, kad X.D.K.P.S. autorius prioritetà visur teikë gyvajai vartosenai, o ne kalbos taisyklëms. Taèiau
taip nëra. Orientacijà ne á gyvosios kalbos vartosenà visø pirma rodo jau kai kurios minëtos sàmoningai rinktosi aukðtaitiðkos formos
vietoj þemaitiðkø.
Taip pat krinta á akis neáprasti pataisomieji þodþiø formø sàraðai. Autorius aiðkino, kad „Visuotinë vartosena kai kuriø daiktavardþiø vienaskaitos pirmàjá asmená lietuviø kalboje taip iðkreipë, kad
40
gramatika1a.pmd
40
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
tik ið antrojo ir tolesniø linksniø galima suprasti, kuriai formai jie
priklauso“ (p. 11–12). Toliau nurodë, kad „nesudarysime atskirø nereguliariø linksniuoèiø [...], taèiau kiek atmintis siekia pateiksime
vien pirmojo tokiø daiktavardþiø linksnio tikràsias bei iðkreiptàsias
galûnes“ (p. 12). Ir dar toliau – p. 13–15 kairëje pusëje – iðvardijo
þodþius, vartojamus, jo galva, taisyklingai (wùaúciwie), o deðinëje –
klaidingai (falszywie). Pavyzdþiui, tarp klaidingø pateko akmow 13 ~
akmuo, Mienow 13 ~ mënuo, Nosys 14 ~ nosis, Sesow 14 ~ sesuo (rankraðèio pabaigoje esanèiame sàraðe iðliko netaisomas Sesow 96), Szów
13 ~ ðuo, Ugnys 14 ~ ugnis, Wandow 13 ~ vanduo ir t. t., nors tai dësningos autoriaus tarmës lytys. O taisyklingais jø atitikmenimis laikyta formos Akmenis 13, mienesis 13, Nose 14, Sese 14, Szunis 13, Ugne
14, Wandenis 13.
Neáprasta tai, kad sdnosios gyvósios kalbos formos laikomos klaidingomis, o nafjosios ar net dirbtinës – taisyklingomis. Jau Zinkevièius nurodë, kad „gramatikos autorius daro tam tikrà formø atrankà, tiesa, labai atsitiktinæ, net savavaliðkà, neparemtà tø formø raidos analize, kurios anuomet jis, þinoma, ir negalëjo atlikti. Antai jis
‘tikrosiomis’ formomis, atseit norminëmis, laiko ake, sese, akmenis,
debesis [...]“ (Zinkevièius 1990, 174). Ið esmës X.D.K.P.S. gramatikos
autorius èia norëjo vartosenoje paplitusius retesniø linksniavimo paradigmø þodþius visai „panaikinti“ ir skirti prie kitø, populiaresniø
paradigmø – liepë priebalsinio ir i kamieno daiktavardþius linksniuoti kaip i§Q ir ë kamienø, tarsi atitaisydamas netaisyklingas formas. Taèiau bent dalá jam taisyklingomis atrodþiusiø formø sukûrë
dirbtinai, keitë visà linksniavimo struktûrà. Ne tiek rëmësi vartosena, kiek turinèiomis bûti kalbos taisyklëmis.
Pasitaiko ir daugiau dirbtiniø lyèiø, kurios turëtø atspindëti savaip autoriaus suprastà kalbos taisyklingumà. Pavyzdþiui, vietoj i§Q
kamieno loc. sg. galûnës pavartota Q kamieno – Brole 10 ‘brolyje’
(kaip ir Darêe 9 ‘darþe’). Taip pat vietoj ë kamieno dat. pl. galûnës
vartota §â kamieno – ¡emioms 10 ~ þemëms. Matyt, á ásivaizduotas
kalbos taisykles orientuota ir susikurtoji bûtojo laiko bendraties forma buwa buty ‘byùo byã’ (p. 47). Galø gale pats gramatikos pavadinimas Lietuviø kalbos taisyklës liudija taisykliø svarbà autoriaus sàmonëje.
Be to, negalima nepastebëti sinkretiðkumo ir èia. Apynuoseklis
raðybos orientavimas á tartá, garsiniø poþymiø akcentavimas rodytø
dëmesá vartosenai, o dirbtinai susidarytos neva taisyklingesnës lytys,
pastangos keisti linksniavimo struktûrà, rankraðèio pavadinimas –
dëmesá taisyklëms. Tad nors ryðkesnis orientavimasis á taisykles, jis
sinkretiðkai susijæs ir su gyvosios vartosenos svarbos pajautimu.
41
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
41
2002.08.06, 20:05
***
Ámanoma versija, kad X.D.K.P.S. autorius buvo bajoriðkos kilmës kunigas. Visai nenustebèiau, jei paaiðkëtø, kad jis buvo dar ir kokios
nors parapinës mokyklos mokytojas. Þmogaus jo bûta ne perdëm
ryþtingo, o gramatika skirta pradedantiesiems – teapraðyti jos pagrindø pagrindai. Sàmoningo apsisprendimo kurti savà bk modelá
nematyti – tik justi atsirandàs bk poreikis. Tikëtiniausia, kad autorius galëjo miglotai ásivaizduoti bk teritorijà sutapsianèià su Didþiosios Lietuvos lietuviø etnine teritorija. Dar nebuvo subrendusio poreikio màstyti apie ðnekamàjá bk variantà. Kiek ryðkesnë orientacija
á taisykles, ne vartosenà. X.D.K.P.S. autorius negalëjo prilygti Poðkos
ar Giedraièio ir jø bendraminèiø pretenzijoms savo rankose iðlaikyti
bk formavimà. Gal autorius ir nesijautë esàs tvirtas tokiai konkurencijai, gal manë esàs izoliuotas nuo galimybës joje dalyvauti. O
gal didelës dalies potencialiø savo konkurentø net neþinojo.
gramatika1a.pmd
42
2002.08.06, 20:05
Literatûra ir santrumpos
bk – bendrinë kalba.
Bohusz, Xawier, O POCZÀTKACH NARODU I JÆZYKA LITEWSKIEGO ROZPRAWA
[...], w WARSZAWIE, W DRUKARNI GAZETY WARSZAWSKIEY, 1808.
Buczek, Karol, 1930: „Bibljoteka Puùawska w czasie walk powstania Listopadowego“, Silva rerum. Czasopismo polskich towarzystw bibljofilskich paêdziernik–grudzieñ, 155–170.
Èiulda, Juozas, 1993: Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles, parengë Giedrius Subaèius, LAIS 6, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø
leidykla.
Eigminas, Kazimieras, 1981: „Lietuviø kalbos gramatikos iki 1737 m. ir ‘Universitas Lingvarum Litvaniae’ atsiradimo sàlygos“, Universitas Lingvarum
Litvaniae, parengë Kazimieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, 7–53.
[Daukantas, Simonas,] K. W. Myle, 1837: Prasmà Ùotinû kaùbôs [...], Petrapilie.
dbk – dabartinë bendrinë kalba.
Girdenis, Aleksas, 1980: „Dël vieno prielinksnio formos XVIII a. ðiaurës þemaièiø kretingiðkiø tarmëje“, Blt 16(2), 111–116.
Grinaveckis, Vladas, 1973: Þemaièiø tarmiø istorija (fonetika), Vilnius: Mintis.
Grossas, Simonas, 1835: Kaùbrieda Leýuwe ¡emaytyszka; rankraðtis saugomas
LMAB, f. 29 – 822.
Horodyski, Bogdan, 1953: „Wstæp“, Karol Sienkiewicz, Dziennik podróýy po Anglii.
1819–1821, Wrocùaw: Zakùad narodowy imienia Ossoliñskich, V–XXXVIII.
Inwentarz spisany przez Bentkowskiego w Kórniku [...] w r. 1872. Spis rækopismów
puùawskich; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.:
BCzart Rkp Ew 2581.
Inwentarz uratowanej czæúci Biblioteki Puùawskiej w Lipcu 1849 sprowadzonej z Sieniawy do Paryýa z dorywczych notat przy dobywaniu z pak i stemplowaniu Voluminów spisany; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje,
sign.: BCzart Rkp Ew 2380.
Kamolowa, Danuta, 1988: Zbiory rækopisów w bibliotekach i muzeach w Polsce,
opracowaùa Danuta Kamolowa przy wspóùudziale Krystyny Muszyñskiej,
Warszawa: Biblioteka narodowa.
Katalog biblioteki Puùawskiej Rutkowskiego. Spis sporzàdzony dalej przez Wù. Skrzydylkæ r. 1869; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.:
BCzart Rkp Ew 2367.
Katalog rækopisów biblioteki Czartoryskich w Krakowie. Sygnatury 1682–2000,
Kraków: Muzeum narodowe w Krakowie, 1988.
Kossakowski, Kalixt, 1832: GRAMMATYKA JÆZYKA ÝMUDZKIEGO. KAÙBRIEDA
LEÝUWIO ÊIAMAYTISZKO, WILNO NAKÙADEM i DRUKIEM MANESA i ZYMELA.
43
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
43
2002.08.06, 20:05
KOZONIUS K. MYKOÙA KARPAWICIAS [...] BAZNICIO S. JONA SAKITAS WYLNIUW
DYINO 20. KARWELA, 1794. O yµz prisakima Rodos Lituwu Ziamys i Druka PADUWTAS; WYLNIUW Drukarnie Kunygu Bazylionu.
Kruopas, Jonas, 1959: „Rankraðtinis XIX a. pradþios lietuviø–lenkø kalbø þodynëlis“, Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai 2(7), A ser., 225–232.
Kruopas, Jonas, 1998: Rinktiniai raðtai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos
institutas.
Maciûnas, Vincas, 1934 05 17: Laiðko profesoriui (Vaclovui Birþiðkai?) juodraðtis ið Krokuvos á Kaunà (rankraðtis saugomas VUB RS, sign. f. 133 – 868).
Maciûnas, Vincas, 1935: „Krokuvos bibliotekose pasirausus“, Vairas 6, 172–179.
Maciûnas, Vincas, 1939: Lituanistinis sàjûdis XIX amþiaus pradþioje: susidomëjimas
lietuviø kalba, istorija ir tautotyra, Kaunas (atspaudas ið Darbai ir dienos 8).
Malevskis, Simonas, Laiðkai; rankraðèiai saugomi Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje, sign.: BCzart Rkp Ew 3172.
MG – [Kristijonas Milkus,] Anfangs=Gründe einer Littauiµchen Sprach=Lehre, worinn ¸war die von dem jüngern Ruhig ehemals herausgegebene Grammatik ¸um
Grunde gelegt, aber mit µtarken üµät¸en und neuen Ausarbeitungen verbeµµert
und vermehrt worden von Chriµtian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen,
Königsberg, Druck und Verlag der Hartungµchen Hofbuchdruckerey, 1800.
Nowak, Janusz, 1994: „Karola Druziewicza podróýe biblioteczne po Kongresówce i Galicji w latach 1860–1879“, Przeglàd humanistyczny 3, Warszawa,
87–97.
Palionis, Jonas, 1955: „Keletas naujø duomenø lietuviø kalbos gramatikø istorijai (Anoniminë rankraðtinë ‘Gramatices Litvanicae’)“, VVU mokslo darbai.
Istorijos-filologijos mokslø serija 1, 196–203.
Palionis, Jonas, 1979: Lietuviø literatûrinës kalbos istorija, Vilnius: Mokslas.
Pezda, Janusz, 1989–1991: „Antoni Rutkowski“, Polski sùownik biograficzny 32,
Wrocùaw, Warszawa, Kraków: Wydawnictwo polskiej akademii nauk, 215.
RG – [Paulius Ruigys,] Anfangsgründe einer Littauiµchen Grammatick, in ihrem
natürlichen üµammenhange entworfen von Paul Friedrich Ruhig [...]. Königsberg, druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1747.
[Ruigys, Pilypas,] Betrachtung der Littauiµchen Sprache in ihrem Urµprunge, Weµen
und Eigenµchaften [...] von Philipp Ruhig [...] Kænigsberg, druckts und verlegts Johann Heinrich Hartung, 1745.
Stan Biblioteki Puùawskiey w Sieniawie w Lutym w 1834 r., rankraðtis saugomas
Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Ew 2381.
[Stanevièius, Simonas,] TRUMPAS PAMOKIMAS KAÙBOS LITUWYSZKOS ARBA
ÝEMAYTYSZKOS, nuo nekurio nobaýna ysz draugistes JEZAUS KUNYGA ùotinyszkay paraszîtas yr spóustas Wyjlniuj’ metase 1737. dabarcziu atrastas
yr ysznauja swiêtuy parôditas, WYJLNIUJE SPAUSTUWOJ’ B. NEUMANA.
Metase nuog uýgymyma Krystaus 1829.
Subaèius, Giedrius, 1996: „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS
8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla,
10–113.
Subaèius, Giedrius, 1998: Þemaièiø bendrinës kalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia,
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas.
1728 CATALOGUS BIBLIOTHEC¯ PUBLIC¯ MOENO-FRANCOFURTENSIS, IN DECEM SECTIONES ORDINE ALPHABETICO DIGESTAS, Quarum I. Libros Theologicos, II. Juridicos, III. Medicos & Phyµicos, IV. Philoµophicos & Miµcellaneos, V. Hiµtoricos, Chronologicos, Genealogicos, Geographicos, Heraldi-
44
gramatika1a.pmd
44
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
cos & Numiµmaticos, VI. rem literariam concernentes. VII. Gallico, VIII.
Italico, IX. Hiµpanico, & X: Batavico idiomate conµcriptos, XI. Manuµcripta.
completitur diviµus juµµuque Superiorum editus â JOH. JAC. LUCIO, U. J. L.
Advocato Ordinario & Bibliothecario. FRANCOFURTI AD MOENUM, SUMTIBUS VIDU¯ JOH. MAXIMIL. A SANDE. MDCCXXVIII.
X.D.K.P.S. gramatika – G[rammatyka]=L[itewska] PRZEZ X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska, rankraðtis saugomas Krokuvos
Èartoriskiø bibliotekoje, sign.: BCzart Rkp 2281 II.
Zarzàd Muzeum. Biblioteka. 1829–1880. Fragmenty katalogów rækopisów, wykazy
nabytków bibliotecznych; rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp Ew 2587a.
Zinkevièius, Zigmas, 1990: Lietuviø kalbos istorija 4. Lietuviø kalba XVIII–XIX a.,
Vilnius: Mokslas.
ZIWATAS PONA YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA, TAY IRA KIELAS YSZGANIMA Kuriuw Ponas yszganitoies yr Atpyrktoies muµu JEZUS CHRISTUS [...] Mumis y Dangu wede, moki, yr atgide [...], WILNIÀW Drukarnie J. K. M. yr RP.
Kollégio Kunigu Pioriu. Kaµztu yr µtoronæ MATIEJAWS JUSUPA DOWBARA,
Metuµy Pona 1759.
gramatika1a.pmd
45
2002.08.06, 20:05
Giedrius Subaèius
X.D.K.P.S. grammar
(ca. 1820-1830)
Summary
The Czartoryscy Library in Cracow (Biblioteka Czartoryskich) has
preserved a manuscript of a Lowland grammar by an anonymous
author, or rather signed as X.D.K.P.S. (call number: BCzart Rkp
2281 II). The front cover is stamped with silver letters: “G=L PRZEZ
X.D.K.P.S.” (L[ithuanian] G[rammar] by X.D.K.P.S.). There is a title on
the first page: “Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA
Litewska” (Rules of the Lithuanian Language or Lithuanian Grammar).
This is the very first known Lithuanian grammar based on the
Lowland Lithuanian dialect (ca. 1820-1830).
Peculiarities of the X.D.K.P.S.
manuscript grammar
1.
The manuscript of the X.D.K.P.S. grammar is a final clean copy.
The text of the grammar covers pp. 1-78 of the manuscript and
pp. 87-100 are used for an additional list of Lithuanian-Polish words.
The paper of the manuscript is blue and it carries five different water marks. The water marks on some sheets of the manuscript paper
show the years 1819 and 1820; that is, the dates of the paper’s manufacture. The manuscript had been kept at the Puùawy Library of Czartoryscy, most probably up to the 1830 Polish insurrection against
Russia. Therefore, the X.D.K.P.S. grammar most likely was written
around 1820 but certainly before 1830.
The binding is made of red paper over cardboard. Remnants of
two cover ties still remain.
History of the X.D.K.P.S.
manuscript
2.
There are many new traces discovered in the history of the X.D.K.P.S.
manuscript. Briefly it can be described in the following way: the
grammar was composed ca. 1820-1830, kept in the Czartoryscy Lib-
46
gramatika1a.pmd
46
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
rary in Puùawy, Poland (up to 1830), then it was evacuated to the
Czartoryscy’s estate in Sieniawa (ca. 1832-1849), then taken to Paris
(1849-1872?), then returned to Poland again, to the Kórnik Library
(ca. 1872-1874?). Finally it was brought to Cracow (ca. 1874?) and
remains there up to the present. The manuscript of the X.D.K.P.S.
grammar suffered all these “peregrinations” because of the attempts
by the Czartoryscy family to protect their library from the Russian
government’s efforts to confiscate it.
The first known written mention of the manuscript occurred in
1834 in Sieniawa. In 1859, in Paris, the item gets its first “call number”: number 6 in red pencil and the inscription in black ink “Str:
117 Katalogu” (which meant the page number of the catalog compiled for the Czartoryscy Library in the Paris period). The last call
number (2281) remains unchanged today and was assigned to the
X.D.K.P.S. manuscript also in the Paris period, most probably ca.
1869 by Wù. Skrzydyùka.
The author of the X.D.K.P.S.
grammar
3.
A possible version is that the author of the grammar signed
“X.D.K.P.S.” was a priest of noble origin. He could have also been a
teacher at some parish school. He was not a resolute man. His grammar was intended for beginners: the book offers only very basic grammar. There is no evidence of a conscious resolution to create his own
model of the standard language; he evinces only the nascent need
for a standard language.
It is worthwhile to note that the cryptonym “X.D.K.P.S.” was used
only once, namely, it is stamped in silver on the front cover. We
don’t know when the manuscript was bound, but it appears reasonable to assume that the binder must have known the real name
of the author. None of the librarians of Czartoryscy Library throughout different periods ever mentioned a name. It is also reasonable,
then, to assume, that the manuscript was bound before it reached
the Library. The unknown author himself could have been involved
in the process of binding.
The author used long shaped letters <µ>, <¸>, <‡> in his long
hand inconsistently. He also used the digraph <aw>. These particularities of orthography were almost standard for eighteenth-century
Lithuanian texts. This makes it very probable that the anonymous
X.D.K.P.S. was educated before the end of the eighteenth century.
47
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
47
2002.08.06, 20:05
4. The structure and context
of the grammar
The X.D.K.P.S. grammar is composed of three parts. The first one contains the rules of pronunciation of Lithuanian letters, syllables, and
words, also the rules of orthography and the parts of speech.
The second part is devoted to the declined parts of speech (nouns,
adjectives, pronouns, some participles) and their paradigms and usage. It also includes a description of adverbs.
The third part encompasses verbs first of all. But at the end of it
there are descriptions of adverbs, syntax, conjunctions, and interjections.
Thus, the X.D.K.P.S. grammar covers all the major grammatical
topics, even though it is only an introductory attempt at a grammar
in Lithuania Major at that time.
The peculiarities of the language.
The intention to select a dialect
5.
Linguists used to think that the author of the X.D.K.P.S. grammar
was attempting to combine Highland and Lowland dialectal forms.
In the text of the grammar, however, Lowland dialectal forms predominate (in the order of degree of noticeability: Katrus ‘which’, Dyrbtio ‘I would work’, biegu ‘I run’, reyk ‘it needs’, gerewsyms ‘for the
best’, Broluse ‘in brothers’, bukiem ‘let’s be’, turietyny ‘the ones that
have to be kept’, Szey ‘these’, owùas ‘rocks’, Tiewow ‘for father’). Only
one feature—monophthongs [â] and [ç] in word final position—were
consistently expressed in Highland forms (baùtays ‘[with] white ones’).
Two of these features were replaced inconsistently by Highland
forms, that is, Lowl. [1⁄4i] and [¹u]: Wienas ‘one’, dodàs ‘giving’ (only
two words with [¹u] were replaced with Highland forms: duoti and
duona).
It is evident that the author used primarily his native Lowland
dialect, but he did not codify his language to a sufficient degree (we
cannot discern any strict concept of codification), neither did he
achieve an adequate level of accuracy. Forms with [1⁄4i] instead of
West Highl. æ (Kætas ‘hard’ cf. with analogous <æ> used in atsygræêk
‘turn around’) and with [¹u] instead of West Highl. à (Ow‡owùas ‘an
oak’) testify to the fact that the author came from the north-west
Dounininkai-Lowland area.
48
gramatika1a.pmd
48
Giedrius Subaèius
2002.08.06, 20:05
6.
Orthography
The analysis of dialectal forms and orthography does not reveal any
convincing signs of influence of traditional Dounininkai-Lowland
texts, Ziwatas (1759) and Kozonius (1794), or Jurgis Ambraziejus Pabrëþa’s (1771-1849) manuscripts. This also indicates that the author
was rather independent in selecting dialectal norms and graphemes
for orthography.
7. The purpose of the grammar
and the conception of standard
language
The grammar is neither large nor comprehensive. It was intended
for beginners and for publication. This allows us to presume that the
author wanted to prepare a manual; perhaps he was concerned about
the teaching of the native language in schools. On the other hand, it
is evident that the author felt the need for a future Lithuanian standard: this enables us to speak at least about his initial desire to have
a standard language.
8. The parameters of intended
standard language
Although he chose the Dounininkai-Lowland dialect, the author
might also include as territory for the standard language the territory coinciding with the Lithuanian ethnic areas of Lithuania Major,
rather than the Lithuanian Lowland alone; even the term the Lowland language is absent from his texts and the term the Lithuanian
language is used. It seems that an overly syncretic attitude toward
orthography and pronunciation hindered the grammarian from differentiating a spoken standard language from the written one: he
still recognized only one syncretic variety of the future standard language. In this regard his model differed from those of bishop Juozas
Arnulfas Giedraitis (1757-1838) and Dionizas Poðka (1765-1830), who
understood and emphasized the difference between the written and
the spoken languages at that time. The author’s priorities also depended on rules. By his erroneous rules he modified entire word
paradigms, for example, he considered akmow ‘a stone’, Nosys ‘a nose’ as erroneous forms and Akmenis, Nose as their correct equivalents. Even though he gives a priority to rules, he can be said to have
syncretically sensed the importance of the spoken language.
49
(apie 1820–1830)
gramatika1a.pmd
49
2002.08.06, 20:05
Halina Karaú
lenkø kalbos
ypatybës
1
Prawidùa Jæzyka Litewskiego Czyli Grammatyka Litewska – tai anoniminë (pasiraðyta tik X.D.K.P.S.) rankraðtinë pirmosios XIX amþiaus pusës (tiksliau – pirmojo XIX amþiaus ketvirèio) lietuviø kalbos gramatika, paraðyta lenkiðkai. Jos originalas saugomas Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje (sign.: 2281 II). Prie jos pridëtas lietuviø–lenkø
kalbø þodynëlis Zbiór Krótki niektórych wyrazow Litewskich apima 14
rankraðèio puslapiø ir yra sudarytas ið 548 þodyno straipsniø (lietuviðkø vokabulø ir tiek pat jø lenkiðkø atitikmenø). Nors ir gramatikos, ir þodynëlio apimtis maþa, vis dëlto kai kurie regioninio pobûdþio kalbos faktai (ypaè fonetikos ir leksikos, maþiau – morfologijos
ir sintaksës) yra gausiai paliudyti. Taip pat juose atsispindi XIX amþiaus bendrinës lenkø kalbos bruoþai. Abu tekstai yra svarbus ðaltinis (á tai jau buvo atkreiptas dëmesys) paþinti þemaièiø tarmei ir
kartu ðnekamajai lenkø kalbai Þemaièiø teritorijoje2.
Ðio straipsnio tikslas – apraðyti svarbiausius lenkø kalbos bruoþus tuose tekstuose, taip pat apibûdinti X.D.K.P.S. darbe vartotà gramatikos terminijà.
1. Raðyba.
Fonetika
Kalbamosios gramatikos raðybos analizë leidþia daryti tam tikrø iðvadø apie autoriaus tartá. Tiesa, daþnai raðyta neaiðkiai, diakritikai –
net neatidþiai, o tai reiðkia, kad ne visada aiðku, kaip skaityti vienà
ar kità þenklà. Pirmiausia problemiðka atskirti [ê] ir [ý]. Ið raðybos
spræsti apie fonetikà yra nelengva, nes ortografijos taisyklës apskritai maskuoja tikràjà raðanèiojo tartá. Taip pat reikia atsiþvelgti á tai,
1
2
Straipsná ið lenkø kalbos
vertë ir redagavo
Giedrius Subaèius.
Plg. Zofia SawaniewskaMochowa, „Co wiemy o
jæzyku polskim szlachty
litewskiej XIX wieku“,
Jæzyk polski w kraju i za
granicà. Materiaùy
Miædzynarodowej
Konferencji Naukowej
Polonistów.
Warszawa 14-16
wrzeúnia 1995 r.,
1995a, 112.
50
gramatika1a.pmd
50
2002.08.06, 20:05
kad kartais galëjo bûti paraðyta nerûpestingai, pvz., palataliniai priebalsiai su diakritikais, reiðkianèiais minkðtumà. Juk ne visada aiðku,
ar uþraðymas liudija regioninæ tartá, ar yra neatidumo ir skubos rezultatas. Vis dëlto esama daug panaðiai uþraðytø tiek spausdintø,
tiek rankraðtiniø tekstø ið senøjø rytiniø lenkø kalbos vartojimo pakraðèiø. Tai labiau liudija, kad uþraðai susijæ su regioninës lenkø kalbos fonetikos bruoþais, o ne su áprastomis klaidomis.
1. 2.
Vokalizmas
o ir ó paralelë. Nevienodas <o> [o] ir <ó> [u] pasiskirstymas bei
svyravimas yra tipiðkas ðiauriniø lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø reiðkinys. Tai rodo ávairûs tø vietø XVIII–XIX amþiaus dialekto Zofijos
Kurzowos tyrimai3. Ji apibendrino daug pavyzdþiø, liudijanèiø buvus daþnà o : ó svyravimà ir painiojimà (Kurzowa 1993, 223–225).
Taip pat Irenos Bajerowos studija apie XVIII–XIX amþiaus bendrinæ
lenkø kalbà rodo, kad <ó> þymëjimas diakritiku ir variantø <o> :
<ó> svyravimas, palyginti su kitomis lenkø kalbos vartojimo teritorijomis, ðiaurës rytø pakraðèiuose yra labai didelis4. Gausûs <o> [o]
bei <ó> [u] varijavimo pavyzdþiai, daþnai tose paèiose ðaknyse, yra
fiksuoti Didþiosios Lietuvos Kunigaikðtijos XVII–XVIII amþiaus
istorinëje medþiagoje, taip pat XIX amþiaus raðytojø tekstuose,
atsiradusiuose ið tø paèiø arealø5. Dar ryðkiau tokie pavyzdþiai vartojami ðiø dienø Lietuvos lenkø kalbos tarmëse6. Iðtirtas palyginti
Plg. Zofia Kurzowa, Jæzyk
polski Wileñszczyzny i
kresów póùnocnowschodnich XVI–XX w.,
Warszawa-Kraków,
1993, 69–75; 223–225.
4
Plg. Irena Bajerowa,
Polski jæzyk ogólny XIX
wieku. Stan i ewolucja 1.
Ortografia, fonologia z
fonetykà, morfonologia,
Katowice, 1986, 71–86.
5
Be kita ko, plg. Adomo
Mickevièiaus – Sùownik
jæzyka Adama Mickiewicza
1–11, red. Konrad
Górski, Stefan Hrabiec,
Wrocùaw: Ossolineum,
1962–1983 (toliau –
SJAM; dar plg. kitø
þodynø santrumpas ðio
straipsnio pabaigoje);
Vladislavo Sirokomlës –
Józef Trypuãko, Jæzyk
Wùadysùawa Syrokomli
(Ludwika Kondratowicza).
Przyczynek do dziejów
polskiego jæzyka literackiego w wieku XIX 1,
Uppsala, 1955, 93–105;
filomatø – Zofia
Kurzowa, Studia nad
jæzykiem filomatów i
filaretów. Fonetyka, fleksja,
skùadnia, Kraków, 1972,
26–31; Ignaco Chodzkos – Kurzowa 1993,
223–224.
3
51
6
Plg. Halina Turska,
„Jæzyk polski na
Wileñszczyênie“,
Studia nad polszczyznà
kresowà 2, red. Janusz
Rieger, Wiaczesùaw
Werenicz, Wrocùaw,
1983, 17–18; Iryda
Grek-Pabisowa, Irena
Maryniakowa, „Jæzyk
polski na Kresach
póùnocno-wschodnich
dawniej i dziú“,
Historia i wspóùczesnoúã
jæzyka polskiego na
Kresach wschodnich, red.
Iryda Grek-Pabisowa,
Warszawa, 1997, 39.
X. D. K. P. S. gramatikos
lenkø kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
51
2002.08.06, 20:05
nedidelës apimties X.D.K.P.S. gramatikos ir þodynëlio tekstas, turintis gausybæ kitokiø formø su <o> [o] bei <ó> [u], ðià tendencijà patvirtina. Todël tekstas reprezentuoja minëtà teritoriná lenkø kalbos
variantà.
<o> [o] vietoj dabartinës lenkø bk <ó> [u] vartojama:
1) Vyriðkosios giminës daiktavardþiø nom. sg. ir acc. sg., pvz.:
chùod 96, Dziob 95, Gnoy 93, Jmiesùow 64, Koúcioù 75, Lod 92, Ùoy 31, mor
93, mro¸ 96, Ogrod 9 (ogrod 89), Oùow 95, Padoù 94, Pirog 74, Popioù 94,
Powro¸ 95, Prog 95, Rog 95.
2) Visada vyriðkosios giminës daiktavardþiø gen. pl. galûnëje -ów,
pvz.: Apostoùow 73, Chlebow 17, Cwiekow 14, Imiesùowow 38, Kolorow 31,
Królow 11, litwinow 8, Miesiàcow 13, Nosow 14, Obùokow 13, Ogniow 14,
Ogrodow 9, Postæpkow 66, Przykùadow 69, Przymiotnikow 40, Przypadkow 33, Psow 13, Rod¸ajow 28 (Rod¸aiow 39), Szerengow 66, Trybow 38,
45, Uçniow 71, wyra¸ow 2 (Wyrazow 12, Wyra¸ow 63), Zaimkow 38,
39, Zæbow 13, Zùodziejow 13.
3) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës daiktavardþiø galûnëje
-ów, pvz.: Deklinacyow 12, Oçow 14, Us¸ow 15, Ws¸ow 14.
4) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës daiktavardþiø nulinëje
gen. pl. galûnëje, pvz.: Ps¸czoù 14, Siostr 14, Wod 13.
5) Liepiamojoje nuosakoje, pvz.: rob 57, robmy 58, robcie 58.
6) Tam tikrose morfologijos kategorijose ir ðaknyse, kur dabartinëje bendrinëje lenkø kalboje nusistojo ó, pvz.: Krolowi 11 (ðalia
formø su <ó>: Królow 11), Ktory 24, ktorym 72, mowisiæ 67, 76, mowiàsiæ 77, mowiùosiæ 21, Mowienia 2, mowiàcy 72, Mowcy 72, ogolnóúãi 49,
Pioro 94, poki 78, pro†nych 71, Pro‡niak 93, Przysùowek 5, rownie 71,
ro†nie 72, ro‡ne 70, ro‡nicy 20 (Roênicy 32) (ðalia ró‡nicy 28), spoùgùoskami 2, Spoynik 5, 70, Spoyniki 78, O Spoynikach 70, 78, Swoy 30, wesoù 92, wrobel 100.
Ypaè iðsiskiria þodþio szczególny raðymas, pvz.: Szczegolnego 21,
Szczegolny 21, Szçegolnie 33, Szçegolnym 40. Ðalia formø su <ó>:
Szczególnego 23 yra ir su : Szczegulny 19, Szczegulne 44, 49, 54, 60,
Szczegulnieysze 63.
Tai apskritai gerai þinomi faktai apie Lietuvos lenkø kalbà. Literatûroje apie tai daug dëmesio skiriama, pavyzdþiui, þodþiams su
ðaknimi mow- vietoj mów- (ir atvirkðèiai) – mowca, mowiã tipo (þr.
Kurzowa 1993, 70). Taip pat plaèiai vartojami bûdvardþiai su -o- ðaknyje vietoj bk -ó-, plg. proýny, roýny, szczegolny (Kurzowa 1993, 70,
224) arba forma poki (Kurzowa 1993, 70). Taip pat <o> [o] ir <ó> [u]
svyravimas tuose paèiuose þodþiuose bei ðaknyse nëra retenybë.
Jis pastebëtas nuo XVII amþiaus, plg. Antano Kazimiero Sapiegos
52
gramatika1a.pmd
52
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
krol, ktory7; DLK aktuose ogrod, koúcioù, popioù, rog, mogù, doniosù; Salomëjos Rusieckos piorami, lod, ktory8. Minëtose gramatikos kategorijose ir daþnai tose paèiose ðaknyse toks svyravimas iðliko Lietuvos
lenkø tarmëse (Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 30–40). Kitokio
nei bk o vartojimo pavyzdþiø, kaip matyti ið pateiktos medþiagos,
yra daug, kur kas daugiau nei vëlesnëje ir gerokai platesnëje Juozapo Èiuldos lietuviø kalbos gramatikoje. Joje buvo 23 þodþiai (ðaknys) su kitokiu nei bk o9, taèiau dabar analizuojamoje X.D.K.P.S. gramatikoje jø esama beveik tris kartus daugiau (64).
<ó> [u] vietoj <o> [o] vartojama daug reèiau, pvz.: wMówie 2
([w] mówie 19, w Mówie 64) (ðalia w Mowie 6), Fórmy 64 (ðalia daþnesnës Formy 64, 65, 66 ir kt.), Niezwùóçnie 62, ogolnóúãi 49, przysùównie
27, 68, Swóyski 92, Wzóru 15, Zwrót 63.
Palyginti su dabartinës lenkø kalbos normomis – tai iðskirtinës
formos, taèiau XIX amþiaus pirmojoje pusëje jos daþnai buvo lygiavertës. Tokio tipo paralelinës formos, pavyzdþiui, ðaknyse sùow-,
-zwùocz-, mow- buvo visuotinai paplitusios. Tai rodo 1861 metø Vilniuje leisto Lenkø kalbos þodyno10 sprendimas siûlyti ir sùowny, ir sùówny,
taip pat áprastas raðymas mówne, dosùównie, sùówny (pvz., Èiuldos gramatikoje, þr. Karaú, Kolytë 1993, 149).
<ó> ir painiojimas. X.D.K.P.S. gramatikos tekste taip pat pasitaiko supainiotø raidþiø <ó> ir , pvz.: Bót 88, Dwógùosek 2,
Dwókropek 3, Gura 91, Iaskuùka 88, poSzczeguùach 70, Suyka 90, Szczegulne 44, 49, Szczegulny 19, 54, 60, Szczegulnieysze 63.
Keletas panaðiø pavyzdþiø yra Kurzowos uþfiksuota ið DLK aktø,
taèiau ji nekomentavo ðio reiðkinio (Kurzowa 1993, 68). Daug daugiau tokiø pavyzdþiø rasta aukðtuomenës kalboje, pavyzdþiui, Jono
Vladislovo Poèobuto dienoraðtyje (Smoliñska 1983, 26). Jie liudija,
kad aukðtuomenës sluoksniø kalboje (kultûros dialekte) XVII–XVIII
Barbara Smoliñska,
Polszczyzna póùnocnokresowa z przeùomu XVII i
XVIII wieku. Na podstawie
rækopisów Jana
Wùadysùawa Poczobuta
Odlanickiego i Antoniego
Kazimierza Sapiehy,
Wrocùaw, 1983, 26.
8
Maria Brzezinowa,
„Regionalizmy kresowe
w Pamiætniku Rusieckiej“, Zeszyty naukowe
Uniwersytetu Jagiel7
loñskiego. Prace Jæzykoznawcze 15, 1965, 123.
9
Plg. Halina Karaú,
Nijolë Kolytë, „Juozo
Èiuldos gramatikos
terminai ir kalba“,
Juozas Èiulda. Trumpi
samprotavimai apie
þemaièiø kalbos taisykles.
LAIS 6, Vilnius, 1993,
67–68.
10
Sùownik jæzyka polskiego
1–2, Wilno: Maurycy
Orgelbrand, 1861. Lenkø
53
kalbotyroje ðis þodynas
tradiciðkai vadinamas
Sùownik wileñski, o
trumpinamas – SWil.
Tokia santrumpa
vartojama ir èia. Dar
plg. kitø þodynø
santrumpas ðio
straipsnio pabaigoje.
X. D. K. P. S. gramatikos lenkø
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
53
2002.08.06, 20:05
vyravo tendencija ó sulyginti su u, o þemutiniø sluoksniø kalboje
atvirkðèiai – su o.
Kai kurios ið minëtøjø formø vis dëlto reikalauja tam tikrø paaiðkinimø. Prie jø skirtina bót – etimologiðkai tiksli, skolinta ið pranc.
bot(t)e. Lenkø kalboje ilgai vartoti variantai bot ir bót (pavyzdþiui,
Samuelis Bugumilas Linde11 raðo tik bot), taèiau XIX amþiuje juos
iðstûmë naujesnë forma but. Raðymas <but> iðplinta nuo XVIII amþiaus ir XIX amþiuje jau vyrauja (plg. SWil, SW12).
Susiaurëjæs [e] su diakritiku: <é>. X.D.K.P.S. gramatikos tekste
balsës <é> autorius, atrodo, neþymëjo. Tiesa, yra þodis tém†e 20, taèiau èia diaktritikas virð <é> priraðtas vëliau, juodesniu raðalu, tad
gali bûti, kad ne paties autoriaus. 1830 metais iðleistame rinkinyje
Rozprawy i wnioski o ortografii polskiéj (Studijos ir iðvados apie lenkø
kalbos ortografijà) nurodyta þymëti diakritikà virð <é> keliose pozicijose, be kita ko, kiekvienoje bûdvardþiø ir ávardþiø linksniavimo galûnëje -éj, -ém, kai kuriø veiksmaþodþiø galûnëse bei vyriðkosios giminës daiktavardþiø vienaskaitoje, pvz., chléb13. X.D.K.P.S. neþymëtas diakritikas galëtø patvirtinti Stanisùawo Urbañczyko hipotezæ,
kad balsë <é> su diakritiku anksèiausiai iðnyko Didþiojoje Lietuvos
kunigaikðtijoje14. Kaip iðriedëjæs ið <é> gali pasitaikyti (<y>),
pvz.: Pirog 74, Syr 95. Èiulda savo gramatikoje daug atidþiau þymëjo diakritikus, o X.D.K.P.S. gramatikos autorius jø tiesiog neraðë.
Nosiniai balsiai. Antrinë nazalizacija yra þodþiuose Kæùbasa 89,
przyiæmnie 40, szeræg 90, Szereng 62, Szerengow 66. Formos, praradusios nosiná atspalvá ar su antriniu nazaliðkumu XIX amþiaus lenkø
bk buvo jau retos. O pakraðèiuose antrinis nazaliðkumas iðsilaikë
ilgiau (kaip archaizmas), nors ið bendrinës lenkø kalbos jau buvo
pranykæs XVIII amþiaus pabaigoje (Kurzowa 1993, 226) 15. Tad
X.D.K.P.S. tekstas èia truputá nukrypsta nuo to meto bk normos.
11
12
Samuel Bogumiù Linde,
Sùownik jæzyka polskiego
1–6, Warszawa, 1807–
1814 (toliau – L).
Jan Karùowicz, Adam
Kryñski, Wùadysùaw
Niedêwiedzki, Sùownik
jæzyka polskiego 1–8,
Warszawa, 1900–1927.
Lenkø kalbotyroje ðis
þodynas tradiciðkai
vadinamas Sùownik
warszawski, o trumpinamas – SW.
54
gramatika1a.pmd
54
13
14
15
Plg. „Zdanie sprawy
Deputacyi“, Rozprawy i
wnioski o ortografii
polskiéj, Warszawa,
1830, 546–548.
Þr. Stanisùaw Urbañczyk, „Przyczyny
zaniku samogùosek
pochylonych w jæzyku
polskim“, Prace z dziejów
jæzyka polskiego,
Wrocùaw, 1979, 270–271.
Janas Karùowiczius
kalbos patarimø
leidinëlyje, skirtame
visø pirma Lietuvos
lenkams, siûlo saugotis
formø chrzæsny,
kolæýanka, jæcznica –
þr. Jan Karùowicz,
„Podræcznik czystej
polszczyzny dla
litwinów i petersburszczan“, Studia nad
polszczyznà kresowà 3,
red. Janusz Rieger,
Wiaczesùaw Werenicz,
Wrocùaw, 1984, 49.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
X.D.K.P.S. gramatikoje nosinumo stokoja niekatrosios giminës
daiktavardþiø galûnës, pavyzdþiui, Bydle 91, Ciele 98, Imie 4, 5, 6
ir t. t. (visame tekste). Tokios formos buvo bûdingos XIX amþiaus
pirmajai pusei16.
Raðymas nastempuiàcy 17 (ðalia nastæpuiàcego 16 ir kt.), obionã 12,
poionã 71, rzeknonã 97, wzionúã 63, zapend 66 rodo diftongiðkà nosiniø
balsiø tarimà. Tokio pobûdþio raðyba ið spausdintø knygø dingsta
jau XVIII amþiaus antrojoje pusëje, bet rankraðèiuose lieka iki XIX
amþiaus vidurio (plg. Franciszeko Zabùockio raðtø bûklæ17). Tad èia
X.D.K.P.S. gramatika nenukrypsta nuo XIX amþiaus pradþios ortografijos bûklës. Tik vienà kartà pasitaikë ypatybë, bûdinga XIX amþiaus ðiaurës pakraðèiø tarmiø raðytojams (plg. Kurzowos pavyzdþius: 1993, 227) – raðyti <æ> vietoj lenkø bk <en> prieð lieþuvio
uþpakaliná priebalsá: Ciæki 97 vietoj cienki. Toká iðskirtiná pavyzdá
(ciæko) kaip hipernormalizmà XIX amþiaus pradþioje (1808) nurodo
ir Bajerowa (1986, 105).
Kitokia nei ðiandien pavartota nosinë raidë <æ> þodyje gaùæê 90.
Tokios ir panaðios formos buvo bûdingos ðiaurës rytø pakraðèiø ðnekamajai lenkø kalbai. Apie juos uþsimena Aleksanderis Ùætowskis
kalbos patarimø leidinyje, orientuotame á Lietuvos ir Baltarusijos lenkus18. Daug nosiniø balsiø painiojimo pavyzdþiø taip pat pateikia
Karùowiczius (plg. gaùæê, wætroba, skæpiec ir pan.)19.
Nekirèiuotø balsiø redukcija. Balsiø e >i/y redukcija X.D.K.P.S.
gramatikoje aiðki vyriðkosios ir moteriðkosios giminës daiktavardþiø
minkðtu kamiengaliu nom. pl., acc. pl. ir voc. pl., pvz.: Gæµli 91, Kamieni 13, Korzeni 15, Ludzi 16, 72 (ðalia Ludzie 15), Ogni 14, róêy 19,
przystoyne Róênicy 31–32, Spodni 31, 91, ¡iemi 10, 11.
Pavienis redukcijos atvejis yra kitoje pozicijoje, pavyzdþiui, czterych ‘czterech’ (Sùowo Litewskie we wzglædzie Form Czterych do Którey
zNich naleêy, poznaiesiæ zzakoñçenia Jmiesùowa 64).
Tendencija vidutinio pakilimo balsiø artikuliacijà suprieðakinti
buvo laikoma provincialiu, ausá rëþianèiu bruoþu, kurio derëjo vengti; pavyzdþiui, tokiø ypatybiø nëra Èiuldos gramatikoje (jos kalba
labai rûpestinga). Ði tendencija buvo bûdinga visiems lenkø tarmiø
16
17
Irena Bajerowa, Polski
jæzyk ogólny XIX wieku.
Stan i ewolucja 2. Fleksja,
Katowice, 1992, 87–90.
Maria Brzezina, „Jæzyk
Franciszka Zabùockiego.
Fonetyka“, Zeszyty
Naukowe Uniwersytetu
Jagielloñskiego. Prace
18
19
55
Jæzykoznawcze 41,
Kraków, 1974, 212.
Aleksander Ùætowski,
Bùædy nasze. Rzecz o
czystoúci jæzyka polskiego
na Litwie, Wilno, 1915, 15.
Plg. Zofia SawaniewskaMochowa, „Regionalne
cechy fonetyczne
potocznej polszczyzny
póùnocnokresowej
XIX w. w ‘Podræczniku’
Jana Karùowicza“,
Rieger, Wiaczesùaw
Werenicz, Wrocùaw,
1986, 49–50.
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
55
2002.08.06, 20:05
pakraðèiams – ypaè pietiniams, maþiau – ðiauriniams (plg. DLK aktuose minkðto kamiengalio daiktavardþiø nom. pl. placy, niedzieli;
Kurzowa 1993, 85–86). Jø neiðvengë ir daug XIX amþiaus raðytojø.
Nemaþai tokiø pavyzdþiø ið Aleksandro Fredros, maþiau – ið Rusieckos ir filomatø cituoja jø kalbos tyrëjai20. Apie tokias formas perspëdavo kalbos patarimø, skirtø Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos
lenkams, autoriai (tarp kitø ir Karùowiczius, vis dëlto siejæs nekirèiuotø balsiø redukcijà su kitomis morfologijos kategorijomis: su niekatrosios giminës daiktavardþiais, besibaigianèiais -e [siedzenié], ir
su 2 bei 3 asmens esamojo laiko vienaskaitos formomis [szanujész,
bædzié]; plg. Sawaniewska-Mochowa 1986, 43). Susiaurinimas nekirèiuotoje pozicijoje iki ðiol yra visø rytiniø lenkø kalbos pakraðèiø
tarmiø bruoþas (Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 42).
Tikëtina, kad vengiant ðio bruoþo atsirado hipernormalizmai
Cztere 91, kàsmek 91, Któræde 76, Zedel 98, naleêe (takim to por¸àdkiem
wszelkie Sùowa przechadzàce na Jmiesùowy przypadkowaã y Czasowaã naleêe 37) vietoj cztery, kosmyk, którædy, zydel, naleýy, kurie paþástami ið
XVII–XIX amþiaus istoriniø tekstø (plg. ið DLK aktø ir filomatø kalbos oczewiúcie, oczewisty, oczewisto, rzeczewiúcie, trzedzieúci; Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 42; Kurzowa 1993, 86).
Akavimo refleksai. Kai kur þodþio viduryje pavartojama a
vietoj o (ar <ó> [u]), taip pat galûnëje -a vietoj -e, pvz.: Czwarakie
‘czworakie’ 24, Padus¸ka ‘poduszka’ 94, przechadzàce ‘przechodzàce’ 37, pówtar†en ‘powtórzeñ’ 45, Szçegalnego ‘szczególnego’ 18;
bàdzcia ‘bàdêcie’ 44, obliça ‘oblicze’ 98. Tokio pobûdþio raðybos
XVII–XVIII amþiuje pasitaiko Didþiosios Lietuvos kunigaikðtijos teritorijoje (plg. Kurzowa 1993, 66–87; Grek-Pabisowa, Maryniakowa
1997, 35; tai nurodo ir Karùowiczius, plg. Sawaniewska-Mochowa
1986, 43). Jø yra ir 1850–1856 metø rankraðtiniame Simono Daukanto þodyne21. Sawaniewskos-Mochowos nuomone22, tai greièiau ne
akavimo pëdsakai, o lietuviø <a> raðymas vietoj lenkø <o> bei lietuviø þemutinio atviro balsio [e], tariamo panaðiau á [a] negu á lenkø
[e], efektai. Ðitokià hipotezæ ypaè galëtø patvirtinti vienas ið pateiktøjø pavyzdþiø, bûtent, Padus¸ka, paraðytas kaip atitikmuo lietu20
Plg. Jan Zaleski, Jæzyk
Aleksandra Fredry 1.
Fonetyka, Wrocùaw, 1974,
48–54; filomatø –
Kurzowa 1972, 31;
Syrokomlës – Trypuãko
1955, 34–45; Franciszeko
Mickiewicziaus – Józef
Trypuãko, O jæzyku
56
gramatika1a.pmd
56
21
„Wspomnieñ dzieciñstwa“
Franciszka Mickiewicza,
Uppsala, 1970, 39–45.
Simono Daukanto raðtai.
Didysis lenkø–lietuviø
kalbø þodynas 1–3,
Vilnius: Mokslo ir
enciklopedijø leidykla,
1993–1996.
22
Zofia SawaniewskaMochowa, „O polszczyênie w ‘Sùowniku’
Szymona Dowkonta z
poùowy XIX wieku“,
Rieger, Warszawa,
1995b, 198.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
viðkam Podus¸ka. Tokio tipo formø vis dëlto nëra atidþiau rengtuose
tekstuose, pavyzdþiui, Èiuldos gramatikoje.
Taip pat galima pastebëti retkarèiais pasitaikanèiø hipernormalizmø, t. y. atvirkðèio reiðkinio – paraðoma <o> vietoj <e>, pvz., tylo 77, bk tyle.
-a- keitimas -e-. Dëmesio nusipelno ir formos su -e- vietoj lenkø
bk -a-, pvz.: dzieùaiàcych 63, Dzieùaniach 32, Powiestka (równie teý Prozà
bùaga nawet Powiestka wskazuie Moã wyra¸om Ùacinskim podobnà 67);
Szelençe ‘szaleñcze’ 70. -a- keitimas -e- yra vienas ið lenkø kalbos
ðiaurës pakraðèiø tarmiø bruoþø. Jis fiksuotas ið kai kuriø tø tarmiø
autoriø tekstø23. Já taip pat pastebëjo Karùowiczius savo Grynos lenkø
kalbos vadove lietuviams ir peterburgieèiams. Ten esama panaðiø á anksèiau pateiktus pavyzdþius, plg. dzieùajàcy, wiedomo, úniedanie, ir jie
aiðkinami kirèiavimu, t. y. keièiama nekirèiuotoje pozicijoje (Sawaniewska-Mochowa 1986, 53–54).
 ir <y> painiojimas. X.D.K.P.S. gramatikoje vartojamos formos su -i- vietoj lenkø bk -y-, pvz.: Bùiskawica 99, Czij 9, Daiàci 36,
dobrzi 16, Negacij 45, przijdziemy 75, Przijmka 72. Taip pat atvirkðèias
reiðkinys – formos su -y- vietoj bk -i-: Guzyk 90, zmoimy ¸twoimy 30.
 ir <y> painiojimas gali turëti lietuviðkà pagrindà24. Be kita ko,
tokià nuomonæ pareiðkë ir Halina Turska. Ji nustatë, kad Lietuvos
lenkø tarmëse esanti tik viena fonema /i/, kuri atitinka lenkø fonemas /i/ ir /y/. Turska argumentavo, kad jos informantai neskyrë
savos ir svetimos tarties tarp dyrsa//dirsa, gryka//grika25. Panaðus ribos
tarp ir <y> neskyrimas pastebëtas ir Daukanto kalboje, jis taip
pat sietas su lietuviø kalbos fonetikos poveikiu (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 198). Galima bûtø pasiûlyti ir kità ámanomà interpretacijà – kad raðymas su rodo minkðtà (suminkðtintà) priebalsiø
[cz], [ã], [sz], [þ] (þymimo <rz>) tarimà. Atskirai aptarti tektø formà
Bùiskawica, ðiaurës pakraðèiø tarmëje paþástamà kaip bliskawica26.
23
24
Plg. Syrokomlës: ýelezie,
cieúniej, powaýenie,
pensjonerka (Trypuãko
1955, 52), filomatø: w
czesie, bladszy, w ofiarze
ir t. t. (Kurzowa 1972, 42).
Tadeuszas Pizùo
straipsnyje „Bùædy
jæzykowe polskie
mùodzieýy litewskiej“,
Poradnik jæzykowy 37,
1937, 15, <y> ir bei
<ù> ir <l> painiojimà
25
57
aiðkina lietuviø
ortografijos átaka, nes
lietuviø kalba turi tik
vienà grafiná þenklà <l>,
kuris gali reikðti ir [l’], ir
[ù], priklausomai nuo
toliau einanèio garso.
Halina Turska, O
powstaniu polskich
obszarów jæzykowych na
Wileñszczyênie. Studia
nad polszczyznà kresowà
1, 1982, 101–102.
26
Be kita ko, ji vartojama
„Vincuko“ pokalbiuose
(Dominikas Kuziniewiczius, arba „Wincuk“ –
dabartinis autorius,
raðantis humoreskas
stilizuota Vilniaus
kraðto lenkø kalba, plg.
Dominik Kuziniewicz,
Wszystkiego po troszeczku. Gwarowe pogaduszki
wileñskiego Wincuka,
Wilno: Znad Wilii, 1993).
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
57
2002.08.06, 20:05
Artikuliacijos iðsiplëtimas prieð balsinguosius priebalsius. Balsingojo priebalsio [m] poveikis matyti ið daugiskaitos esamojo laiko
1 asmens formø, plg. dopuúciemy 66, mowiemy 67, posùyszemy 34, robiemy 56, wyùoêemy 45. Dël morfologizacijos ðis reiðkinys bus aptartas toliau prie fleksijos.
Kitose pozicijose paplatëjimas prieð nosinius priebalsius labai retas, pvz.: poiedeñcza 11, 14, poiedencza 13, 16 greta nepaplatëjusiø formø: poiedyñcza 10, 21, poiedyncza 9, 17, poiedynczey 9. Èia [i], [y] paplatëja iki [e].
Kiti balsiø reiðkiniai. 1) Senesnë skaitvardþio osiem forma be judriojo -e-: oúm 4. Tai forma, atitinkanti to meto lenkø bk normà (plg. L,
SWil). 2) Balsis [o] vietoj [e]: Propozycyà 76 vietoj Prepozycyà. Tokia
forma galëjo atsirasti dël analogijos (plg. propozycja ‘pasiûlymas’).
3) Forma su -i- vietoj -e-: Diminutiva 32. 4) Forma su -e- vietoj -ó-:
wybierczo 28, t. y. ðaknis -bier- be balsiø kaitos, galbût iðlyginta dël
analogijos.
1. 3.
Konsonantizmas
Lieþuvio prieðakiniø, viduriniø bei alveoliniø S-Ú-Ð svyravimas.
Ðiø priebalsiø varijavimas yra retas X.D.K.P.S. gramatikoje, pvz., <sz>
vietoj <s>: Szprytny 96, Szwor‡en 96 (jis buvo bûdingas XIX amþiaus
lenkø bk). Taèiau daug daþnesnis yra kitoks tø priebalsiø iðsidëstymas, priklausantis nuo regioniniø tarmiø.
Diakritiniai þenklai X.D.K.P.S. gramatikoje daþnai nëra tikslûs.
Todël ne visada aiðku, ar raðyba rodo regioniná konsonantizmo reiðkiná, ar tai tik autoriaus neatidumo reikalas. Vis dëlto tam tikrø fonetiniø pozicijø neþymëjimas diakritikais greièiausiai rodo regioninæ tartá.
c ir ã svyravimas. c ir ã vartojimo skirtumas nuo lenkø bk ðioje
gramatikoje labai daþnas.
Þodþio galo pozicijoje beveik visada raðoma ne <c> (kaip yra dabartinëje lenkø bk), bet <ã>:
– visada esamojo laiko prieveiksminiame dalyvyje (pusdalyvyje-padalyvyje), pvz.: chcàã 72 (Chcàã 65), daiàã 5, 35, dodaiàã 8, 21, 40,
41, 44, formuiàã 68, miùuiàã 5, nieposwiadczaiàã 68, odkùadaiàã 71,
piszàã 77, poglàdaiàã 34, pomagaiàã 68, pytajàã 73, rozumiejàã 71,
stoµsuiàãsiæ 72, Woùaiàã 27, wymawiaiàã 27, Zaprzeçaiàã 73, zmieniaiàã 68, zmilçaiàã 71, Znajàã 38, zostawuiàã 66;
– ávairiuose þodþiuose, pvz.: chytrzeã 94, gùupieã ‘gùupiec’ 93,
Jadùowieã 91, Konieã 90, Leniwieã 95, Moã ‘moc’ 67, niã ‘nic’ 72, Oycieã
97 ir kt., Paleã 94, Serã (gen. pl.) 14, Szlachciã 88, Zajàã ‘zajàc’ 99.
58
gramatika1a.pmd
58
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
Bendrinei lenkø kalbai XVII–XVIII amþiuje <c> ir <ã> svyravimas buvo áprastas (Bajerowa 1986, 33; Kurzowa 1993, 95). Jis iðnyko
ið bk XVIII amþiaus pabaigoje, taèiau kaip periferinis archaizmas
ilgiau iðsilaikë pakraðèiø tarmëse. Ypaè ilgai jis iðliko Kauno areale
vartojamoje lenkø kalboje (apimanèiame ir Þemaièius), kur Halina
Szwejkowska dar tarpukariu apraðë visuotiná minkðtà galinio [c]
tarimà27. Toká varijavimà taip pat nustatë Jolanta Mædelska Lietuviø–lenkø–rusø kalbø þodyne, iðleistame 1922 metais Kaune28. Ðitas
bruoþas gana daþnas Daukanto þodyne (Sawaniewska-Mochowa
1995b, 199). XIX amþiaus antrosios pusës Kauno lenkø kalboje já pastebëjo ir Karùowiczius (Sawaniewska-Mochowa 1986, 63–64). Vilniaus kraðto lenkø kalboje ðis reiðkinys nebuvo taip plaèiai paplitæs,
kaip Kauno arealo lenkø kalboje.
Atvirkðtinis reiðkinys, t. y. c vietoj bk ã, dz vietoj bk dê, matomas
tokiuose þodþiuose: bàd¸ ‘bàdê’ 43, bydz ‘byã’ 19, 71, Niedzwied¸ 93,
odwrócsiæ 72, prosic 57. Tai hipernormalizmai, XVIII amþiuje paplitæ
visoje Lenkijoje (pvz., Varðuvoje), o ðiaurës pakraðèiø dialektuose
fiksuoti ir vëliau XIX amþiuje (Kurzowa 1993, 95, 237). Vengti tokio
tarimo XIX amþiaus antrojoje pusëje siûlë Karùowiczius, formas chodzic, dawac, ùokiec laikydamas provincializmais, bûdingais Kauno arealui (Karùowicz 1984, 76).
Sporadiðkai c vietoj ã pasitaiko ir þodþio pradþioje bei viduryje,
pvz.: Bracmi 10, Cwiek, Cwieka, Cwieki, Cwiekow 14.
Taip pat forma Daiàci 36 liudija pakraðèiø tarmiø svyravimà tarp
minkðtøjø ir kietøjø S-Ú. Panaðûs pavyzdþiai goràci, kobieci, sùuýàci
yra paliudyti XIX amþiuje (Kurzowa 1993, 236; Trypuãko 1955, 318).
<cz> ir <ã> svyravimas. Vienà kartà pasitaikë bendraties formantas su <cz>: nadaç 66. Atvirkðèias þymëjimas, t. y. <ã> vietoj bk <cz>
pastebëtas formoje Pùaã 95 (bk pùacz). Tai galima paaiðkinti lietuviø
kalbos fonetikos poveikiu. Juk svyravimas raðyti <cz> ar <ã> nebuvo svetimas Kauno arealo lenkø kalbai. Raide <è> galûnës [c] uþraðytà nurodë Mædelska Smidto þodyne, iðleistame Kaune 1922 metais (Mædelska 1997, 32). Minkðtas alveolinio priebalsio [è] <cz> tarimas, iðreikðtas kaip vidurinis garsas tarp [è] ir [ã], taip pat pastebëtas tarminiuose Kauno arealo tekstuose29.
27
28
zwierciadle sùownikowym (na podstawie
sùownika litewskopolsko-rosyjskiego z
1922 r.“, Poradnik
jæzykowy 7,
1997, 31, 32.
Halina Szwejkowska,
„Dodatkowe uwagi o
regionalizmach
Mickiewicza“, Jæzyk
polski 21, 1936, 109–111.
Jolanta Mædelska,
„Wymowa kowieñska w
59
29
Zofia SawaniewskaMochowa, „Teksty
gwarowe z Kowieñszczyzny“, Jæzyk
polski dawnych kresów
wschodnich 1, Warszawa,
1995, 72.
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
59
2002.08.06, 20:05
<ú> ir <s>, <ê> ir <z> svyravimas. X.D.K.P.S. gramatikoje daþnai
raðoma su <s>, <z> prieð minkðtus priebalsius vietoj bk <ú>, <ê>,
pvz.: bywaliscie 42, Bli¸niego 70, Czæscià 34, Gæsle 31, gùosnieyszego 70,
iesli 78, Kwasny 95, na Umysle 63, miewaliscie 42, nieposwiadczaiàã 68,
Objasnianiasiæ 71, proscie 58, Sliczny, Sliçnego, Sliçnemu [...] 16, Slimak 95, Slina 95, Smiech 92, Snieêy 68, spiewam 90, Swider 90, Swieca 99, Swiætemi 70, teraznieyszy 36, 42, wùasciwà 12, Wùasciwym 17. (Ðalia,
ðiek tiek reèiau, pasitaiko ir raidþiø su diakritikais, pvz.: Czæúcià 73,
wùaúciwego 18.) Diakritikai neþymimi ir galûnëse, pvz.: bywaùes 42,
miewaùes 42.
Prieðingai, <ê>, <ú> paraðomos vietoj bk <z>, <s> prieð kietàsias
priebalses ir prieð balses, pvz.: beêokoliczny 47, Iaúna 73, Jmieúùowiu 68,
Oênaymuiàcy 50, wùaúnoúciami 1, Wùaúnoúã 76. Toks raðymas liudija
antrinæ priebalsiø palatalizacijà. Ryðkus varijavimas pastebëtas ir lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø raðytojø kalboje, pavyzdþiui, Jano
Chodêkos, filomatø, Franciszko Mickevièiaus, Syrokomlës (Kurzowa 1993, 237).
<ê> ir <ý> svyravimas. Visame rankraðtyje diakritiniai þenklai
þymëti nekruopðèiai. Daþnai vietoj taðko paraðytas akûtas ir sunku pasakyti, ar tai netikslus raðymas, ar tarties atspindys. Apskritai labai ryðkus <ý> ir <ê> ribø maiðymas, labai aiðki tendencija
vietoj bk <ý> raðyti <ê>, pvz.: aêeby 72, Ciæêko 75, Jeêeli 64, Ka‡dego 40 (ðalia daþnesnio Ka†dego 44, Ka†dym 72), Koêuch 91, Ksiàêeczki 62, Mæêny 6, moêna 17, 62, 66 (ðalia mo†na 11, 66), naleêà 12 (ðalia
Naleýàce 12kustodas), naleêy 2, 12, 33, 34, 38, 45, 63, 64, 65, Naleêàce 13,
14, 15 (ðalia naleýy 34, 75, nale‡à 38, naleýàce 33), podobnieê 28, (ðalia
podobnieý 32, podobnie‡ 39), nieênæ 45, nieêywà 4, êywà 4, êywey
yNieêywey 5 (ðalia daþnesnio ýyã 70 ir pan.), okaêemy 12, posùuêy 17,
postrzeêemy 12, powyêszy 35, powyêszych 44, pró‡ne 45, Pro‡niak 93,
róêy 19 (ðalia róýy 19), Roênicy 32 (ðalia ró‡nicy 28, 45, ró‡nicæ 32, ró‡nicà 44), sùuêy 34, Snieêy 68, uwa‡ane 33, Uêywaniu 31, Uêywania 62 (ðalia: uýywaià 3), U‡yteczny 6, uêyteçnych 71 (ðalia: Uýyteçnieyszych 71,
uýyteçnemi 71), wraêenie 78, wyùoêemy 45, wyobra‡asiæ 32, wyraêaã 31,
wyraêaià 40, 44 (ðalia wyra‡aià 61), wyraêonemi 49, z Paryêa 75, zasùuêyù 32, zasùuêyùem 66, zniêaiàce 19, êadnemu 35, êadney 28, êe 35, êeby 5
(ðalia daþnesnio ýe 8, 11, 75), ýela¸o 74.
Dalá ðitø pavyzdþiø galima bûtø skirti autoriaus áproèiui neatidþiai raðyti diakritinius þenklus. Taèiau jø gausa liudija, kad toks
nenuoseklumas ir netikslumas galëtø bûti autoriaus realizuoto
tarpinio garso, fonologiðkai suminkðtëjusio [þ’] (kaip lietuviø kalboje), rezultatas. Tokià mintá gali patvirtinti pavyzdþiai rzecêy 5,
zaws‡e 40, taip pat gausûs tokio raðymo liudijimai lenkø kalbos Kauno
60
gramatika1a.pmd
60
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
areale (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 200; Sawaniewska-Mochowa
1995a, 110) – tiek XIX, tiek XX amþiuje (net tarpukario dvideðimtmetá). Ilgà savitos <ê> vartosenos vietoj <ý> sàraðà ir daug kuklesná
atvirkðèià pateikë Mædelska ið jau minëto Smidto þodyno (Mædelska 1997, 29–30). Tai Kauno arealui bûdinga ypatybë, beveik nepasitaikanti Vilniaus kraðto lenkø kalboje, atsiradusi dël lietuviø kalbos
fonetikos poveikio.
Èia taip pat reikëtø paþymëti archajiðkà bûdà þymëti minkðtumà, t. y. prieð vartoti priebalsæ su diakritiniu þenklu, pvz.:
choãia† 69, Czæúãi 4, Braãiach 10, ogolnóúãi 49, Okoliçnoúãi 68, Pùãi 6,
prosiliúãie 57, przeraêiã 67, wùasãiwà 21, 44, wùaúãiwà 65, wùasãiwym 40.
XIX amþiaus pradþioje ir dar XVIII amþiuje tai buvo ortografijos archaizmas, labai retai pasitaikantis kai kuriuose tekstuose30.
<sz> ir <ú> svyravimas. Pastebëjau tik vienà <s> [ú] vietoj bk
<sz> pavartojimo atvejá, kur [ú] kaitaliojasi su [ch] giminiðkame þodyje: podbrzusie 94 (plg. brzuch). Èia <sz> [ð] keièiamas rusiðku <s>
[ú], paþástamu ðiaurës pakraðèiø lenkø kalbai (plg. vietininkus na
blasie, w poñczosie; Kurzowa 1993, 238).
<z> ir <ý> svyravimas. Sunku interpretuoti, kodël varijuoja <z>
ir <ý>. Toks reiðkinys nesvetimas lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tarmëms. Keletas tokiø pavyzdþiø (zwyciæýca, ýarzewie, ýyýny) rasta
XIX amþiaus tekstuose (Kurzowa 1993, 239), pavyzdþiui, Chodêkos,
filomatø, Syrokomlës. Þinoma ankstesniø XVII–XVIII amþiaus pavyzdþiø ið DLK aktø (obraýów, pozyczyù, rozny). Tai buvo ankstesnë
raðyba, XIX amþiuje archajiðka, taèiau dar XVIII amþiaus raðytojø
tekstuose nereta31. X.D.K.P.S. gramatikoje vyrauja <z> raðymas vietoj bk <ý>, pvz.: przedùuzania 62, Zmudzin 74, Zuraw 91. Atvirkðèias
paraðymas pastebëtas tik du kartus: naýywaiàsiæ ‘nazywajà siæ’ 76,
W†oru 45. Tokio pobûdþio inovacinës formos atsirado greièiausiai
dël analogijos ar panaðumo.
Priebalsiø depalatalizacija ir antrinë palatalizacija. 1. n ir ñ svyravimas. Ávairiai (daþnai skirtingai nuo bk) raðoma prieð priebalses
<s>, <c>, <cz>, pvz.: Koncowa 7, konçoncesiæ 10 (ðalia retesnio koñçoncesiæ 9), konczysiæ 7 (Konczysiæ 65), Ùacinskim 67, Ponçocha 99, zakonçenie 7 (ðalia retesnio zakoñçenie 7), ¡enski 24, ¡enskim 26tt. Taip
pat þodþio gale, pvz.: Ciern 89, Dùon 89, Dzien 89, Dzien Sùotny 68,
30
Pavyzdþiui, Franciszeko
Zabùockio (XVIII
amþiaus antrosios pusës
komedijø autoriaus)
laiðkuose uþfiksuotas tik
31
61
vienas tokio tipo
paraðymas, plg.
Brzezina 1974, 190.
Tokiø pavyzdþiø ið
Zabùockio nurodo
Brzezina 1974, 190–191
(moze, iezeli ðalia
naujesniø paraðymø
moýe, ieýeli).
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
61
2002.08.06, 20:05
Ielen 89, Jabùon 98, Jæçmien 93, Kamien 13, Ka†dy dzien 74, Który Kon 74,
Ogien 14, Pien 91, Pùomien 92, pówtar†en 45, Promien 96, Skron 96,
Szwor‡en 96, zakonçen 8. Tikriausiai hipernormali forma yra teñ
‘ten’ 8. Þodþio galo ñ palatalizacija pastebëta trumposiose bûdvardþio formose godzieñ ir bûdvardinio ávardþio su -en-, któreñ – Syrokomlës (Trypuãko 1955, 170), Franciszko Mickiewicziaus (Trypuãko
1970, 50) tekstuose.
ñ depalatalizacija prieð kietà priebalsá yra viena ið bûdingiausiø
lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tarmiø ypatybë. Ðioje pozicijoje sukietinto ñ pavyzdþiø ten yra labai daug. Jø gausiai rasta XVI–XVIII
amþiaus DLK aktuose (Kurzowa 1993, 97–98), taip pat XIX amþiaus
raðytojø kalboje, pavyzdþiui, Syrokomlës (Trypuãko 1955, 170), filomatø tekstuose (Kurzowa 1972, 51–52). Tai iki ðiol Lietuvos lenkø
kalboje gyvas bruoþas.
Antra vertus, þodþio galo depalatalizacija retai tepastebëta. Ji gerai paliudyta Daukanto þodyne (plg. czern, grzebien, kon; Sawaniewska-Mochowa 1995b, 199). Du faktai, taèiau greièiau ortografiniai, nei
fonetiniai, Mædelskos nurodyti minëtajame 1922 metais Kaune leistame
þodyne (bojaên, przyjaên; Mædelska 1997, 31, 32). Panaðu, kad þodþio
galo pozicijos ñ depalatalizacija yra bûdinga tik Kauno arealui.
2. Kitø priebalsiø (ne n, ñ) antrinë palatalizacija ir depalatalizacija.
Kitø priebalsiø (ne ú ir s, ê ir z ar ñ ir n) antrinës palatalizacijos ir
depalatalizacijos pavyzdþiø nedaug. Èia verta atkreipti dëmesá á [v]
palatalizacijà, pvz.: pierwiey 78. Tai pirminis minkðtumas, jo pasitaiko DLK aktuose (Kurzowa 1993, 101). Lindës þodyne (L) pierwiej
uþfiksuotas kaip variantas, gretutinis ðalia pierwej, ir pridurta pastaba, kad Petras Skarga visada vartojo variantà su palataliniu [v].
Þodþiuose imiesùowiow 40, imieúùowiu 68 minkðtumas turbût atsiradæs dël analogijos arba asimiliacijos.
Antrinio priebalsiø sukietëjimo ðaknyje ir þodþio gale pastebëta
ðiek tiek daugiau, pvz.:
[g’] > [g]: Jurgelt 87, mnogey 35;
[k’] > [k]: Kæùbasa 87;
[dz’] > [dz]: bàd¸ 43, bàd¸ma 44, wszædze 69, z Ludzmi 16.
Antrinis minkðtinimas bei priebalsiø minkðtumo iðnykimas ávairiose pozicijose – tai vienas ið bûdingiausiø ðiaurës pakraðèiø lenkø
kalbos bruoþø, paliudytas ið istoriniø DLK tekstø (Kurzowa 1993,
239–241) ir gyvuojantis dabartinëse Lietuvos lenkø tarmëse32.
32
Plg. Barbara Dwilewicz,
Jæzyk mieszkañców
wsi Bujwidze na
62
gramatika1a.pmd
62
Wileñszczyênie,
Warszawa, 1997.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
Grupiø *sr’, *zr’ kontinuantai. X.D.K.P.S. gramatikoje matyti iðlaikyta senesnioji iðraiðka <srz>, <zrz> (ið praslavø *sr’, *zr’), pvz.:
Srzednik 3, Srzodek 97, Zrzenica 98, zrzódùa 76. Kalbininkai iðtyrë33,
kad naujos formos su <úr>, <êr> pamaþu nusistoja XIX amþiuje. Lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiuose tai vyko lëèiau. XIX amþiaus raðytojø, susijusiø su tomis vietomis34, tekstuose dominuoja formos su
<úrz>, <êrz>. Karùowiczius toká tarimà patvirtina XIX amþiaus antrosios pusës Lietuvoje (Sawaniewska-Mochowa 1986, 64).
Pasitaikë ir vienas iðimtinis atvejis grupæ *sr’ paraðyti kaip <strz>,
plg. Strzodek 98. Ir toks raðymas nebuvo svetimas ðiauriniams lenkø
kalbos pakraðèiams (nors paþástamas daug platesnëms tarmiø teritorijoms, be kita ko, Úlàske, Didþiojoje Lenkijoje35), tai patvirtina
Karùowiczius (plg. postrzedni, strzedni, strzoda).
Frikatyvinis [r]. X.D.K.P.S. gramatikos tekste daþnai raðoma <rý>,
<r†>, <r‡>, <rê> vietoj bk <rz>, o tai liudija lenkø kalbos pakraðèiø
tarmëms bûdingà frikatyviná [r’] tarimà, plg. Korýeñ 15, Korýeni 15
(ðalia Kor¸eni 15), Korýenia 15, Którýy 24, Lichtar† 92, morýe 92,
pówtar†en 45, Szwor‡en 96, Szczerýe 72, utwor†yã 66, Wægor‡ 98, wydar‡asiæ 41, zdar‡asiæ 19, zdar‡enie 66, zdarêyùosiæ 68, Zorêa 73, Zwierýæcia 32, Êoùnier‡ 6. Ðitaip pakraðèiuose daþnai tarta dar XIX amþiuje,
tai rodo duomenys ið tø vietø36.
h ir g, k ir ch svyravimas. Pastebëtas vienas atvejis, kai vietoj
priebalsio <ch> [ch] vartojamas <k> [k], plg. piak ‘piach’ 90, kaip
bûdinga lietuviø kalbai. Forma siach ‘siak’ 27 turbût yra hipernormali, atsiradusi dël vengimo tarti [k] (neva lietuviðkai).
Hipernormali <g> [g] vietoj rusø [h] raðoma þodyje bùaga ‘bùaha’
67. Rusø [h] keitimo lenkø fonema /g/ atvejø nurodë Kurzowa (1993,
235) ið DLK aktø (Sapiega, duga). Toks reiðkinys þinotas ir XIX amþiaus lenkø kalbos pakraðèiuose (plg. Karùowicziø).
[l’] ir [ù] svyravimas. Kartais pastebimas <l> ir <ù> painiojimas,
plg. Bùiskawica 99, dawalem 50, falszywie 15, Króù 6, mial 43. Be kita ko,
<l> ir <ù> svyravimas fiksuojamas ir Daukanto þodyne, ten tokiø
33
34
Plg. Witold Úmiech,
„Rozwój historyczny
polskich grup spóùgùoskowych *úr, *êr, *zr“,
Rozprawy Komisji
Jæzykowej ÙTN 1(16),
Ùódê, 1953, 19;
Bajerowa 1992, 102.
Jos pastebëtos Syrokomlës (Trypuãko 1955,
35
36
63
151–152), filomatø
(Kurzowa 1972, 56)
kalboje.
Plg. Stanisùaw Urbañczyk, Zarys
dialektologii polskiej,
Warszawa, 1962, 35.
Halina Karaú, Nijola
Kolis, „Polszczyzna
dziewiætnastowiecznej
gramatyki jæzyka
ýmudzkiego Józefa
Czuùdy“, Studia z
historii jæzyka polskiego,
red. Wùadysùaw
Kupiszewski,
Warszawa, 1994, 151;
Mædelska 1997, 34;
Kurzowa 1993,
242–243.
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
63
2002.08.06, 20:05
pavyzdþiø daug (Sawaniewska-Mochowa 1995b, 198). Maþiau ávairavimo esama Syrokomlës, Karùowicziaus tekstuose (Trypuãko, 1955,
172). Turska paliudija fonetiná [l’] ir [ù] varijavimà Vilniaus kraðto
lenkø tarmëse (1982, 105). Gali bûti, kad prarastas jausmas dël [l’] ir
[ù] vartojimo ribø yra lietuviø kalbos fonetinës sistemos veikimo rezultatas.
Jotas. Joto [j] raðymas ávairuoja. Daþniausiai susiduriame su tradicine ortografija, t. y. skiemens pradþioje prieð balsæ jis þymimas
, pvz.: Czasuiesiæ 35, daiàcy 36, Iako 38, iednostaynie 39, Ieneralnie
39, iest 38, oznaymuiàcy 38, poglàdaiàã 34, postrzegaià 33, Przypadkuiesiæ 35. Skiemens pabaigoje (prieð priebalsæ ir þodþio pabaigoje) vartojama raidë <y>, pvz.: Mnogey 39, teraznieyszy 42, znaydziemy 41,
zwyczayne 47. Grupëje -yja – taip pat <y>, pvz.: Konµtrukcya 70, Nacyonalne 74, Negacya 73, Negacyà 41, Preferencyà 66, Prowincye 76.
Vis dëlto neretai pasitaiko ir þenklas <j>, daþniausiai þodþio pradþioje, pvz.: jakikolwiek 63, jako 34, 35, Je, Jadù, Jeúã 67, jeden 67, Jego 40,
jest 34, Jæzyk 92, Jæzyka 63, Jæzykowi 40, juý 62, wjakimkolwiek 61. Taip
pat <j> raðoma pozicijoje tarp balsiø, plg. dajàcego 36, Mijaiàcych 62,
Niemajà 75, Religijnnych 67, rozumiejàã 71 bei po prieðdëliø z-, ob-,
pvz.: Objasnianiasiæ 71, zjasniania 66. Tai jau naujesnio tipo lenkø ortografija, pirmiausia plitusi Lietuvoje (Bajerowa 1986, 37–38).
X.D.K.P.S. gramatikos kalboje matyti tam tikra tendencija silpninti [i] ir po balsiø prieð priebalsius já paversti [j], plg. Przijmka 72. Tai
tipiðkas ðiaurës rytø lenkø kalbos pakraðèiø bruoþas, randamas
XIX amþiaus raðytojø tekstuose (Kurzowa 1993, 244). Taip pat tipiðkos XIX amþiaus bendrinei lenkø kalbai yra tokios formos su jotu
 [j]: Ieneralne 65, Ieneralnie 75, Nayieneralnieysze 64.
Priebalsiø dvigubinimas arba dvigubø priebalsiø asimiliacija.
X.D.K.P.S. gramatikoje sporadiðkai pasitaiko paþymëtø geminatø. Þodþiai Summa 2, Grammatyka 1tt su dviguba <mm> buvo raðomi bendrinëje XIX amþiaus lenkø kalboje, tad tai nëra tik pakraðèiø tarmiø
bruoþas. Panaðiai ir Affektu 78 su dviguba <ff> (ðalia Afektu 70). Dvejinti skoliniø raides buvo labai áprasta. Dvigubinama ir s – tiek savuose, tiek skolintuose þodþiuose, kur paprastai pirmoji grupës <µs>
raidë þymima ilgàja <µ>, pvz.: Stoµsowaniu 66, stoµsownie 12, 35, zastoµsowania 64. Tai labiau raðybos, ne fonetikos faktas. Ilgoji <µ> dar
daþnai buvo spausdinama XVIII amþiuje bei XIX pradþioje (þr. apie
Zabùockio raðybà: Brzezina 1974, 192).
Kitokios yra formos byùùo robiã 59, byùùy 38, Ull 87, kur sudvejintos
priebalsës <ùù>, <ll>. Tokie reti paraðymai (w ullu, zapisaùùa) pasitaiko
DLK aktuose XVII ir XVIII amþiaus pradþioje (Kurzowa 1993, 109).
64
gramatika1a.pmd
64
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
Prieðingas reiðkinys, bûdingas lenkø kalbos pakraðèiø tarmëms –
vengti geminatø – matyti ið tokiø X.D.K.P.S. gramatikos pavyzdþiø:
miæki ‘miækki’ 93, miækoúci ‘miækkoúci’ 2, podwyszaiàce ‘podwyýszjàce’ 6, 19, w Czynoúciach 62 ‘w czynnoúciach’.
<r> [r] ir <rz> [þ] painiojimas. Èia reikia nurodyti hipernormaliai vartoto digrafo <rz> [þ] vietoj <r> [r] pavyzdþiø, plg. Brzukiew
‘brukiew’ 95, mætr¸szy ‘mædrszy’ 77. Tokio pobûdþio hiperformos
buvo paþástamos Chodêkai, savo kalbos patarimuose juos minëjo
Karùowiczius (plg. chrzypka, zawierzucha). Antrojo pavyzdþio <rz>
[þ] gali bûti formos mædrzec analogijos rezultatas.
Kiti priebalsiø reiðkiniai. Galima paminëti [ù] ir [r] metatezæ þodyje Przescieùadro ‘przeúcieradùo’ 88, grupës -kk- disimiliacijà: letki
‘lekki’ 92. Tokios formos su -kk- disimiliacija buvo populiari XIX amþiaus antrosios pusës ðnekamojoje kalboje37, o ðiandien turi tarminá
atspalvá. Ið bruoþø, paplitusiø siauriau ir esamø Vilniaus kraðto tarmëse (Dwilewicz 1996, 31; Grek-Pabisowa, Maryniakowa 1997, 60),
minëtinas þodis awtki ‘haftki’ 87 be aspiracijos bei þodis Jadùowieã
‘jaùowiec’ 91 su iðlaikyta grupe [dù].
Kai kurios kitos ortografijos problemos. Anksèiau aptartos raðybos ypatybës, kurios liudija autoriaus tartá. O èia bus pateikti tokie ortografijos principai, kurie neleidþia daryti iðvadø apie fonetikà. Pavyzdþiui, raðyba kartu ir atskirai, didþiøjø raidþiø vartojimas,
, <j>, <s>, <z> ir kt. raidþiø þymëjimas.
1. Raðymas kartu ir atskirai. X.D.K.P.S. gramatikos þodþiø kartu ir
skyriumi raðyba atspindi kupinà svyravimø XIX amþiaus ortografijà. Neigiamoji dalelytë nie vartojama nevienodai. Vis dëlto asmeninës veiksmaþodþiø formos daþniausiai raðytos su nie kartu pagal to
meto normà, pvz.: niebædziemy 12, Niekùadnà 41, niema 12, niepisze 2,
nieulegaià 35, niewymaga 2, nie¸naydziemy 12.
Taèiau prielinksniø ir jungtukø raðymas aiðkiai svyruoja, nors
daþniau jie raðomi kartu su po to einanèiais þodþiais. Pirmiausia kalbama apie prielinksnius do, na, w, z bei jungtukus a, i. Pavyzdþiui,
akiedy 41, ate 3, ateñ 8, aWùasciwym 17, doKtórego 39, dotego 12, ydals¸e
40, yfaùszywym 12, yte 12, naks¸taùt 40, naSùowa 40, natem 44, ulitwinow
8, wChlebie 17, wCzùowieku 16, wKa†dym 2, wliçbie 8, wMowie litewskiey 7, wRodzaju 8, zchlebem 17, zKa†dego 8, zNagùego pytania 5, ztych
1, zZakoñçenie 8.
Vis dëlto nereti ir prieðingos raðybos (skyrium) pavyzdþiai, plg.
do Którey 12, w biaùych 18, w Kaýdey 1, w Mowie Litewskiey 6, w pierw37
Daug tokio tipo
pavyzdþiø Zabùockio
kalboje nurodë Brzezina
(1974, 305).
65
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
65
2002.08.06, 20:05
szem 7, w Rodzaju 18, z biaùemi 18, z Ludzmi 16, z poprzedzaiàcym 15. Kiti
prielinksniai (pvz., od, przed, przez, przy) paprastai raðomi skyrium.
Gana vienodai kartu su veiksmaþodþiu þymimas sangràþinis ávardis siæ (tiek su asmenuojamosiomis formomis, tiek su neasmenuojamosiomis), pvz.: Czasuiesiæ 35, czynisiæ 5, daiesiæ 1, dzielisiæ 4, formuiàsiæ 44, koñçàcesiæ 15, mogàsiæ 31, mowiùosiæ 21, mówisiæ 27, obeyúcsiæ 2,
odmieniasiæ 6, odsyùasiæ 3, Przypadkuiesiæ 35, wzmacniamsiæ 5, zamieniaiàsiæ 7, zastanowiwszysiæ 12, zdar‡asiæ 19. (Taip pat raðoma ir su
veiksmaþodiniais daiktavardþiais, pavyzdþiui, poinformowaniasiæ 35,
arba su kitomis kalbos dalimis, einanèiomis prieð veiksmaþodá, pavyzdþiui, cosiæ dzieje 5, Iasiæ od Ludzi Kocham 40.) Èia ypaè dëmesá
patraukia pakraðèiø lenkø kalbai bûdinga sangràþinio ávardþio vartosena po veiksmaþodþio. Raðymas kartu skiriasi nuo dabartinës vartosenos38, jis netiesiogiai gali rodyti, kad du þodþiai sudarë vientisà
akcentiná vienetà.
Taisyklës iðimtys sporadiðkos, t. y. labai retai tegalima rasti atvirkðèià reiðkiná – sangràþinio ávardþio siæ raðymà skyrium nuo veiksmaþodþio, pvz: dobieraià siæ 44, onà siæ zaszczyca 32, wyraêaià siæ 44,
zawieraià siæ 1.
Dalelytë -kolwiek paprastai raðyta kartu, plg. jakieykolwiek 5, jakikolwiek 63, wjakimkolwiek 61, taèiau ir èia kartais matyti nukrypimø,
pvz., wKtórym kolwiek 28.
Prielinksniai s ir z daþniausiai raðomi etimologiðkai arba pseudoetimologiðkai, tai buvo visuotinai priimta XVIII–XIX amþiaus
spaudiniuose, pvz.: Nayrostropniey 28, Nayrostropnieyszy 28, rostropniey 28, Rostropnieyszy 28, wzkazuie 65, zfaùs¸owane 11, zfaùs¸owanych 12,
zKàd 4, 75.
Pagal to laiko áprotá autorius raðo <dz> bendraties gale (veiksmaþodþiø tipas biec, piec), pavyzdþiui, ostrzed¸ 35, postrzed¸ 61, taip
pat veiksmaþodyje byã (bydz 19) dël þodþio galo [ã] sukietëjimo.
2. Jungtuko i raðyba. Jungtukas i X.D.K.P.S. gramatikoje tradiciðkai beveik visada þymëtas y, kaip ir daugelio XVIII amþiaus raðytojø tekstuose39, plg. Sylab y Sùów 1, Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze 1, przyiemnoúc ywyrozumiaùoúã 4, Imie Przymiotne yRzeçowne 8, pierwszey yDrugiey 12. Tik du kartus pastebëtas visai kitoks uþraðymas, plg. iak i wPolskiey 8, zastanowiã, i uspokoyã 67.
38
Raðyba kartu sporadiðkai yra fiksuota, bet tik
su prielinksniais prieð
veiksmaþodþius – plg.
Brzezina 1974, 193.
66
gramatika1a.pmd
66
39
Pavyzdþiui, y raðytas
Zabùockio (plg. Brzezina
1974, 191), bet jau kitas
(taip pat XVIII amþiaus)
poetas Franciszekas
Dionizas Kniaêninas
ðá jungtukà þymëjo
dabartiðkai i.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
3. Maþosios ir didþiosios raidës. Nuo XIX amþiaus raðybos gerokai
skiriasi raðymas didþiàja ir maþàja raide. XIX amþiuje toji raðyba
buvo nusistojusi. Tik ne visai preciziðkai buvo suprasta tikrinio daiktavardþio sàvoka, ir raðyti didþiàjà raidæ buvo linkstama taip pat
dël emociniø paskatø. O tai lemdavo daþnesná nei dabartinis didþiøjø
raidþiø vartojimà. Taèiau X.D.K.P.S. gramatikoje vyrauja chaosas ir
piktnaudþiavimas didþiosiomis raidëmis. Jas autorius vartoja ne tik
daiktavardþiams þymëti, bet ir kitoms kalbos dalims: bûdvardþiams,
prieveiksmiams, net veiksmaþodþiams. Kartais tas pats þodis raðomas didþiàja, kartais – maþàja raide, plg. Ninieysza Grammatyka podzielona iest na trzy Czæúci: w pierwszey daiesiæ Nauka o wymawianiu
Liter, Sylab y Sùów litewskich– w Drugiey o Imionach zJch wùaúnoúciami
1; Mowa litewska ma te Same litery których uýywaià Polacy 1; Dwógùosek
zaú ýadnych Litewska mowa niewymaga, y wKa†dym gatunku Mowienia
be¸ onych obeyúcsiæ dostateçnie moýe 2; znak wiækszego przestanku wCzytaniu 3; Znak Wykrzyknienia [...] pochodzàcego od Uczucia Dziwu, Strachu, Gniewu lub nagùego Pytania 3; Sùowo zwiastuie Ruch, okazaniesiæ y
czyñoúã 5. Tokia didelë laisvë skiriasi nuo to meto didþiøjø ir maþøjø
raidþiø vartosenos.
Svyruoja tautybiø pavadinimø ortografija. Greta daþnesnës didþiosios raidës – Litwini (Chocia† Litwini niekùadnà Formy [...] 61), Polacy (Mowa litewska ma te Same litery których uýywaià Polacy 1) – pasitaiko paraðyti maþàja: litwini (Niekùadnà litwini Formy na Sùowa nieosobiste 41).
Kaip parodë X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos raðybos analizë,
ortografija ðiek tiek skiriasi nuo kitø to meto lenkiðkø tekstø. Daþnai
ji atspindi ir skirtingus nuo dabartiniø fonetinius bruoþus. Pavyzdþiø
labai daug. Vis dëlto tik nedaugelis ið jø rodo bûdinguosius XIX amþiaus bendrinës lenkø kalbos bruoþus. Labai gausûs paraðymai liudija X.D.K.P.S. autoriaus kalboje buvus daug fonetiniø ypatybiø, bûdingø lenkø kalbos pakraðèiø tarmëms: ávairus o ir ó pasiskirstymas;
i ir y painiojimas; akavimo pëdsakai; nekirèiuotø balsiø redukcija;
-a- ir -e- kaita; lieþuvio prieðakiniø, viduriniø bei alveoliniø S–Ú–Ð
svyravimas; antrinë palatalizacija ir depalatalizacija; l ir ù painiojimas; geminatø redukcija. Taip pat pasidaroma hipernormalizmø.
2. Morfologija
Ðiame skyriuje bus kalbama apie tokius X.D.K.P.S. gramatikos morfologijos aspektus (visø pirma galûnes), kurie skiriasi nuo dabartinës lenkø bendrinës kalbos bûklës. Todël bus apraðomi ir tie faktai,
67
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
67
2002.08.06, 20:05
kurie buvo bûdingi XIX amþiaus bendrinei lenkø kalbai, ir tie, kurie
nuo jos skyrësi. X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalboje daþni teritoriniai (tarminiai) nukrypimai nuo XIX amþiaus normø.
2. 1.
Linksniavimas
Daiktavardþiø giminës kategorija. Pastebëta keletas daiktavardþiø,
vartojamø kita gimine nei bk, plg.:
Chomàt m. ‘chomàto n.’ 2. Tai archajiðka vyriðkosios giminës forma, dabar tarminë, paplitusi senojoje bendrinëje lenkø kalboje ir dabartinëse lenkø tarmëse. L fiksuoja abiejø giminiø (vyriðkosios ir niekatrosios) formas; SWill ir SW panaðiai abi, bet á pirmà vietà iðkelia
vyriðkàjà. SJPD vyriðkàjà giminæ laiko pasenusia. Prieðkariniø lenkø kalbos normintojø toks variantas buvo laikomas retesniu, bet leidþiamu vartoti40, o jau pokariniai SPP ir PSPP já vertina kaip netaisyklingà. Vyriðkoji giminë paþástama lenkø tarmëse ir plaèiai ten
paplitusi, ypaè ðiaurës tarmëse (dalyje Didþiosios Lenkijos, Varmëje, Mozûruose, Ostroge), reèiau – Úlàske ir Maþojoje Lenkijoje. Ji taip
pat bûdinga Lietuvos lenkø kalbai41. Dar plg. rus. homut, baltarus.
hamut.
Konop ‘konopie n.’ 91. Ðita forma tikriausiai dar buvo vartojama
XIX amþiaus pradþioje, nors dabar yra archajiðka. L fiksuoja moteriðkosios giminës daiktavardá konop’ (konopie kaip dgs. formà), o SW
jà paþymi kaip pasenusià (cituojamos patarlës) ir pateikia naujàjà
niekatrosios giminës formà konopie.
Skaièiaus kategorijos svyravimas. Uþfiksuota vienaskaita daiktavardþio, kuris ðiandien yra daugiskaitinis, plg. Pleã ‘plecy’ 94. Taèiau seniau jis funkcionavo kaip daiktavardis, kaitomas abiem skaièiais. L liudija vyriðkosios ir moteriðkosios giminës formà plec ið ðeðioliktojo amþiaus. SW jà laiko pasenusia. O niekatràjà giminæ randa
Kurzowa (1993, 163) DLK aktø kalboje.
Moteriðkosios giminës daiktavardþiø linksniavimo tipo svyravimas. Linksniavimo tipo neatitikimà su bk galima iliustruoti tik vie40
41
Be kita ko, plg.
Ùætowski 1915, 20;
Stanisùaw Szober,
Sùownik ortoepiczny
jæzyka polskiego,
Warszawa, 1937.
Kurzowa (1993, 162)
pateikia ðià formà ið
68
gramatika1a.pmd
68
XVII amþiaus lenkø
kalbos pakraðèiø
tarmiø. Dwilewicz
(1996, 36) jas mini
dabartinëje Buivydþiø
kaimo tarmëje, o ið
Lopatiðkës
tarmës – Alojzy
Zdaniukiewicz, Gwara
Ùopatowszczyzna.
Fonetyka, fleksja,
sùownictwo, Wrocùaw,
1972, 130.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
nu pavyzdþiu Odzieýa ‘odzieý’ 87. X.D.K.P.S. gramatikoje jis yra moteriðkosios giminës daiktavardþio balsinio linksniavimo tipo, o bendrinëje kalboje – kaitomas priebalsiniu tipu. Forma odzieýa yra dialektizmas, paþástamas ne tik Lietuvos lenkø kalbai (pvz., Syrokomlës,
plg. Trypuãko 1955, 277), bet ir Lenkijos tarmëms42. Pakraðèiuose
tokias formas iðlaikyti galëjo padëti baltarusiø kalba (baltarus. adzieýa).
Lytis fiksuota ir ið XVII amþiaus DLK aktø (Kurzowa 1993, 173).
Daiktavardþiø kaitybos ypatybës. Ið daiktavardþiø morfologijos formø, kurios X.D.K.P.S. gramatikoje skiriasi nuo dabartinës lenkø bk, galima iðvardyti tokias:
1) Vyriðkosios giminës daiktavardþiø gen. sg. galûnë -a vietoj dabartinës -u, pvz.: Jmiesùowa 64 (greta Jmieúùowiu 68), Obùoka 13. Svyravimas, kurià galûnæ parinkti gen. sg., bûdingas ir dabartinei ðnekamajai lenkø kalbai, etninës Lenkijos teritorijos tarmëms bei Lietuvos
lenkø tarmëms. Didesnis kilmininko galûniø svyravimas, kitoks nei
dabartinës lenkø bk jø pasiskirstymas ðiaurës pakraðèiø tarmëse yra
laikomas vienu ið bûdingøjø tø tarmiø ypatybiø43. Taèiau istoriðkai
tai nëra tø tarmiø bruoþas. Juk ið tø tarmiø kilusiø raðytojø kalboje
tokio svyravimo nedaug44, kaip ir analizuojamosios gramatikos kalboje. Á toká svyravimà neatkreipia dëmesio në anø laikø lenkø kalbos patarimø, orientuotø á Lietuvos lenkus, autoriai, t. y. A. Walickis, Janas Karùowiczius, Aleksanderis Ùætowskis. Gali bûti, kad tokie svyravimai atspindi dar visos lenkø kalbos svyravimus, apie tai
kalba ir to meto lenkø kalbos gramatikos45.
2) Daiktavardþio Polska kilmininko linksnis z Polskiey 75. Tokia
bûdvardinë kilmininko forma yra archaizmas. Galbût ji jau XIX amþiuje buvo archajiðka, nes Barbara Bartnicka taip jà apibûdino XIX
amþiaus raðytojo Henryko Rzewuskio kalboje46.
42
43
Apie moteriðkosios
giminës daiktavardþiø
linksniavimo tipo
kitimà, vykstantá lenkø
tarmëse, raðo Alicja
Zagrodnikowa straipsnyje „Nie tylko
<ùodzia – ùódê>, ale
takýe <bronia – broñ>“,
Jæzyk polski 51, 1971,
120–132.
Plg. Jolanta Mædelska,
„O repartycji koñcówek
dopeùniacza rzeczowników mæskich w
44
69
polszczyênie
póùnocnokresowej
dziewiàtego dziesiæciolecia XX wieku“, Studia
Russica Thoruniensia 1,
Toruñ 1994, 27–43;
Tie svyravimai dar
matomi filomatø (plg.
Kurzowa 1972, 75–76),
Syrokomlës (Trypuãko
1955, 255–257) kalboje,
retesni – Ignaco
Chodêkos (Kurzowa
1993, 258), Franciszko
Mickiewicziaus
45
46
(Kurzowa 1993, 258)
tekstuose.
Tokià svyravimo
bûklæ savo gramatikose
apraðo Onufras
Kopczyñskis, Wojciechas Dudziñskis,
Maksymilianas
Jakubowiczius.
Barbara Bartnicka,
„Archaizmy gramatyczne w tekstach
Henryka Rzewuskiego“,
Prace filologiczne 42,
1997, 177.
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
69
2002.08.06, 20:05
3) Sunku interpretuoti skolintø daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu kilmininkus: Negacij 45, ¸Kurlandij 75, taip pat vietininkus –
Konstrukcij 70, 73, 77. Negalima atmesti galimybës, kad tai tam tikras bûdvardinës galûnës -ej variantas, vartotas skolintiems daiktavardþiams su galûnëmis -ija, -yja47. Antra vertus, toks raðymas gali
bûti iðimtinai ortografinio pobûdþio (dvigubos -ii[-ji]) þymëjimas.
4) Moteriðkosios giminës daiktavardþiø kietu kamiengaliu dat.
sg. (¡iemie 10) ir loc. sg. (w ¡iemie 11). Tokios iðskirtinës naudininko
ir vietininko formos su -e vietoj -i(-y) rastos DLK XVII–XVIII amþiaus aktuose (Kurzowa 1993, 174) bei XIX amþiaus pirmosios pusës pakraðèiø tarmiø autoriø kalboje48.
5) Daiktavardþio minkðtu kamiengaliu acc. sg. galûne -à (ðiandien -æ): nadaç Preferencyà 66. Tai forma, atitinkanti XIX amþiaus
kalbos normà (Bajerowa 1992, 63).
6) Daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu moteriðkosios ir vyriðkosios giminës nom. pl. galûnë -i(-y) vietoj bk -e, pvz.: Kamieni 13,
Kor¸eni 15, Ludzi 16, 72 (greta Ludzie 15), Ogni 14, przystoyne Roênicy 31–32, róêy 19, Spodni 31, ¡iemi 10. Tai riboto paplitimo galûnë,
paliudyta lenkø kalbos pakraðèiø tarmëse nuo XVII amþiaus. Viena
vertus, matoma nekirèiuoto balsio redukcija ið [e] á [i] ar [y], antra
vertus, -i(-y) galûnës gyvavimà palaiko baltarusiø kalbos átaka, nes
ten daiktavardþiø kietu kamiengaliu nom. pl. galûnë yra tik -y, o
minkðtu – -i. Tokios nom. pl. formos yra gausiai paliudytos tiek senesnës, tiek dabartinës lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiuose49.
7) Moteriðkosios ir niekatrosios giminës bei vyriðkosios giminës
su minkðtu kamiengaliu gen. pl. galûnës -ów apibendrinimas, pvz.:
Deklinacyow 12, Miesiàcow 13, Oçow 14, Ogniow 14, Us¸ow 15,
Ws¸ow 14. Plësti galûnës -ów vartosenà á visas linksniuotes buvo
bendra lenkø kalbos tendencija (Kurzowa 1993, 260). Tai patvirtina
tiek Centrinës Lenkijos, tiek ðiauriniø pakraðèiø kalbinë medþiaga.
Tokios formos uþfiksuotos ið filomatø (Kurzowa 1972, 82–84, 88),
47
48
Plg. Wùadysùawa
Ksiàýek-Bryùowa,
„Warianty fleksyjne w
historii jæzyka polskiego“, Teresa Skubalanka,
Wùadysùawa KsiàýekBryùowa, Wariantywnoúã
polskiej fleksji, Wrocùaw,
1992, 151–152.
Plg. Stanisùaw Gajda,
„Obocznoúci koñcówko-
70
gramatika1a.pmd
70
49
we rzeczowników
polskich w I poùowie
XIX wieku“, Rozprawy
Komisji Jæzykowej
Wrocùawskiego Towarzystwa Naukowego 9,
Wrocùaw, 1973, 105.
Plg. DLK aktø tekstuose
(Kurzowa 1993, 168),
XIX amþiuje – filomatø
(Kurzowa 1972, 81–82),
Syrokomlës (Trypuãko
1955, 267) kalboje.
Karùowiczius (1984, 78)
-i(-y) galûnæ laiko
provincializmu,
Turska randa
tarpukario Vilniaus
kraðto dialekte.
Ji taip pat áprasta
dabartinëms Lietuvos
lenkø tarmëms.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
Syrokomlës (Trypuãko 1955, 265, 274, 286, 290), Jano Chodêkos (Kurzowa 1993, 260) kalbos. Tad X.D.K.P.S. gramatika atspindi visos to
meto lenkø kalbos bûklæ.
8) Daiktavardþio król instr. pl. galûnë -mi vietoj bk -ami: ¸Królmi 11.
Ji buvo bûdinga daiktavardþiams minkðtu kamiengaliu. Tai fleksija, kuri amþiams bëgant traukësi ið vartosenos, uþleisdama vietà galûnei -ami. Buvusá platesná jos vartojimà nei ðiandien liudija istorijos
ðaltiniai (Kurzowa 1993, 170).
9) Niekatrosios giminës daiktavardþiø dat. sg. sporadiðkai vartojamas su vyriðkosios giminës galûne -owi: sùuýà iednak czasem Jmieniowi 69. Jau XIX amþiuje tokios formos buvo archajiðkos50.
10) Niekatrosios giminës daiktavardþiø nom. sg. vyrauja galûnë
-e (dabartinës bk -æ), plg. Bydle 91, Ciele 98, Imie 4, 6tt. Lenkø kalboje
tada ir vyravo formos su -e, tik daug vëliau (XIX amþiaus pabaigoje)
jos buvo iðstumtos galûnës -æ (abiejø galûniø konkurencijà apraðo
Bajerowa [1992, 87–90]).
11) Niekatrosios giminës daiktavardþio bydlæ acc. sg. sutampa su
kilmininku: po Litewµku na Bydlæcia mowisiæ [...] 67. Ðita forma atsirado pagal gyvus daiktus reiðkianèius vyriðkosios giminës daiktavardþius, kuriø acc. sg. sutampa su kilmininku; negyvus daiktus
reiðkianèiø acc. sg. sutampa su vardininku. Tad tai gyvø daiktø kategorijos plëtimosi á kitus (nevyriðkosios giminës) daiktavardþius
pavyzdys.
Ávardþiai, bûdvardþiai, skaitvardþiai. Dëmesá patraukia asmeninio ávardþio on kaitymas kaip parodomojo, pvz.: onà (onà siæ zaszczyca 32; onà iestem zaszczycany 66), onych (Naleêytem onych ukùadaniu 1; be¸ onych obeyúcsiæ dostateçnie moýe 2).
Autoriui bûdinga savybiniø ávardþiø kaitymo paradigmose vartoti vien sutrauktines kai kuriø linksniø formas, pvz.: mego twego; memu
twemu 28–29. Taèiau kitais atvejais raðomos nesutrauktos formos.
Taip pat reikia paþymëti bûdvardinio ávardþio niekatrosios giminës formà same su -e vietoj bk -o: Same nawet Pospólstwo 12, Same–
poznawanie 71. Tokio tipo formos lenkø kalboje plinta dël analogijos
su niekatrosios giminës bûdvardþiais.
Kaitydamas bûdvardþius X.D.K.P.S. gramatikos autorius nesilaiko Onufro Kopczyñskio51 gramatikos taisyklës vyriðkosios giminës
instr. sg. ir loc. sg. formas raðyti su -im(-ym), o niekatrosios – su -em.
50
Formà poùudniowi
kaip gramatikos
archaizmà
apibûdina Bartnicka
51
71
(1997, 179) Henryko
Rzewuskio kalboje.
Onufry Kopczyñski,
Gramatyka dla szkóù
narodowych 1–3,
Warszawa, 1778,
1780, 1783.
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
71
2002.08.06, 20:05
Èia matyti abiejø galûniø taikymo svyravimø, plg. vyriðkàjà giminæ: Tryb ùàczàcy ¸ Ro¸ùàçaiàcym 45; w Rodzaju Mæskim 35; wCzùowieku
dobrym Sliçnym 16; zCzùowiekiem dóbrym Sliçnym 16; z poprzedzaiàcym Rzeçownikiem 15; taèiau: sà iednem Trybem 45; wRodzaju mæskiem 17; wtem†e wzglædzie 33; zchlebem biaùem Smaçnym 17. Panaðiai
ir niekatroji giminë: Sùowem Nieosobistem 68; taèiau: przed Sùowem Czynnym [taisyta ið Czynnem] 62; we wùaúciwem yfaùszywym zakoñçeniu 12;
zùatwoúcià y dobrym brzmieniem 31. Antra vertus, pagal to meto normà vartojama instr. pl. galûnë -emi, pvz.: biaùemi Smaçnemi 17, dobremi Sliçnemi 16, Imiesùowy [...] wyraêonemi= bydz niemogà 49, Reguùy
mogà bydz rownie uýyteçnemi ypotrzebnemi 71, sà przymiotnemi 35, z
biaùemi 18, zBogiem yWszystkiemi Swiætemi 70, ¸ mocnemi reguùami 65, z
Prawidùami Polskiemi 77, z ró‡ami czerwonemi 19. Abiejø galûniø lygiagretus vartojimas atspindi to meto lenkø kalbos bûklæ (Bajerowa
1992, 118–124; Kurzowa 1993, 268–269).
Dëmesá taip pat patraukia bûdvardþiø ir dalyviø kietu kamiengaliu arba pabaigoje turinèiø kietàjá -c nom. pl. formos su galûne -i,
nors dabartinëje bk jie visada turi galûnæ -y. Plg. Daiàci 35, dobrzi 16.
Toks reiðkinys gali turëti ne tik fonetiná pamatà (plg. anksèiau apie
-i ir -y painiojimà), jis galëjo atsirasti ir dël analogijos su minkðto
kamiengalio paradigma (plg. úliczni, mili). Ðiø bûdvardþiø kietøjø ir
minkðtøjø kamiengaliø svyravimas (ne tik nom. pl., bet visoje paradigmoje) buvo bûdingas ankstesniais amþiais ðiaurës pakraðèiø dialektui (Kurzowa 1993, 271).
Archajiðkoms trumposioms bûdvardþiø formoms atstovauja tik
du pavyzdþiai: êyw 69, wesoù 92.
Ávairesná (platesná) bûdvardþiø ir dalyviø laipsniavimà, bûdingà
XIX amþiaus lenkø kalbai, iliustruoja tokie pavyzdþiai: Naydostateçnieysze Prawidùa 1; Nayieneralnieysze 64, Objasnianiasiæ wReguùach
Jstotnieyszych y Uýyteçnieyszych 71.
Skaitvardþiø X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtyje pasitaiko retai. Èia
verta tik nurodyti, kad pagrindinis nevyriðkosios giminës skaitvardis jungiamas su vyriðkosios giminës daiktavardþiu, plg. Dwanaúcie
Apostoùow 73. Tokios formos XIX amþiaus pirmojoje pusëje dar vyravo (Bajerowa 1992, 159).
Ið kitø ðiandien archajiðkø reiðkiniø verta paminëti kelintinio
skaitvardþio acc. sg. galûnæ -æ (trzeciæ): Sùowa Litewskie naOsobæ trzeciæ 3952.
52
Ðioje pozicijoje galûnë -æ
dar buvo gyva XIX
amþiuje – tai patvirtina
Bajerowos tyrimai.
72
gramatika1a.pmd
72
Pasak jos, Kazimierzo
Nitscho mintis
apie ðiø formø
regionalumà (buvimà
pakraðèiø tarmiø
forma) neturi
pagrindo (plg.
Bajerowa 1992, 139).
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
2. 2. Asmenavimas, veiksmaþodþiø
formos ir vediniai
Esamasis laikas
1. 1 pl. galûnës
Galûnë -m. Ið Bajerowos tyrimø iðeina, kad XIX amþiaus bendrinëje
lenkø kalboje galûnë -m jau buvo retenybë, taèiau buvo iðsilaikiusi
pakraðèiø tarmëse (Bajerowa 1992, 165). Iki ðiandien taip pat pasitaiko liaudies ðnekamojoje kalboje. X.D.K.P.S. gramatikoje ji vartojama palyginti retai ir neturi stilistinio atspalvio, pvz., my prosim 56.
Galûnë -emy (-i- asmenavimo tipas). Ði fleksija pavartojama ne reèiau negu -m, pvz.: dopuúciemy 66, mowiemy 67, robiemy 56, posùyszemy 34, wyùoêemy 45. Mokslinëje literatûroje ji laikoma devynioliktojo
amþiaus pakraðèiø tarmiø archaizmu53. XIX amþiaus pradþioje ji buvo
bûdinga lenkø bk, taèiau ilgainiui po truputá iðnyko. XIX amþiuje
formos su galûne -emy atsidûrë uþ normos ribø. Jas aiðkiai smerkë
Kopczyñskis, Mroziñskis, nuo jø saugojo ir Antonas Maùeckis54. Taèiau panaðu, kad vartosenoje jos iðsilaikë ilgiau, nes tyrëjai randa
daug tokio pobûdþio pavyzdþiø (Bajerowa 1992, 155, Doroszewski
1949, 143). Galûnës -emy atsiradimas aiðkinamas dvejopai: morfologiðkai (analogija nosimy : niesiemy) bei fonetiðkai (balsio artikuliacijos paþemëjimas dël tolesnio pusiau atviro priebalsio)55.
2. Senesnis kai kuriø veiksmaþodþiø kaitybos tipas. Ið kitø esamojo
laiko kaitybos reiðkiniø verta paminëti senesná veiksmaþodþiø przekonywaã, sprawiaã, tyczyã siæ kaitybos tipà: przekonywaià ‘przekonujà’ 40; Sùuchajàcym przyiemnoúc [...] rzecz czytana sprawuie ‘sprawia’ 4;
Co siæ tycze [‘siæ tyczy’] wùaúciwych Prawideù iu† siæ namieniùo piszàã o
Formach: Czasowania 77. Tokio pobûdþio senesnës ðiø veiksmaþodþiø
galûnës XIX amþiuje tebebuvo norminës (Kurzowa 1993, 277; Bajerowa 1992, 199).
Èia reikia prisiminti ir veiksmaþodþio biec kaitymà be tematinës
morfemos -n-, plg. biegæ ‘biegnæ’ 65.
Taip pat derëtø nurodyti veiksmaþodþio kùaúã kaitymà, kuris XX
amþiaus pradþioje jau laikytas netaisyklingu, regioniniu: kùadnàc 12,
53
Visi XIX amþiaus lenkø
kalbos pakraðèiø tyrëjai
fiksuoja ðià galûnæ
ir pabrëþia, kad
bendrinës kalbos
normos fone tada
ji jau buvo pasenusi,
plg. Witold Doroszewski, Jæzyk Tomasza
54
73
Teodora Jeýa (Zygmunta
Miùkowskiego), Warszawa, 1949, 117; Kurzowa
1972, 106; Zaleski 1974,
60; Bajerowa 1992,
168, 222.
Gramatikos autoriø
nuomonæ pateikiu pagal
Zenon Klemensiewicz,
55
Historia jæzyka polskiego,
Warszawa, 1980, 618.
Zenon Klemensiewicz,
Tadeusz LehrSpùawiñski, Stanisùaw
Urbañczyk, Gramatyka
historyczna jæzyka
polskiego, Warszawa,
1965, 71.
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
73
2002.08.06, 20:05
Kùadniesiæ ‘kùadzie siæ’ 75, niekùadnà 39, 61 (Niekùadnà 41). XIX amþiuje jis dar funkcionavo lenkø bk56. Toká kalbamojo veiksmaþodþio tipà radome ir Èiuldos gramatikoje (Karaú, Kolytë 1993, 72).
Liepiamoji nuosaka. Dëmesá patraukia skirtingos nei bk liepiamosios nuosakos formos bàd¸ma ‘bædziemy’ 44; bàdzcia 44. 1 imper.
pl. galûnë -ma formoje bàd¸ma atsirado dël dviskaitos -wa poveikio
ir yra iðplitæs dialektizmas, be kita ko, esantis lenkø kalbos ðiaurës
rytø tarmëse. Lietuvos lenkø dialektuose pasitaikydavo tik sporadiðkai, Kurzowa já randa DLK aktuose XVII–XVII amþiuje (Kurzowa 1993, 197–198). O forma bàdzcia galëjo atsirasti dël akavimo (fonetinio reiðkinio). Taèiau galima aiðkinti ir kitaip, kad jà paveikë lietuviø kalbos fonetika (lietuviø [e] tariamas plaèiau negu lenkø kalbos [e], jis panaðesnis á lenkø [a]).
Dalyviai. X.D.K.P.S. gramatika taip pat liudija buvus platesnæ bûtojo laiko prieveiksminiø dalyviø (pusdalyviø-padalyviø) darybà,
nes daryta ir ið eigos veikslo formø, pvz., miùowawszy 5. Tai atitiko
raðomosios kalbos normà net iki XIX amþiaus pabaigos (Kurzowa
1993, 287). Lietuvos lenkø kalboje ir dabar paliudytos tokios formos,
jos laikomos archajine ðiaurës pakraðèiø dialektø ypatybe57.
Dëmesio nusipelno ir du esamojo laiko prieveiksminiai dalyviai
(pusdalyviai-padalyviai): zostawuiàã 66, zmilçaiàã ‘milczàc’ 71. Pirmasis ið jø su tematine morfema -uj- vietoj dabartinio -a- dar buvo
bûdingas XIX amþiaus lenkø kalbai, nors jau tada jo vartosena siaurëjo58. O forma zmilçaiàã yra skirtinga dël to, kad padaryta ið antrinio nesanèio kartotinio veiksmaþodþio zmilczaã. Tokio tipo antriniai
iterativa iðëjo ið raðomosios kalbos vartosenos XVIII amþiuje, taèiau
iðliko pakraðèiuose ir dabar laikomi bûdingu ðiaurës pakraðèiø lenkø kalbos tarmiø reiðkiniu (Kurzowa 1993, 276–277).
Dalyvio reikðmæ dar turi þodis biegùy: biegùy Kon ‘biegnàcy koñ’ 74.
Ðiandien jis tevartojamas bûdvardiðkai.
Sangràþinis ávardis siæ, sobie. Pervirðinis sangràþinis ávardis siæ
pastebëtas sakiniuose: Przymiotniki Stopniuiàce mowiàsiæ czyli odpo56
57
Apie ðio veiksmaþodþio
kaitymo istorijà þr.
Maria Malcówna,
„Archaizmy I kon. 1
klasy w jæzyku
polskim“, Jæzyk polski 36,
1956, 331.
Tokios formos pastebëtos ir dabar, plg. Halina
Karaú, „Uwagi o
74
gramatika1a.pmd
74
58
bùædach fleksyjnych w
jæzyku studentów
polonistyki wileñskiej“,
Poradnik jæzykowy 9,
1996, 70.
Ávairios formos su
priesaga -uj-, pvz.,
poprawujàc, przedstawuje,
zostawuje gausiai
pastebëtos Kurzowos
XIX amþiaus raðytojø
kalboje (1993, 278).
Taèiau jau Adamas
Kryñskis XIX amþiaus
pabaigoje jas laiko
pasenusiomis – plg.
Adam Kryñski,
Gramatyka jæzyka
polskiego, Warszawa,
1897, 224.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
wiadaiàsiæ [áterpta siæ] na Przypadki Drugi y Czwarty 77; Wielce zdobi
mowæ litewskà kiedy siæ przyzwoycie Przymiotniki lub Rzeçowniki biorà
pierwszeñstwa poùo‡enia swoiego 73.
Ávardþio sobie stoka pastebëta po veiksmaþodþio wyobraýaã (sobie): chcàã ten Wyraz y Jemu podobne wyobra¸iã dostateçnie, trzeba tak
tùumaczyã 32. Tai senas regionalizmas, ir iki ðiol iðsilaikæs Lietuvos
lenkø kalboje59.
Prieveiksmiø forma. Ið pakraðèiø tarmiø gerai þinomas prieveiksmiø priesagø -o ir -e varijavimas, taèiau X.D.K.P.S. gramatikoje
pasitaikë tik vienas pavyzdys, smaczno vietoj bk smacznie: Smaçno
ieúã 75.
Aptartieji galûniø vartojimo atvejai, besiskiriantys nuo dabartinës lenkø kalbos, apskritai yra bûdingi XIX amþiaus lenkø kalbai, ir
atitinka to meto galûniø vartojimo normas. Ðiaurës pakraðèiø tarmiø regionalizmø èia maþa, bent jau palyginti su fonetiniais regionalizmais. Jais tegalima laikyti vyriðkosios ir moteriðkosios giminës
daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu nom. pl. galûnæ -i(-y); veiksmaþodþiø -æ, -isz asmenavimo 1 praes. pl. galûnæ -emy; sangràþinio ávardþio vartosenos svyravimà; antrinius iterativa (zmilçaiàã). Aiðkø tarminá atspalvá, bet nebûtinai vien tik pakraðèiø tarmiø, turi liepiamosios nuosakos forma bàd¸ma ir tiesioginës nuosakos 1 praes. pl. galûnë -m (prosim).
3. Sintaksë
Apie X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos sintaksæ nedaug tegalima
pasakyti, nes rankraðtyje teksto maþai, didþiumà jo uþima pavyzdþiai ir paradigmos. Ðiandienos lenkø kalbos normø poþiûriu gramatikos sintaksës struktûra yra pasenusi, nulemta tam tikrø specifiniø praëjusio amþiaus sintaksës konstrukcijø. Be kita ko, prie jø
priklauso sangràþinio veiksmaþodþio vartojimas pasyvine reikðme,
skirtingas daiktavardinës ir bûdvardinës tarinio vardinës dalies vartojimas, sudëtinis tarinys su praleista jungtimi, þodþiø tvarkos skirtumas, taip pat (retai) – kitoks veiksmaþodþiø (bei bûdvardþiø) valdymas ir kitokios kai kuriø prielinksniø funkcijos.
Sangràþinio veiksmaþodþio vartojimas pasyvo reikðme. Sangràþinis veiksmaþodis, atliekantis neveikiamosios rûðies funkcijà, buvo bûdingas XIX amþiaus lenkø kalbai. Ir X.D.K.P.S. gramatikoje vi59
polski na Litwie w
dziewiàtym dziesiæcioleciu
Plg. Kurzowa 1993, 291;
Jolanta Mædelska, Jæzyk
75
XX w., Bydgoszcz,
1993, 137.
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
75
2002.08.06, 20:05
suotinai vartojamas: Chocia† wJnnych Jæzykach formy Sùów zwykùysiæ
poznawaã z Trybu be¸ okoliçnego 63; Iasiæ od Ludzi Kocham, my siæ od
Ludzi Kochamy 40; Przyimki do Przypadku Szóstego naleêàce Szçegolnie dwa tylko postrzegaià siæ 33; Spoyniki uýywajàsiæ do ùàczenia lub
ro¸ùàczenia Sensu zSensem 78; w Kaýdey ztych Czæúci Same tylko Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze Prawidùa Iæzyka litewskiego zawieraià siæ 1; w pierwszey daiesiæ Nauka o wymawianiu Liter, Sylab y Sùów
litewskich 1; Wszelkiey Rzeczy Rodzay poznaiesiæ albo ¸Pùãi [... ] 6; znak
poùoêonego na boku lub na dole przypisu do którego Czytelnik odsyùasiæ 3.
Pasyvinë sangràþinio veiksmaþodþio reikðmë neiðliko iki XX amþiaus, tikriausiai dël tø konstrukcijø dviprasmiðkumo. Jos kartu galëjo bûti suprastos ir kaip veikiamosios rûðies formos60.
Sudëtinis tarinys. Bûdvardinë sudëtinio tarinio vardinë dalis daþnai reiðkiama ánagininku, ne vardininku61, pvz.: Imiesùowy Litewskie
Nieosobiste ora¸ Szczegulne po Polsku wyraêonemi= bydz niemogà 49;
Przymiotnik teê Szczegulny wùaúciwy [w] mówie litewµkiey moýe bydz
Stopniowanym 19; wszelkie jakie sà wGrammatyce pomies¸çone Reguùy
mogà bydz rownie uýyteçnemi ypotrzebnemi 71.
Daiktavardinë sudëtinio tarinio vardinë dalis kartais bûna iðreikðta vardininku, ne ánagininku, plg. Poniewaý Jmiesùow jest Czæsãià Jmie
a Czæscià Sùowo [...] 34.
Jungtis praleista sakinyje Spoynik oúma= czæúã mowy tak na¸wany
ýe Spaia ro‡ne Sùowa yWyrazy 70.
Valdymas. Valdymo skirtumø nuo bk retai pasitaiko. Èia galima
skirti tik tokias XIX amþiaus sintaksës konstrukcijas: a) veiksmaþodþio ograniczaã siæ ánagininko valdymas (czym) vietoj bk prielinksninës konstrukcijos (do czego): Ograniçamsiæ wNinieyszem poçàtkowym Dziele Naypotrzebnieyszemi tylko Prawidùami 66; b) sintetinæ konstrukcijà podobny czemu vietoj bk podobny do czego: ydals¸e podobne
temu zupeùnie przekonywaià o Jstnieniu Jego wSùowach Czynnych 40;
równie teý Prozà bùaga nawet Powiestka wskazuie Moã wyra¸om Ùacinskim podobnà 67 (vartojama ir ðiuolaikiðka prielinksninë konstrukcija podobny do czego: Konµtrukcya Litewska we wszystkim podobnà iest
do Polskiey yÙacinskiey 70). Tokios konstrukcijos buvo bûdingos
XIX amþiaus lenkø kalbai62. Sporadiðkai pasitaiko, kad vartojama
60
Plg. Danuta Buttler,
„Wùaúciwoúci
syntaktyczne
polszczyzny drugiej
poùowy XIX wieku“,
Prace filologiczne 34,
1988, 71.
76
gramatika1a.pmd
76
61
62
Plg. Zenon Klemensiewicz, „Orzecznik przy
formach osobowych
sùowa byã“, Prace
filologiczne 11, 1927, 136.
Plg. Zapomniane
konstrukcje skùadni
nowopolskiej (1822-1863),
Wrocùaw, 1975;
Krystyna Pisarkowa,
Historia skùadni
polskiej, Wrocùaw,
1984, 104.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
ne konstrukcija dla + kilmininkas, bet naudininkas: Jmiesùowy zwyczayne; ySzczegulne Jæzykowi Litewµkiemu 38. Tai hipernormalizmas, atsiradæs dël noro iðvengti konstrukcijos dla + kilmininkas, nes
ji yra lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø bruoþas.
Prielinksniø funkcijos. Ið kitokiø nei ðiandien prielinksniø funkcijø verta prisiminti junginius su dla, reiðkianèius prieþastá, pvz.:
Imiesùowy Litewskie Nieosobiste ora¸ Szczegulne po Polsku wyraêonemi=
bydz niemogà ato dla Swoiey ogolnóúãi 49. Tokios konstrukcijos buvo
bûdingos iki pat XX amþiaus pradþios63.
Prielinksnis za vietoj bk z pavartotas sakinyje poiedziemy za mil
dziesiæã 75, o prielinksnis pod vietoj bk pod Sàdem Boga wszystko posùyszemy Sprawiedliwie 34.
Pasenusiø jungtukø, jau XIX amþiuje turëjusiø knyginá atspalvá,
yra nedaug, plg. tedy ‘wiæc’: Prze¸ takich tedy Szeúã przypadkow [...]
przypadkowaã bædziemy 8.
Dalyviø vartojimas sakinyje. Prieveiksminiø dalyviø (pusdalyviø-padalyviø) pavyzdþiø, nesutinkanèiø su dabartinëmis lenkø kalbos normomis, tëra nedaug, plg. zprzypadku drugiego i dalszych zrozumie[ã] tylko mo†na do Którey Formy naleêà– leç yte zastanowiwszysiæ nieco daià po¸naã wùaúciwe zakonçenie y Formæ do Którey nale‡à 12;
Temêe porzàdkiem Stopniuiesiæ Przymiotnik Szczegolny Jezæka litewskiego dodaiàã tylko wùasãiwà Iego Sylabæ 21. Tokios konstrukcijos XIX
amþiuje vis dëlto dar buvo daþnos.
Þodþiø tvarkos sakinyje skirtumai. Þodþiø tvarkos sakinyje skirtumai nuo dabartinës lenkø kalbos galëtø bûti sugrupuoti taip:
1. Tarinys raðomas sakinio gale, pvz.: [...] – a w Kaýdey ztych Czæúci
Same tylko Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze Prawidùa Iæzyka litewskiego zawieraià siæ 1; Dwógùosek zaú ýadnych Litewska mowa niewymaga, y wKa†dym gatunku Mowienia be¸ onych obeyúcsiæ dostateçnie
moýe 2; y Sùuchajàcym przyiemnoúã y wyrozumiaùoúã rzecz czytana sprawuie 4;
2. Sangràþinis ávardis siæ raðomas po veiksmaþodþio (pavyzdþius
þr. ankstesniame skyrelyje Raðymas kartu ir atskirai, p. 66–67).
3. Kiti skirtumai. Pavyzdþiui, paþyminio su prielinksniu vieta: O
Sùowach Litewskich Informacye 38; ávardþiu iðreikðto paþyminio vieta
keliø bûdvardiniø paþyminiø eilëje: umarùego tego Jæzyka 63; papildinio vieta: Sùowo Litewskie Trybow ma piæã 38, wykazuiàsiæ y nastræczaiàsiæ choãby niebiegle politewsku mowiàcemu 62; rozwijasiæ Moã y
63
Tokios konstrukcijos
iðnyko dël
dviprasmiðkumo,
Plg. Zapomniane
konstrukcje 1975, 44;
Pisarkowa 1984, 88.
77
nes kartu reiðkë
ir tikslà.
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
77
2002.08.06, 20:05
Zwrót= mnóstwa Wyra¸ow Szczegulnieysze wraýenie na Umysle dzieùaiàcych 63.
Ið èia nurodytø pavyzdþiø matyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos sintaksë ið esmës nenukrypsta nuo XIX amþiaus kalbos
normø. Nors dabartinëje lenkø kalboje jie pasikeitæ, taèiau XIX amþiaus bendrinei lenkø kalbai buvo áprasti. Ryðkø lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø atspalvá turi tik sangràþinio ávardþio siæ raðymas po
veiksmaþodþio, jo átvirtinimas toje pozicijoje, taip pat jo sujungimas
su veiksmaþodþiu.
4. Leksika
Èia apraðomi tiktai tie þodþiai, kurie skiriasi nuo dabartiniø lenkø
kalbos leksiniø semantiniø normø, t. y. tie, kurie visiðkai pasitraukë
ið vartosenos arba pakeitë reikðmæ ar formalià iðraiðkà (paprastai
darybinæ). Ið fonetikos skirtumø èia suminëti tik nedësningi fonetikos pokyèiai, susijæ su konkreèia leksema. Tai reiðkia, kad ðitame
straipsnyje analizuojami tokie þodþiai (reikðmës), kurie nefiksuojami dabartiniuose lenkø kalbos þodynuose arba yra aiðkinami ávairiais chronologinio ar kitokio pobûdþio kvalifikatoriais, rodanèiais
vartosenos ribotumà.
Skirtingà nuo ðiandieninës X.D.K.P.S. gramatikos leksikà galima
skirstyti á dvi pagrindines grupes: 1) dabar pasenusi, taèiau ankstesnëse epochose buvusi áprasta leksika, arba archaizmai; 2) ribotos teritorijos ir aplinkos leksika, t. y. regionalizmai ir dialektizmai.
4. 1. Archaizmai
X.D.K.P.S. gramatikoje pasitaiko trijø tipø archaizmø: 1) darybiniø,
2) semantiniø ir 3) leksiniø. Daþniausia tai dabar jau pasenæ þodþiai,
bet XIX amþiaus pradþioje buvæ gyvi bendrinës lenkø kalbos faktai.
Tikriausiai èia yra ir tokiø þodþiø, kurie jau gramatikos raðymo metu buvo archajiðki. Taèiau atskirti ðituos du sluoksnius labai nelengva dël to, kad dar trûksta XIX amþiaus lenkø kalbos leksikos tyrimø.
Todël visi ðiandien pasenæ þodþiai bus apraðyti kartu.
1) Palyginti nedidelæ grupæ sudaro darybiniai archaizmai, t. y.
þodþiai, dabar jau pakeisti naujesniais dariniais.
Èia galima iðvardyti tokius XIX amþiaus pirmajai pusei bûdingus darybinius daiktavardþius:
– veiksmaþodiniai priesagos -enie daiktavardþiai (padaryti ið
veiksmaþodþiø su kamiengalio morfema -nà-), XIX ir XX amþiaus
78
gramatika1a.pmd
78
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
sandûroje pakeisti priesagos -æcie vediniais, plg. ominienie ‘ominiæcie’ 34; uniknienie ‘unikniæcie’ (dla uniknienia pówtar†en 45);
– bûdvardinis daiktavardis Brzydkoúã 88, vëliau lenkø kalboje
pakeistas analogiðku tos paèios ðaknies dariniu brzydota (su priesaga -ota);
Ið veiksmaþodþiø dëmesio reikalauja skirtingø nei dabartinëje kalboje prieðdëliø dariniai:
namieniã ‘nadmieniã’; Co siæ tycze wùaúciwych Prawideù iu† siæ namieniùo piszàã o Formach: Czasowania 77;
postrzegaã ‘spostrzegaã’; postrzegaià siæ 33;
zjaúniã ‘objaúniã, wyjaúniã’; Jnnych Prawideù, opróç tych; Które
wCzæúci drugiey ninieyszey Grammatyki zjaúniùysiæ; i nierzàdzà Przypadkami; tylo podobnie Polskiey mowie uêywaiàsiæ 77;
zoczyã ‘zobaczyã’; poglàdaiàã na mojego Bli‡niego zoczyùem nad
Jnnym Wiszàce Gniew i Karæ Boskie 34. Archajiðka veiksmaþodþio forma reta jau ir XIX amþiuje (plg. L, SW, SJPD).
Kitokià formalià struktûrà nei dabartinëje lenkø kalboje turi ðie
þodþiai:
Czostek ‘czosnek’ 88. Toks þodis XIX amþiuje buvo þinomas kaip
gretutinis (plg. SW czosnek albo czostek). Jis man paþástamas ir ið dabartinës Lietuvos lenkø kalbos;
Jnszy ‘inny’ 91. Vietoj ðio pasenusio bûdvardþio ðiandien vartojama forma inny, taèiau XIX amþiuje jis dar buvo visuotinai paplitæs.
Ðiandien tai tarminis þodis;
podùug ‘wedùug’; podùug tych Znamion Czytelnik kiedy gùos swóy
rzàdzi y Sam dostateçnie rozumie to co czyta 4;
poprzedniczy ‘poprzedni’; Okolice zaú i wsie maià Swoie wùaúciwe
Na¸wiska od Poprzedniczych Zaùoýycieli 76.
Ðiuos þodþius XIX amþiaus þodynai fiksavo bûtent tokia forma,
kokia jie pavartoti X.D.K.P.S. gramatikoje, plg. L, SW. SJPD jie jau
paprastai paþymëti nuoroda pasenæs (dawne, przestarzaùe).
Prie jau turbût XIX amþiaus pirmojoje pusëje pasenusiø þodþiø
galima skirti bûdvardiná daiktavardá chytrzeã ‘gudruolis, gudrus
þmogus’ 94. Vyriðkàjà giminæ chytrzec fiksuoja L, o SW já jau vadina
tik senosios lenkø kalbos þodþiu.
2) Didesnæ grupæ uþ darybinius sudaro semantiniai archaizmai.
Daþniausiai tai þodþiai, kuriø ðiandien pasenusios reikðmës XIX amþiuje dar buvo norminës. Taèiau esama ir tokiø, kuriø reikðmës jau tada
buvo archajiðkos. Galima iðvardyti tokius semantinius archaizmus:
forsa ‘jëga, spaudimas’; Niecierpiàã ýadnych fors miækoúci lub twardoúci wyra¸ow 2. Ðia reikðme þodis buvo paþástamas XIX amþiaus
kalboje. SW ðià reikðmæ vadina reta (citata ið L).
79
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
79
2002.08.06, 20:05
jednostajny ‘vienodas’; Dwóch liter iednostaynych nigdy wspólnie
niepisze 2. Reikðmë registruota dar L þodyne, o pasenusia pavadinta
tik SJPD. XIX amþiuje ji labiausiai paþástama ið lenkø kalbos pakraðèiø tarmiø raðytojø kalbos, pavyzdþiui, ið filomatø (Kurzowa 1972,
141), Jano Lamo – antrosios XIX amþiaus pusës raðytojo ið Lvovo64.
konieczny ‘bûtinas, neiðvengiamas; Ktora Czæúã mowy ma pierwszeñstwo wSkùadni Litewskiey? ýadney Konieçney nato Reguùy nie¸nayd¸iemy 72. Ðitokia reikðmë SW paliudyta kaip gyva dar XIX amþiuje.
nastæpny ‘tolesnis, kitas, sekantis’; np: w6cic nastæpnych wierszach
Religijnnych 67. Reikðmë lenkø kalbai buvo bûdinga XIX amþiuje
(L, SWil, SW pateikta be nuorodos, t. y. kaip lygiavertis variantas
ðalia þodþio nastæpujàcy).
nazwisko ‘pavadinimas’; Okolice zaú i wsie maià Swoie wùaúciwe
Na¸wiska od Poprzedniczych Zaùoýycieli 76. Þodis ðia reikðme fiksuotas ið daugelio XIX amþiaus raðytojø kalbos (ypaè pakraðèiø tarmiø),
be kita ko, ið filomatø (Kurzowa 1972, 146), Syrokomlës (Trypuãko
1955, 156), Tomo Jeýo (Doroszewski 1949, 191), Jano Lamo (Karaú
1992, 80). Tokia reikðme já vartojo ir Èiulda (Karaú, Kolis 1994, 160).
niezwùocznie ‘greitai, netrukus’; w Czynoúciach Niezwùóçnie Mijaiàcych, y przeszùych dokonanych 62. Tokia prieveiksmio vartosena
XIX amþiuje buvo bûdinga (plg. L, SWil, SW).
polityka ‘mandagumas, delikatumas, geros manieros’; Mowa Litewska zachowuie Politykæ, y piæknà ma Obfitoúã wStoµsowaniu Wyra¸ow
66–67. Ðiandien tokia reikðmë neþinoma, taèiau buvo áprasta XIX amþiuje (paliudyta L, SWil, SW þodynuose be jokios nuorodos).
przystojny ‘atitinkamas, bûdingas’; przystoyne Roênicy 31–32. Tai
archajiðka reikðmë (plg. L, o SW jau atsiranda nuoroda senosios lenkø
kalbos [staropolskie], SJPD – pasenusi [dawne]).
skory ‘greitas’; bard¸o skory iak Goùàb 69. Panaðiø ðio þodþio vartosenos pavyzdþiø nurodo SW. Vadinasi, XIX amþiuje tai buvo norminë reikðmë.
tùumem ‘gausiai’; nie¸mierna Jego Obfitoúã y Piæknoúã tùumem przedstawiasiæ 63.
upominek ‘pastaba; uþuomina; tai, apie kà uþsimenama ar atsimenama’; Czy ten upominek od wyrazu odwróãsiæ zaczynaã? 72. Tokià
reikðmæ liudija L, SWil. O SW ji jau turi nuorodà senosios lenkø kalbos
(staropolskie).
64
Plg. Halina Karaú,
„Sùownictwo ‘Kronik
lwowskich’
80
gramatika1a.pmd
80
Jana Lama“, Studia
nad sùownictwem XIX
wieku 1, red. Wùadysùaw
Kupiszewski,
Warszawa, 1992, 80.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
uwaýaã ‘stebëti, pastebëti’; wtych jakaú Moã dasiæ uczuã jaka np:
w6cic nastæpnych wierszach Religijnnych uwa‡asiæ 67. SJPD ði reikðmë
paþymëta kaip pasenusi, bet XIX amþiaus þodynai (plg. L, SWil, SW)
jà fiksuoja.
wcale ‘visai, visiðkai (su tvirtinimo veiksmaþodþiais)’; bo powiedzieã Kochany iestem wcale Szczupùe y ju† ominione zdar‡enie w¸kazuie 66. Dar XIX amþiuje leksikografai ðá þodá laikë prieveiksmiu
(plg. L, SWil, SW), bet jis neteko prieveiksmio reikðmës (SJPD ji laikyta pasenusia) ir tapo dalelyte.
Kartais pasitaiko stilistiniø archaizmø. Prie jø priklauso Gatki
‘apatinës kelnës’ 90, Gæba ‘burna’ 88 – ðiandien galimi tik ðnekamojoje kalboje. Arba – tokie kaip Niwa ‘dirva’ 89 – vartojami pakylëta
reikðme. Atskirai reikëtø aptarti þodá Dziewka ‘merga’ 93, kuris, susiaurëjus [e] vokalizmui, funkcionuoja kaip vulgarizmas ‘mergðë’.
Visi iðvardyti þodþiai X.D.K.P.S. gramatikos þodþiø sàraðe funkcionuoja kaip neutralûs kalbos elementai.
3) Nedidelæ grupelæ taip pat sudaro visai nebevartojami arba susiaurëjusios vartosenos pasenæ þodþiai.
Èia galima paminëti senus skolinius (ið lotynø ir vokieèiø kalbø):
afekt ‘jausmas’; oznaça Skutek Afektu jako to: Zadziwienia, gniewu,
¡alu, Smutku 70. Tai ankstesniais amþiais populiarus lotynizmas (plg.
L), pasitraukæs ið bendrinës kalbos XIX amþiuje, iðlikæs tik stabiliuose junginiuose, pvz., zabójstwo w afekcie. SJPD jis vadinamas pasenusiu þodþiu.
frasunek ‘rûpestis’; Frasunek 94. Senas germanizmas, fiksuotas
visuose XIX amþiaus þodynuose. Ðiandien plaèiai paplitæs dialektizmas.
jurgelt ‘metø alga’; Jurgelt 87. Senas germanizmas, nustotas vartoti XIX amþiuje (plg. aiðkinimus þodynuose).
nacjonalny ‘tautinis, nacionalinis’; Przymiotniki Nacyonalne 74.
Tai XIX amþiaus þodis, patvirtintas þodynø (L, SWil, SW).
wokabuùa ‘þodis þodyne’; Zbior Wyra¸ow v Wokabuùü 78. Buvus
toká þodá liudija ðaltiniai (plg. L, SWil, SW).
Èia taip pat priklauso dariniai, iðnykæ ir pakeisti kitais tos paèios
ðaknies þodþiais. Pavyzdþiui, gromkoúã (Iæzyk Litewµki zalecasiæ gromkoúcià 67); tùumicielka (jako przyczynach pro†nych Kos¸tow, trudach
drogiego Czasu, ytùumicielkach Umysùu 71). Pastarasis moteriðkosios
giminës darinys XIX amþiuje fiksuotas þodynuose (plg. L, SW).
Gyvosios kalbos faktai XIX amþiaus bendrinëje lenkø kalboje (pagal þodynø liudijimà, plg. SW) buvo dariniai Smarkocina ‘snarglys’
96, Chomàcina ‘pavalkai’ 31.
81
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
81
2002.08.06, 20:05
4. 2. Regionalizmai ir pakraðèiø
tarmiø dialektizmai
X.D.K.P.S. gramatikoje pasitaikë ir regioniniø lenkø kalbos þodþiø,
bûdingø pakraðèiø tarmëms. Pavyzdþiui:
grabel ‘grëblys’; Grabel 90. Formà grabel (nom. sg.) nurodo SW
su kvalifikatoriumi tarminis (gwarowe). Karùowiczius jà laiko klaidinga. Nom. pl. formà grable SJPD registruoja kaip senà regionalizmà (citatos ið Julijaus Sùowackio, Ignaco Chodêkos, Igno Kraðevskio).
kruczek ‘kabliukas’; Kruçek do awtki 87. Þodis nevartojamas bendrinëje lenkø kalboje, taèiau visuotinai paplitæs abiejuose pakraðèiø
tarmiø variantuose. Reikðmæ ‘kabliukas’ patvirtina jau L, SWil, SW.
SJPD já vertina kaip senà rytø pakraðèiø regionalizmà. Rytø teritorijà rodo ir SGP liudijimai. Nevartoti tokio þodþio nurodo kalbos patarimø autoriai ið Lietuvos (Karùowicz 1984, 47; Walicki 187965, 85;
Ùætowski 1915, 104). Pateikia já savo regionalizmø þodynëlyje Kurzowa (1993, 375–376). Tai skolinys ið rytø slavø kalbø, plg. baltarus.
kruèok, rus., ukr. krjuèok.
przepùot ‘þardas’; Przepùot 99. L neuþfiksavo ðio þodþio, SWil já
apibûdino kaip provincializmà, SW pavadino tarminiu (be pavyzdþio), SJPD taip pat laikë dialektizmu. SGP pagal Karùowicziø pateikia ið Lietuvos ir Baltarusijos. Tai lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø
regionalizmas, be kita ko, paþástamas ið Ignaco Chodêkos (Kurzowa
1993, 146), Adomo Mickevièiaus (þr. SJAM), Syrokomlës (Trypuãko
1955, 184) kalbos.
sianoýæã ‘lanka’; Sianoêæã 93. Tai þodis, paþástamas vidurinës lenkø kalbos periodu iki pat XVIII amþiaus (plg. L, SW, SJPD; laikomas
pasenusiu, cituojama ið XVIII amþiaus ir ið Adomo Mickevièiaus,
Józefo Korzeniowskio, Kraðevskio). XIX amþiuje þodþio arealas susiaurëjo iki pakraðèiø tarmiø (SGP fiksuoja ið Kauno apylinkiø ir
pietiniø lenkø tarmiø pakraðèiø). Já nurodo regionalizmø þodynëlyje Kurzowa (1993, 427), pateikia pavyzdþiø ið Mickevièiaus pagal
SJAM, ið Syrokomlës (Trypuãko 1955, 195) ir ið XVII–XVIII amþiaus
DKL aktø.
sustawa ‘sànarys’; Sustawa 93. Tai senas regionalizmas, gausiai
liudytas ðiaurës rytø pakraðèiø tarmëse. Plg. Turska 1982, 87 (baltarusizmas), Karùowicz 1984, 65; Walicki 1879, 83; Ùætowski 1915, 278;
Kurzowa 1972, 157 (filomatø); SGP pagal Karùowicziø ið Augustavo
ir Lietuvos; SW ið Sùowackio ir Jeýo (Dwilewicz 1996, 122). Baltarus.
sustau, rus., ukr. sustav.
65
A. Walicki, Bùædy nasze w
mowie i pismie [...] oraz
82
gramatika1a.pmd
82
prowincyonalizmy,
Warszawa, 1879.
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
truna ‘karstas’; truna 90. Tai archaizmas, fiksuotas L, SWil, o SW
vadinamas retu. Iki ðiol vartojamas Lietuvos lenkø tarmëse66.
zajzdroúã ‘pavydas’; Zay¸droúã 98 – þodis pagal baltarusiø kalbà padarytas fonetiðkai, tokia forma paþástamas Lietuvos lenkø kalboje, tiksliau, jos tarmëse67 (plg. baltarus. [z]ajzdraðè).
zastanowiã ‘sulaikyti’; jeden wyra¸ czasem bywa zdolnym, umysù
rozweseliã– zastras¸yã, przeraêiã, podnieúã, zastanowiã, i uspokoyã 67.
Tai reikðmë, ilgiau iðsilaikiusi pakraðèiø tarmëse (plg. XVI–XVIII amþiaus citatas L þodyne; panaðiai SW pateikiami pavyzdþiai ið Grzegorzo Knapijaus, Michaùo Trotzo bei Franciszeko Bohomolco raðtø;
SJPD reikðmæ ‘sulaikyti’ vertina kaip senà, cituoja Mickevièiø, Sùowacká, Kraðevská, tad autorius, susijusius su pakraðèiø tarmëmis; SGP
tokià vartosenà visø pirma lokalizuoja pakraðèiø tarmëse – Vilniaus,
Suvalkø ir kt.). XIX amþiuje tai jau buvo ne vìsai lenkø kalbai bûdinga reikðmë (Karùowicz 1984, 73; Walicki 1879, 98; Ùætowski 1915, 363).
Tokia vartosena taip pat buvo bûdinga XIX amþiaus pakraðèiø tarmiø autoriams68.
Ádomus lietuviø kalbos interferencijos su lenkø atvejis yra X.D.K.P.S.
gramatikos klausiamojo asmeninio ávardþio kto vartojimas vietoj co
(pagal lietuviø kas), plg. Kto Ogrod [...]; Komu Ogrodowi 9.
5. Iðvados
X.D.K.P.S. gramatikos lenkø kalbos analizë leidþia daryti keletà iðvadø apie jos autoriø ir jo kalbà. Neþinomas autorius raðë regioniniu
lenkø kalbos variantu (vartojo ðiaurës pakraðèiø tarmæ). Tai rodo
tokios gausiai vartojamos pakraðèiø tarmiø ypatybës:
1) Fonetikos. Skirtingas o ir ó iðsidëstymas; akavimo pëdsakai (ar
lietuviø kalbos pavydþiu plaèiau tariamas [e]); i ir y ribø painiojimas,
nekirèiuoto balsio e redukcija á i, y; -a- keitimas á -e-; lieþuvio prieðakiniø, viduriniø bei alveoliniø svyravimas, bûtent c ir ã, ý ir ê; antrinë palatalizacija ir depalatalizacija (bûtent n ir ñ); l ir ù painiojimas.
2) Morfologijos. Periferiniai archaizmai, pavyzdþiui, iðlaikyta senoji daiktavardþiø giminë (plg. chomàt, konop); vyriðkosios ir moteriðkosios giminës daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu galûnë -i(-y);
moteriðkosios giminës daiktavardþiø minkðtu kamiengaliu naudininko ir vietininko galûnë -e; sangràþinio ávardþio siæ, sobie svyravimas.
66
67
Beje, já pastebëjo
Dwilewicz 1997, 123.
Já tarpukaryje uþfiksavo
Turska (1982, 67)
68
83
Vilniaus kraðto lenkø
tarmëse.
Be kita ko, jis fiksuotas
ið Jano Chodêkos (plg.
Kurzowa, 1993, 454), ið
Adomo Mickevièiaus
(SJAM), Syrokomlës
(Trypuãko, 1955, 229).
kalbos ypatybës
gramatika1a.pmd
83
2002.08.06, 20:05
3) Sintaksës. Ávardþio siæ raðymas po veiksmaþodþio.
4) Leksikos. Regionalizmø ir dialektizmø, bûdingø pakraðèiø tarmëms, vartojimas, pvz.: grabel, kruczek, przepùot, sianoýæã, sustawa, truna, zajzdroúã.
Regioninæ vartosenà rodo ir hipernormalizmai, pvz.: moýno, tylo,
siach, brzukiew, cztere, któræde, teñ, dawac, prosic, robic, bydz, niedzwiedz,
bùaga. Taip pat geografiðkai ribota geminatø redukcija ten, kur ji etimologiðkai pamatuota (czynoúã ‘czynnoúã’, miækoúci ‘miækkoúci’, podwyszaiàce ‘podwyýszajàce’), bei hipernormali sintaksës konstrukcija
su naudininku vietoj dla + kilmininkas.
Taip pat reikia pabrëþti, kad tarp iðvardytøjø lenkø kalbos ðiaurës rytø pakraðèiø ypatybiø yra ir tokiø, kurios bûdingos tik daliai
Lietuvos teritorijos, t. y. tik Þemaitijai. Èia reikia paminëti tokus bruoþus: ý ir ê svyravimà; þodþio galo c palatalizacijà; þodþio galo ñ depalatalizacijà; i ir y bei l ir ù painiojimà. Tokie faktai leidþia konstatuoti, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta lenkø kalbos ðiaurës pakraðèiø tarmiø þemaièiø variantu.
Nors X.D.K.P.S. gramatika jau seniai laikoma Krokuvos bibliotekoje, taèiau nëra jokiø lingvistiniø duomenø sieti jos autoriø su Maþosios Lenkijos teritorija (Krokuva). Prieðingai – visi lenkø kalbos
faktai rodo, kad autorius buvo kilæs ið Þemaitijos teritorijos. Sunku
nuspræsti, ar anoniminio autoriaus lenkø kalba yra gimtoji, ar iðmokta
kaip antroji po lietuviø kalbos. Tai gero lygio lenkø kalba, nors, kaip
sakyta, gerokai nuspalvinta regioniniø ypatybiø.
Palyginus su Juozapo Èiuldos gramatika paaiðkëjo, kad X.D.K.P.S.
gramatikos lenkø kalba kur kas labiau nutolusi nuo XIX amþiaus
bendrinës lenkø kalbos normø, turi daug regioniniø kalbos bruoþø.
Todël galima manyti, kad X.D.K.P.S. gramatikos autorius buvo maþiau iðsilavinæs, menkesniø manierø þmogus (turbût maþiau keliavo, reèiau susitikinëjo su to meto Lietuvos intelektualø elitu) negu
Èiulda. Daug silpnesnë yra teorinë gramatikos dalis, ir tai gali bûti
paaiðkinta tuo, kad X.D.K.P.S. gramatika paraðyta gerokai anksèiau.
Ji atsirado tada, kai buvo daug maþiau lenkø kalbos gramatikø. Vis
dëlto ir to meto lenkø kalbos gramatikos buvo „paþangesnës“.
Þodynø santrumpos:
L – Samuel Bogumiù Linde, Sùownik jæzyka polskiego 1–6, Warszawa, 1807–1814.
PSPP – Praktyczny sùownik poprawnej polszczyzny, red. Andrzej Machowski,
Warszawa, 1995.
SEB – Aleksander Brückner, Sùownik etymologiczny jæzyka polskiego, Warszawa,
1957.
SES – Franciszek Sùawski, Sùownik etymologiczny jæzyka polskiego, Kraków, 1952–.
84
gramatika1a.pmd
84
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
SGP – Jan Karùowicz, Sùownik gwar polskich 1–6, Warszawa-Kraków, 1900–1911.
SJAM – Sùownik jæzyka Adama Mickiewicza 1–11, red. Konrad Górski, Stefan Hrabiec, Wrocùaw: Ossolineum, 1962–1983.
SJPD – Sùownik jæzyka polskiego 1–11, red. Witold Doroszewski, Warszawa, 1958–
1969.
SPP – Sùownik poprawnej polszczyzny, red. Witold Doroszewski, Warszawa, 1973.
SW – Jan Karùowicz, Adam Kryñski, Wùadysùaw Niedêwiedzki, Sùownik jæzyka
polskiego 1–8, Warszawa, 1900–1927.
SWil – Sùownik jæzyka polskiego 1–2, wyd. staraniem Maurycego Orgelbranda,
Wilno, 1861.
gramatika1a.pmd
85
2002.08.06, 20:05
Halina Karaú
The Particularities
of the Polish Language in the
X.D.K.P.S. Grammar
Summary
The purpose of this article is a study of the treatment of the most
important Polish language features of the anonymous Lithuanian
grammar (signed with the cryptonym “X.D.K.P.S.”), a book written
in Polish at the beginning of the nineteenth century. The grammatical terminology used in this grammar is also described.
Language analysis of the grammar showed that it is a regionaldialectal variant of Polish. Many features of the Polish language used
in the Grand Duchy of Lithuania are attested and indicate that:
1) with regard to the phonetics: a different distribution of <o> [o]
and <ó> [u]; reflexes of “akanie” (instead of standard Polish [o], [e]
the Poles pronounce [a]), or (as in the Lithuanian language the very
open [e]), the confusion of the phonemes -i-, -y-, the reduction of the
unaccented vowel e > i / y, the change of -a- into -e-, the fluctuation
in usage of alveolar, front-dental and medial-dental consonants, especially c and ã, ý and ê, secondary palatalisation and depalatalisation (particularly n and ñ), the confusion of [l] and [ù];
2) with regard to inflection: peripheral archaisms such as the preservation of the original gender of nouns (e.g. feminine konop), the
ending -i/-y in the palatal thematic masculine and feminine nouns,
the ending -e in the dative and locative of the palatal-thematic feminine nouns, fluctuation in the usage of reflexive pronoun: siæ, sobie;
3) with regard to syntax: post verbal order of the pronoun siæ;
4) with regard to type of language: the occurrence of such local
idioms and dialectal terms: Grabel, Kruçek, Przepùot, Sianoêæã, Sustawa, truna.
The regional nature of the text is demonstrated by the occurrence
of some hypercorrect forms such as: moýno, tylo, siach, cztere, któræde,
teñ, dawac, prosic, niedzwiedz, bùaga. It is supported by the occurrence
of reduced geminated consonants where they are to be expected etymologically (czynoúã, miækoúci, podwyszaiàce) or by the hypercorrect
syntax with a dative construction instead of dla + the genitive case.
It is worth emphasizing that among the aforementioned regional
features there are occurrences of items with a narrow geographical
86
gramatika1a.pmd
86
Halina Karaú
2002.08.06, 20:05
range characteristic of the Polish language of the Lithuanian Lowland (Samogitia). I should mention such features as the fluctuation
<ý> and <e>, palatalisation of the word final sound [c], depalatalisation of [ñ] <ñ> in word final position, the confusion of [l] <l> and
[ù] <ù>. These data prove that it is the Lithuanian Lowland variant of
the Polish language used in the Grand Duchy of Lithuania.
Despite the fact that the manuscript of the X.D.K.P.S. grammar
has been kept in the Czartoryscy Library in Cracow for a long time,
there are no linguistic arguments connecting its author with the Little Poland (Maùopolska) area. Quite the opposite—all the Polish linguistic facts indicate that the author originated from the Lithuanian
Lowland area. It is difficult to decide if Polish, that was used in the
anonymous grammar was the primary or the secondary language of
the author. His Polish is adequate for his task, though, as I have already mentioned, it is strongly characterized by local idioms.
The text of the X.D.K.P.S. grammar and the attached list of words
at the end makes the book an important testimonial of colloquial
Polish from the Lithuanian Lowland (Samogitian) area.
gramatika1a.pmd
87
2002.08.06, 20:05
tekstø rengimo
principai
Ðioje knygoje publikuojami trys tos paèios X.D.K.P.S. gramatikos tekstai:
1) fotografuotinis paraleliai su 2) perraðytu, o toliau atskirai – 3) dabartinis vertimas ið lenkø kalbos á lietuviø.
Pateikiama originali teksto perraða iðlaikoma autentiðka: puslapiai ir eilutës suskaidytos taip, kaip ir originale. Visur iðlaikyta raðyba: tiek lenkø
metakalbos, tiek lietuviø kalbos. Netaisytos në galimos klaidos; jos, esant
reikalui, komentuojamos iðnaðose. Pakeistas tik ðriftø stilius: pusjuodis
ðriftas naudotas ten, kur originale buvo pabrauktas tekstas. Kursyvas rankraðtyje në negalëjo bûti vartojamas, ðioje knygoje jis ásivestas atskirti lietuviðkiems pavyzdþiams nuo gramatikos metateksto.
Originale daþnai sunku atskirti, kuris þodis pradedamas didþiàja, kuris – maþàja raide. Kartais didesnës maþosios raidës <k>, <a> ir kt. atrodo
raðomos vietoj didþiøjø raidþiø. Ypaè nelengva skirti tais atvejais, kai didþiosios ir maþosios raidës pieðinys yra toks pats (<M> ir <m>, <N> ir <n>
ir pan.), skiriasi tik aukðtis. Pats autorius taip pat buvo labai nenuoseklus,
tuos paèius þodþius galëjo pradëti ir didþiàja, ir maþàja raide. Sunku atskirti ir <J> nuo . Vis dëlto stengtasi iðlaikyti kiek ámanoma tikslesná
originalø didþiøjø raidþiø raðymà.
Autoriaus diakritikas virð raidës <n> daþniausiai raðomas lankelio formos, kodël taip – kol kas neaiðku, nes kitø raidþiø diakritikai yra áprastiniai, akûto formos: <ã>, <ú>, <ê>, <‡>. Perraðant tekstà þymëtas áprastinis
raidës <ñ> diakritikas.
X.D.K.P.S. gramatikos autoriui, regis, brûkðnys <–> ir lygybës þenklas
<=> turëjo tà paèià vertæ, buvo vartojami pramaiðiui. Taip pat dvitaðkis
<:> ir lygybës þenklas <=> grafiðkai kartais visai neatskiriamas. Perraðant
stengtasi laikytis kuo arèiau autoriaus grafikos, taèiau visiðkai tikrai visais
atvejais ðiø þenklø identifikuoti buvo neámanoma.
Treèiajame tekste, vertime, taip pat iðlaikoma originali visai nepakeista
lietuviðkø pavyzdþiø raðyba. Èia kursyvu jau raðomi ne tik lietuviðki pavyzdþiai, bet ir vienas kitas pasitaikantis autentiðkas lenkiðkas ar lotyniðkas. Komentarai iðnaðose ið dalies sutampa, bet ið dalies ir skiriasi nuo tø,
kuriais komentuotas perraðytasis lenkiðkas tekstas.
88
gramatika1a.pmd
88
2002.08.06, 20:05
X.D.K.P.S.
Prawidùa Iæzyka
Litewskiego
Czyli Grammatyka
Litewska
gramatika1a.pmd
89
2002.08.06, 20:05
90
gramatika1-faksim.pmd
90
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
G=L
PRZEZ
X.D.K.P.S.
6
Str: 117 Katalogu
91
Prawidùa Iæzyka Litewskiego
Czyli Grammatyka Litewska
91
2002.08.08, 16:01
92
92
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[1]
X°
Czyli
GRAMMATYKA
Litewska.
Ninieysza Grammatyka podzielona iest na
trzy Czæúci: w pierwszey daiesiæ Nauka o wy=
mawianiu Liter, Sylab y Sùów litewskich
w Drugiey o Imionach zJch wùaúnoúciami, w=
trzeciey o Sùowach y Naleêytem onych ukùa=
daniu a w Kaýdey ztych Czæúci Same tyl=
ko Naypotrzebnieysze y Naydostateçnieysze
Prawidùa Iæzyka litewskiego zawieraià siæ
Czæúã pierwsza
O wymawianiu liter ySùów Litewµkich
1° Mowa litewska ma te Same litery któ=
rych uýywaià Polacy ate sà nastæpuiàce:1
[a à=]º
1
Ðioje vietoje yra mëlynas
antspaudas Z BIBLIOTEKI
PUÙAWSKIEY XX.
CZARTORYSKICH.
93
93
2002.08.08, 16:01
94
94
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[2]
a, à. b: c, d, e, æ, g, i j, k, l, ù, m, n, o, p, r, s, t, u, w, y, z Ã
Liter zas h, ch, f, x chyba do wyra¸ow zObcych
Iæzykow branych dopuszcza, jako to: Christusas,
Herodas, etrü w rodowitym2 zaú zawsze wMiey=
scu ch: piszesiæ k, np: Chomàt Kamætas, Chart
Kurtas eti: wMieyscu f: piszesiæ P: np: francis¸ek
Prancis¸kas etrü w Mieyscu x. piszesiæ ks np:
Felix Pelixas3, Ocet Uksusas etrü
2° Litery litewskie iak y Polskie sà dwojakie;
to iest: Samogùosne y spóùgùosne Samogùos=
nemi nazywaiàsiæ a, e, i, o, u, y a spoùgùoskami
b, c, d, g, k, l, ù, m, n, p, r, s, t, w, z Ã Dwógùosek
zaú ýadnych Litewska4 mowa niewymaga, y
wKadym gatunku Mowienia be¸ onych obeyúcsiæ5
dostateçnie moýe
3° Dwóch liter iednostaynych nigdy wspólnie6 niepi=
sze, jako to: po Polsku Panna, Summa, po litew=
sku Pana Suma etrü7
4° wMówie8 litewskiey wszelkie litery bardzo wyra=
nie podùug alfabetyçnego br¸mienia wymawiaã
naleêy, Niecierpiàã ýadnych9 fors miækoúci lub twar=
doúci wyra¸ow10
[O Znakach Pisarskich] º
Tais. ið rodowitem (?)
Sic!
4
Tais. ið Litewski.
5
Vëliau, juodesniu raðalu
tais. ið obeyãsiæ (?)
6
Diakritikas virð <ó>
prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
2
3
Lankeliai virð <e> ir <ü>
prir. vëliau, juodesniu
raðalu.
8
prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
9
Diakritikas virð <ý>
7
95
raðalu, jis dar turi ir kità
diakritikà <>, taip pat
raðalu.
10
Ðioje vietoje yra mëlynas
antspaudas Z BIBLIOTEKI PUÙAWSKIEY XX.
CZARTORYSKICH.
95
2002.08.08, 16:01
96
96
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
O Znakach Pisarskich czyli Ortograficznych.
[3]
Pismo Litewskie ma te Same Znamiona Pisarskie
których uýywaià Polacy, ate sà= nastæpuiàce=
1° Przecinek /: , Comma :/ znak maùego przestanku
w11 Czytaniu
2° Ùàcznik /: - Custos :/ znak ùàczenia Sylab przerwanego Sùo=
wa
3° Srzednik /: ; media Nota :/ znak wiækszego przestanku
4° Nawias /: ( ) /: Parenthesis :/ znak wymawiania niýsêym tonem tego: co miædzy takowe paùki wtràcono
5° Dwókropek12 /: Duo Punkta :/ znak wiækszego przestanku
wCzytaniu
6° Cudzy Sùow /: :/ znak Sùów Cudzych wPismo wùoêonych,
7° Kropka /: . Periodus :/ znak naywiækszego przestanku
w Czytaniu.
8° Odsyùaç (1) lub (a) lub (*) etrü znak poùoêonego
na boku lub na dole przypisu do którego Czytel=
nik odsyùasiæ
9° Znak Wykrzyknienia /: ! Exclamatio :/ pochodzàcego
od Uczucia Dziwu, Strachu, Gniewu lub nagùego
Pytania np: O! ach! etrü
[10: Znak Pytania=] º
11
<w> átrp. vëliau,
juodesniu
raðalu.
12
prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
97
97
2002.08.08, 16:01
98
98
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[4] 10° Znak pytania /: ? Jnterogatio
podùug tych Znamion Czytelnik kiedy gùos swóy13 rzà=
dzi y Sam dostateçnie rozumie to co czyta; y Sùu=
chajàcym przyiemnoúc ywyrozumiaùoúã rzecz czy=
tana sprawuie
O Czæúciach Mowy Litewskiey
Mowa litewska tak iak y Polska dzielisiæ na=
Oúm Czæúãi, ate sà= Imie, Przyimek, Zaimek,
Imiesùów, Sùowo, Przysùowek, Wykrzyknik,
y Ùàcznik14
1° Imie wskazuie kaýdà êywà i nieêywà rzeç
jako to: Czùowiek ¡mogus, Chleb Dona, Sliçny
graêus, Piækny Puykus etrü
2° Przyimek wskazuie poùoýenie rzeczy np: gdzie, ka=
my, dokàd, kur, zKàd, yszkur, wCo y kow etrü
3° Zaimek wskazuie do Kogo Jmie rzeçowne lub
przymiotne naleýy np: Ia, ty, on, my, wy, oni=
asz, tu, Js, mes, Jus, anie, móy, twóy, Jego, muna,
tawa, ano v Jo etrü
[4° Jmiesùow=] º
13
raðalu.
14
Turbût norëta paraðyti
*Spoynik, plg. toliau p. 5,
Nr. 8.
99
99
2002.08.08, 16:01
100
100
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[5] 4° Imiesùów15 znaczy razem Jmie y Sùowo np: daiàcy
miùuiàcy dodàs milis daiàã miùuiàã, dodamas, mi=
ledamas dawszy miùowawszy, dawes milejes eti:
5° Sùowo zwiastuie Ruch, okazaniesiæ y czyñoúã ja=
kieykolwiek êywey yNieêywey rzecêy lub przymiotu
np: iestem Kocham, esu milu16, rosnæ wzmacniam=
siæ augu Steprowjows etrü17
6° Przysùowek zawiadamia iak cosiæ dzieje lub czynisiæ
np: dobrze, Sliçnie, Màdrze Krótko= geray, graêey,
protingay, trumpay, Rostropnie Jszmintingay
7° Wykrzyknik zwiastuie poruszenie Zmysùu= pocho=
dzàcego zprzypadku lub gniewu, zNagùego pytania
lub Radoúci etrü np: Ach Panie! juý18 po=
mnie! Co ty robis¸! etrü19. Ach Pony! jaw po mu=
nies! Kow tu dyrbi! co czynis¸! kow daray eti.
8° Spoynik zwiastuie zùàczenie lub ro¸ùàczenie
czego np: kiedy, tedy, aby, gdyby, êeby, i, z etrü to jest
kàmet towkartu, Jdant, kad = = yr, su etrü
[Czæúã Druga] º
prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
16
<m> taisyta.
15
Lankelis virð <ü> prir.
vëliau, juodesniu raðalu.
18
Vëliau, juodesniu
raðalu tais. ið iuý.
17
101
19
Lankelis virð <ü>
prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
101
2002.08.08, 16:01
102
102
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
Czæúã Druga o Jmionach20
[6]
1° Jmie w Mowie Litewskiey tak iak i w Polskiey
iest dwoiakie to iest: rzeçowne iako to Króù Êoù=
nier21, Dwór, Socha, etrü Karalus, Karieywis
Dwaras, ¡àbis I Przymiotne jako to: Ùaska=
wy, Mæêny, Uêyteçny po lit: Maùonus, Styp=
rus, Wartingas etrü
2° Choãia mowa Polska wyraa potróyny Rod¸ay
Jmion, Litewska tylko dwa rodzaie wska¸uie
to iest: mæski y ¡eñski
3° Wszelkiey Rzeczy Rodzay poznaiesiæ albo ¸Pùãi=
iako to: Oycieã, Syn, Brat, Tiewas, Sunus, Bro=
lis rodzaju Mæskiego Matka, Córka, Siostra, polit22:
Motina, Dukte, Sese, rodzaju ¡eñskiego23
albo ¸Zakoñçenia ostatniey Sylaby Jmienia.
4° Imie Rzeçowne odmieniasiæ prze¸ Przypad=
ki y liçbæ Przymiotne zaú tako prze¸ Przy=
padki Liçbæ leç ies¸cze yprze¸ Stopnie podwy=
szaiàce lub zniêaiàce
5° Imie Rzeçowne maiàce Zakoñçenie
[wpierwszym] º
Prad. raðyti Jmieni,
bet iðtaisyta.
21
Diakritikas virð <> prir.
20
Paryðkinta vëliau,
juodesniu raðalu.
23
Diakritikas virð <ñ> prir.
22
103
103
2002.08.08, 16:01
104
104
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[7]
wpierwszym przypadku liçby poiedyñczey
na Sylaby as, is, us. wMowie litewskiey
iest rodzaju Mæskiego wtemýe przypadku
yliçbie, majàce zakoñçenie na Sylaby a, e,
iest Rodzaju ¡eñskiego
6° Jmie Przymiotne wIæzyku Litewskim wRo=
dzaju mæskim wliçbie poiedynçey w pierw=
szem przypadku ma zakonçenie podwóyne24
to iest: na as, y us, np: Tiewas gieras, Oycieã
dobry Iawnykis graêus, mùodzian Sliçny
wliçbie zaú mnogiey wpierwszym przypad=
ku Sylaby as, i us, zamieniaiàsiæ na y.
np: Tieway giery, Iawnikiey graêy
wRodzaju zaú ¡eñskim wliçbie poiedynczey konczysiæ na a, y i25, np: Motina Ba=
gota turtinga26, v27 dawg=galenti, meylinga, to iest: Matka
Bogata, Wielmona, ùitoúciwa etr: wliç=
bie zaú mnogiey litera Koncowa a. dobiera
literæ s. Np: Motinas28 meylingas matki lito=
úciwe29 a litera i. zamieniasiæ na S[y]labæ es
[npi:] º
raðalu.
25
 tais. ið <e> (?)
24
Þ. turtinga átrp. tarp
eiluèiø.
27
Santrumpa v prir.
26
105
<s> prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
29
Diakritikas virð <ú> prir.
28
105
2002.08.08, 16:01
106
106
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[8]
Np: Motinas dawg=galentes, matki wielmone etrü
w Mowie Litewskiey iest Szczegulnieyszy ies¸cze
Przymiotnik Wybierço oka¸ny, iakiego Mo=
wa Polska ani Ùaciñska niemaià ateñ wRo=
dzaju mæskim w Przypadku pierwszem koñ=
czysiæ na is. np: Baùtasis, Raudonasis etrü w
Rodzaju zaú ¡eñskim na, oi, np: Baùtoi, Raudo=
noi etrü wliçbie mnogiey rodzay mæski na
Sylabæ eyie np: Balteyie, Raudoneyie, etrü w
Rodzaju ¡eñskim na ses np. Baùtoses, Raudonoses. etrü trzeba zaú wiedzieã ýe ten Przy=
miotnik formuiesiæ zKadego pospolitego
przymiotnika y iest ulitwinow wUýywaniu
6°30 Imie Przymiotne yRzeçowne wMowie litew
µkiey iak i wPolskiey odmieniasiæ prze¸
Szeúã przypadkow aieneralnie po¸naiesiæ Rod¸ay
Iego, zZakoñçenie przypadku pierwszego liçby
poiedynçey Przypadki sà te: Kto? czij? Komu? Kogo?
lub Co? woùajàã O! wçem31 wkim, zczem, zkim etrü.
Prze¸ takich tedy Szeúã przypadkow zKadego Ro=
dzaju Litewµkiey mowy podùug piæciu zakonçen32
dla wzoru przypadkowaã bædziemy takim Porzàdkiem
ato dodaiàã Przypadkowi 6mu Siódmy nieregularny33
[Piæã Form=] º
Turbût norëta
paraðyti *7°.
31
Þ. pradþia taisyta.
32
*form.
30
33
Tekstas ato dodaiàã
Przypadkowi 6 mu Siódmy
nieregularny átrp.
107
107
2002.08.08, 16:01
108
108
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
Piæã Form Regularnych na Jmiona Litewµkie
Rzeczowne
[9]
Forma pierwsza34
Jmie Rzeçowne Mæskie koñçoncesiæ na as od=
mieniasiæ nastæpuiàcym porzàdkiem
Liczba poiedyncza
Liczba mnoga
1° Kas Darêas Kto Ogrod
2° Kieno Darêa Czij Ogrodu
3° Kam Darýow, Komu Ogrodowi,
4° Kow Darýa. Co Ogrod
5° O! Darzy O! Ogrodzie!
6° Kamy Darêe, gdzie w Ogrodzie
7° su Kow su Darêu, zkim ¸Ogrodem
1° Darêay, Ogrody
2° Darêu, Ogrodow
3° Darams, Ogrodom
4° Darêus. Ogrody
5° O! Darzay! O! Ogrody
6° Darýuse, w Ogrodach
7 su Darays, ¸Ogrodami.
Forma Druga na Jmie Rzeczowne Rodzaju
¡eñskiego zZakonçenie na a
34
Liczba Poiedyncza
Liczba Mnoga
1° Motina, Matka
2° Motinos, Matki
3. Motinay, Matce
4. Motina, Matkæ
5. O! Motina! o Matko!
1° Motinas, Matki
2° Motinu, Matek
3° Motinoms, Matkom
4° Motinas, Matki
5° O Motinas O! Matki
[6to Mo=] º
Prad. raðyti piew (?), bet
iðtaisyta.
109
109
2002.08.08, 16:01
110
110
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[10] 6° Motino, w Matce
7 su Motinu, z Matkà
6° Motinose, w Matkach
7° su Motinomis, ¸Matkami.
Forma trzecia na Jmie rzeçowne wRodza=
ju mæskim konçoncesiæ na Sylabæ is.
Liczba poiedyncza,
Liczba Mnoga
1° Brolis, Brat
2. Broly, Brata.
3. Brolow, Bratu
4. Broli, Brata.
5. O! Broli! O! Bracie!
6. su Brolu ¸Bratem.
7. Brole, wBracie
1. Broley, Bracia.
2. Broliu, Braci
3. Brolems, Braciom
4. Brolus, Braci
5. O Broley! O! Bracia!
6° su Broleys, zBracmi.
7° Broluse, wBraãiach
Forma Czwarta na Jmie rzeçowne w
Rodzaju ¡eñskim koñçoncesiæ na e
Liczba poiedyñcza,
Liczba Mnoga
1. ¡eme, ¡iemia
2. ¡emys, ¡iemi
3. ¡emey, ¡iemie
1. ¡emes, ¡iemi=
2. ¡emiu, ¡iem
3. ¡emioms, ¡iemiom=
[4 ¡eme] º
111
111
2002.08.08, 16:01
112
112
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[11] 4° ¡eme, ¡iemiæ
5. O! ¡eme O! Ziemio!
6. ¡emie w ¡iemie
7. su ¡eme, z ¡iemià
4° ¡emes ¡iemi.
5° O! ¡emes O! ¡iemi!
6. ¡emiese w ¡iemiach
7. su ¡emiemis z ¡iemiami.
Forma Piàta na Jmie rzeczowne rodzaju=
Mæskego Konçoñcesiæ35 na Sylabæ us.
Liczba poiedeñcza,
Liczba Mnoga
1. Karalus, Król.
2. Karalaws, Króla.
3. Karalow, Krolowi.
4. Karalu, Króla.
5. O! Karalaw! O Królu!
6. Karalowje, w Królu
7. su Karalu, z Królem
1. Karaley, Królowie
2. Karaliu, Królow
3. Karalems, Królom.
4 Karalus, Królow
5. O! Karaley! O! Krolowie!
6. Karaliuse, wKrólach
7. su Karaleys, ¸Królmi.
wIæzyku Litewskim znayduiàsiæ niektóre Jmiona
rzeçowne prze¸ pospolite uýywanie wpierw=
szem Przypadku liçby poiedynçey tak dalece
zfaùs¸owane; ýe zprzypadku drugiego i dalszych
zrozumie[ã] tylko mona do Którey Formy na
[leêà=] º
35
Tais. ið Konçoñcysiæ (?)
113
113
2002.08.08, 16:01
114
114
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[12]
naleêà leç yte zastanowiwszysiæ nieco daià po¸=
naã wùaúciwe zakonçenie y Formæ do Którey na=
leà a Zatem dla zboczenia Imion rzeçownych
co do pierwszego tylko przypadku gdy dalsze wszys=
tkie prze¸ Same nawet Pospólstwo Litewskie
stoµsownie do Form regularnych w powyês¸ym
W¸orêe oka¸anych wymawiaiàsiæ36; niebædziemy formowaã Deklinacyow Nieregularnych
Oddzielnych, leç tylko ile pamiæã obionã zdoùa
takowe Jmiona okaêemy we wùaúciwem
yfaùszywym zakoñçeniu na pierwszy tylko
przypadek; a kùadnàc obok przypadek Drugi;
ùatwo poznamy dals¸e, y postrzeêemy wùas=
ciwà Formæ, do którey naleêà
Nim iednak dotego przystàpiemy, wiedzieã na=
leêy, êe zfaùs¸owanych Wyrazow y od form
pierwszey yDrugiey odstæpnych nie¸naydzie=
my bo Jch te niema Zboçone zaú od
Form trzech Dalszych sà Nastæpnie wy=
wypisane37
[Naleýàce do Formy 3ciey] º
Prad. raðyti wymawias,
bet iðtaisyta.
37
Sic!
36
115
115
2002.08.08, 16:01
116
116
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[13] Naleêàce do Formy 3cier Rodzaju mæskiego
Liczba poiedencza,
Liczba Mnoga,
wùaúciwie faùszywie
1. Wandenis, Woda Wandow,
2. Wandeny, Wody
1. Mienesis, Miesiàc, Mienow.
2. Mienesy, Miesiàca
1. Szunis, Pies, Szów
2. Szuny, Psa Szunies.
1. Akmenis, Kamien, akmow.
2. Akmeny, Kamienia
1. Wagis, Zùodziey, Wagys.
2. Wagy, Zùodzieja Wagies
1. Debesis, Obùok, Debesys.
2. Debesy Obùoka Debesies.
1. Dàtis Zàb. Dàtys
2. Dàty, Zæba, Dàties
1. Gelêis, ¡elazo, gelêys
2. Gelêy, ¡elaza, Gelzies.
1. Wandeney, Wody, Wandenis
2. Wandeniu, Wod
1. Mienesey, Miesiàce, mienesis.
2. Mienesiu, Miesiàcow.
1. Szuney, Psy, Szunis
2. Szuniu, Psow.
1° Akmeney, Kamieni. akmenis.
2. Akmeniu, Kamieni.
1. Wagey Wagis. Zùodzieje
2. Wagiu Zùodziejow.
1 Debesey, Obùoki Debesis
2. Debesiu Obùokow.
1. Dàtey, Zæby, Dàtis
2. Dàtiu Zæbow
1. Gelýey, ¡elaza, gelêis
2. Gelêiu, ¡elaz
yDals¸e tem podobne na formæ trzeãià
taksiæ formuià
[naleêàce do Formy 4ter-] º
117
117
2002.08.08, 16:01
118
118
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[14] 38
Naleêàce do Formy 4ter Rodzaju ¡eñskiego
Liczba poiedeñcza38,
Liczba Mnoga,
wùaúciwie, faùszywie
1. Sese, Siostra, Sesow.
2. Sesys, Siostry, Seseries.
1° Szyrde, Serce, Szy[r]dys
2. Szyrdys, Serca, Szyrdies.
1. Awe, Owca, awes
2. Awys, Owcy, awies.
1. Byte, Pszczoùa, Bytes
2. Bytys, Ps¸czoùy, Byties.
1. Ugne, Ogien, Ugnys.
2. Ugnys, Ognia, Ugnies.
1. Wyne, Cwiek, Wynys.
2. Wynys, Cwieka. Wynies
1. Ute, Wes¸, Utys.
2. Utys, Wszy, Uties
1. Nose, Nos, Nosys
2. Nosys, Nosa Nosios.
1. Ake Oko akys.
2. Akys, Oka, akies.
1. Seses, Siostry39, Seseris
2°. Sesiu, Siostr, Seseriu.
1. Szyrdes, Serca, Szyrdis.
2°. Szyrdiu, Serã
1. Awes, Owce, awis
2. Awiu, Owiec.
1. Bytes, Pszçoùy, Bytis
2. Bytiu, Ps¸czoù
1. Ugnes, Ogni, Ugnis.
2. Ugniu, Ogniow
1. Wynes, Cwieki, Wynis
2. Wyniu, Cwiekow
1. Utes, wszy, Utis
2. Utiu, Ws¸ow.
1. Noses, Nosy, Nosis.
2. Nosiu, Nosow
1. Akes, Oczy, akis
2. Akiu, Oçow
[1. åwse Ucho] º
Diakritikas virð <ñ>
prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
39
Prad. raðyti Se, bet
iðtaisyta.
119
119
2002.08.08, 16:01
120
120
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[15] 1. Awse, Ucho, awsie
2. Awsys40, Ucha, awsies41.
1 Szakne, Korýeñ, Szaknie42
2. Szaknys, Korýenia, Szaknies.
1. Awses Uszy awsis.
2. awsiu Us¸ow.
1 Szaknes Kor¸eni Szaknis.
2. Szakniu Korýeni.
I tem podobne Imiona uwaaã y sprosto=
waã potrzeba do swey formy
Naleêàce do Formy Piàtey Rodzaju Mæ=
skiego Koñczàcesiæ na us
wùaúciwie, falszywie,
Liczba poiedyñça,
wùaúciwie, faùszywie,
Liczba Mnoga.
1. ¡mogus Czùowiek êmonys.
2. ¡mogaws, Czùowieka, ¡monies
1. ¡money, Ludzie, ¡monis
2. ¡moniu, Ludzi
ytemu podobne sprostowaã potrzeba
O Imieniu Przymiotnym Litewskim
Forma pierwsza
Imie przymiotne koñçàcesiæ na as. y us. wRo=
dzaju Mæskim wLiçbie poiedynçey y mno=
giey, odmieniaiàsiæ podùug nastæpuiàcego Wzóru
z poprzedzaiàcym Rzeçownikiem
[Liczba poiedencza] º
Tais. ið Ausys.
Tais. ið ausies.
42
Tais. ið Szaknis.
40
41
121
121
2002.08.08, 16:01
122
122
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[16]
Liczba poiedencza
1. ¡mogus, gieras grazus. Czùowiek dobry Sliczny.
2. ¡mogaws giera graêy Czùowieka dobrego Sliçnego.
3. ¡mogow gieram graêem. Czùowiekowi dobremu Sliçnemu
4. ¡mogu giera graêi Czùo: dobrego Sliçnego.
5. O! ¡mogaw! gieras! grazus! O Czùowieku dobry Sliçny
6. su ¡mogu gieru graziu zCzùowiekiem dóbrym Sliçnym
7° ¡mogowje44 gieramy, graýemy, wCzùowieku dobrym Sliçnym
43
w Liczbie Mnogey.
1. ¡money giery graêy, Ludzi dobrzi45 Sliczni
2. ¡moniu gieru46, graêiu Ludzi dobrych sliçnych
3. ¡monems gieryms grazyms Ludziom dobrym Sliçnym
4. ¡monius gierus grazius Ludzi dobrych Sliçnych
5. O! ¡money! giery! graêy! O Ludzi! dobrzi47 Sliçni!
6. ¡moniuse, gieruse, graêiuse wLudziach dobrych sliçnych
7. su ¡moneys, gierays, graêeys, z Ludzmi dobremi Sliçnemi.
Forma Druga.
Imie przymiotne konçoncesiæ na a, y i. Rodzaju ¡eñskiego formuiesiæ podùug nastæpuiàcego Wzoru
[Liçba poiedença] º
Èia ir tolesniuose 7
linksniuose minkðtumo
þenklas átrp.
44
tais. ið ¡mogowie.
43
tais. ið dobre.
46
Prad. raðyti ge, bet
iðtaisyta.
47
Tais. ið dobrzy (?)
45
123
123
2002.08.08, 16:01
124
124
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[17]
Liczba poiedyncza
1. Dona baùta, Skani Chleb biaùy Smaçny
2. Donos baùtos, Skanios Chleba biaùego Smaçnego
3. Donay baùtay, Skaney Chlebowi biaùemu Smaçnemu
4. Dona baùta, Skany, Chleb biaùy Smaczny
5. O! Dona baùta, Skani, O! Chlebie biaùy Smaczny
6. Dono baùto Skanio, wChlebie biaùym Smaçnym
7. su Donu Baùtu Skane48, zchlebem biaùem Smaçnym
w Liczbie Mnogey
1. Donas, baùtas, Skanes, Chleby biaùe Smaçne
2. Donu baùtu Skaniu, Chlebow biaùych Smaçnych.
3. Donoms baùtom Skanioms, Chlebom biaùym Smaçnym
4. Donas baùtas Skanes. Chleby biaùe Smaçne
5. O! Donas baùtas Skanes, O! Chleby biaùe Smaçne!
6. Donose baùtose Skaniose, wChlebach biaùych Smaçnych
7. su Donomis49, baùtomis Skaniomis, zChlebami biaùemi Smaçnemi50
Forma trzecia.
O Imieniu Szczegulnym Przymiotnym51 aWùasciwym Sa=
memu tylko Iæzykowi Litewskiemu po=
sùuêy Wzór nastempuiàcy, podùug którego=
wszelki Przymiotnik Pospolity przeformowaã
moêna wRodzaju mæskiem
[w Liczbie poie=] º
48
49
Tais. ið Skany (?)
Vëliau, juodesniu
raðalu prir. <s>.
50
Þ. dalis -nemi átrp. tarp
eiluèiø.
125
51
Þ. Przymiotnym átrp.
tarp eiluèiø.
125
2002.08.08, 16:01
126
126
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[18] wLiczbie Poiedynczey52 Konçàcysiæ na is.
1. baùtas53, biaùy baùtasis.
2. baùta54, biaùego, baùtoij
3. baùtam, biaùemu, baùtowjow
4. baùta, biaùego, baùtowij
5. o! baùtas O biaùy! O baùtasis
6. baùtamy, w biaùym, baùtameyie
7 su baùtu zbiaùym, su baùtowju.
Liczba Mnoga tegoý Rodzaju Koñczàce
siæ na eyie.
1. balty55, biali, balteyie
2. baùtu, biaùych, baùtuiu
3. baltyms biaùym, balteysems
4. baùtus biaùych, baùtusius
5. o! balty O! biali, O! balteyie56
6. baùtusy w biaùych, baùtusiusy
7. su baùtays z biaùemi, su baùtayses.
Forma Czwarta na Wêór Przymiot=
nika Szçegalnego57 wùaúciwego Jæzykowi=
litewskiemu w Rodzaju ¡eñskim maiàcego58
zakoñczenie w pierwszym przypadku liçby
poiedyñçey na Sylabæ oi.
[1. Roêe Raw=
dona=] º
Tais. ið Liczba Poiedyncza.
<s> taisyta.
54
Tais. ið baùto (?)
52
53
55
Prad. raðyti bia, bet
iðtaisyta.
127
Tais. ið balteyiey.
Sic!
58
Tais. ið maiàcy (?)
56
57
127
2002.08.08, 16:01
128
128
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[19]
w liczbie59 Poiedenczey
1. Roêe60 rawdona rawdonoij61, róýa czerwona
2. Roýys62 rawdonos63 rawdonosys64 róýy czerwoney
3. Roýey rawdonay rawdonayiey róýy czerwoney
4. Roêe rawdona rawdonowje róýæ czerwonà
5 O! Roýe rawdona rawdonoij65 o! róýo czerwona.
6. Roêie rawdono, rawdonoie wróýy czerwoney
7. su Roýe rawdonu, rawdonowie z róýà czerwonà
w Liczbie Mnogey
1. Roýes rawdonas rawdonoses, róêy czerwone
2. Roêiu rawdonu, rawdonuiu, róý czerwonych
3. Roýioms66 rawdonoms, rawdonosiems róom czerwonym
4. Roýes rawdonas rawdonoses róêy czerwone
5. O! Roêes rawdonas, rawdonoses! o róýy czerwone
6. Roêiese rawdonose, rawdonosiese wróýach67 czerwonych
7. su Roýiemis rawdonomis, rawdonosiemis z róami68
czerwonemi69 etra
Imie Przymiotne Iæzyka Litewskiego odmie=
niasiæ ieszcze iak yPolskie prze¸ Stopnie pod=
wyszaiàce y zniêaiàce ato przez Cztery zmiany
Przymiotnik teê70 Szczegulny wùaúciwy mówie71
litewµkiey moýe72 bydz Stopniowanym
leç rzadka zdarasiæ73 tego potrzeba
[Forma 1a] º
Tais. ið liczbe.
Tais. ið Roêi (?)
61
Galinë <j> prir.
62
Tais. ið Roêes (?)
63
Tais. ið rawdonosys (?)
64
Tais. ið rawdonojies (?)
65
Ið tikrøjø paraðyta
rawdonoij rawdona, bet
virðuj priraðyti
59
60
skaièiukai
atitinkamai 2 ir 1.
66
Sic!
67
raðalu.
68
Diakritikai virð <ó> ir
<> prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
129
Þ. czerwonemi átrp. tarp
eiluèiø.
70
Þ. tais. ið taê (?)
71
Diakritikas virð <ó> prir.
72
Tais. ið niemoýe.
73
Diakritikas virð <>
raðalu.
69
129
2002.08.08, 16:01
130
130
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[20]
Forma Pierwsza
O Stopniowaniu Przymiotnika pospolitego Mæs=
kiego koñçàcego siæ na as y74 us, be¸ ronicy
Liczba poiedencza
1. Tiewas geras75, geresnis76, gerewsis77, wysu gerewsis78
Oycieã Dobry, lepszy, Naylepszy
2. Tiewa gera79, geresny80, gerewsy81, wysu gerewsy82
3. Tiewow geram, geresnem, gerewsem wysu gerewsem
4 Tiewa giera, geresni, gerewsi, wysu gerewsi
5. O! Tiewy geras83, geresnis, gerewsis wysu gerewsis
6. Tiewy geramy, geresnemy, gerewsemy wysu gerewsemy
7. su Tiewu geru, geresniu, gerewsiu wysu gerewsiu
Liczba Mnoga.
1. Tieway gery, geresny, gerewsy, wysu gerewsy
85
Oycowie Dobrzy, lepsi, Naylepsi
2. Tiewu geru geresniu, gerewsiu wysu gerewsiu
3. Tiewams gieryms geresnyms, gerewsyms wysu eti.
4. Tiewus gerus, geresnius, gerewsius, wysu gerewsius
5. O! Tieway gery geresny, gerewsy wysu gerewsy86
6. Tiewuse geruse87, geresniuse, gerewsiuse, wysu etra
7° su Tieways gerays, geresneys, gerewseys wysu gei:
[téme88 por¸àdkiem=] º
84
Vëliau, juodesniu
raðalu tais. ið i.
75
Tais. ið gieras.
76
Tais. ið gieresnis.
77
Tais. ið gierewsis.
78
Tais. ið gierewsis.
79
Tais. ið giera.
74
Tais. ið gieresny.
Tais. ið gierewsy.
82
Tais. ið gierewsy.
83
Tais. ið gieras.
84
<a> taisyta.
85
Pradþioje eilutës iðbr.
skaièius 2.
<w> taisyta.
Prad. raðyti gi, bet
iðtaisyta.
88
Diakritikai virð <é> ir
<> prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
80
86
81
87
131
131
2002.08.08, 16:01
132
132
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[21] Temêe porzàdkiem Stopniuiesiæ Przymiotnik
Szczegolny Jezæka89 litewskiego dodaiàã tylko wùas=
ãiwà Iego Sylabæ oKtórey wyýey mowiùosiæ
Forma 2ga o Stopniowaniu Przymiotnika
Szczegolnego wRodzaju Mæskim
Liczba poiedyñcza
1° Tiewas, Gerasis, geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis90
2. Geroij, geresnioij, gerewsioij wysu gerewsioij.
3. Gerowjow, geresniowjow, Gerewsiowjow wysu gei:
4. Gerowij, Geresniji, Gerewsiowij, wysu gerewsiowij
5. O! Gerasis, Geresnesis, gerewsesis wysu gerewsesis
6. Gerameyie, geresnemeyie, gerewsemeyie, wysu gei:
7. su Gerowiu, geresniowiu, gerewsiowiu wysu gei:
Liczba mnoga
1. Gereyie, gereµneyie , gerewseyie wysu gerewseyie
2. Geruju, geresniuiu, gerewsiuiu wysu gerewsiuju
3. Gereysems92, geresneyµems93, gerewseysems wysu geresneysems94
4° Gerusius, Geresniusius, Gerewsiusius, wysu95 gerewµ.
5. O! Gereyie, Geresneyie96, Gerewseyie, wysu gerewseyie
6. Gerusiuse, Geresniusiuse, Gerewsiusius wysu gei:
7. Su Gerayses97, Geresneyses, gerasnewses98, wysu gei:
[Forma 3Cia] º
91
Sic!
Þ. dalis -sesis átrp. tarp
eiluèiø.
91
Prad. raðyti gereµnee (?),
bet iðtaisyta.
92
Tais. ið Gereyµems.
<µ> taisyta.
Þ. dalis -neysems átrp.
tarp eiluèiø.
95
itrp. .
89
93
90
94
133
Prad. raðyti Geresni (?),
bet iðtaisyta.
97
Tais. ið Gerayseys.
98
Sic!
96
133
2002.08.08, 16:01
134
134
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
Forma trzecia
O Stopniowaniu Przymiotnika pospoli=
tego w Rodzaju ¡eñskim99 na Sylaby a y i
[22]
Liczba poiedencza.
1. ¡eme Pùati, Iùga, Pùatesne Jlgesne, pùatewse Jlgewse wysu pùatewse wysu Jlgewse ¡iemia Szeroka, dùuga eti100
2. Pùatios pùatesnios, pùatewsios wysu pùatewsios.
3. Pùatey, pùatesney, pùatewsey wysu pùatewsey
4. Pùate, pùatesne, pùatewse wysu pùatewse
5. O! Pùati, pùatesne pùatewse wysu pùatewse
6. ¡emie pùatioij101, pùatesnioij, pùatewsioij wysu pùat: etr102
7. su Pùate pùatesne, pùatewse wysu pùatewse.
Liczba Mnoga
1. ¡emes pùates Jùgas, pùatesnes103 Jlgesnes, pùatewses
Ilgewses wysu pùatewses wysu Jlgewses
2. Pùatiu, pùatesniu, pùatewsiu, wysu pùatewsiu
3. pùatioms, pùatesnioms, pùatewsioms wysu pùat:
4. Pùates, pùatesnes, pùatewses, wysu pùatewses
5. O! Pùates, pùatesnes, pùatewses wysu pùat:
6. Pùatiose, pùatesniose, pùatewsiose, wysu pùatsd104
7. su Pùatiomis, pùatesniomis, pùatewsiomis, wysu eti:
[Forma 4ta] º
raðalu.
100
Santrumpa eti prir.
vëliau, juodesniu
raðalu.
99
Pirmoji átrp.
vëliau, juodesniu
raðalu.
102
Santrumpa etr prir.
vëliau, juodesniu
raðalu.
101
135
Prad. raðyti pùatu, bet
iðtaisyta.
104
Sic!
103
135
2002.08.08, 16:01
136
136
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[23]
Forma czwarta
O Stopniowaniu Przymiotnika Szczegól=
nego Litewskiego wRodzaju Zeñskim105 na oi
Liczba106 Poiedencza
1. ¡eme Pùatioi, Iùgoi, pùatesnioi107, Jlgesnioi, pùatew=
sioi, Jlgewsioi, wysu pùatewsioi108, wysu Jlgewsioi
2. Pùatiosys, pùatesniosys, pùatewsiosys, wysu etrü
3. Pùatejey, Pùatesnejey, pùatewsejey, wysu pùat:
4. Pùateyie, Jùgowie, pùatesneyie, pùatewseyie etrü
5. O!109 Pùatioi, pùatesnioi, pùatewsioi wysu pùatewsioi
6. Pùatioie, pùatesnioie, pùatewsioie. etra
7. su Pùateyie, pùatesneyie pùatewseyie eti:
Liczba Mnoga
1. ¡emes Pùatioses, pùatesnioses110, pùatewsioses, wysu etr
Iùgoses, Jlgesnioses, Jlgewsioses, wysu Jlgewsioses
2. Pùatiuiu, pùatesniuju, pùatewsiuju wysu pùat:
3. Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems eti.
4. Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses wysu pùat: eti
5. O! Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses wysu etr:
6. Pùatiosiese, pùatesniosiese, pùatewsiosiese111 etr:
7. su Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems eti
J tak dalsze przymiotniki Szçegulne Stopniuiàsiæ
[O Zaimkach] º
raðalu.
106
Prad. raðyti Licb, bet
iðtaisyta.
107
Galinë prir.
105
Galinë prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
109
Iðtiktukas O! prir.
vëliau, juodesniu
raðalu.
108
137
110
111
Galinë <s> taisyta.
Prad. raðyti pùatewsiose,
bet iðtaisyta.
137
2002.08.08, 16:01
138
138
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
O Zaimkach Litewskich
[24]
Zaimki Litewskie sà Czwarakie112, to jest113: pytalne,
ukazuiàce, wyszukuiàce114, y wybieraiàce
Forma pierwsza na Rodzay Mæski
Liczba poiedencza
1. Kas, Katras, Kurs, Koks Któ, Ktory, Któryú, iaki
2. Kieno, Katro, Kurio, Koky
3. Kam, Katram, Kurem, Kokiem,
4. Kow, Katrow, Kuri, Koki
5. O! Kas, Katras, Kurs, Koks
6. Kamy, Katramy, Kuremy, Kokemy115
Liczba Mnoga
1. Kas, Katriæ, Kuriæ, Kokiæ, Kto, Którýy, Ktorzyú, iacy
2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu, etr
3. Kam, Katrems, Kurems, Kokiems
4 Kow, Katrus, Kurius, Kokius
5. O! Kas Katriæ, Kuriæ, Kokiæ
6. Kamy, Katruse, Kuriuse, Kokiuse
7. su Kow, su Katrays, su Kureys, su Kokieys. eti
Forma Druga tegoý Zaimka na Rodzay ¡enski
[Liçba poiedença] º
nepaprastieji)
niekur neaptariami.
Gali bûti, kad tai
dar vienas ávardþiuo-
Sic!
Tais. ið iest.
114
Tokie ávardþiai
(wyszukuiàce
112
113
139
tiniø ávardþiø
sinonimas.
115
Toliau praleistas
septintasis linksnis.
139
2002.08.08, 16:01
140
140
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[25]
Liczba poiedencza
1. Kas, Katra, Kuri, Kokie, Któ, Która, Która, jaka
2. Kieno, Katros, Kurios, Kokios
3. Kam, Katray, Kurey, Kokiey
4. Kow, Katrow, Kuræ, koke,
5. O! Kas Katra Kuri Kokie
6. Kamy116, Katroje117, Kurioje118 Kokioje
7. su Kow su Katru119 su Kury120 su Koky
Liczba121 Mnoga
1. Kas Katras, Kurios, Kokes.
2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu
3. Kam, Katroms, Kurioms, Kokioms.
4. Kow, Katras, Kures, Kokes
5 O! Kas!, Katras!, Kurios! Kokes!122
6. Kamy Katrose, Kuriose, Kokiose
7. su Kow su Katromis, su Kuriomis, su Kokiomis.
O Zaimku Ukazuiàcym mæskim
Liczba poiedyncza.
1. Asz, Szys, tu, Js v ons, tas, toks123, Pats.,
Ia ty, on ten, taki, Sam
2. Muna, Szio, tawa, Jo v ano, to, toky, Paties124
3. Mun, Szem, taw, Iem v125 anam, tam, tokem, Patem
[4. muni] º
Prad. raðyti Kami, bet
iðtaisyta.
117
Tais. ið Katroj.
118
Þ. taisytas, gal ið
Kurioie (?)
119
Þ. galas taisytas.
116
Þ. galas taisytas.
Prad. raðyti Licb, bet
iðtaisyta.
122
Keturi paskutiniai
ðauktukai átrp. vëliau,
juodesniu raðalu.
120
121
141
Prad. raðyti toki (?), bet
iðtaisyta.
124
Prad. raðyti Pate (?), bet
iðtaisyta.
125
Santrumpa v átrp. tarp
eiluèiø.
123
141
2002.08.08, 16:01
142
142
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[26] 4. Muni Szij, tawi, anow, tow, toki, pati
5. woùajàã a! tu! eti.
6. Munie, Szemy, tawie, anamy, tame tokieme Pateme126
7. su Muni, su Sziow, su tawi, su anow, su tow, so tokiow, su Patiu
Liczba Mnoga
1. Mes Szey, Ius, aney, tiey, tokiey Patis.
my wy, oni, Ci, tacy Sami
2. Musa, Sziu, Iusa, anu, tu, tokiu, Patiu
3. Mums, Szems, Jums, anems, tems tokems, Patyms.
4 Mumis, Szius, Jumis, anus, tus, tokius, Patius
5. woùajàã o! Jus.
6. su mumis, su Szeys, su Jumis, su anays, su tays,
sutokeys, su Pateys
7. Mumiese, Sziuse, Iumiese, anuse, tuse, tokiuse
Patiuse127
O temýe ¡aimku wrodzaju ¡enskim
Liczba poiedença
NB. Zaimki as¸ Ia, y tu ty niemaià128 odmiany na ro=
dzay ¡eñski129, ale130 mówiàsiæ131 iak wmæskim
dalsze zås formuiàsiæ tem porzàdkiem
1. Szi, ana, ta, toke, Pati,
ona ta, taka, Sama
[2. Szios] º
Þ. dalis -me átrp. tarp
eiluèiø.
127
Þ. Patiuse átrp. tarp
eiluèiø.
126
128
129
Tais. ið niema.
raðalu.
143
130
131
Þ. taisytas.
Tais. ið mówisiæ.
143
2002.08.08, 16:01
144
144
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[27] 2. Szios, anos, tos, tokios, patios,
3. Szey, anay, tay, tokey, Patey
4. Szæ, anà, tà, toke, Pate
5. woùajàã132 O! Szi, ana, ta, toke, pati
6. Szioie, anoie, toie, tokioie, Patioie
7. su Szy, su anu, su tà, su toky su Paty
Liczba mnoga
1. Szios, anos, tos, tokies, Pates one, te, takie, Same,
2. Sziu, anu, tu, tokiu, Patiu
3. Szioms, anoms, toms, tokioms, Patioms
4. Szes, anas, tas, tokes, Pates,
5. Woùaiàã O! Szios, anos, tos, tokies, Pates
6. Sziose, anose, tose, tokiose, Patiose
7. su Sziomis, su anomis, sutomis, sutokiomis, suPatiomis
=tenêe przyimek133 wJæzyku Litewskim czæsto
mówisiæ przysùównie be¸ odmiany, jakoto:
Szeyp teyp, aneyp, Kyteyp, àtreyp, zawsze na eyp
t: j: Siach, tak, owak, Inaçey
Podobnie wszelkie Przymiotniki przysùównie
wymawiaiàã; trzeba koñczyã134 na ay ieúli pochodzà
od koñczàcegosiæ135 na as lub a. aKoñczyã136 na ey
[jeúli=] º
Vëliau, juodesniu
raðalu átrp. <ã>.
133
*zaimek.
132
135
134
145
136
raðalu.
145
2002.08.08, 16:01
146
146
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[28]
pochodzà od koñçàcegosiæ137 na us, lub i be138 êadney
rónicy i w¸glædu na Rodzaje np: baùtas ysz=
pùawtas czystay biaùy wymyty czysto baùta
pamalewota rawdonay biaùa pomalowana Czer=
wono v graêus sakie graey tj: Piækny mówiù139
piæknie Pana Smarki kaùb140 Saldey tj: Panna
Szparka gada Sùodko etrü podobnieê ws¸elkie
ogólnie w¸iæte Przymiotniki, obydwóch Rod¸a=
jow yliçb, ora¸ wszelkiego Zakoñçenia141, Kie=
dy Przysùównie142 chcemy wymowiã; wKtórym
kolwiek Stopniu wyêszym143 lub Niýszym jakie
gokolwiek Stopniowania; zawsze wMowie Li=
tewskiey koñczysiæ144 na ey np: baùtas baltes=
nis, baltewsis, baltesney, baltewsey, Iszmin=
tingesnis Jszmintingesney, Jszmintingewsis,
Jszmintingewsey, tj: Rostropnieyszy rostrop=
niey, Nayrostropnieyszy Nayrostropniey eti=
Forma trzecia o Zaimkach wybier=
czo Dzierawczych
Liczba poiedencza
1: Munasis tawasis, móy twóy
2. Munoje, tawoje, mego twego º
raðalu.
138
Þ. taisytas.
139
raðalu.
137
Tais. ið kaùba.
raðalu.
142
raðalu.
140
141
147
Diakritikas virð <ê>
raðalu.
144
raðalu.
143
147
2002.08.08, 16:01
148
148
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[29] 3. Munowjow, tawowjow, memu twemu
4 munowij, tawowij, mego, twego
5. woùaiàã o! munasis o! tawasis! o! móy otwóy
6. munameyie v munamy, tawameyie v tawamy wMoim
wtwoim145
7. su munowju, su tawowju, zMoim ztwoim
Liczba Mnoga
1. muneyie, taweyie, moi, twoi,
2. munuju, tawuju, moich, twoich
3. muneysems, taweysems, moim, twoim.
4 munusius, tawusius, moich, twoich,
5. O! muneyie146 O! taweyie, omoi,! otwoi,!
6. munusiuse, tawusiuse, w moich, wtwoich
7. su munaseys su tawaseys147, zmoimi ztwoimi
Forma Czwarta otychýe Zaimkach
w Rodzaju ¡eñskim148
Liczba Poiedeñcza149
1. munoij, tawoij, moja, twoja
2. munosys, tawosys, mojey, twoiey
3. munajey, tawajey, mojey twojey
4. munowje, tawowje, moià, twoià
5. O! munoij, otawoij, o! Moja! otwoja
6. munoie, tawoie, wMoiey, wtwoiey,
su munowie su tawowie, zMoià twoià
[Liczba mnoga] º
Þ. wtwoim átrp. tarp
eiluèiø.
146
Þ. taisytas.
147
Prad. raðyti taway, bet
iðtaisyta.
145
148
raðalu.
149
149
raðalu.
149
2002.08.08, 16:01
150
150
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[30]
Liczba Mnoga
1. munases, tawases, moie, twoie,
2. munuju, tawuju, moich moich150
3. munosioms, tawosioms, moim twoim
4. munoses tawoses, moie, twoie
5. o! munoses, o! tawoses, oMoje otwoie twe
6. munosiose, tawosiose, wMoich wtwoich
7 su munosioms su tawosioms zmoimy ¸twoi
my151
temýe brzmieniem y Zakoñczeniem przypad=
kuiesiæ wObydwóch Rodzajach i Liczbach Zai=
mek Sawasis Swoy np:
Liczba Poiedyñcza152 Rodzaju mæskiego.
1. Sawasis153, 2. Sawoie, 3. Sawowiow, 4 Sawowij,
5. O! Sawasis, 6. Sawameyie v Sawame, 7 su
Sawowiu su Sawu
Liczba mnoga tegoý Rodzaju
1. Saweyie, 2. Sawuju154, 3. Saweysems, 4 Sawu=
sius, 5. O! Saweyie! 6. Sawusiuse, 7 su Sawa=
seys etr:
wRodzaju ¡eñskim155
Liczba poiedeñcza156
[1. Sawoij=] º
Pakartotas þ. moich
vietoj *twoich.
151
Þ. dalis -my átrp. tarp
eiluèiø.
150
153
Tais. ið Munasis.
154
Tais. ið Saweyie.
152
151
156
155
151
2002.08.08, 16:01
152
152
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[31] 1. Sawoij, 2. Sawosys, 3. Sawajey, 4 Sawowie,
5. a Sawoij! 6. Sawoie 7 su Sawowje
Liczba mnoga tegoý Rodzaju
1. Sawoses, 2.157 Sawuju, 3. Sawosiems, 4 Sawo=
ses, 5.O! Sawoses, 6. Sawosiese 7 su Sawosiems eti.
Nota 1. Sà Jmiona Litewskie które wjedney
tylko liçbie mnogey zwykùysiæ wymawiaã
jako to: Ùaszyney Sùonina, Tawkay Ùoy,
Pawaùkay Chomàcina, ¡aybay Bùyskowi=
ca, Ekietes Brona, Kayleney Koêuch158, Kàk=
les Gæsle159, Kartuwes Szubienica, Gates Gat=
ki, Kielnes Spodni choãia160 ytakowe mo=
gàsiæ wyraêaã wLiçbie poiedynçey leç
nie sà w Uêywaniu
Not 2. Jmie przymiotne wmowie litewµkiey,
zùatwoúcià y dobrym brzmieniem robisiæ
zJmienia Rzeçownego tak np: Stebukùas
Cud, Stebuklingay Cudownie, Stebuklingas
Cudowny etrü
Not 3. Jmiona Przymiotne Kolorow dosyã
sà Obfite y majà niektóre przystoyne
[rónicy] º
Tais. ið 3.
Diakritikas virð <ê>
raðalu.
Tais. ið Gæsli.
Diakritikas virð <ã>
raðalu.
157
159
158
160
153
153
2002.08.08, 16:01
154
154
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[32]
Roênicy np: poPolsku mówi161 siæ równie162 doCzùo
wieka iak y do Zwierýæcia, Siwy po Litewµku
mówi siæ do Czùowieka ¡yùas, do Konia ¡er=
ksztas lub Szyrwas etrü
Not 4 wDzieùaniach Niektórych163 ma rónicæ164
wyraow prze¸ Które Krótko y piæknie
wyobraasiæ to; co wJnnych Jæzykach prze¸
kilka wyra¸ow nietak dobitnie umysùo=
wi przedstawiasiæ tak np. Szaltis mró¸
Speygas wielki mró¸, ¡eybas, nie¸noúne
ydùugo trwaiàce mrozy eti165
Not 5. Diminutiva mowa litewska166 podob=
nieý ma bardzo obszernie ro¸legùe, tak
np: Pana Panna, Panele, Panitele, Panelele,
Panitelele, Paneùayte, Paneteùayte, Panite,
Panayte, etrü etrü
[O Przyimkach] º
raðalu.
162
raðalu.
163
Þ. taisytas.
164
Tais. ið rónicy (?)
165
Vëliau, juodesniu
raðalu átrp. eti.
Taip pat toks buvæs
tolesnis tekstas vëliau,
juodesniu raðalu,
iðbrauktas:
Przysùowek Milemas
chcàã ten Wyraz y Jemu
podobne wyobra¸iã
dostateçnie,
trzeba tak tùumaczyã:
prze¸ godnoúã
161
155
swoich postæpkow
zasùuêyù na
powszechnà miùoúã y
onà siæ zaszczyca
tako Miletynas: Wart
Kochania etrü etrü.
Þ. Przysùowek buvo átrp.
tarp eiluèiø. Panaðià
mintá þr. p. 6566.
166
Tais. ið litewskie.
155
2002.08.08, 16:01
156
156
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
O Litewskich Przyimkach167
[33]
Przyimki mowy Litewskiey wteme wzglædzie sà
uwaane wjakim mowa Polska Ich posiada, ztà
iednak rónicà; ýe Przyimki mowy Litewµkiey
w liçbie wiækszey naleà do Przypadku drugiego
wrówney albo mnieyszey do Czwartego, a w bar=
dzo maùey do Szóstego Iako to np:
Przyimki naleàce do Przypadku Drugiego
sà te: Pri przy, Pyrm przed, dieù dla, àt na
vel nad, isz z, be be¸, nug od, tole daleko,
artæ blisko etrü etrü
Przy[i]mki naleýàce doPrzypadku Czwartego
sà te: I do, pas u, aplink okoùo, ape o,
par prze¸, pris¸ naprzeciw, uý za, etrü etrü
Przyimki do Przypadku Szóstego168 naleêàce
Szçegolnie dwa tylko postrzegaià siæ ate sà:
su z, Po pod, etrü Lecz wiedzieã naleêy
ýe niektóre Przyimki wùaúciwie169 naleýàce do
Przypadkow drugiego y Czwartego; posùuguià
Czasami Przypadkowi Szóstemu tak np:
Przyimek àt, Kiedy oznacza nad kim fi=
[zyçne=] º
Prad. raðyti Przyik, bet
iðtaisyta.
168
raðalu.
167
169
Diakritikas virð <ú>
raðalu.
157
157
2002.08.08, 16:01
158
158
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:01
[34]
fizyczne czy Moralne poùoýenie etrü naleêy
do Przypadku Szóstego np: ¡iuriedamas àt mu=
na Artyma, pamatew àt Kitu Kibontes
Rustibe yr Karone Diewa t: jest poglàdaiàã
na mojego Bliniego zoczyùem nad Jn=
nym Wiszàce Gniew i Karæ Boskie
Podobnie Przyimek uê170, kiedy oznaça za
kim sùuêy przypadkowi Szóstemu kiedy
za kogo sùuêy Przypadkowi Czwartemu
równie teê Zaimek po kiedy oznacza171 omi=
nienie jakie, naleýy do przypadku Drugiego
np: po Smerty po Smierci kiedy o¸naça
gdzie, naleêy do przypadku 6tego np: po Sudu
Diewa wys gyrdiesem teysingay tj: pod Sàdem
Boga wszystko posùyszemy Sprawiedliwie etrü
O Imiesùowie Litewskim
Poniewaý172 Jmiesùow jest Czæsãià Jmie a
Czæscià Sùowo, dlatego jako Jmie odmie=
niasiæ prze¸ Rodzaje Liçbæ yPrzypadki,
np. Daiàcy, Dodàs, dodàty173, dodàtem, dodàti su=
[Dodàtiu] º
Buvo paraðyta u, bet
<> nuleistinë
nubraukta.
171
Buvo paraðyta oznaça,
bet <¸> nuleistinë
nubraukta.
170
172
Buvo paraðyta
Poniewa, bet <>
nuleistinë nubraukta.
159
173
Prad. raðyti dot, bet
iðtaisyta.
159
2002.08.08, 16:02
160
160
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[35]
su dodàtiu dodàtemy174 wl[i]çbie mnogey Dodàtis
dodàtiu dodàtems175, dodàtius, dodàtiuse su dodàteys etra a jako Sùowo Czasuiesiæ; np: daiàã
dodamas Dawszy Dawys maiàcy daã dosis
y Czasuiesiæ yPrzypadkuiesiæ przeto176 na Wzór
tego wszelkie Sùowa przechodzàce na Formy;
przypadkuiàcesiæ w Rodzaju Mæskim odmie=
niaiàsiæ we wszystkich Przypadkach /:opróç=
pierwszego y trzeciego obydwóch liçb:/ stoµsow=
nie do Formy trzeciey a wRodzaju ¡eñskim
tako opróç Przypadkow177 pierwszego i drugiego liçby po=
iedynçey Stoµsownie do Formy Czwartey
Imion Regularnych
Dla Iaúnieyszego178 otem poinformowaniasiæ
na Wzór wszelkim Sùowom posùuguiàcy
powyêszy Jmiesùow od Sùowa Dodu pocho=
dzàcy, przypadkowaã y Czasowaã bæ=
dziemy179 w Nastæpuiàcym Przykùadzie
Nim dotego przystàpiæ ostrzed¸ mi tu wypa=
da êe Jmiesùowy Litewskie chocia sà przy=
miotnemi nieulegaià êadnemu Stopniowaniu.
[Forma 5ta] º
Tais. ið dodàteme (?)
Þ. galas taisytas ið
dodàtem (?)
176
Þ. taisytas vëliau,
juodesniu raðalu.
174
175
Þ. Przypadkow átrp. tarp
eiluèiø.
178
Diakritikas virð <ú>
raðalu.
177
161
179
Þ. dalis -my átrp. tarp
eiluèiø vëliau,
juodesniu raðalu.
161
2002.08.08, 16:02
162
162
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[36]
Forma Piàta180 o Imiesùowie Mæskim
Czas teraznieyszy,
Czas przeszùy
Liczba poiedyñcza,
1. Dodàs daiàcy
2. Dodàty dajàcego
3. Dodàtem daiàcemu
4 Dodàti
5. O! Dodàs
6. Dodàtemy
7. su Dodàtiu
Czas przyszùy
Liczba poiedyncza
1. Dawys dawszy
2. Dawusy
3. Dawusem
4 Dawusi
5. O Dawys
6. Dawusemy
7. su Dawusiu
1. Dosis majàcy daã
2. Dosenty
3. Dosentem
4 Dosæti
5. O! Dosis
6. Dosentemy
7. su Dosentiu
Liczba Mnoga
1. Dodàtis Daiàci
2. Dodàtiu daiàcych
3. Dodàtyms
4. Dodàtius
5 O! Dodàtis
6. Dodàtiuse
7. su Dodàteys
1. Dawusis
2 Dawusiu
3. Dawusems
4 Dawusius
5. O! Dawusis.
6. Dawusiuse
7. su Dawuseys.
1. Dosentis
2. Dosentiu
3. Dosentyms
4. Dosentius
5 O! Dosentis
6. Dosentiuse
7. su Dosenteys
Forma Szósta o Jmiesùowie
Rodzaju ¡eñskiego181
[Liçba poiedenC] º
180
Kaþkodël skaièiuojama
nuo penktosios formos.
Galbût autorius
dalyvius laikë anksèiau
apraðytø keturiø
bûdvardþiø
linksniavimo formø
tæsiniu?
163
raðalu.
181
163
2002.08.08, 16:02
164
164
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[37]
Liczba poiedencza
Czas tera¸nieyszy,
Czas przeszùy
Czas przyszùy
1. Dodàti daiàca,
2. Dodàtios
3. Dodàtey
4. Dodàte
5. O! Dodàti
6. Dodàtio
7. su Dodàty
1. Dawusi
2. Dawusios
3. Dawusey
4 Dawuse
5 O! Dawusi
6 Dawusio
7 su Dawusy
1. Dosenti
2. Dosentios
3. Dosentey
4 Dosente
5. Dosenti
6. Dosentio
7 su Dosenty
Liczba Mnoga
1. Dodàtes Daiàce
2. Dodàtiu
3. Dodàtioms
4. Dodàtes
5. O! Dodàtes
6. Dodàtiose,
7. su Dodàtiomis
1. Dawuses
2. Dawusiu
3. Dawusioms.
4 Dawuses.
5. O! Dawuses.
6. Dawusiose
7. su Dawusiomis
1. Dosentes
2 Dosentiu
3. Dosentioms182
4 Dosentes
5 O! Dosentes
6. Dosentiose
7. su Dosentiomis
takim to por¸àdkiem wszelkie Sùowa
przechadzàce na Jmiesùowy przypadko
waã y Czasowaã naleêe
[Czæúã trzecia gram=] º
182
<n> taisyta.
165
165
2002.08.08, 16:02
166
166
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
Czæúã Trzecia Grahatyki Litewskiey
O Sùowach Litewskich Informacye
[38]
1° Znajàã formy na przypadkowanie Jmion,
Zaimkow, y Imiesùowow, naleêy poznaã formy
Czasowania na Sùowa Litewskie
Form na Sùowa Litewskie iest cztery= opróç
Dwóch form na Sùowa posiùkowe esu iestem
turiu mam, Sùów zas Nieforemnych mowa
Litewska albo ledwo albo te zupeùnie niema.
2. Iako Jmie litewskie kadego Rodzaju bywa
przypadkowane, tak teý Sùowa odmienia
iàsiæ prze¸ Tryby, Czasy, Liczby y Osoby
3. Sùowo Litewskie Trybow ma piæã to iest: oznay=
muiàcy, Rozkazuiàcy, Poýàdaiàcy, Ùàczàcy lub ro¸=
ùàczaiàcy i niedokonany183; do tego naleà Jmie=
sùowy184 zwyczayne; ySzczegulne185 Jæzykowi Li=
tewµkiemu
186
3. Sùowo Litewµkie dzielisiæ na Cztery Czasy, to=
iest: na tera¸nieyszy, byùùy187, przeszùy doko=
nany, y Nastæpuiàcy czyli Przyszùy=
4. Sùowo Litewskie we wszystkich Formach,
[Trybach] º
183
Eigos nuosaka (tryb
niedokonany) po to
niekur neapraðoma,
toliau eigos aspektas
suvoktas kaip esminë
bûtojo daþninio laiko
savybë. Taèiau pateikta
bendraties nuosakos
(tryb bez okoliczny)
pavyzdþiø, nors èia ið
pradþiø toji nuosaka ir
nenurodyta.
184
185
Paþyminá szczególny
ypatingas autorius
bus suvokæs ne kaip
gramatikos terminà, o
kaip paprastà epitetà.
Todël ypatingaisiais
vadinami ne tik
ávardþiuotiniai
bûdvardþiai, ávardþiai,
bet ir es. laiko
167
veikiamieji dalyviai jø
taip pat nesà lenkø
kalboje, tad jie taip pat
esà ypatingi.
186
Supainiota numeracijos
tvarka.
187
Byùùy vadinamas bûtasis
daþninis laikas. Kitur
jis vadinamas dar
przeszùy niedokonany
(p. 50, 51, 56).
167
2002.08.08, 16:02
168
168
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[39]
Trybach y Czasach, ma trzy Osoby opróç
Trybu be¸ okoliçnego i niektórych Jmiesùo=
wow to iest Ia, ty, on, my, wy, oni, etrü
Liczby Dwie poiedynçà188 yMnogà189
190
3. Ieneralnie pamiætaã trzeba ýe Sùowa Litew=
skie naOsobæ trzeciæ tak wliçbie poiedynçey
iak yw Mnogey iednostaynie wymawiaiàsiæ
a wyobraaià siæ za pomocà Jmion, Zaimkow
lub Partykuù Zaimkowych np: às ira, anie ira,
¡mogus eyna ¡monis eyna to iest on iest
oni sà sà191 Czùowiek idzie ludzie idà etrü
4. Sùowa Litewskie niemajà rónicy co do Rod¸a=
iow ale iednostaynie mówisiæ na rod¸ay mæski y
¡eñski np: Tiewas buwa Motina buwa, Oycieã
byù Matka byùa Bralis Sakie, Sesd192 Sakie,
Brat mówiù, Siostra mówiùa, etrü podobnie
daiesiæ wyobraýenie doKtórego Rodzaju Sùo=
wo stoµsuiesiæ; prze¸ Zaimki lub Zaimko=
we Partykuùy, np: às padyrba ana padyr=
ba, to jest on zrobiù ona zrobiùa etrü
5. Litwini tak iak yPolacy niekùadnà for
[my] º
Nosinë prie <a>
prikabinta (<à>) vëliau,
juodesniu raðalu.
189
Nosinë prie <a>
prikabinta (<à>) vëliau,
juodesniu raðalu.
188
tvarka.
191
Pakartotas þ. sà.
192
Lankelis turbût reiðkia
autoriø manius Sesd
190
169
esant sutrumpintà
formà (plg. Sesow
p. 14, 96).
169
2002.08.08, 16:02
170
170
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[40]
Formy naSùowa bierne, bo te wùaúciwie
Jch niemaià opróç niektórych Jmiesùowiow
Szçegolniey Czasu przes¸ùego Litwini ied=
nak za Pomocà tychto Jmiesùowiow do=
stateçnie pr¸e¸ Sùowa posiùkowe wyra=
êaià Czas tera¸nieyszy Kadego Trybu
tak np: milemas esc193, milemy esmi, to iest:
Iasiæ od Ludzi Kocham, my siæ od Ludzi Kocha=
my chocia milemas wyra¸ niejest istot=
nym biernym Sùowem ùeç Jmiesùowem
Szçegolnym wùasãiwym tylko Jæzykowi
Litewµkiemu gdyý ydals¸e podobne temu
zupeùnie przekonywaià o Jstnieniu Jego
wSùowach Czynnych tak np194 mokamas
esu pùatny iestem aramas Iawtis orrQ=
my195 Wóù waiowiemas196 Arklis jedny197
Koñ198 ytem podobne wyrazy przechod¸àce
od Sùów do Przymiotnikow, nieformuià
Sùów biernych ale zawse199 sà Jmiesùowami
abe¸ Sùów200 biernych, dobr¸e yprzyiæmnie
mówi201 siæ naks¸taùt biernie, dodaiàã do
[Sùów=] º
autoriø manius esc
esant sutrumpintà
formà (plg. esmu, p. 65),
nors p. 38, 41, 42 ir kt.
raðoma tiesiog esu.
194
Prad. raðyti p, bet
iðtaisyta.
193
Sic!
Tais. ið waiuiemas (?)
197
raðalu.
198
raðalu.
<> taisyta.
raðalu.
201
raðalu.
195
199
196
200
171
171
2002.08.08, 16:02
172
172
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[41]
202
dodaiàã doSùów Czynnych Zaimek np: mu=
ni miù mnie Kocha vel Kochaià etrü
6. Niekùadnà litwini Formy na Sùowa nie=
osobiste bo te Jch niemajà akiedy Coú
podobnego202 wydarasiæ, zawsze znaydziemy pochodzàcym203 od Sùów Czynnych Osobistych
np: Niera pochod¸i o[d]Sùowa esu jestem, yiest
trzecià Osobà Sùowa osobistego z dodanà
Negacyà etra
[Forma 1ü Czasowania=] º
Þ. galas -go taisytas.
203
Sic!
173
173
2002.08.08, 16:02
174
174
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[42]
Forma pierwsza Czasowania Sùów Posiùkowych
Tryb Oznaymuiàcy
Czas teraznieyszy
Liczba poiedencza.
Asz esu Ia iestem,
Tu esi ty iesteú,
às v Is ira on iest,
asz turiu Ia mam,
tu turi Ty mas¸
às v Is, tur on ma
Liczba Mnoga
Mes esam my iesteúmy,
Ius esat wy iesteúcie204,
aniæ ira oni sà
Mes turem my mamy.
Ius turet wy macie.
Aniæ tur oni maià
Czas byùùy.
Liczba poiedencza
budawaw bywaùem
budaway bywaùes
budawa bywaù
turiedawaw miewaùem.
turiedaway miewaùes
turi[e]dawa miewaù
Liczba Mnoga
budawom bywaliúmy,
budawot205 bywaliscie,
budawa bywali,
turiedawom miewaliúmy
turiedawot miewaliscie
turiedawa miewali
Czas przeszùy Dokonany
Liczba poiedencza º
Prad. raðyti iesteút (?),
bet iðtaisyta.
204
205
Tais. ið budawom (?)
175
175
2002.08.08, 16:02
176
176
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[43] buwaw byùem,
buway byùes,
buwa byù,
turiejaw miaùem
turiejey miaùeú
turieje mial.
Liczba Mnoga
buwom byliúmy
buwot byliúcie
buwa byli
turiejom mieliúmy,
turiejot mieliúãie
turieje mieli
Czas Przyszùy
Liczba poiedencza
Busiu, bædæ
Busi, bædzies¸
Bus, bædzie
turiesiu bædæ miaù
turiesi bædzies¸ miaù
turies bædzie miaù.
Liczba Mnoga
busem bædziemy,
buset bædziecie,
bus, bædà
turiesem bædziemy mieli
turieset bædziecie mieli
turieset206 bædà mieli
Tryb Rozkazuiàcy
Czas teraznieyszy
Liczba poiedencza
Buk, bàd¸
teguù bus. niech bædzie.
turiek miey
teguù tur niech ma
Liczba Mnoga º
206
*turies.
177
177
2002.08.08, 16:02
178
178
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[44] bukiem bàd¸ma,
bukiet bàdzcia,
teguù bus niech bædà
turiekem mieymy
turieket mieycie
teguù tur niech maià
ten Tryb Rozkazuiàcy we wszelkich=
Formach natem siæ konczy, gdyý nie=
ma wyranieyszego207 ani Czasu Przes¸=
ùego ani te Nastæpuiàcego
Tryby ¡yczàcy yÙàczàcy lub Rozùàczaiàcy we=
wszystkich Czasach y Osobach iednostay
nie208 wyraêaià siæ, ztà tylko rónicà ýe
w Trybie ¡yczàcym dobierasiæ Partyku
ùa Idant, to iest: abym abys: etrü a w
Trybie Ùàczàcym lub Rozùàczaiàcym
dobieraià siæ Partykuùy Kad v Kada albo
Jog v Jogiey, to iest: gdy i ¡em
Oba te Tryby maià tylko Szczegulne swoje
odmienne dwa Czasy to jest: Przeszùy do=
konany y Przyszùy Czas tera¸nieyszy
y dals¸e we wszystkich Osobach i liç
bach be¸ Naymnieyszey Odmiany,
formuiàsiæ z Trybu Oznaymuiàcego, do=
daiàã tylko do Kadego Sùowa wùasãiwà=
zpowyêszych Partykuùæ A zatem iak
[wNinieyszey=] º
207
raðalu.
208
<s> taisyta.
179
179
2002.08.08, 16:02
180
180
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[45]
209
210
w Ninieyszey Sùów Posiùkowych; tak
te y dalszych Formach Sùów Czynnych=
Trybow ¡yczàcych y Ùàczàcych dla Wo=
ru Dwa tylko Czasy formowaã bædzie=
my to jest: Przeszùy Dokonany yPrzyszùy
Wiedzieã209 przytem naleêy ýe Tryb ùàczàcy ¸
Ro¸ùàçaiàcym sà iednem Trybem be¸ ýad=
ney dalszey rónicy, opróç twierdzenia
wùàçàcym aNegacij wRo¸ùàczaiàcym
tak np: bædzie ùàczàcy: Kad sieju yr piawnu
y Kùowna krawnu to iest: gdy sieiæ y ¡næ
w gumnie Skùadam Ro¸ùàczaiàcy bædzie
t: np: Kad Ne sieju yr210 Ne piawnu tusztes
muna miegas rondu tj: gdy niesiejæ
y nieênæ próne211 moje Zasieki znayduiæ
zpowodu przeto tak maùey rónicy212 Tryby
¡yçàce y Ùàçàce we wszystkich Formach
wspólnie wDwóch Czasach wyùoêemy a=
to dla uniknienia pówtaren mniey uýy=
teçnych, y niepotrzebnego powiækszenia
Ninieyszey Ksiàýeçki
[Tryby ¡yçàcy i eti] º
<ã> taisyta.
<r> prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
211
raðalu.
181
212
raðalu.
181
2002.08.08, 16:02
182
182
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[46]
Tryby ¡yczàcy y Ùàczàcy
Czas przeszùy.
Liczba poiedeñcza
Kad vel Idant butio buwys.
Kad v Idant butumi buwys.
Kad v Idant butum buwys.
Gdybym byù etrü
Kad v Idant butio turieies
Kad v I: butumi turieies
Kad v I. butum turieies
gdybym miaù: etrü
Liczba Mnoga
Kad butumem buwy
Kad butumet buwy
Kad butum buwy
gdybyúmy byli etrü
Kad butumem turieje
Kad butumet turieje
Kad butum turieje
gdybyúmy mieli etrü
Czas Przyszùy
Liczba poiedencza
Idant butio
Idant butumi
Idant butum
obym byù etrü
Idant turietio
Idant turietumi
Idant turietum
obym miaù.
Liczba Mnoga
Idant butumem
Idant turietumem.
[Idant turietumet=] º
183
183
2002.08.08, 16:02
184
184
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[47] Idant butumet213
Idant butum214
abyúmy byli etrü
Idant turietumet
Idant turietum
abyúmy mieli etra
Tryb bez okoliczny
Czas teraznieyszy
buty byã
turiety mieã
Czas przeszùy
buwa buty byùo byã,
buwa turiety byùo mieã
Ten Tryb we wszystkich Formach na=
tem siæ Koñczy215
Imiesùowy Zwyczayne216
w Rodzaiach
Mæski ¡eñski
Mæski ¡eñski
Czas teraznieyszy,
Czas teraznieyszy
Esus bædàcy Esanti
turis maiàcy turenti maiàca217
Liczba Mnoga.
Esantis Esantes
turentis turentes
Czas przeszùy
Liczba poiedencza
turieys turiejusi
buwys buwusi218
Liczba Mnoga
buwusis buwuses
Tais. ið turietumet.
Tais. ið turietum.
215
turiejusis turiejuses
[Czas Przyszùy=] º
Tais. ið Zwyczayna.
Þ. dalis -iàca átrp. tarp
eiluèiø.
218
Tais. ið buwuses (?)
213
216
214
217
185
185
2002.08.08, 16:02
186
186
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[48] Czas Przyszùy Liczba poiedença
busis maj[à]cy byã busenti
turiesis turiesenti
Liczba Mnoga
busentis busentes
turiesentis turiesentes.
Imiesùowy Osobliwe
Liczba poiedencza
Mæskie ¡enskie.
budamas budama
Mæskie ¡enskie
turiedamas turiedama
Liczba Mnoga
budamis budamas.
turiedamis turiedamas.
Imiesùowy Litewskie Nieosobiste
Czas teraznieyszy219
esont
turint
Czas przeszùy
buwus
turiejus
Czas Przyszùy
àt buwyma
àt turieyma
Imiesùowy Szczególne Litewskie
Czas tera¸nieyszy
Liczba poiedencza
[Rodzaje=] º
Prad. raðyti teran, bet
iðtaisyta.
219
187
187
2002.08.08, 16:02
188
188
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[49]
Rodzaie
Mæski ¡eñski
Mæski ¡eñski.
Esamas Esama
turemas turema
Liczba Mnoga
turemis220 turemas=
Esamis Esamas
Czas Przeszùy
butas buta
turietas turieta
Liczba Mnoga
buty butas
turiety turietas
Czas Przyszùy
Liczba Poiedencza
turietynas221 turietyna
butynas butyna
Liczba Mnoga
butyny, butynas
turietyny turietynas..
Nota: Imiesùowy Litewskie Nieosobiste ora¸
Szczegulne po Polsku222 wyraêonemi=
bydz niemogà ato223 dla Swoiey ogolnóúãi y=
od osobnieniasiæ zpiæknà224 wyobranià
[Cztery Formy Regu=
larne=] º
Vëliau, juodesniu
raðalu prir. <s>.
221
Vëliau, juodesniu
raðalu prir. <s>.
220
Tais. ið Poolsku (?)
Þ. ato átrp. tarp eiluèiø.
224
Þ. galûnë taisyta.
222
223
189
189
2002.08.08, 16:02
190
190
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[50]225 Cztery Formy Regularne Litewskie
Forma pierwsza
Forma Druga226
Tryb227 Oênaymuiàcy228
Czas tera¸nieyszy
Liczba Poiedeñça
Asz milu.
tu mili
às miù
ja Kocham
ty Kochas¸
on Kocha
asz dodu
Ia daiæ
tu dodi
ty daies¸
ons v: Js dod on daie
Liczba Mnoga
Mes Milem My Kochamy
milet
Kochacie
miù
Kochaià
Dodam
dodat
dod
daiemy
daiecie
daià
Czas Przeszùy Niedokonany
Liczba Poiedeñcza
Miledawaw Kochaùem
miledaway Kochaùeú
miledawa
Kochaù
dodawaw
dodaway229
dodawa
dawalem
dawaùeú
dawaù
Liczba Mnoga
Miledawom Kochaliúmy
Miledawot Kochaliúãie
miledawa
Kochali
50 psl. virðuje viena
teksto eilutë iðskusta.
226
Visa ði eilutë taisyta.
227
Tais. ið Tryby.
225
Dodawom
dawaliúmy
dodawot
dawaliúcie
dodawa
dawali
[Czas przeszùy Doko=] º
<y> taisyta. Toliau
iðskusta ... Form (?)
229
Tais. ið dodawaw.
228
191
191
2002.08.08, 16:02
192
192
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[51]
Czas Przeszùy Dokonany
Liczba poiedeñça
Milejaw
Milejey
Mileie
Kochaùem
Kochaùeú
Kochaù
Dawew
Dawey
Dawe
daùem
daùeú
daù
Dawiem
Dawiet
Dawe
daliúmy
daliúcie
dali
Liczba Mnoga
Milejom
Milejot
Mileje
Kochaliúmy
Kochaliúcie
Kochali
Czas Przyszùy
Liczba poiedeñça
Milesiu
Milesi
Miles
bædæ Kochaù,
bædzies¸ Kochaù,
bædzie Kochaù,
dosiu
dosi
dos
Dam
das¸
da
Liczba Mnoga
Milesem
Mileset
miles.
bædziemy Kochaã
bædziecie kochaã
bædà Kochaã
Dosem230 Damy
Doset
dacie
Dos
dad¸à
Tryb Rozkazuiàcy
Liczba poiedencza
milek
teguù miù
230
Kochay
niech Kocha
Dok
Day
teguù Dod niech daie
[Liçba mnoga] º
Tais. ið Dosiu.
193
193
2002.08.08, 16:02
194
194
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[52]
Liczba Mnoga
Milekem
mileket
teguù miù
231
Kochaymy,
Kochaycie,
niech Kochaià
Dokiem
Daymy
Doket
daycie
teguù dod= niech dad¸à232
Tryb ¡yczàcy lub Ùàczàcy etrü
Czas Przeszùy
Liczba poiedencza
Kad butio milejes gdybym Kochaù
Kad butumi milejes etrü
Kad butum milejes. etrü
Kad butio dawys gdybym daù
Kad butumi dawys eti
Kad butum dawys eti.
Liczba mnoga
Kad butumem mileje
Kad butumet mileje
Kad butum mileje
Kad butumem dawy
Kad butumet dawy
Kad butum dawy
Czas przyszùy
Liczba poiedencza
Idant miletio
Jdant miletumi
Jdant miletum
Idant dotio
Idant dotumi
Jdant dotum
Liczba Mnoga
Jdant miletumem=] º
231
232
Tais. ið Milekeme (?)
Tais. ið daià.
195
195
2002.08.08, 16:02
196
196
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[53] Idant miletumem
Jdant miletumet
Jdant miletum
Idant dotumem
Idant dotumet
Jdant dotum
Tryb be¸ Okoliçny
Czas teraênieyszy
milety Kochaã
Doty daã
Czas przeszùy
buwa milety byùo Kochaã
buwa doty byùo daã
Ten tryb natem siæ konczy
Imiesùowy Zwyczayne wRodzajach
mæski, ¡eñski,
Mæski, ¡eñski,
Czas teraznieyszy
Milis kochajàcy, milenti
dodàs daiàcy dodàti
Liczba Mnoga
Milentis, Milentes
Dodàtis dodàtes
Czas przeszùy
Liczba poiedeñcza
milejes milejusi
dawys Dawusi
Liczba Mnoga
milejusis milejuses
197
dawusis dawuses.
[Czas przyszùy] º
197
2002.08.08, 16:02
198
198
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[54]
Czas Przyszùy
Liczba poiedeñcza
Milesis Milesenti
Dosis dosenti maiàca233 dad¸=
Liczba Mnoga
Milesentis Milesentes
Dosentis. Dosentes etra
Imiesùowy Osobliwe
Liczba poiedeñcza
mæski, ¡eñski,
Miledamas. Miledama
Mæski234, Äeñski
dodamas dodama
Liczba Mnoga
Miledamis Miledamas.
Dodamis dodamas
Czas teraznieyszy
Milent
Dodàt
Czas Przeszùy
milejus
Dawus
Czas przyszùy
àt mileyma
àt Dawyma
Imiesùowy Szczegulne Litewskie
Czas teraznieyszy
[Liczba poiedença=] º
333
Átrp. <ai>.
Prad. raðyti ¡, bet
iðtaisyta.
234
199
199
2002.08.08, 16:02
200
200
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[55] Liczba poiedença
Rodzaje
Rodzaie
Mæski, ¡eñski,
Mæski, ¡eñski.
Milemas, Milema
Dodamas235 dodama236
Liczba Mnoga
Milemy Milemas
Dosny Dosnas.
237
Czas przeszùy
Liczba poiedeñcza238.
Miletas Mileta
Dotas Dota
Liczba Mnoga
Milety Miletas
Doty Dotas
Czas Przyszùy
Miletynas Miletyna
Dotynas dotyna
Liczba Mnoga
Miletyny Miletynas
Dotyny Dotynas etrü
Inaçey
Meylingas Meylinga
vel: Miletingas Miletinga
Toliau iðskustas
maþdaug vienas þodis.
236
Toliau iðskustas
maþdaug vienas þodis.
235
Dotingas dotinga
Dosnus Dosna
[...240] º
Prad. raðyti Mileta (?),
bet iðtaisyta.
238
raðalu.
237
201
raðalu.
240
Trys þ-iai iðskusti:
Notü o ... =
239
201
2002.08.08, 16:02
202
202
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[56] Forma
trzecia
Forma Czwarta
Tryb Oznaymuiàcy
Czas teraznieyszy
Liczba Poiedencza
Asz praszaw
Ia proszæ.
tu praszay
ty prosis¸
às v Js prasza241 on prosi
as¸ Dyrbu
tu dyrbi
às Dyrb
Ia robiæ
ty robis¸
on robi.
Liczba Mnoga.
Mes pras¸om
Jus praszot
aniæ pras¸a
my prosim
wy pros[i]cie
oni pros¸à.
mes Dyrbam, my robiemy
Jus Dyrbat, wy robicie
aniæ Dyrb, oni robià
Czas Przeszùy Niedokonany
Liczba poiedeñcza
praszydawaw,
praszydaway,
praszydawa242,
Dyrbdawaw
Dyrbdaway
Dyrbdawa
Liczba Mnoga
praszydawom,
praszydawot,
praszydawa,
241
Buvo paraðyta pras¸a,
iðskusta.
Dyrbdawom
Dyrbdawot
Dyrbdawa
[Czas przeszùy Dokonany] º
242
Prad. raðyti praszi, bet
iðtaisyta.
203
203
2002.08.08, 16:02
204
204
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[57]
Czas przeszùy Dokonany
Liczba poiedeñça
praszew
praszey
praszy
prosiùem
prosiùeú
prosiù
Dyrbaw
Dyrbay
Dyrba
robiùem
robiùeú
robiù
Dyrbom
Dyrbot
Dyrba
robiliúmy
robiliúcie
robili
Liczba Mnoga
prasziem prosiliúmy,
prasziet prosiliúãie
praszy
prosili
Czas Przyszùy
Liczba poiedencza
praszysiu bædæ prosiã
praszysi bædzies¸ prosiã
praszys bædzie prosic
Dyrbsiu bædæ robiù e[t]i
Dyrbsi
Dyrbs
243
Liczba Mnoga
praszysem bædziemy pi.
praszyset
praszys
Dyrbsem
Dyrbset
Dyrbs.
Tryb Rozkazuiàcy
praszÿk245 proú.!
teguù prasza niech prosi
Þ. galas taisytas.
raðalu.
243
244
Dyrbk rob!
teguù Dyrb niech robi
[Liczba Mnoga] º
Diakritikai virð <ÿ>
raðalu (?)
245
205
205
2002.08.08, 16:02
206
206
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[58]
Liczba Mnoga
praszikiem proúmy
prasziket proscie
teguù prasza niech pros¸à
Dyrbkiem robmy
Dyrbkiet robcie
teguù Dyrb niech robià246
Tryb ¡yczà[cy] lub Ùàczàcy
Czas Przeszùy
Kad butio praszys
Kad butumi praszys
Kad butum praszys
Kad butio Dyrbys
Kad butumi dyrbys
Kad butum dyrbys
Liczba Mnoga
Kad butumem praszy
Kad butumet praszy
Kad butum praszy
Kad butumem dyrby
Kad butumet Dyrby
Kad butum Dyrby
Czas Przyszùy
Liczba poiedencza
Jdant praszytio

praszytumi

praszytum
Jdant

Dyrbtio
Dyrbtumi
Dyrbtum
Liczba Mnoga
Idant praszytumem

praszytumet

praszytum
246
247
Jdant Dyrbtumem

Dyrbtumet

Dyrbtum.
[Tryb be¸ Okoliçny] º
Þ. taisytas.
Diakritikas virð <ñ >
raðalu.
207
207
2002.08.08, 16:02
208
208
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[59]
Tryb bez Okoliczny
Czas teraznieyszy
praszyty prosiã
Dyrbty robiã
Czas przeszùy
buwa praszyty byùo prosiã,
buwo Dyrbty byùùo robiã.
Imiesùowy Zwyczayne248
w Rodzaiach
Mæski ¡eñski
Mæski ¡eñski
praszus, praszonti,
Dyrbows, dyrbonti,
praszàtis
249
Liczba Mnoga
pras¸ontes
Dyrbàtis Dyrbontes.
Czas Przeszùy
Liczba poiedencza
praszes prasziusi
Dyrbys Dyrbusi
Liczba Mnoga.
prasziusis prasziuses
Dyrbusis Dyrbuses.
Czas przyszùy
praszisis251 praszysenti
Dyrbsis Dyrbsenti
Liczba Mnoga
praszysentis praszysentes
Prad. raðyti Zwi, bet
iðtaisyta.
249
Buvo paraðyta pras¸àtis,
bet iðtaisyta.
248
250
Dyrbsentis252 Dyrbsentes
[Imiesùowy osobliwe=] º
raðalu.
209
251
252
Þ. taisytas.
<n> taisyta.
209
2002.08.08, 16:02
210
210
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
Imiesùowy Osobiste
[60]
Liczba poiedeñcza
mæski ¡enski
praszydamas, praszydama
Mæski ¡enski
Dyrbdamas Dyrbdama
Liczba Mnoga
praszydamis praszydamas.
Dyrbdamis dyrbdamas.
Czas tera¸nieyszy
pras¸ont
Dyrbont
Czas przeszùy
praszius
Dyrbus.
Czas przyszùy
ant praszyma
àt Dyrbyma
Imiesùowy Szczegulne Litewµkie
Czas teranieyszy
Liczba poiedynça
Mæski ¡eñski
Mæski ¡eñski
praszomas pras¸oma
Dyrbamas Dyrbama
Liczba Mnoga
pras¸omy253, pras¸omas.
253
Dyrbamy dyrbamas
[Czas Przeszùy=] º
<y> taisyta.
211
211
2002.08.08, 16:02
212
212
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[61]
Czas Przeszùy
praszytas praszyta
Dyrbtas Dyrbta
Liczba Mnoga
Praszyty, Praszytas
Dyrbty, Dyrbtas
Czas Przyszùy
Liczba poiedencza
Praszytynas Praszytyna255,
Dyrbtynas Dyrbtyna
Liczba Mnoga
Praszytyny Praszytynas
Dyrbtyny Dyrbtynas.
Inaçey
Praszyngas Praszynga
vel praszytingas praszytinga
Darbingas darbinga
Darbus Darbi
Nota O Sùowach=
1° Chocia Litwini niekùadnà Formy na
Sùowa bierne, jednak one wNiektórych try
bach daiàsiæ postrzed¸, y wyraaià siæ prze¸
dodanie Litery s. do kadey koñcowey Sylaby
Sùowa Czynnego; ato wjakimkolwiek Trybie Cza
254
255
[sie=] º
Antroji <y> taisyta.
213
213
2002.08.08, 16:02
214
214
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[62]
256
257
Czasie y Osobie256 tak np: Czynnie praszaw, praszay257,
biernie praszaws, praszays. Czynnie muszu biiæ=
biernie mus¸ows bijæ siæ eti.
Not. 2° w Czynoúciach Niezwùóçnie Mijaiàcych, y prze=
szùych dokonanych, ora¸ przyszùych258 zObiet=
nicà rychùego przeyúcia, we wszystkich Try=
bach y Czasach /:opróç tera¸nieyszego:/ Osobach
y Liczbach, Sùowa bierne piæknie wyraêaiàsiæ
prze¸ dobrane259 przed Sùowem Czynnym260 Przy=
imki Pase= Kiedy co juý speùniono lub ma=
jeszcze nastàpiã= Parse Kiedy wspeùnieniu
Czego miara przebierasiæ tak np: Czynne
Kalbiejaw, Kalbiejaws, pasekalbiejaw parse=
kalbiejaw, gadaùem etrü
Sà Niektóre wyra¸y Litewµkie tak ùatwe do
Spasiwiania261 ýe nad biernemi moênaby
nazywaã, y tworzyã Szereng Sùów w Jn=
nych Jæzykach niedostrzeony leç gdy
te ¸ Uêywania Samego wykazuiàsiæ y
nastræczaiàsiæ choãby niebiegle politewsku
mowiàcemu, niewidzæ potrzeby przedùu
zania ninieyszey Ksiàêeczki przez te
[mniey=] º
Þ. taisytas.
tais. ið prasay (?)
Prad. raðyti przysl, bet
iðtaisyta.
259
Galûnë -e taisyta.
258
215
260
261
Tais. ið Czynnem.
Sic!
215
2002.08.08, 16:02
216
216
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[63]
262
263
mniey potrzebne Prawidùa, zwùas¸cza ýe
zaymuiàcemusiæ Literaturà umarùego te=
go Jæzyka /:czy te zarzuconego262:/ nie¸mier=
na Jego Obfitoúã y Piæknoúã tùumem
przedstawiasiæ; y rozwijasiæ Moã y Zwrót=
mnóstwa Wyra¸ow Szczegulnieysze wraýenie na Umysle dzieùaiàcych, wzionúã
wyra¸ np: lækam= Lækamsiæ gàdaw, gàdaws,
Júsygàdaw, pargàdaw, nusygàdaw, parsegàdaw,
parsegàdynaw nusygàdynaw pargàdynaw
nugàdynaw, Jýzgàdynaw263, pagondynaw, pasegondynaw etrü etrü
NB Pamiætaã zawsze naleêy ýe chocia wJæzyku
Polskim dobrany do Sùowa Przyimek Po albo:
prze lub teý Jnny Nieusuwa Koncowego siæ w
litewskim zaú dodany poprzednio jakikolwiek
Przyimek264; usuwa koñcowe s. lub es. tñ: Kal=
biejaws pasekalbiejaw265 v parsekalbiejaw eti.
kalbiekes. pasekalbiek eti.
N° 3. Chocia wJnnych Jæzykach formy Sùów
zwykùysiæ poznawaã z Trybu be¸ okoliçnego;
wLitewµkim zaú niczego ten Tryb niestano
[wi=] º
<rz> taisytos.
Tais. ið Jszgàdynaw.
*Jýgàdynaw.
Prad. raðyti Przi, bet
iðtaisyta.
265
Prad. raðyti Pasy, bet
iðtaisyta.
264
217
217
2002.08.08, 16:02
218
218
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[64]
266
267
Niestanowi, gdyý wNim wszelkie Sùowa Li=
tewskie jakieykolwiek Formy konçàsiæ na
Sylabæ ty np: Raszyty pisaã Eyty iúã, etrü
N: 4: Chocia w Mówie266 Litewskiey267 dla nie=
których mniey Staùych odmian wSùowach,
kùadnà siæ Fórmy Cztery ato: dla zastoµso=
wania Sùów wszelkich we wszystkich od=
mianach Nayieneralnieysze iednak Formy
na Sùowa Litewskie dwie tylko mamy
N 5. Sùowo Litewskie we wzglædzie Form Czte=
rych do Którey zNich naleêy, poznaiesiæ z=
zakoñçenia268 Jmiesùowa Zwyczaynego, Ro=
dzaju Mæskiego, Liczby poiedençey, Przy=
padku pierwszego takim Sposobem: Jeêeli
Jmiesùow Koñczysiæ wRodzaju mæskim,
wLiczbie poiedeñçey269, w Przypadku pier=
wszym, na is Sùowo Jego naleêy do Formy
pierwszey Jeêeli na às. do Formy Drugiey.
Jeýeli na us. do Formy trzeciey, a Jeêeli na
ows. do Formy Czwartey leç takowe
Prawidùo jak iest trudnym do wynale¸ie
[nia=] º
Þ. taisytas.
268
219
269
219
2002.08.08, 16:02
220
220
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[65]
270
271
do wynale¸ienia od Sùowa wyrzeçonego; tak
te Nieobe¸nanemu270 ¸ mocnemi reguùami
Mowy Litewµkiey roijc moýe wàtpliwoúã
niepotrzebnà tak np: Sùowo biegu biegæ nie=
oswojonemu zMowà Litewµkà trudno zrozumieã, czy
Jmiesùow Konczysiæ na às. czy teê na ows. chocia ten
wyranie wzkazuie Formæ Sobie wùaúãiwà Czwartà
N: 6. Ieneralne dwie Formy Jæzyka Litewskiego po=
znawaiàsiæ zpierwszey Osoby Liczby poiedençey,
Trybu o¸naymuiàcego to jest: Sùowo wyrzeçone
kiedy koñczysiæ271 na u. do Formy pierwszey
naleêy t: np: milu, dodu, Dyrbu, biegu= Kocham
daiæ, robiæ biegæ Maiàce zaú zakoñçenie272
na Sylabæ aw naleýà do Formy Drugiey
t: np: Pras¸aw Raszaw, Skaytaw, Kùawsaw,
Szawdaw etrü tj. proszæ Piszæ273, czytam, Sùu=
cham Strzelam eti:
N 7° Sùowa Litewskie przechodzàã na Jmiona Przy=
miotne lub te na Jmiesùowy; niestaiàsiæ
przezto biernemi, leç tylko nabieraià ob=
szernego Wraenia na Umysù tak np: Wy=
raz Milemas esu v esmu274 Chcàã po Polsku
[dostateçnie] º
Þ. galas taisytas.
raðalu.
272
raðalu.
221
273
274
Þ. taisytas.
Tais. ið esmi.
221
2002.08.08, 16:02
222
222
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[66]
275
dostateçnie wyobraêiã trzeba tak tùuma
czyã= przez Godnoúã moich Postæpkow zasùuêyùem na miùoúã powszechnà y onà iestem
zaszczycany275. bo powiedzieã Kochany iestem
wcale Szczupùe y276 ju ominione zdarenie w¸ka=
zuie Co politewsku wyraasiæ prze¸ Sùowa
Miletas esu Sùowem jeýeli dopuúciemy
w Mowie Litewµkiey Sùowo bierne; ùatwo
yWiæcey znaydziemy Szerengow zKtórych
Caùkowite Formy utworyã moêna= leç
gdy prze¸ ten zapend mógùbym litewµkiemu277 nadaç
Preferencyà nad Jæzykiem Polskim, wKtó=
rym podobnie mona ¸formami Sùów
ro¸postrêeniãsiæ= Ograniçamsiæ wNiniey
szem poçàtkowym Dziele Naypotrzebniey
szemi tylko Prawidùami zostawuiàã dal=
sze zjasniania naten Czas, Kiedy wartoúã
Mowy Litewµkiey, y wzglàd na nià tego zapo=
trzebuià
N: 8= Mowa Litewska zachowuie Politykæ, y
piæknà ma Obfitoúã wStoµsowaniu Wyra
[zow=] º
Panaði mintis jau buvo
raðyta anksèiau (p. 32),
taèiau iðbraukta.
276
277
Tais. ið i.
Þ. litewµkiemu átrp. tarp
eiluèiø.
223
223
2002.08.08, 16:02
224
224
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[67]
Wyra¸ow do Godnoúci Przedmiotow= tak
np: po Polsku mowiemy równie do Czùowie=
ka iak ydo Bydlæcia Je, Jadù, Jeúã eti: po Li=
tewµku na Bydlæcia mowisiæ ied jedy, jesty
a na Czùowieka Waùga walge278, walgity eti:
N 9°. Iæzyk Litewµki zalecasiæ gromkoúcià y zno=
wu delikatnoúcià Subtelnà wStosunkach wùaúciwych, tak dalece: ýe jeden wyra¸ czasem by=
wa zdolnym, umysù rozweseliã zastras¸yã,
przeraêiã, podnieúã, zastanowiã, i uspokoyã
tak np: powiedzieã wierszami be¸ naymniey=
szego wypracowania; y wtych jakaú Moã=
dasiæ uczuã jaka279 np: w6cic nastæpnych wier=
szach Religijnnych280 uwaasiæ
Kad Perkunu grewsmay, Szyrdes281 mariu draskis
Kada drebies Kaùnay, Kietas owùas praskis.
tarp Dàgaws yr Pekùos, tyrps grieku Pyktibie
paskædis282 Gries¸nikas Sunkioij Kartibie
Teysingas yr Meyùus linksma panes¸ weyda
dràsey aùga segdams tyn283 kur Szwætus284 leyda
równie teý Prozà bùaga nawet Powiestka wska=
zuie Moã wyra¸om Ùacinskim podobnà; tak np:
[Kada=] º
Tais. ið walgi.
Tais. ið taka.
280
Sic!
278
281
279
282
Tais. ið Szyrdis.
 tais.
225
283
284
Tais. ið ten.
Tais. ið szwætus.
225
2002.08.08, 16:02
226
226
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[68]
285
Kada buwa diena dargana tów285 Kartu Wanagas Wyszta drasky tj: Kiedy byù Dzien
Sùotny, wtenczas Iastrzàb Kuræ szarpaù
Not: 10. Na Sùowa Nieosobiste /:iako iu wyýey oka¸aùem:/
opRóç Jmieúùowiu Sobie wùaúciwego Iæzyk=
Litewski Formy niema, ale zKadego Sùowa
Osobistego formuiàã Osobæ trzecià, lub te
zmieniaiàã na Przysùowek be¸ oka¸ania
trzeciey osoby Jmienia do Którego Sùowo
stoµsuiesiæ: a przynaymniey nieposwiad=
czaiàã Zaimkiem gdy siæ wymawia; nazy=
wasiæ Sùowem Nieosobistem tak np: tropios=
zdarêyùosiæ Jùgo ùawkty, tæskno286 czekaã Szaùt
zimno Szyùt Ciepùo Kars¸t goràco lin leje=
des¸ç Sning Snieêy reges man zdajesiæmi
gana dosyã etrü etrü. leç ite mogàsiæ
odmieniaã wOkoliçnoúciach Sobie wùas=
ãiwych prze¸ Osoby; jeýeli niesà przysùów=
nie w¸iæte, tak np: Szaùu, Szali, Szaù etrü
N 11. O Przysùówkach Przysùowkiem nazywa=
siæ wyra¸ Którysiæ pospolicie kùadzie przy
Sùowie pomagaiàã mu wyraziã Okoliçnoúãi
[aniekiedy yPrzy Jmie=] º
prir. vëliau.
286
Þ. taisytas.
227
227
2002.08.08, 16:02
228
228
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[69]
287
a niekiedy yprzy Jmieniu iak siæ z Przykùa=
dow poinformuiemy np: Co do Sùów
1. Okoliçnoúã Przymiotu lub Sposobu puykey
yr protingay, Saka Iszmintingay riedos. roz=
tropnie rzàdzisiæ etrü
2° Okoliçnoúã mieysca np: kur, ys¸ kur, wysur, niekur
dokàd, zkàd, wszædze, nigdzie eti:
3. Okoliçnoúã Jloúci np: tris kartus, wysados etrü
4. Okoliçnoúã Pytania np: ar giwas, dieùko nu=
ludys, u kow kæt tj: czy êyw, dlaçego Smætny
zaCo cierpi eti
5. Okoliçnoúã twierd¸enia np: teyp aneyp:
àtreyp, kyteyp. tj: tak, owak, inaçey etrü
6. Okoliçnoúã Czasu np: Wysados, Pernay, nie=
kados, dabarciow, tj: zawsze, wPrzes¸ùym roku,
nigdy, tera¸ etr:
7 Okoliçnoúã przeçenia np: ne, niekados, nege
ray tj: nie, nigdy, niedobrze etrü takowe Przy=
sùówki287 choãia nieodmieniaiàsiæ288; sùuýà iednak
czasem Jmieniowi np: ùabay greytas kayp:
Baùandis tj: bard¸o skory iak Goùàb etrü
[o wykrzyknikach] º
raðalu.
288
Prad. raðyti nied, bet
iðtaisyta.
229
229
2002.08.08, 16:02
230
230
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[70] No 12. O Wykrzyknikach
Wykrzyknik nazywazywasiæ289 od gùosniey=
szego wymawiania y oznaça Skutek Afek=
tu jako to: Zadziwienia, gniewu, ¡alu,
Smutku, Radoúci yStrachu ora¸ nagùego
Pytania np: Co to jest Kas tay ira puyd¸=
won Szelençe eyk szelen pasiuteli etrü
Nota 13. O Spoynikach Spoynik oúma=
czæúã mowy tak na¸wany ýe Spaia ro=
ne Sùowa yWyrazy np: su Diewu yr=
wysays Szwætayses, zBogiem yWszyst=
kiemi Swiætemi Sawi yr Sawa artyma
milety reyk tj: Siebie y Swego Bli¸niego
kochaã trzeba ne su tawi nebe tawes gi=
wenty galu, iey nepariedisiu Ùaymys mu=
na tj: ani ztobà, anite be¸ Ciebie ýyã mo=
gæ, jeúli nieprawiæ Losu mojego
Nota 14. O Konstrukcij Konµtrukcya Li=
tewska we wszystkim podobnà iest do Pol=
skiey yÙacinskiey, niebædziemy zatem tusiæ
ro¸wodziã obszernie poSzczeguùach Iey, ile
gdy zbyteçne zgùæbiania mniey Staùych
prawideù atem Samem yMniey uêyteç
[nych] º
289
Sic! Turbût norëta
paraðyti *nazywasiæ.
231
231
2002.08.08, 16:02
232
232
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[71]
290
uêyteçnych iakiemi grahatyki Kadego
Iæzyka mogà bydz napeùnione staiàsiæ
tylko dla Poçàtkowych Uçniow przeszkodà
do Objasnianiasiæ wReguùach Jstotnieyszych
y Uýyteçnieyszych poniewa uczàcy siæ Jæ=
zyka Którego ies¸çe prawideù nie¸na ro=
zumiejàã ýe wszelkie jakie sà wGrammatyce
pomies¸çone Reguùy mogà bydz rownie uýyteçnemi ypotrzebnemi, usiùuie290 be¸ wyiàtku one poionã yUmieã atak obciàýa
Czas y Pamiæã Drobnostkami których prze¸
Same poznawanie Prawideù potrzebnieyszych
wyuczycsiæ mona gdy wKadym Jæzyku
Skoro kto zaczyna poznawaã zasady Jego
Sama Natura wskazuie Jstotnieys¸e Pra=
widùa Jego ¸Których drobnieysze Same siæ
nastræçaià Otych tedy jako przyczynach
pronych Kos¸tow, trudach drogiego Czasu,
ytùumicielkach Umysùu zmilçaiàã y=
nadal one odkùadaiàã /:iesli tego bædzie potrze
ba:/ pokrótce uwagi nastæpuiàce tu przed
[stawiam=] º
Prad. raðyti uýy, bet
iðtaisyta.
233
233
2002.08.08, 16:02
234
234
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[72] Not. 15 O
Szyku czyli Porzàdku Mowy
Ktora Czæúã mowy ma pierwszeñstwo wSkùad=
ni Litewskiey? ýadney Konieçney nato Reguùy
nie¸nayd¸iemy, gdyý gatunek wyobrani291 ro=
niesiæ przemienia stoµsuiàãsiæ do Okoliçnoúci
od Których mowa pochodzi y do Których trafia
t: np: atsygræêk nug Paleystuwys eyk pas Szùowe
idant tykray tawi milety galetum ¡mones
tj: odwrócsiæ od Rozpusty a nabyway Sùawy
aêeby Szczerýe mogli Ciæ Kochaã Ludzi
Czy ten upominek od wyrazu odwróãsiæ zaczy=
naã? czy te od Jmienia, lub te od Przijmka czy=
Przysùówka?292 y iak chcàã przekùadaã; zawsze wy=
obraêenie bædzie dostateçne ydobrze br¸miàce
atem lepiey wydawaãsiæ bædzie, im Sciúley
mowiàcy zastoµsuiesiæ do Mieysca, wartoúci
Przedmiotu oktorym mowa, ywùasnego Poùo=
ýenia gdyê Mowcy niã tak nieszpeci, iak=
przybrany niedorzeçnie lub Stracony ton
Zaimki lub te Partykuùy neguiàce; ra¸ uêywa=
iàsiæ przy Pytaniu oto, drugi ra¸ przy zaprze=
czaniu tnp: pr¸eçàã Negalu asz niemogæ Ia
[Pytaiàc=] º
291
Panaðu, kad èia norëta
paraðyti ne wyobrani, o
*wyobraenia.
292
Klaustukas priraðytas
vëliau, juodesniu
raðalu.
235
235
2002.08.08, 16:02
236
236
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[73]
Pytaiàã ar Negalu as¸ ar as¸ Negalu, asz ar:
negalu Zaprzeçaiàã czy pytaiàã Negacya ne=
zawsze idzie przed Kadà Czæúcià mowy, aPar=
tykuùa ar zawsze przed negacyà eti:
Not. 16. O
Konstrukcij Jmion
1 Jmie rzeczowne zgadzasiæ zPrzymiotnym we=
trzech rzeczach, w Rodzaju, wLiczbie y Przy=
padku t: np: Graêus Protas yr Gaùwa ùabay
is¸mintinga dobry Rozum y Gùowa bar=
dzo roztropna eti
2. Wielce zdobi mowæ litewskà kiedy siæ przy=
zwoycie Przymiotniki lub Rzeçowniki bio=
rà pierwszeñstwa poùoenia swoiego tnp:
Przymiotniki kùadnà przed Rzeçownikami.
1. Jeúli znaçà Pochwaùæ lub Naganæ np: Pyk=
tas ¡mogus, zùy Czùowiek grakszti Pana, Sliçna
Panna Swiesi Gædra Iaúna Zorêa eti:
2. Przymiotniki Liçbowe takoý idà przed Rze=
czownikami np: Pyrmas Kartas, pierwszy
raz Dwileka Apasztoùu Dwanaúcie Apostoùow eti:
3. Przymiotniki wskazuiàce, pytaiàce y ùàçàce
idà przed Rzeçownikami np: muna Tiewys¸ke
[moja oyczyzna] º
237
237
2002.08.08, 16:02
238
238
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[74]
Moja Oyczyzna tas dayktas às ¡mogus
ta rzeç tamten Czùowiek eti: Katras Arklis
Kuri293 Karieta, Który Kon iaka Kareta eti
Koýna diena wysas mynutas v waùondas
Kady dzien wszystkie minuty etr
Przymiotniki idà po Rzeçownikach
1° Jeúli znaçà Kolory y Naturalne Przymioty
np: Dales dyde Czæúã wielka, Piragas baùtas
gelêis kietas Pirog biaùy êela¸o twarde eti.
2. Przymiotniki Nacyonalne np: Kaùba letuwys¸=
ka ¡emaytis tomsus tj. Mowa litewska
Zmudzin Ciemny etr:
3. Jmiesùowy w¸iæte za Przymiotniki
idà przed Rzeçownikami294 np: biegus arklis, bie=
gùy Kon ¡ydàs Amzius Kwitnàcy wiek etr:
Przymiotniki idàce ra¸ przed, drugi po Rze=
czownikach sà nastæpuiàce np:
1. Diwnas Dayktas Stebuklingas Jszpowlis
dziwna rzeç, Cudowny wypadek przeciwnie
gùos piækny, baùsas, graêus, eti: Gaydis295
2. Opuszczaiàsiæ Przymiotniki kiedy siæ mo=
wi o Sposobach np: Letuwis¸kay lækis¸kay
[po litewµku=] º
293
294
Tais. ið Kury.
Galbût taisyta ið po
Rzeçownikach (?)
295
Þ. Gaydis prir., gal net
ne autoriaus ranka.
239
239
2002.08.08, 16:02
240
240
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[75]
po Litewsku po Polsku Sunkey dyrbty
Skaney walgity Ciæêko pracowaã Smaçno ieúã eti:
O Przymiotnikach Przyimkowych Litewµkich
1. Na Pytanie iak prædko, i iak daleko kayp wey=
key yr kayp tolæ; Kùadniesiæ Przyimek uý. np:
u Metus ateyúma i Prota za rok przijdzie=
my296 do rozumu= wa¸iowsem u miliu Desim=
te, poiedziemy za mil dziesiæã etrü aten rzà=
dzi Przypadkiem 4teh do Drugiego
2. Na Pytanie zKàd; odpowiadasiæ po litewµku
prze¸ Drugi Przypadek np: ys¸ Warszuwas,
ys¸ Pariews, ys¸ læku, ys¸ Kursza tj: ¸war=
szawy, z Paryêa, ¸Polskiey, ¸Kurlandij eti:
3. Na Pytanie dokàd mowi siæ po litewµku
prze¸ Przypadek 7my z Przyimkiem i. np:
i Wælniu i Prusus tj: do Wilna do Prus eti:
4. Na Pytanie gdzie Mówisiæ po litewsku be¸
Przyimka np: Krokuwo prasydeda owùas
w Krakowie zaczynaià okazywaãsiæ Skaùy=
Rime Baznicia Szwæta, wRzymie Koúcioù S:
tu Ieneralnie wiedzieã naleýy; ýe wMowie
Litewµkiey Niemajà Jmion Kraje yPro
[wincye=] º
296
Sic!
241
241
2002.08.08, 16:02
242
242
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[76]
297
298
yProwincye, ale tytuùuiàsiæ od Narodu,
jako Jego Wùaúnoúã y mówiàsiæ na Przypa=
dek Drugi tak np: læku Karaliste Pru=
su Poniste eti: Polskie Królestwo Pruskie Pañ=
µtwo eti Woiewód¸twa Powiaty Parafie297 eti:
naýywaiàsiæ od swoich gùównych miast, tako
na Przypadek Drugi Okolice zaú i wsie
maià Swoie wùaúciwe Na¸wiska od Poprzed=
niczych Zaùoýycieli lub teý ¸Jnnego zrzódùa ei:
5° Na Pytanie uKogo, do Kogo, przykim? mowi=
siæ tako na Przypadek Drugi np: pas Wies¸=
paty buwaw u Pana byùem pas Karalaws=
Szawkew, do Króla woùaùem pri Broly aw=
gaw, przy Bracie rosùem eti:
6. Na Pytanie Któræde mowisiæ po litewµku
na Przypadek Czwarty ¸Propozycyà298 par=
np: par Miesta Wælnews waýewaw prze¸
Miasto Wileñµkie299 jechaùem300 eti:
7. Na Pytanie Kiedy; niema wMowie litewµkiey
Przyimka, ale zawsze mówisiæ przysùównie=
t np: Pernay Wieùay eti: w roku przeszùem, póno
[8: Na Pytanie iak dùugo]
Tais. ið Parafia.
Prad. raðyti ¸Propozyci,
bet iðtaisyta (?).
299
300
Þ. taisytas.
Prad. raðyti jed, bet
iðtaisyta.
243
243
2002.08.08, 16:02
244
244
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[77] 8: Na Pytanie jak dùugo? mona mówiã ¸Przy
imkiem301 par, y mona mówiã be¸ przyim=
ka na Przypadek Czwarty np: par metus=
tarnawaw vel Metus tarnawaw prze¸
rok sùuêyùem eti
9: Przymiotniki Stopniuiàce mowiàsiæ czyli
odpowiadaiàsiæ302 na Przypadki303 Drugi y304 Czwar=
ty zPrzyimkiem uê np: Màdresnis uý
Salamona, geresnis u¸ wysus. tj: mætr¸szy
od Salomona lepszy od wszystkich eti:
O Konstrukcij Sùów ùitewµkich305
Sùowa Litewskie zgadzaiàsiæ co do Konstrukcij
we wszystkim z Prawidùami Polskiemi,
przeto yRzàdzàcych Przypadkami Szçegulne=
mi Niekùadniesiæ306 a Co siæ tycze wùaúciwych
Prawideù iu siæ namieniùo piszàã o Formach:
Czasowania
Na Przyimki czyli Propozycye niema mowa
litewµka Jnnych Prawideù, opróç tych; Które wCzæúci drugiey ninieyszey Grammatyki
zjaúniùysiæ; i nierzàdzà Przypadkami; tylo
podobnie Polskiey mowie uêywaiàsiæ
[oPrzysùówkach] º
301
Buvo perkelta
¸Przyi-mkiem, bet
iðtaisyta á ¸Przy-imkiem.
Átrp. siæ.
Tais. ið Przypadek (?)
304
Tais. ið i (?)
302
305
303
306
245
Sic!
Tais. ið Niekùadziesiæ.
245
2002.08.08, 16:02
246
246
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[78] O Przysùówkach juý siæ napisaùo wCzæ=
úciach Drugiey307 ytrzeciey ninieys¸ego Dzieùka
O Spoynikach
Spoyniki uýywajàsiæ do ùàczenia lub ro¸=
ùàczenia Sensu zSensem. ate sà nastæpne308
1. ùàczàce jako to yr, i teyp, tak tay ira, to jest
par dawg, nadto Kayp, iak, teyp tak etrü
2. ro¸ùàçaiàce np: arba, albo arteyp? neteyp czy=
tak? nietak eti:
3. Przyczynæ daiàce np. dielto, àtto309, beto dydews
dlatego, nato be¸ tego bardziey etrü
4. Warunkowe np: ieygi, Kad, Jdant, Jogey tj:
iesli, gdy, gdyby aby etra
5. Przysùówne np: dieùko, dieùto, negu, pyrmu,
paskow, norint, pakoù, teguù, eti: t: jest:
dlaçego, dlatego, chyba, pierwiey, potem, chcàc310,
poki, niechay etrü
Wykrzykniki sùuà do wzruszenia311 Affe=
ktu sprawuiàcego wraêenie na Umysle
oczem ju napisano wCzæsciach poprzednich etr
[Zbior Wyra¸ow v Wokabuùü=] º
Þ. Drugiey átrp. tarp
eiluèiø.
308
Þ. ate sà nastæpne
taisyti.
307
Buvo paraðyta atskirai
àt, to, bet sujungta.
310
Galbût èia norëta
paraðyti *chociaý nors,
309
247
bet iðversta ne ta
þodþio norint reikðmë.
311
 taisyta.
247
2002.08.08, 16:02
248
248
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
Zbiór Krótki niektórych wyra
zow Litewskich313
[87]312
Abdaras Odzieýa314
Abdenktuwas Nakrycie
Abrusas ræcznik
Adata Jgùa315
Adina godzina
Aùasas haùas
Agowna Mak
Aùus piwo
Ake Oko
Aùga Jurgelt.
Arieùka wodka
Abýlerbes316 obmierzùy317
Awse ucho
Artymas Blini
As¸ara Ùza
Aszaka Oúcia318
Absyeymas obeyúciesiæ319
Atowdogis Jarka
Apwaùkaùas320 nawleçka
312
313
Psl. 7986 yra tuðti.
Ðis þemaitiðkø þodþiø
sàraðas jau buvo
skelbtas: Jonas Kruopas,
Rankraðtinis XIX a.
pradþios lietuviølenkø
kalbø þodynëlis,
Auksas Zùoto
Aulis Ull
Auszra Zorêa
Autas onuça
Atylsis odpoczynek
Auks¸tas wysoki
Apiakis oslepùy
Adaritas otwarty
Alksnis Olcha
Atkalne dolina
Apent na¸ad
Aplinkow okoùo
Aplikas Kruçek do awtki
Atleydymas odpus¸czenie
Apgawymas oszukanie
Atgawymas odchwycenie
Aytwaras latawiec
Àtakis Brew
Àks¸tas Ciasny, º
A ser., 1959, 225232.
Toliau Kruopo
publikacija (ir pavardë)
trumpinama Kr.
314
Kr Odzieêa.
315
Kr Igùa.
316
Kr Abêlerbes.
249
Kr abmierty.
Þ. galas taisytas.
Kr Oúciak.
319
Kr obeyúãie siæ.
320
Prad. raðyti Apwar, bet
iðtaisyta.
317
318
249
2002.08.08, 16:02
250
250
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[88] Badas gùod
Baùa Przepaúã
Baùandis Goùàb
baùtas biaùy
baùsas gùos
Bajoras, Szlachciã
Baydikle Straszydùo
batas Bót
barzda Broda
Budas Natura
Bliudas Misa
Bùusa Pchùa
Berýas325 Brzoza
Burna Gæba
bieras gniady
beru Sypiæ
bjawrus326 brzydki
Buùàda327 Lebioda
Batwynis Burak
Byte Pszczoùa
Blezdinga Iaskuùka329
Prad. raðyti Bet, bet
iðtaisyta.
322
<r> taisyta.
323
paraðyti *Czosnek.
321
Bàba Pæpek
Baysibe Brzydkoúã
Bertuwie321 wieyka
Beprotis waryat322
bægu konczæ
Boba Baba
Cirulis Skowronek
Czydas Drwina
Cziedyiu Lubiæ
Cipu piszczæ
Czesnakas Czostek323
Dabar tera324
daboju pilnuiæ
Dawba Dóù
Dalgis Kosa
Darbas robota
Dale Czæúã
Dayktas rzeç
Drobule Przescieùadro328
Dàbe Jama
Dona chleb
[Deùna] º
Kr teraz.
Kr Berêas.
326
Kr bjaurus.
327
Sic! taisyta.
Kr Baùàda.
324
325
251
paraðyti *Przescieradùo.
329
Kr Jaskuùka.
328
251
2002.08.08, 16:02
252
252
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[89] Delna Dùon
Digulis Kolka
Dayledis Rzemieslnik330
Deszyna prawa
Dukte Córka
Dulke331 Pyù
Darga Sùato333
Deszra Kæùbasa
Dyrwa Niwa
Darêas335 ogrod
Dwyliçnas mieniàcy
Diwas dziw
Diewas Bóg
Dwilekis poùtorak
Dydiste wielkoúã
daraw336 czyniæ
dyrbu robiæ
dasylytieju dotykamsiæ
dayraws oglàdamsiæ
Dusze Dusza
Diena Dzien
Drygàtas ogier
Dawg wiele
darodaw dokazuiæ
Dastoju dostæpuiæ
Degu palæ v palæsiæ
Dengu Kryiæ
dawg wiele332
derows godzæ334 siæ
Dwolikis Szesnastka
Debesis obùok
Dàtis Zàb
Eyùa Rzàd
eynu idæ
Erszketis Ciern.
Erzyùas Wnætr¸niak
Eszeris Okun
Eêeras337 Je¸ioro
Eêis Jeê
Ekietes Brony
Eêe miedza338
Erke Kleszç
Elnis Ielen
[Esibe] º
Átrp. <l>.
<k> taisyta.
332
Prieð penkis þodþius
Dawg jau buvo nurodyta.
330
331
paraðyti *Sùota. Kr Sùoto.
334
Kr godze.
335
Kr Darzas.
333
253
Kr darau.
Kr Ezeras.
338
Kr miecza.
336
337
253
2002.08.08, 16:02
254
254
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[90] Esibe iestestwo
Eyra339 szeræg
Egle Jodùa
Gaùwa Gùowa
Galibe Moã
Garas para
Garbe Chwaùa
Gaysras Poêar
Giedra Zorêa
Gates Gatki
Grabas truna341
Grieblis Grabel
Geùtonas Êoùty342
Greytas prætki
Giditas leçony
Griekas Grzech
Giùus Gùæboki
Gribas Grzyb
Gidaw344 leczæ
Gerkle Gardùo345
Girtoklis Piak
paraðyti *Eyùa.
340
Sic! Kr Soyka.
339
Gràztas Swider
Gràêe Suyka340
Gyre Puszcza
Gaùune Gaùæê
Guzykas Guzyk
Gàdras Bocian
Gumbas Guz
Gawrowtas Kàsmaty
Graêus Sliçny
Geras dobry
Gelêis ¡elazo
Ginkùas Broñ
Gudrus Dowcipny
Gaùas Konieã
Gardus hardy
Gàsmas lækliwoúã
Gaydis Kogut
Gaygaùas Kaçor343
Gadynu psuiæ
Gædu spiewam
Giedows wstydzæsiæ
[Geydu] º
Kr trema.
Kr Êóùty.
343
Kr Koczor.
341
344
342
345
255
Kr Gidau.
Kr Gordùo.
255
2002.08.08, 16:02
256
256
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[91] Geydu usiùuiæ
Gawras kàsmek
Giwolis Bydle
Gudynows v348 przywykam349 wyknæ
Gudynis trybula
Guùu leýæ350
Gerwe Zuraw
Gudas Rusin.
Kada Kiedy
Kadagis Jadùowieã
Kaùnas Gura
Kale Suka
Kalinis wiæzienie
Kaylyney Koêuch
Kakùas Szya
Kartus Gors¸ki
Keùmas Pien
Kirwis Siekiera
Kayrus lewy
Katyùas Kocioù
Kaùba mowa
Kr Inszy.
Kr Dùut.
348
Kr praleista v.
349
Þ-iai v przywykam átrp.
tarp eiluèiø.
Kr leêæ.
Kr obiecniæ.
352
Kr Kilis.
Karpa Brodawka
Kytas Jnszy346
Kaùtas Dùot347
Karwe Krowa
Kauùas Koúã
Kanapis Konop
Kàkles Gæµli
Ketu obiecuiæ351
Klawas Klon
Kiliú352 Klin
Kurtas gùuchy
Kirminas Robak
Kurstaw w¸niecam353
Kninga Ksiàêka354
Kaupas Kupa
Krase Krzesùo
Kepure Czapka
Kartuwes Szubienica
Keture Cztere
Kuysis Komar
Kelnes Spodni
[Krawjas=] º
346
350
353
347
351
354
257
Kr rozniecam.
Kr Ksiæêka.
257
2002.08.08, 16:02
258
258
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[92] Krawjas Krew
Krewas Krzywy
Kaspynas wstàêka
Kætas twardy
Kymynas356 mech
Koje Noga
Kamulis Kùæbek
Jawtis wóù358
Jura morýe360
Jawnykis mùodzian
Juwkas361 Smiech
Jawkas Swóyski
Jemu362 bioræ
Jszminte Rostropnoúã
Jrkùas Czoùno
Jowdwarnis Kruk
Jowdas. Czarny
Jowsta Pas
Jùgas dùugi
Jawnas Mùody
Lyptas Kùatka
Læpu Kae
Prad. raðyti liæ, bet
iðtaisyta.
356
Tais. ið Kiminas (?). Kr
Kyminas.
357
Kr leêuwis.
355
Liepa355 Lipa
Lyzdas gnia¸do
linksmas wesoù
lynas len
læpsna Pùomien
leýuwis357 Jæzyk
Ledas Lod
Lowsnas359 wolny
leydu pus¸czam
litus Des¸ç
Lyga choroba
Lyktorius Lichtar
læta Deska
Lawas Lew
lægwas letki
Ùape Lis
Ùaywas okræt
Ùayme Los
Ùawkas Pole
Ùaýda363 Laska
Ùowa Lóko
[Ùopyszis] º
Kr Woù.
Sic!
360
Visas ðis straipsnis átrp.
Kr Morze.
361
Kr Jowkas.
358
362
359
363
259
Kr Jamu.
Kr Ùazda.
259
2002.08.08, 16:02
260
260
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[93] Ùopyszis Koùyska
Ùàka Sianoêæã
Ùàgas Okno
Ùawas364 Ùom
Motina Matka
Molis glina
Merga Dziewka
Muras Mur
Mieszùas Gnoy
Miksztas366 miæki.
Mietra Miæta.
Maùda modlitwa
Meyle miùoúã
Mysle v Duma367 Mysl
Maras mor
Meszka Niedzwied¸368
Miestas Miasto
Medis Drzewo
Moksùas Nauka
Mietas Kóù
Màdrus Màdry
Mæýis370 Jæçmien
Mægas Sen
Mæga Zasiek
Mulkis gùupieã
Nagas Pa¸nogieã v365 Pazur
Nebagas Nieborak
Nagyne Chodak
Naras Nurek
Noras chæã
Nayka Bizun
Naris Sustawa
Niekdaris Proniak
Nuludymas Smutek
Nas¸lis Wdowieã
Niekados Nigdy
Negeydu nieêàdam
Nugara grzbiet
Oras Paiàk
Owowùas Dàb
Owga Iagoda369
[Pagalis=] º
Kr Ùawêas.
Átrp. v.
366
Sic!
364
365
Þ-iai v Duma átrp. tarp
eiluèiø.
368
Kr Niedzwiecz.
367
261
369
370
Kr Jagoda.
Kr Mæêis.
261
2002.08.08, 16:02
262
262
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[94] Pagalis Polano
Pataùas Poúciel371
Peylis No372
Pelke Bùoto
Pele mys¸
Pelenas Popioù
Pawks¸tis Ptak
Pùawkas Wùos
Pùauku pùynæ
Plisie Szczelina
Pieda Stopa
Pyrs¸tas Paleã
Pyùwas Brzuch
Pyktas Zùy
Perkunas Piorun
Powkas Puch
Podus¸ka Padus¸ka
Pùuksna376 Pioro
Ples¸ka378 flas¸a
Purwas Bùoto
Pakaùa tyù grzbiet
Kr Posciel.
Kr Noê.
373
Kr Praêuwymas.
Petis Pleã
puykus piækny
Prudas Staw
Popierius Papier
Papelwe podbrzusie
Pakalne Padoù
Pyperas Piepr¸
Pagalbe ratunek pomoã
Praýuwymas373 potæpienie
Pabàga374 Konçenie
Paszalis brzeg
Pasyiemu podeymujæsiæ
Pasaùowne chytrzeã375
Piedas Snop.
Pyrs¸tene Rækawica
Parszas Wiepr¸
Pyningas Pieniàd¸
Puwdas377 Garnek
Protas Rozum
Plykas goùy
Pùatus Szeroki
[Ragas] º
Kr Pabæga.
Kr chytrzec.
376
Kr Pùunksna.
371
374
377
372
375
378
263
Kr Powdas.
Kr Pleczka.
263
2002.08.08, 16:02
264
264
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[95] Ragas Rog
Raktas Kluç
Rawdas Cisawy380
Rawnu rwiæ
Ragana Wied¸ma
Rages Sani
Ratay Woz Prosty
Rope Rzepa
Reykaùas potrzeba
Rawdonas Czerwony
Rupesnis Frasunek
Ràdu znayduiæ
Rietis Przetak
Retas rzadki
Rayszas chromy
Rinu Ùknæ
Rukszùa Marçka
Rawda Pùaã
Riedas Rzàd383
Rasztas Pismo
Ruksztas Kwasny
Kr Sùadki.
Kr lisawy.
381
Kr Aùow.
382
Prad. raðyti Sli (?), bet
iðtaisyta. Kr Slánkstis.
379
380
Saùdus Sùodki379
Saùa Wyspa
Sawle Sùonce
Siekùa Nasienie
Sietynis Brzukiew
Siuùas Nitka
Siule Szew
Sznuras Powro¸
Szwynas Oùow381
Swaras funt
Sydabras Srebro
Sewras wàzki
Slænkstis382 Prog
Slinkis Leniwieã
Suris Syr
Szaltenis Krynica
Sparnas Skrzydùo
Szarka Sroka
Snapas Dziob384.
Sraygis Slimak
Seyle Slina
[Skile385] º
Kr visas ðis straipsnis
praleistas.
384
Kr Dziab.
383
265
385
Prad. raðyti Skl, bet
iðtaisyta.
265
2002.08.08, 16:02
266
266
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[96] Skile Dziura386
Stykùas Szkùo
Siedu Siedzæ
Skoterte Obrus
Sektas Kuty
Skoùa Dùug393
Sielena otræba
Sergu choruiæ
Sweykata Zdrowie396
Sargas Stró
Swyrnas397 v398 Klete Spichr¸
Sesow Siostra
Strieùba fuzya
Srienas399 Biodra400
Szonas ¡ebro
Slepµna Sùabina
Syùpnas næd¸ny
Szerdeçnikas401 Szworen
Szyrwas Siwy
Szyrmunelis Ùasiçka
Staùas Stóù
Tais. ið Drzura?
Kr Sermæga.
388
Ðio þ. Kr neáskaitë.
389
Sic!
390
Ðio þ. Kr neáskaitë.
391
Kr Ciæêki.
Sermiega Siermiæga387
Senas Stary388
Spràsnis389 Safonia390 [?]
Smagus Ciæýki391
Szaltis chùod mro392
Speygas mro¸394 wielki
Sziks¸tas Skàpy
Szæùtas395 Ciepùy
Swiesibe Jasnoúã
Spindulis Promien
Smurgis Smarkocina
Sotynas Syty
Sleptas tajony
Skistas Rzadki wMasie
Szweùnas Szprytny
Szaka Sæk
Szulene Studnia
Stripas Kij
Skrowstas Skron
Straypsnis Przasùo
Smylte Piasek
[Skawdulis=] º
Kr mróz.
Prad. raðyti Dr, bet
iðtaisyta.
394
Kr mróz.
395
Kr Szeùtas.
396
<d> taisyta.
386
392
387
393
267
Þ-iai Swyrnas v átrp.
tarp eiluèiø.
398
Kr praleista v.
399
Kr Srienos.
400
Kr Biodro.
401
Pirmoji <z> átrp.
397
267
2002.08.08, 16:02
268
268
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[97] Skawdulis wr¸od
Sweykata402 Zdrowie
Sawsus403 Suchy
Szùapas mokry
Tarpas Srzodek
Turgus Targ
Tykribe Szçeroúã
Trinka Kùoda
Troszkimas Pragnienie
Tiewas Oycieã405
Trawku Ciàgnæ
Teysibe Sprawiedliwoúã
Takas Scies¸ka
Tawrie407 Kubek
Tiley po Cicho
Turtas majàtek
Tiewys¸ke oyczyzna
Tireles Stepy
Tetute Ciotka
Tytnagas Skaùka
Twora Pùot
Prieð 34 þodþius
Sweykata jau buvo
nurodyta.
403
Kr Sawsas.
404
Kr Izba.
402
Kr
Kr
407
Kr
408
Kr
409
Kr
405
406
269
trumpas Krótki
Tæwas Ciæki
Tikus Ùagodny
Twyrtas Mocny
Tujaws Zara¸
Troba Jdzba404
Tyrs¸tas gæsty
Tomsus Ciemny
Taùpus lokalny
Tinkùas Sieã406
Tonkus Czæsty
Tarpy miædzy
Tarity rzeknonã
Ubagas ubogi
Uliçe408 ulica
Ugne ogien
Urwas Lach409
Usakims410 zapowied¸411
Uýdenktuwas412 Tarcza
[Uksusas=] º
Oyciec.
Sici.
Taurie.
Ulicza.
Loch.
Prad. raðyti Usake, bet
iðtaisyta.
411
Kr zapowiecz.
412
Kr Uêdenktuwas.
410
269
2002.08.08, 16:02
270
270
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[98] Uksusas Ocet
Uýgawiene413 Zapusty
Uýdarbe414 Zarobek
Uêgymymas narod¸enie
Uwidieymas416 Zay¸droúã
Unguris Wægor
Wardas Jmie417
Walgis iedzenie
Woras Powietrze418
Wobuùas Jabùko
Wobele Jabùon
Wiras Mà419
Wandenis woda
Wienas ieden
Wydus Strzodek421
Weydas obliça422
Widis Zrzenica
Welnias Dyabeù
Wyùna weùna
Kr Uêgawiene.
Kr Uêdarbe.
415
<¡> taisyta.
416
Kr Uêwidieymas.
Wyne Cwiek
Waris mied¸
¡aùwaris415 Mosiàd¸
Werszis Ciele
Wanagas Jastr¸àb
Wyszta Kura
Wasara Lato
Wiejas wiatr
Wys wszystko
Wyrbaùas Pràtek
Wargas Nædza
Waysius owoã
Waytoju wdycham420
Waùàda chwila
Was¸kas wosk
Wistikle Pielucha
Woszka Koza
Woêys Kozioù
Warpas Dzwon
[Warpa=] º
Kr Imie.
Pirmoji <e> taisyta.
419
Kr Màê.
420
Kr wzdycham.
413
417
421
414
418
422
271
Kr Srzodek.
Sic!
271
2002.08.08, 16:02
272
272
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[99] Warpa Kùos
Wæùkas423 wilk
Weùkas wleçesiæ
Warna Wrona
Wokitis Niemiec
Wieù znowu
Wieùay póno425
Wieêis Rak
Wiêyna Lapcia427
Werksmas Pùaç
Zedlus Zedel
Ziegorius Zegar
Zeùkorius Zwierciadùo
Zokne kukieùka429
Zomkus Zamek
Zuyki430 Zajàã
Zurnity nuciã
Kr Wyùkas.
Kr Bùiskowica.
425
Kr pózno.
¡agas Brog
¡altis wà
¡ardas Przepùot
¡adas obietnica
¡aùus ¡ielony
¡aybay Bùiskawica424
¡eme ¡iemia426
¡àbis Socha
¡ædas Kwiat
¡idas ¡yd
¡emas niski
¡eybay mroy okrutne eti428
¡ydras Szafirowy
¡enkùas Znak
¡yùas Siwy Czùek
¡mogus Czùowiek
¡wake Swieca
¡eke Ponçocha
¡inksnis Krok
[¡yb=] º
Kr Ziemia.
Kr Ùapcia.
428
Kr praleista eti.
423
426
429
424
427
430
273
Kr kukietka.
*Zuykis.
273
2002.08.08, 16:02
274
274
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 16:02
[100] X° ¡yb Swieci siæ
¡alnierius ¡óùnier431
¡ole Trawa
¡yrkle Noêyca
¡odis Sùowo
¡wina Ùuska
¡wyrblis Wrobel
431
¡uwe Ryba
¡erksztas Siwy Kon
¡ure Kisiel
¡iuriu patrzæ
¡udaw morduiæ
¡indeklis Sysun
Kr Êoùnierê.
275
275
2002.08.08, 16:02
Vertimas
X.D.K.P.S.
Lietuviø kalbos taisyklës
arba
lietuviø kalbos
gramatika
277
Lietuviø kalbos taisyklës arba
lietuviø kalbos gramatika
Vertimas.p65
277
2002.08.08, 13:46
X.D.K.P.S.
L[ietuviø kalbos] g[ramatika]
[virðelis]
[1]
X°
Lietuviø kalbos taisyklës
arba
lietuviø kalbos
gramatika
Ðita gramatika yra padalyta á tris dalis: pirmojoje iðdëstomas mokslas
apie lietuviðkø raidþiø, skiemenø ir þodþiø tarimà, antrojoje – apie
vardaþodþius ir jø ypatybes, treèiojoje – apie veiksmaþodþius ir tinkamà jø raðymà. Kiekvienà ið ðitø daliø sudaro tik reikalingiausios ir
pakankamiausios lietuviø kalbos taisyklës.
Pirmoji dalis
Apie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà
1. Lietuviø kalba turi tas paèias raides, kurias vartoja lenkai,
t. y. º a, à, b, c, d, e, æ, g, i j, k, l, ù, m, n, o, p, r, s, t, u, w, y, z, Ã. O raides
h, ch, f, x átraukia nebent á þodþius, paimtus ið svetimø kalbø,
pavyzdþiui, Christusas, Herodas ir kt., o savame þodyje vietoj ch
visada raðoma k, pvz., Chomàt – Kamætas, Chart – Kurtas ir kt.
Vietoj f raðoma P, pvz., francis¸ek – Prancis¸kas ir kt., vietoj x
raðoma ks, pvz., Felix – Pelixas1 , Acet – Uksusas ir kt.
2. Lietuviø kaip ir lenkø kalbos raidës yra dvejopos, t. y. balsinës
ir priebalsinës. Balsinëmis vadinamos a, e, i, o, u, y, o priebalsëmis – b, c, d, g, k, l, ù, m, n, p, r, s, t, w, z, Ã. Taèiau dvibalsiø lietuviø
kalbai jokiø nereikia, kiekviena kalbëjimo rûðis visai pakankamai gali be jø iðsiversti.
3. Dvi vienodos raidës niekada neraðomos greta, pavyzdþiui, lenkiðkai Panna, Summa, lietuviðkai – Pana, Suma ir kt.
4. Visas lietuviø kalbos raides reikia labai raiðkiai tarti pagal abëcëlës skambesá, neleidþiant [veikti] jokioms þodþiø minkðtumo
ar kietumo jëgoms. º
[2]
1
Sic!
278
Vertimas.p65
278
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:46
[3]
Apie raðto arba ortografijos þenklus
Lietuviø raðtas turi tokius paèius skirtukus, kokius vartoja lenkai,
bûtent ðiuos:
1. Kablelis (, Comma) – maþos skaitymo pauzës þenklas.
2. Brûkðnelis (- Custos) – pertraukto þodþio skiemenø jungimo
þenklas.
3. Kabliataðkis (; media Nota) – didesnës pauzës þenklas.
4. Skliaustai ( ( ) Parenthesis) – þenklas tarimo þemesniu tonu to,
kas áterpta tarp tokiø lazdeliø.
5. Dvitaðkis (: Duo Punkta) – didelës skaitymo pauzës þenklas.
6. Kabutës („) – svetimø þodþiø, áterptø á tekstà, þenklas.
7. Taðkas (. Periodus) – didþiausios skaitymo pauzës þenklas.
8. Nuoroda (1) arba (a), arba (*) ir kt. – þenklas ðone ar apaèioje
pateiktos iðnaðos, á kurià skaitytojas nukreipiamas.
9. Ðauktukas (! Exclamatio) – pajustos nuostabos, baimës, pykèio
ar staigaus klausimo þenklas, pvz., O! ach! ir kt. º
[4] 10. Klaustukas (? Jnterogatio).
Kai skaitytojas pagal ðiuos þenklus valdo savo balsà bei pakankamai supranta kà skaitàs, tada ir klausantiems skaitomasis dalykas
bûna malonus ir aiðkus.
Apie lietuviø kalbos dalis
Lietuviø kaip ir lenkø kalba susideda ið aðtuoniø daliø, bûtent: vardaþodþio, prielinksnio, ávardþio, dalyvio, veiksmaþodþio, prieveiksmio, jaustuko ir brûkðnelio2 .
1. Vardaþodis rodo visus gyvus ir negyvus daiktus, pvz., ‘þmogus’
¡mogus, ‘duona’ Dona, ‘dailus’ graêus, ‘graþus’ Puykus ir kt.
2. Prielinksnis rodo daiktø padëtá, pvz., ‘kame’ kamy, ‘kur’ kur, ‘ið
kur’ yszkur, ‘á kà’ y kow ir kt.
3. Ávardis rodo, kam priklauso daiktavardis ar bûdvardis, pvz.,
‘að, tu, jis, mes, jûs, jie’ asz, tu, Js, mes, Jus, anie, ‘mano, tavo, jo’
muna, tawa, ano arba Jo ir kt. º
[5] 4. Dalyvis kartu reiðkia vardaþodá ir veiksmaþodá, pvz., ‘duodàs, mylás’ dodàs, milis; ‘duodamas, mylëdamas’ dodamas, miledamas; ‘davæs, mylëjæs’ dawes, milejes ir kt.
2
jungtuko.
279
Vertimas.p65
279
2002.08.08, 13:46
5. Veiksmaþodis skelbia bet kokio gyvo ar negyvo daikto arba
ypatybës judëjimà, pasirodymà ir veiksmà, pvz., ‘esu, myliu’
esu, milu; ‘augu, stiprëju’ augu, Steprowjows ir kt.
6. Prieveiksmis nusako, kaip kas nors vyksta ar darosi, pvz., ‘gerai, graþiai, protingai, trumpai’ geray, graêey, protingay, trumpay; ‘sumaniai’ Jszmintingay.
7. Jaustukas nusako sàmonës judesá, atsirandantá atsitiktinai ar
supykus, staiga paklausus ar nudþiugus ir kt., pvz., ‘ach Pone!
jau po manæs! kà tu dirbi!’ ir kt. Ach Pony! jaw po munies! Kow tu
dyrbi! ‘kà darai!’ kow daray ir kt.
8. Jungtukas nusako ko nors sujungimà ar atskyrimà, pvz., ‘kada, tada, idant, jeigu, kad, ir, su’ ir kt., t. y. kàmet, towkartu, Jdant,
kad = = yr, su ir kt. º
[6]
Antroji dalis apie vardaþodþius
1. Lietuviø kaip ir lenkø kalboje vardaþodþio esama dvejopo, t. y.
daiktavardis, pavyzdþiui, ‘karalius, kareivis, dvaras, þagrë’ ir
kt. Karalus, Karieywis, Dwaras, ¡àbis; bei bûdvardis, pavyzdþiui,
‘malonus, stiprus, vertingas’, lietuviðkai: Maùonus, Styprus, Wartingas ir kt.
2. Nors lenkø kalboje reiðkiamos trys vardaþodþiø giminës, lietuviø kalba þymi tik dvi, t. y. vyriðkàjà ir moteriðkàjà.
3. Visokiø daiktø giminë atpaþástama arba ið lyties, kaip antai
vyriðkosios giminës: ‘tëvas, sûnus, brolis’ Tiewas, Sunus, Brolis;
moteriðkosios giminës: ‘motina, duktë, sesuo’, lietuviðkai Motina, Dukte, Sese; arba ið vardaþodþio paskutinio skiemens.
4. Daiktavardis kaitomas linksniais ir skaièiais, o bûdvardis taip
pat linksniais, skaièiais, bet dar ir aukðtinamaisiais ar þeminamaisiais laipsniais.
5. Daiktavardis, turintis pirmojo º [7] vienaskaitos linksnio galûnæ su skiemenimis as, is, us, lietuviø kalboje yra vyriðkosios
giminës. To paties linksnio ir laiko [daiktavardis], turintis galûnæ su skiemenimis a, e, yra moteriðkosios giminës.
6. Lietuviø kalbos bûdvardþio vyriðkosios giminës vienaskaitos
pirmojo linksnio galûnë bûna dvejopa, t. y. as ir us, pvz., Tiewas
gieras ‘tëvas geras’, Iawnykis graêus ‘jaunikis dailus’. O daugiskaitoje pirmo linksnio skiemenys as ir us keièiami á y, pvz., Tieway giery, Iawnikiey graêy. Moteriðkosios giminës vienaskaita
baigiama a ir i, pvz., Motina Bagota, turtinga3 , arba dawg=galen3
Þ. turtinga átrp. tarp
eiluèiø.
280
Vertimas.p65
280
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:46
ti, meylinga, tai yra ‘motina turtinga, kilminga, gailestinga’ ir
kt. O daugiskaitoje galinë raidë a prisiduria raidæ s, pvz., Motinas meylingas ‘motinos gailestingos’ ir raidë i keièiama á skiemená es, º [8] pvz., Motinas4 dawg=galentes ‘kilmingos motinos’ ir
kt. Lietuviø kalboje yra dar ypatingesnis bûdvardis – iðskirtinai iðkilmingas – kokio lenkø nei lotynø kalbos neturi, ir jo
vyriðkosios giminës pirmasis linksnis baigiasi is, pvz., Baùtasis,
Raudonasis ir kt., o moteriðkosios giminës – oi, pvz., Baùtoi, Raudonoi ir kt. Vyriðkosios giminës daugiskaita baigiasi skiemeniu
eyie, pvz., Balteyie, Raudoneyie ir kt., o moteriðkosios – ses, pvz.,
Baùtoses, Raudonoses ir kt. Taip pat reikia þinoti, kad ðitas bûdvardis padaromas ið bet kurio paprasto bûdvardþio ir lietuviø
yra aktyviai vartojamas.
6.5 Lietuviø kalbos bûdvardþiai ir daiktavardþiai kaip ir lenkø
kaitomi ðeðiais linksniais. Apskritai jø giminë atpaþástama ið
vienaskaitos pirmojo linksnio galûnës. Yra tokie linksniai: kas?
kieno? kam? kà? ðaukiant o! kur? su kuo? ir kt. Tad ðitokiais
ðeðiais linksniais linksniuosime lietuviø kalbos kiekvienos giminës pavyzdþius pagal penkias galûnes6 tokia tvarka, t. y.
prie 6-ojo linksnio pridëdami septintà nereguliarø7. º
[9]
Penkios reguliarios lietuviø kalbos
daiktavardþiø formos
Pirmoji forma
Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as, linksniuojami
tokia tvarka:
4
5
VIENASKAITA
DAUGISKAITA
1. Kas? Darêas ‘kas? darþas’
2. Kieno? Darêa ‘kieno? darþo’
3. Kam? Darýow, ‘kam? darþui’
4. Kow? Darýa ‘kà? darþà’
5. O! Darzy! ‘o! darþe!’
6. Kamy? Darêe ‘kur? darþe’
7. su Kow? su Darêu ‘su kuo? su darþu’
1. Darêay ‘darþai’
2. Darêu ‘darþø’
3. Dar†ams ‘darþams’
4. Darêus ‘darþus’
5. O! Darzay! ‘o! darþai!’
6. Darýuse ‘darþuose’
7. su Dar‡ays ‘su darþais’
Vëliau, juodesniu
raðalu, prir. <s>.
Turbût norëta
paraðyti 7.
6
7
formas.
Tekstas t. y. prie
6-ojo linksnio
281
pridëdami septintà
nereguliarø átrp.
Vertimas.p65
281
2002.08.08, 13:46
Antroji lietuviø kalbos daiktavardþiø moteriðkosios
giminës forma su galûne a:
VIENASKAITA
DAUGISKAITA
1. Motina ‘motina’
2. Motinos ‘motinos’
3. Motinay ‘motinai’
4. Motina ‘motinà‘
5. O! Motina! ‘o! motina!’
[10] 6. Motino ‘motinoje’
7. su Motinu ‘su motina’
1. Motinas ‘motinos’
2. Motinu ‘motinø’
3. Motinoms ‘motinoms’
4. Motinas ‘motinas’
5. O Motinas ‘o! motinos!’ º
6. Motinose ‘motinose’
7. su Motinomis ‘su motinomis’
Treèioji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma,
kuri baigiasi skiemeniu is.
VIENASKAITA
DAUGISKAITA
1. Brolis ‘brolis’
2. Broly ‘brolio’
3. Brolow ‘broliui’
4. Broli ‘brolá’
5. O! Broli! ‘o! broli!’
6. su Brolu ‘su broliu’
7. Brole ‘brolyje’
1. Broley ‘broliai’
2. Broliu ‘broliø’
3. Brolems ‘broliams’
4. Brolus ‘brolius’
5. O Broley! ‘o! broliai!’
6. su Broleys ‘su broliais’
7. Broluse ‘broliuose’
Ketvirtoji daiktavardþiø moteriðkosios giminës
forma, kuri baigiasi e.
VIENASKAITA
DAUGISKAITA
1. ¡eme ‘þemë’
2. ¡emys ‘þemës’
3. ¡emey ‘þemei’
[11] 4. ¡eme ‘þemæ’
5. O! ¡eme ‘o! þeme!’
6. ¡emie ‘þemëje’
7. su ¡eme ‘su þeme’
1. ¡emes ‘þemës’
2. ¡emiu ‘þemiø’
3. ¡emioms ‘þemëms’ º
4. ¡emes ‘þemes’
5. O! ¡emes ‘o! þemës!’
6. ¡emiese ‘þemëse’
7. su ¡emiemis ‘su þemëmis’
Penktoji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma,
kuri baigiasi skiemeniu us.
VIENASKAITA
DAUGISKAITA
1. Karalus ‘karalius’
2. Karalaws ‘karaliaus’
1. Karaley ‘karaliai’
2. Karaliu ‘karaliø’
282
Vertimas.p65
282
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:46
3. Karalow ‘karaliui’
4. Karalu ‘karaliø’
5. O! Karalaw! ‘o! karaliau!’
6. Karalowje ‘karaliuje’
7. su Karalu ‘su karaliumi’
3. Karalems ‘karaliams’
4. Karalus ‘karalius’
5. O! Karaley! ‘o! karaliai’
6. Karaliuse ‘karaliuose’
7. su Karaleys ‘su karaliais’
Visuotinë vartosena kai kuriø daiktavardþiø vienaskaitos pirmàjá
linksná lietuviø kalboje taip iðkreipë, kad tik ið antrojo ir tolesniø linksniø galima suprasti, kuriai formai jie º [12] priklauso. Taèiau ir jø
tikràjà galûnæ bei formà, kuriai priklauso, kiek pasvarsèius galima
atpaþinti. Tad vien dël pirmojo linksnio nukrypimo nesudarysime
atskirø nereguliariø linksniuoèiø, nes visi kiti tolesni linksniai net
paèios lietuviø liaudies vartojami pagal reguliarias anksèiau pavyzdþiais nurodytas formas; taèiau kiek atmintis siekia pateiksime vien
pirmojo tokiø daiktavardþiø linksnio tikràsias bei iðkreiptàsias galûnes; pridëjæ antràjá linksná ðalia, lengvai suprasime tolesnius ir atpaþinsime tikràjà formà, kuriai daiktavardþiai priklauso.
Vis dëlto prieð pradëdami apie tai kalbëti turime þinoti, kad iðkreiptø nei pirmosios, nei antrosios formos þodþiø nerasime, nes jø ir
nëra. O nukrypæ nuo trijø tolesniø formø [þodþiai] suraðyti toliau. º
[13]
Priklausantys treèiajai vyriðkosios
giminës formai
VIENASKAITA
DAUGISKAITA
Taisyklingai iðkreiptai
1. Wandenis ‘vanduo’, Wandow
2. Wandeny ‘vandens’
1. Mienesis ‘mënuo’, Mienow.
2. Mienesy ‘mënesio’
1. Szunis ‘ðuo’, Szów
2. Szuny ‘ðuns’, Szunies
1. Akmenis ‘akmuo’, akmow
2. Akmeny ‘akmens’
1. Wagis ‘vagis’, Wagys
2. Wagy ‘vagies’, Wagies
1. Debesis ‘debesis’, Debesys
2. Debesy ‘debesies’, Debesies
1. Dàtis ‘dantis’, Dàtys
2. Dàty ‘danties’, Dàties
1. Gelêis ‘geleþis’, gelêys
2. Gelêy ‘geleþies’, Gelzies.
1. Wandeney ‘vandenys’, Wandenis
2. Wandeniu ‘vandenø’
1. Mienesey ‘mënesiai’, mienesis
2. Mienesiu ‘mënesiø’
1. Szuney ‘ðunys’, Szunis
2. Szuniu ‘ðunø’
1. Akmeney ‘akmenys’, akmenis
2. Akmeniu ‘akmenø’
1. Wagey, Wagis ‘vagys’
2. Wagiu ‘vagiø’
1. Debesey ‘debesys’, Debesis
2. Debesiu ‘debesø’
1. Dàtey ‘dantys’, Dàtis
2. Dàtiu ‘dantø’
1. Gelýey ‘geleþys’, gelêis
2. Gelêiu ‘geleþø’
Ir kiti panaðûs treèiosios formos [þodþiai] taip sudaromi. º
283
Vertimas.p65
283
2002.08.08, 13:46
[14]
Priklausantys ketvirtajai moteriðkosios
giminës formai
VIENASKAITA
DAUGISKAITA
1. Sese ‘sesuo’, Sesow
2. Sesys ‘sesers’, Seseries
1. Szyrde ‘ðirdis’, Szy[r]dys
2. Szyrdys ‘ðirdies’, Szyrdies
1. Awe ‘avis’, awes
2. Awys ‘avies’, awies
1. Byte ‘bitë’, Bytes
2. Bytys ‘bitës’, Byties
1. Ugne ‘ugnis’, Ugnys
2. Ugnys ‘ugnies’, Ugnies
1. Wyne ‘vinis’, Wynys
2. Wynys ‘vinies’, Wynies
1. Ute ‘utëlë’, Utys
2. Utys ‘utëlës’, Uties
1. Nose ‘nosis’, Nosys
2. Nosys ‘nosies’, Nosios
1. Ake ‘akis’, akys
2. Akys ‘akies’, akies
[15] 1. Awse ‘ausis’, awsie
2. Awsys8 ‘ausies’, awsies9
1. Szakne ‘ðaknis’, Szaknie10
2. Szaknys ‘ðaknies’, Szaknies
1. Seses ‘seserys’, Seseris
2. Sesiu ‘seserø’, Seseriu
1. Szyrdes ‘ðirdys’, Szyrdis
2. Szyrdiu ‘ðirdþiø’
1. Awes ‘avys’, awis
2. Awiu ‘aviø’
1. Bytes ‘bitës’, Bytis
2. Bytiu ‘bièiø’
1. Ugnes ‘ugnys’, Ugnis
2. Ugniu ‘ugniø’
1. Wynes ‘vinys’, Wynis
2. Wyniu ‘viniø’
1. Utes ‘utëlës’, Utis
2. Utiu ‘utëliø’
1. Noses ‘nosys’, Nosis
2. Nosiu ‘nosiø’
1. Akes ‘akys’, akis
2. Akiu ‘akiø’ º
1. Awses ‘ausys’, awsis
2. awsiu ‘ausø’
1. Szaknes ‘ðaknys’, Szaknis
2. Szakniu ‘ðaknø’
Ir panaðius daiktavardþius reikia pastebëti ir pataisyti pagal savo
formà.
Priklausantys penktajai vyriðkosios giminës
formai, besibaigiantys us
VIENASKAITA
DAUGISKAITA
1. ¡mogus ‘þmogus’, êmonys
2. ¡mogaws ‘þmogaus’, ¡monies
1. ¡money ‘þmonës’, ¡monis
2. ¡moniu ‘þmoniø’
Ir panaðius reikia pataisyti.
8
Tais. ið Ausys.
284
Vertimas.p65
284
9
10
Tais. ið ausies.
Tais. ið Szaknis.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:46
Apie lietuviø kalbos bûdvardá
Pirmoji forma
Vyriðkosios giminës bûdvardþiø, kurie baigiasi as ir us, vienaskaita ir
daugiskaita kaitoma pagal tolesná pavyzdá su prieð tai nurodytu daiktavardþiu. º
[16]
VIENASKAITA
1. ¡mogus gieras , grazus ‘þmogus geras, dailus’
2. ¡mogaws giera, graêy ‘þmogaus gero, dailaus’
3. ¡mogow gieram, graêem ‘þmogui geram, dailiam’
4. ¡mogu giera, graêi ‘þmogø gerà, dailø’
5. O! ¡mogaw! gieras! grazus! ‘o! þmogau geras, dailus!’
6. su ¡mogu gieru, graziu ‘su þmogumi geru, dailiu’
7. ¡mogowje gieramy, graýemy ‘þmoguje gerame, dailiame’
11
DAUGISKAITA
1. ¡money giery, graêy ‘þmonës geri, dailûs’
2. ¡moniu gieru12 , graêiu ‘þmoniø gerø, dailiø’
3. ¡monems gieryms, grazyms ‘þmonëms geriems, dailiems’
4. ¡monius gierus, grazius ‘þmones gerus, dailius’
5. O! ¡money! giery! graêy! ‘o! þmonës geri, dailûs’
6. ¡moniuse gieruse, graêiuse ‘þmonëse geruose, dailiuose’
7. su ¡moneys gierays, graêeys ‘su þmonëmis gerais, dailiais’
Antroji forma
Moteriðkosios giminës bûdvardþiai, kurie baigiasi a ir i, linksniuojami pagal tolesná pavyzdá. º
[17]
VI E N A S K A I T A
1. Dona baùta, Skani ‘duona balta, skani’
2. Donos baùtos, Skanios ‘duonos baltõs, skaniõs’
3. Donay baùtay, Skaney ‘duonai baltai, skaniai’
4. Dona baùta, Skany ‘duonà baltà, skanià’
5. O! Dona baùta, Skani ‘o! duona balta, skani!’
6. Dono baùto, Skanio ‘duonoje baltoje, skanioje’
7. su Donu Baùtu, Skane ‘su duona balta, skania’
11
Èia ir tolesniuose
7 linksniuose minkðtumo þenklas átrp.
12
Prad. raðyti ge, bet
iðtaisyta.
285
Vertimas.p65
285
2002.08.08, 13:46
DAUGISKAITA
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Donas baùtas, Skanes ‘duonos båltos, skönios’
Donu baùtu, Skaniu ‘duonø baltø, skaniø’
Donoms baùtom, Skanioms ‘duonoms baltoms, skanioms’
Donas baùtas, Skanes ‘duonas baltas, skanias’
O! Donas baùtas, Skanes ‘o! duonos baltos, skanios!’
Donose baùtose, Skaniose ‘duonose baltose, skaniose’
su Donomis13 baùtomis, Skaniomis ‘su duonomis baltomis, skaniomis’
Treèioji forma
Toliau pateikiamas bûdingo vien tik lietuviø kalbai ypatingojo bûdvardþio pavyzdys, pagal kurá galima performuoti bet kurá paprastàjá
bûdvardá. º
[18] Vyriðkosios giminës, kurio vienaskaita baigiasi is:
1. baùtas ‘baltas’, baùtasis
2. baùta14 ‘balto’, baùtoij
3. baùtam ‘baltam’, baùtowjow
4. baùta ‘baltà’, baùtowij
5. o! baùtas ‘o! baltas!’, O baùtasis
6. baùtamy ‘baltame’, baùtameyie
7. su baùtu ‘su baltu’, su baùtowju
Tos paèios giminës daugiskaita, kuri baigiasi eyie:
1. balty15 ‘balti’, balteyie
2. baùtu ‘baltø’, baùtuiu
3. baltyms ‘baltiems’, balteysems
4. baùtus ‘baltus’, baùtusius
5. o! balty ‘o! balti’, O! balteyie16
6. baùtusy ‘baltuose’, baùtusiusy
7. su baùtays ‘su baltais’, su baùtayses
Ketvirtoji forma – pavyzdys lietuviø kalbai bûdingo moteriðkosios
giminës ypatingojo bûdvardþio, kurio vienaskaitos pirmasis linksnis
baigiasi skiemeniu oi. º
13
14
Vëliau, juodesniu
raðalu prir. <s>.
Tais. ið baùto (?)
286
Vertimas.p65
286
15
16
Prad. raðyti bia, bet
iðtaisyta.
Tais. ið balteyiey.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:46
[19]
VIENASKAITA
1. Roêe rawdona, rawdonoij18 ‘roþë raudona’
2. Roýys19 rawdonos20 , rawdonosys21 ‘roþës raudonos’
3. Roýey rawdonay, rawdonayiey ‘roþei raudonai’
4. Roêe rawdona, rawdonowje ‘roþæ raudonà’
5. O! Roýe rawdona rawdonoij22 ‘o! roþe raudona!’
6. Roêie rawdono, rawdonoie ‘roþëje raudonoje’
7. su Roýe rawdonu, rawdonowie ‘su roþe raudona’
17
DAUGISKAITA
1. Roýes rawdonas, rawdonoses ‘roþës raudonos’
2. Roêiu rawdonu, rawdonuiu ‘roþiø raudonø’
3. Roýioms23 rawdonoms, rawdonosiems ‘roþëms raudonoms’
4. Roýes rawdonas, rawdonoses ‘roþes raudonas’
5. O! Roêes rawdonas, rawdonoses! ‘o! roþës raudonos!’
6. Roêiese rawdonose, rawdonosiese ‘roþëse raudonose’
7. su Roýiemis rawdonomis, rawdonosiemis ‘su roþëmis raudonomis’
ir t. t.
Lietuviø kaip ir lenkø kalbos bûdvardis dar kaitomas aukðtinamaisiais ir þeminamaisiais laipsniais, o [jie] bûna keturiø pakopø. Lietuviø kalbai bûdingas ypatingasis bûdvardis taip pat gali bûti laipsniuojamas, taèiau retai to prireikia. º
[20]
Pirmoji forma
Apie paprastojo vyriðkosios giminës bûdvardþio, kuris baigiasi tiek
as, tiek us, laipsniavimà.
VIENASKAITA
1. Tiewas geras , geresnis , gerewsis26 , wysu gerewsis27 ‘tëvas geras,
geresnis, geriausias’
2. Tiewa gera28 , geresny29 , gerewsy30 , wysu gerewsy31
3. Tiewow geram, geresnem, gerewsem, wysu gerewsem
24
17
18
19
20
21
22
Tais. ið Roêi (?)
Galinë <j> priraðyta.
Tais. ið Roêes (?)
Tais. ið rawdonosys (?)
Tais. ið rawdonojies (?)
Ið tikrøjø paraðyta
rawdonoij rawdona, bet
25
virðuj priraðyti
skaièiukai atitinkamai
2 ir 1.
23 Sic!
24 Tais. ið gieras.
25 Tais. ið gieresnis.
26 Tais. ið gierewsis.
287
27
28
29
30
31
Tais.
Tais.
Tais.
Tais.
Tais.
ið
ið
ið
ið
ið
gierewsis.
giera.
gieresny.
gierewsy.
gierewsy.
Vertimas.p65
287
2002.08.08, 13:46
4. Tiewa giera, geresni, gerewsi, wysu gerewsi
5. O! Tiewy geras32 , geresnis, gerewsis, wysu gerewsis
6. Tiewy geramy, geresnemy, gerewsemy, wysu gerewsemy
7. su Tiewu geru, geresniu, gerewsiu, wysu gerewsiu
DAUGISKAITA
1. Tieway33 gery, geresny, gerewsy, wysu gerewsy ‘tëvai geri, geresni,
geriausi’
2. Tiewu geru, geresniu, gerewsiu, wysu gerewsiu
3. Tiewams gieryms, geresnyms, gerewsyms, wysu ir t. t.
4. Tiewus gerus, geresnius, gerewsius, wysu gerewsius
5. O! Tieway gery, geresny, gerewsy, wysu gerewsy
6. Tiewuse geruse34 , geresniuse, gerewsiuse, wysu ir t. t.
7. su Tieways gerays, geresneys, gerewseys, wysu ger º
Ta paèia tvarka laipsniuojamas ypatingasis lietuviø kalbos
bûdvardis – pridedamas tik jam bûdingas skiemuo, apie kurá kalbëta
anksèiau.
[21]
Antroji vyriðkosios giminës ypatingojo
bûdvardþio laipsniavimo forma
VIENASKAITA
1. Tiewas Gerasis, geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis35
2. Geroij, geresnioij, gerewsioij, wysu gerewsioij
3. Gerowjow, geresniowjow, Gerewsiowjow, wysu ger
4. Gerowij, Geresniji, Gerewsiowij, wysu gerewsiowij
5. O! Gerasis, Geresnesis, gerewsesis, wysu gerewsesis
6. Gerameyie, geresnemeyie, gerewsemeyie, wysu ger
7. su Gerowiu, geresniowiu, gerewsiowiu, wysu ger
DAUGISKAITA
1. Gereyie, gereµneyie , gerewseyie, wysu gerewseyie
2. Geruju, geresniuiu, gerewsiuiu, wysu gerewsiuju
3. Gereysems37 , geresneyµems38 , gerewseysems, wysu geresneysems39
4. Gerusius, Geresniusius, Gerewsiusius, wysu40 gerewµ
36
32
33
34
35
Tais. ið gieras.
<a> taisyta.
Prad. raðyti gi, bet
iðtaisyta.
Þ. dalis -sesis átrp. tarp
eiluèiø.
288
Vertimas.p65
288
36
37
38
Prad. raðyti gereµnee(?),
bet iðtaisyta.
Tais. ið Gereyµems.
<µ> taisyta.
39
40
Þ. dalis -neysems átrp.
tarp eiluèiø.
átrp. .
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:46
5. O! Gereyie, Geresneyie41 , Gerewseyie, wysu gerewseyie
6. Gerusiuse, Geresniusiuse, Gerewsiusius, wysu ger
7. Su Gerayses42 , Geresneyses, gerasnewses43 , wysu ger º
[22]
Treèioji forma
Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûdvardþio,
besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà.
VIENASKAITA
1. ¡eme Pùati, Iùga, Pùatesne, Jlgesne, pùatewse, Jlgewse, wysu pùatewse,
wysu Jlgewse ‘Þemë plati, ilga ir t. t.’
2. Pùatios, pùatesnios, pùatewsios, wysu pùatewsios
3. Pùatey, pùatesney, pùatewsey, wysu pùatewsey
4. Pùate, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse
5. O! Pùati, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse
6. ¡emie pùatioij44 , pùatesnioij, pùatewsioij, wysu pùat: ir t. t.
7. su Pùate, pùatesne, pùatewse, wysu pùatewse
DAUGISKAITA
1. ¡emes pùates, Jùgas, pùatesnes45 , Jlgesnes, pùatewses, Ilgewses, wysu
pùatewses, wysu Jlgewses
2. Pùatiu, pùatesniu, pùatewsiu, wysu pùatewsiu
3. pùatioms, pùatesnioms, pùatewsioms, wysu pùat:
4. Pùates, pùatesnes, pùatewses, wysu pùatewses
5. O! Pùates, pùatesnes, pùatewses, wysu pùat:
6. Pùatiose, pùatesniose, pùatewsiose, wysu pùatsd46
7. su Pùatiomis, pùatesniomis, pùatewsiomis, wysu ir t. t. º
[23]
Ketvirtoji forma
Apie lietuviø kalbos moteriðkosios giminës
ypatingojo bûdvardþio, besibaigianèio oi,
laipsniavimà.
VIENASKAITA
1. ¡eme Pùatioi, Iùgoi, pùatesnioi47 , Jlgesnioi, pùatewsioi, Jlgewsioi, wysu
pùatewsioi48 , wysu Jlgewsioi
2. Pùatiosys, pùatesniosys, pùatewsiosys, wysu ir t. t.
41
Prad. raðyti Geresni,
bet iðtaisyta.
42 Tais. ið Gerayseys.
43 Sic!
44
45
Pirmoji átrp. vëliau,
juodesniu raðalu.
Prad. raðyti pùatu, bet
iðtaisyta.
289
46
Sic!
Galinë priraðyta.
48 Galinë priraðyta
47
Vertimas.p65
289
2002.08.08, 13:47
3. Pùatejey, Pùatesnejey, pùatewsejey, wysu pùat:
4. Pùateyie, Jùgowie, pùatesneyie, pùatewseyie ir t. t.
5. O!49 Pùatioi, pùatesnioi, pùatewsioi, wysu pùatewsioi
6. Pùatioie, pùatesnioie, pùatewsioie ir t. t.
7. su Pùateyie, pùatesneyie, pùatewseyie ir t. t.
DAUGISKAITA
1. ¡emes Pùatioses, pùatesnioses50 , pùatewsioses, wysu ir t. t., Iùgoses, Jlgesnioses, Jlgewsioses, wysu Jlgewsioses
2. Pùatiuiu, pùatesniuju, pùatewsiuju, wysu pùat:
3. Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems ir t. t.
4. Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses, wysu pùat: ir t. t.
5. O! Pùatioses, pùatesnioses, pùatewsioses, wysu ir t. t.
6. Pùatiosiese, pùatesniosiese, pùatewsiosiese51 ir t. t.
7. su Pùatiosiems, pùatesniosiems, pùatewsiosiems ir t. t.
Taip laipsniuojami ir kiti ypatingieji bûdvardþiai. º
[24]
Apie lietuviø kalbos ávardþius
Lietuviø kalbos ávardþiai yra ketveriopi, t. y. klausiamieji, nurodomieji, nepaprastieji52 ir iðskirtiniai.
Pirmoji vyriðkosios giminës forma
VIENASKAITA
1. Kas, Katras, Kurs, Koks ‘kas, katras, kuris, koks’
2. Kieno, Katro, Kurio, Koky
3. Kam, Katram, Kurem, Kokiem
4. Kow, Katrow, Kuri, Koki
5. O! Kas, Katras, Kurs, Koks
6. Kamy, Katramy, Kuremy, Kokemy53
DAUGISKAITA
1. Kas, Katriæ, Kuriæ, Kokiæ ‘kas, katrie, kurie, kokie’
2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu ir t. t.
49
Iðtiktukas O! priraðytas
50 Galinë <s> taisyta.
51 Prad. raðyti pùatewsiose,
bet iðtaisyta.
290
Vertimas.p65
290
52
Tokie ávardþiai
(nepaprastieji) niekur
neaptariami.
Gali bûti, kad tai
dar vienas ávardþiuo-
53
tiniø ávardþiø
sinonimas.
Toliau praleistas
septintasis linksnis.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
3. Kam, Katrems, Kurems, Kokiems
4. Kow, Katrus, Kurius, Kokius
5. O! Kas, Katriæ, Kuriæ, Kokiæ
6. Kamy, Katruse, Kuriuse, Kokiuse
7. su Kow, su Katrays, su Kureys, su Kokieys ir t. t.
Antroji to paties ávardþio moteriðkosios
giminës forma º
[25]
VIENASKAITA
1. Kas, Katra, Kuri, Kokie ‘kas, katra, kuri, kokia’
2. Kieno, Katros, Kurios, Kokios
3. Kam, Katray, Kurey, Kokiey
4. Kow, Katrow, Kuræ, koke,
5. O! Kas, Katra, Kuri, Kokie
6. Kamy54 , Katroje55 , Kurioje56 , Kokioje
7. su Kow, su Katru57 , su Kury58 , su Koky
DAUGISKAITA
1. Kas, Katras, Kurios, Kokes
2. Kieno, Katru, Kuriu, Kokiu
3. Kam, Katroms, Kurioms, Kokioms
4. Kow, Katras, Kures, Kokes
5. O! Kas! Katras! Kurios! Kokes!
6. Kamy, Katrose, Kuriose, Kokiose
7. su Kow, su Katromis, su Kuriomis, su Kokiomis
Apie vyriðkosios giminës nurodomàjá ávardá
VIENASKAITA
1. Asz, Szys, tu, Js arba ons, tas, toks59 , Pats
‘að —–– tu, jis ––––– tas, toks, pats’
2. Muna, Szio, tawa, Jo arba ano, to, toky, Paties60
3. Mun, Szem, taw, Iem arba anam, tam, tokem, Patem º
[26] 4. Muni, Szij, tawi, anow, tow, toki, pati
5. ðaukiant: a! tu! ir t. t.
54
55
56
Prad. raðyti Kami, bet
iðtaisyta.
Tais. ið Katroj.
Þ. taisytas, gal ið
Kurioie (?)
57
58
59
Þ. galas taisytas.
Þ. galas taisytas.
Prad. raðyti toki(?), bet
iðtaisyta.
291
60
Prad. raðyti Pate(?), bet
iðtaisyta.
Vertimas.p65
291
2002.08.08, 13:47
6. Munie, Szemy, tawie, anamy, tame, tokieme, Pateme61
7. su Muni, su Sziow, su tawi, su anow, su tow, so tokiow, su Patiu
DAUGISKAITA
1. Mes, Szey, Ius, aney, tiey, tokiey, Patis
‘mes ––––– jûs, jie, tie, tokie, patys’
2. Musa, Sziu, Iusa, anu, tu, tokiu, Patiu
3. Mums, Szems, Jums, anems, tems, tokems, Patyms
4 Mumis, Szius, Jumis, anus, tus, tokius, Patius
5. ðaukiant: o! Jus
6. su mumis, su Szeys, su Jumis, su anays, su tays, sutokeys, su Pateys
7. Mumiese, Sziuse, Iumiese, anuse, tuse, tokiuse, Patiuse62
Apie tà patá moteriðkosios giminës ávardá
VIENASKAITA
NB. Ávardþiai as¸ ‘að’ ir tu ‘tu’ neturi moteriðkosios giminës atitikmenø, taèiau sakomi kaip vyriðkosios [giminës], o kiti sudaromi tokiu
bûdu:
1. Szi, ana, ta, toke, Pati
—–– ‘ji, ta, tokia, pati’ º
[27] 2. Szios, anos, tos, tokios, patios
3. Szey, anay, tay, tokey, Patey
4. Szæ, anà, tà, toke, Pate
5. ðaukiant: O! Szi, ana, ta, toke, pati
6. Szioie, anoie, toie, tokioie, Patioie
7. su Szy, su anu, su tà, su toky, su Paty
DAUGISKAITA
1. Szios, anos, tos, tokies, Pates ‘ðios, anos, tos, tokios, paèios’
2. Sziu, anu, tu, tokiu, Patiu
3. Szioms, anoms, toms, tokioms, Patioms
4. Szes, anas, tas, tokes, Pates
5. ðaukiant: O! Szios, anos, tos, tokies, Pates
6. Sziose, anose, tose, tokiose, Patiose
7. su Sziomis, su anomis, sutomis, sutokiomis, suPatiomis
61
Þ. dalis -me átrp. tarp
eiluèiø.
292
Vertimas.p65
292
62
Þ. Patiuse átrp. tarp
eiluèiø.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
Tas pats prielinksnis63 lietuviø kalboje daþnai sakomas prieveiksmiðkai ir nekaitomas, pavyzdþiui, Szeyp, teyp, aneyp, Kyteyp, àtreyp
visada baigiasi eyp, t. y. ‘ðiaip, taip, anaip, kitaip’.
Panaðiai visokius prieveiksmiðkai sakomus bûdvardþius reikia
baigti -ay, jei jie padaryti ið tokio [bûdvardþio], kuris baigiasi -as arba
-a; ir baigti -ey, º [28] jei padaryti ið besibaigianèio -us arba -i, visai
neatsiþvelgiant á giminës skirtumus, pvz., baùtas yszpùawtas czystay
‘baltas iðplautas ðvariai’, baùta pamalewota rawdonay ‘balta padaþyta
raudonai’ arba graêus sakie gra‡ey, t. y. ‘graþus sakë graþiai’, Pana
Smarki kaùb64 Saldey, t. y. ‘pana smarki, kalba saldþiai’ ir t. t. Panaðiai
kai norime prieveiksmiðkai pasakyti bet kokius abiejø giminiø bei
skaièiø bûdvardþius ir bet kokiomis galûnëmis, bet koká aukðèiausiàjá
ar þemiausiàjá bet kokio laipsniavimo laipsná, lietuviø kalboje visada
baigiama ey, pvz., baùtas, baltesnis, baltewsis, baltesney, baltewsey, Iszmintingesnis, Jszmintingesney, Jszmintingewsis, Jszmintingewsey, t. y. ‘iðmintingesnis, iðmintingiau, iðmintingiausias, iðmintingiausiai’ ir t. t.
Treèioji forma apie iðskirtinai savybinius
ávardþius
VIENASKAITA
1. Munasis, tawasis ‘manasis, tavasis’
2. Munoje, tawoje ‘manojo, tavojo’ º
[29] 3. Munowjow, tawowjow ‘manajam, tavajam’
4. munowij, tawowij ‘manàjá, tavàjá’
5. ðaukiant: o! munasis, o! tawasis! ‘o! manasis, tavasis’
6. munameyie arba munamy, tawameyie arba tawamy ‘manajame, tavajame’
7. su munowju, su tawowju ‘su manuoju, su tavuoju’
DAUGISKAITA
1. muneyie, taweyie ‘manieji, tavieji’
2. munuju, tawuju ‘manøjø, tavøjø’
3. muneysems, taweysems ‘maniesiems, taviesiems’
4. munusius, tawusius ‘manuosius, tavuosius’
5. O! muneyie, O! taweyie ‘o! manieji! o! tavieji’
6. munusiuse, tawusiuse ‘manuosiuose, tavuosiuose’
7. su munaseys, su tawaseys65 ‘su manaisiais, su tavaisiais’
63
ávardis.
64
Tais. ið kaùba.
293
65
Prad. raðyti taway, bet
iðtaisyta.
Vertimas.p65
293
2002.08.08, 13:47
Ketvirtoji forma apie tuos paèius moteriðkosios
giminës ávardþius
VIENASKAITA
1. munoij, tawoij ‘manoji, tavoji’
2. munosys, tawosys ‘manõsios, tavõsios’
3. munajey, tawajey ‘manajai, tavajai’
4. munowje, tawowje ‘manàjà, tavàjà’
5. O! munoij, otawoij ‘o! manoji! o! tavoji!’
6. munoie, tawoie ‘manojoje, tavojoje’
[7.] su munowie, su tawowie ‘su manàja, su tavàja’ º
[30]
DAUGISKAITA
1. munases, tawases ‘mönosios, tövosios’
2. munuju, tawuju ‘manøjø, manøjø’66 ’
3. munosioms, tawosioms ‘manosioms, tavosioms’
4. munoses, tawoses ‘manàsias, tavàsias’
5. o! munoses, o! tawoses ‘o! mönosios, o! tövosios’
6. munosiose, tawosiose ‘manosiose, tavosiose’
7. su munosioms, su tawosioms ‘su manosiomis, su tavosiomis’
Abiejø giminiø bei abiejø skaièiø ávardis Sawasis ‘savasis’ linksniuojamas tomis paèiomis vienodai skambanèiomis galûnëmis, pvz.:
Vyriðkosios giminës vienaskaita
1. Sawasis67 , 2. Sawoie, 3. Sawowiow, 4. Sawowij, 5. O! Sawasis, 6. Sawameyie arba Sawame, 7. su Sawowiu, su Sawu
Tos paèios giminës daugiskaita
1. Saweyie, 2. Sawuju68 , 3. Saweysems, 4. Sawusius, 5. O! Saweyie! 6. Sawusiuse, 7. su Sawaseys ir t. t.
Moteriðkosios giminës vienaskaita º
1. Sawoij, 2. Sawosys, 3. Sawajey, 4. Sawowie, 5. a Sawoij! 6. Sawoie,
7. su Sawowje
[31]
66
Pakartotas þodis manøjø
vietoj tavøjø.
294
Vertimas.p65
294
67
68
Tais. ið Munasis.
Tais. ið Saweyie.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
Tos paèios giminës daugiskaita
1. Sawoses, 2.69 Sawuju, 3. Sawosiems, 4. Sawoses, 5. O! Sawoses, 6. Sawosiese, 7. su Sawosiems ir t. t.
1 Pastaba. Esama lietuviðkø vardaþodþiø, kurie áprasti sakyti vien
tiktai daugiskaita, ðtai Ùaszyney ‘laðiniai’, Tawkay ‘taukai’, Pawaùkay
‘pavalkai’, ¡aybay ‘þaibas’, Ekietes ‘akëèios’, Kayleney ‘kailiniai’,
Kàkles ‘kanklës’, Kartuwes ‘kartuvës’, Gates ‘apatinës kelnës’, Kielnes
‘kelnës’. Nors ir tokie gali bûti iðreikðti vienaskaita, taèiau taip nevartojami.
2 Pastaba. Lietuviø kalbos bûdvardis lengvai padaromas ið daiktavardþio ir gerai skamba, ðtai, pvz., Stebukùas ‘stebuklas’, Stebuklingay ‘stebuklingai’, Stebuklingas ‘stebuklingas’ ir kt.
3 Pastaba. Spalvas þyminèiø bûdvardþiø yra ganëtinai gausu ir
jie turi kai kuriø ryðkiø º [32] skirtumø, pavyzdþiui, lenkiðkai tiek apie
þmogø, tiek apie gyvulá vienodai sakoma Siwy, o lietuviðkai apie þmogø sakoma ¡yùas, apie arklá – ¡erksztas arba Szyrwas ir kt.
4 Pastaba. Kai kuriais atvejais skiriasi þodþiai, kuriais trumpai ir
graþiai iðreiðkiama tai, kas kitose kalbose pateikiama sàmonei ne taip
tiksliai, keliais þodþiais, pvz., Szaltis ‘ðaltis’, Speygas ‘didelis ðaltis’,
¡eybas ‘nepakeliami ir ilgai trunkantys ðalèiai’ ir kt.70
5 Pastaba. Lietuviø kalbos deminutyvai taip pat labai iðsiplëtojæ,
pvz., Pana ‘pana’, Panele, Panitele, Panelele, Panitelele, Paneùayte, Paneteùayte, Panite, Panayte ir t. t., ir t. t. º
[33]
Apie lietuviø kalbos prielinksnius
Lietuviø kalbos prielinksniai vartojami analogiðkai kaip ir lenkø kalbos. Skiriasi tik tai, kad lietuviø kalboje daugiausia prielinksniø priklauso antrajam linksniui, tiek pat ar maþiau ketvirtajam, ir labai
maþai – ðeðtajam. Ðtai, pvz.:
Antrajam linksniui priklauso tokie prielinksniai: Pri ‘prie’, Pyrm
‘pirm’, dieù ‘dël’, àt71 ‘ant arba virð’, isz ‘ið’, be ‘be’, nug ‘nuo’, tole ‘toli’,
artæ ‘arti’ ir t. t., ir t. t.
69
70
Tais. ið 3.
Toks buvæs tolesnis tekstas vëliau, juodesniu
raðalu iðbrauktas: „Norint
þodá Milemas ir panaðius
á já tiksliai perteikti,
reikia taip versti:
‘padoriais savo poelgiais
nusipelnë visuotinës
meilës ir ja didþiuojasi’;
295
71
taip pat Miletynas
‘vertas mylëjimo’ ir
t. t., ir t. t.“ Panaðià
mintá þr. p. 65–66.
Þ. taisytas.
Vertimas.p65
295
2002.08.08, 13:47
Ketvirtajam linksniui priklauso tokie prielinksniai: I ‘á’, pas ‘pas’,
aplink ‘aplink’, ape ‘apie’, par ‘per’, pris¸ ‘prieð’, uý ‘uþ’ ir t. t., ir t. t.
Tepasitaiko du ðeðtajam linksniui priklausantys prielinksniai, tai
yra su ‘su’, Po ‘po’ ir t. t. Taèiau reikia þinoti, kad kai kurie prielinksniai, priklausantys antrajam ir ketvirtajam linksniui, kartais pavartojami su ðeðtuoju. Pavyzdþiui, kai prielinksnis àt reiðkia º [34] fizinæ ar
moralinæ padëtá virð ko nors, [jis] priklauso ðeðtajam linksniui, pvz.,
¡iuriedamas àt muna Artyma, pamatew àt Kitu Kibontes Rustibe yr Karone
Diewa, t. y. ‘þiûrëdamas á savo artimà pamaèiau ant kito72 kybanèias
Dievo rûstybæ ir bausmæ’.
Panaðiai kai prielinksnis uê73 reiðkia ‘uþ ko’, tai eina su ðeðtuoju
linksniu, o kai reiðkia ‘kada’ – eina su antruoju, taip ir prielinksnis
po, kada reiðkia kaþkà praëjus, pridera antrajam linksniui, pvz., po
Smerty ‘po mirties’, kai reiðkia ‘kur’ – ðeðtajam linksniui, pvz., po Sudu
Diewa wys gyrdiesem teysingay ‘Dievo teisme viskà teisingai girdësim’
ir t. t.
Apie lietuviø kalbos dalyvá
Kadangi dalyvis yra ið dalies vardaþodis, o ið dalies veiksmaþodis,
tai kaip vardaþodis kaitomas giminëmis, skaièiais ir linksniais, pvz.,
‘duodàs’ Dodàs, dodàty74 , dodàtem, dodàti, º [35] su dodàtiu, dodàtemy75 ;
daugiskaita: Dodàtis, dodàtiu, dodàtems76 , dodàtius, dodàtiuse, su dodàteys ir t. t., o kaip veiksmaþodis kaitomas laikais, pvz., ‘duodamas’ dodamas, ‘davæs’ Dawys, ‘turintis duoti’ dosis. Todël pagal ðá pavyzdá bet
kokiø veiksmaþodþiø, pereinanèiø á vyriðkàja gimine linksniuojamas
formas, visi linksniai (iðskyrus abiejø skaièiø pirmàjá ir treèiàjá) kaitomi pagal treèiàjà formà. O moteriðkosios giminës taip pat iðskyrus
vienaskaitos pirmàjá ir antràjá linksnius [linksniuojami] pagal ketvirtàjà reguliariø vardaþodþiø formà.
Kad bûtø lengviau suprasti, anksèiau nurodytà dalyvá, padarytà
ið veiksmaþodþio Dodu, linksniuosime ir kaitysime laikais kaip pavyzdá visiems veiksmaþodþiams toliau nurodytu bûdu. Prieð tai dar
man èia derëtø perspëti, kad nors lietuviø kalbos dalyviai ir yra bûdvardiðki, jie nekaitomi jokiais laipsniais. º
72
Þemaitiðka forma, kurià
aiðkina autorius, yra
ant + instr. ant kitu ‘ant
kito’.
296
Vertimas.p65
296
73
74
Buvo paraðyta u‡, bet <‡>
nuleistinë nubraukta.
Prad. raðyti dot, bet
iðtaisyta.
75
76
Tais. ið dodàteme (?)
Þ. galas tais. ið
dodàtem (?)
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
[36]
Penktoji77 vyriðkosios giminës dalyvio forma
Esamasis laikas
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
1. Dodàs ‘duodàs’
2. Dodàty ‘duodanèio’
3. Dodàtem
‘duodanèiam’
4. Dodàti
5. O! Dodàs
6. Dodàtemy
7. su Dodàtiu
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
1. Dawys ‘davæs’
2. Dawusy
3. Dawusem
1. Dosis ‘turintis duoti’
2. Dosenty
3. Dosentem
4. Dawusi
5. O Dawys
6. Dawusemy
7. su Dawusiu
4. Dosæti
5. O! Dosis
6. Dosentemy
7. su Dosentiu
DAUGISKAITA
1. Dodàtis ‘duodantys’
2. Dodàtiu ‘duodanèiø’
3. Dodàtyms
4. Dodàtius
5. O! Dodàtis
6. Dodàtiuse
7. su Dodàteys
1. Dawusis
2. Dawusiu
3. Dawusems
4. Dawusius
5. O! Dawusis
6. Dawusiuse
7. su Dawuseys
1. Dosentis
2. Dosentiu
3. Dosentyms
4. Dosentius
5 O! Dosentis
6. Dosentiuse
7. su Dosenteys
Ðeðtoji moteriðkosios giminës dalyvio forma º
[37]
VIENASKAITA
Esamasis laikas
Bûtasis laikas
Bûsimasis laikas
1. Dodàti ‘duodanti’
2. Dodàtios
3. Dodàtey
4. Dodàte
5. O! Dodàti
6. Dodàtio
7. su Dodàty
1. Dawusi
2. Dawusios
3. Dawusey
4. Dawuse
5. O! Dawusi
6. Dawusio
7. su Dawusy
1. Dosenti
2. Dosentios
3. Dosentey
4 Dosente
5. Dosenti
6. Dosentio
7. su Dosenty
DAUGISKAITA
1. Dodàtes ‘duodanèios’ 1. Dawuses
2. Dodàtiu
2. Dawusiu
77
Kaþkodël skaièiuojama
nuo penktosios formos.
Galbût autorius
dalyvius laikë anksèiau
apraðytø keturiø
bûdvardþiø linksnia-
297
1. Dosentes
2. Dosentiu
vimo formø
tæsiniu.
Vertimas.p65
297
2002.08.08, 13:47
3. Dodàtioms
4. Dodàtes
5. O! Dodàtes
6. Dodàtiose,
7. su Dodàtiomis
3. Dawusioms
4. Dawuses
5. O! Dawuses
6. Dawusiose
7. su Dawusiomis
3. Dosentioms78
4. Dosentes
5. O! Dosentes
6. Dosentiose
7. su Dosentiomis
Tai tokia tvarka dera linksniuoti ir kaityti laikais visus pereinanèius
á dalyvius veiksmaþodþius. º
[38]
Treèioji lietuviø kalbos gramatikos dalis
Þinios apie lietuviø kalbos
veiksmaþodþius
1. Þinant vardaþodþiø, ávardþiø ir dalyviø linksniavimo formas,
reikia susipaþinti su lietuviø kalbos veiksmaþodþiø asmenavimo formomis.
Yra keturios lietuviø kalbos veiksmaþodþiø formos. Iðskyrus dvi pagalbiniø veiksmaþodþiø esu ‘esu’, turiu ‘turiu’ formas, lietuviø kalba arba beveik, arba visai neturi netaisyklingø
veiksmaþodþiø.
2. Kaip lietuviø kalbos bet kurios giminës vardaþodþiai bûna linksniuojami, taip ir veiksmaþodþiai kaitomi nuosakomis, laikais,
skaièiais ir asmenimis.
3. Lietuviø kalbos veiksmaþodþiai turi penkias nuosakas, t. y. tiesioginæ, liepiamàjà, geidþiamàjà, jungiamàjà arba skiriamàjà ir
eigos79 . Èia priskirtini paprastieji ir ypatingieji80 lietuviø kalbos dalyviai.
3.81 Lietuviø kalbos veiksmaþodis skirstomas á keturis laikus, t. y.
esamàjá, bûtàjá82 , bûtàjá ávykio ir ávyksiantá arba bûsimàjá.
4. Visos lietuviø kalbos veiksmaþodþio formos, º [39] nuosakos ir
laikai turi tris asmenis, iðskyrus bendraties nuosakà ir kai ku78
79
<n> taisyta.
Eigos nuosaka po to
niekur neapraðoma,
toliau eigos aspektas
suvoktas kaip esminë
bûtojo daþninio laiko
savybë. Taèiau pateikta
bendraties nuosakos
pavyzdþiø, nors èia ið
pradþiø toji nuosaka ir
nenurodyta.
298
Vertimas.p65
298
80
Paþyminá ypatingasis
(szczególny) autorius bus
suvokæs ne kaip
gramatikos terminà, o
kaip paprastà epitetà.
Todël ypatingaisiais
vadinami ne tik
ávardþiuotiniai
bûdvardþiai, ávardþiai,
bet ir es. laiko veikiamieji dalyviai – jø taip
81
82
pat nesà lenkø kalboje,
tad jie taip pat esà
ypatingi.
tvarka.
Terminas bûtasis (byùùy)
èia reiðkia bûtàjá daþniná
laikà. Kitur jis vadinamas dar bûtuoju eigos
laiku (przeszùy niedokonany, p. 50, 51, 56).
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
riuos dalyvius, t. y. að, tu, jis, mes, jûs, jie ir t. t. [Turi] du skaièius: vienaskaità ir daugiskaità.
3.83 Apskritai reikia atsiminti, kad lietuviø kalbos veiksmaþodþiø
tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos treèiasis asmuo sakomas
vienodai. [Asmenys] reiðkiami vardaþodþiais, ávardþiais arba
ávardinëmis dalelytëmis, pvz., às ira, anie ira, ¡mogus eyna, ¡monis eyna, t. y. ‘jis yra, jie yra, þmogus eina, þmonës eina’ ir t. t.
4. Lietuviø kalbos veiksmaþodþiø giminës nesiskiria, ir vyriðkoji
bei moteriðkoji giminë sakomos vienodai, pvz., Tiewas buwa,
Motina buwa ‘tëvas buvo, motina buvo’, Bralis Sakie, Sesd84 Sakie
‘brolis sakë, sesuo sakë’ ir t. t. Panaðiai ávardþiai ar ávardinës
dalelytës nusako, prie kokios giminës veiksmaþodis taikomas,
pvz., às padyrba, ana padyrba, t. y. ‘jis padarë, ji padarë’ ir t. t.
5. Lietuviai kaip ir lenkai nepateikia º [40] neveikiamosios rûðies
veiksmaþodþiø formø, nes jø tiesiog neturi, iðskyrus kai kuriø
dalyviø, ypaè bûtojo laiko. Vis dëlto ðitais dalyviais kartu su
pagalbiniais veiksmaþodþiais lietuviai ganëtinai gerai iðreiðkia kiekvienos nuosakos esamàjá laikà, pvz., milemas esc85 , milemy esmi, t. y. ‘að esu þmoniø mylimas, mes esame þmoniø
mylimi’, nors þodis milemas nëra tikras neveikiamosios rûðies
veiksmaþodis, bet ypatingas dalyvis, bûdingas tik lietuviø kalbai. Juk ir kiti panaðûs á ðità visiðkai átikina já esant veikiamosios rûðies veiksmaþodþiuose. Pvz., mokamas esu ‘mokamas esu’,
aramas Iawtis ‘ariamas jautis’, wa‡iowiemas86 Arklis ‘vaþiuojamas arklys’ ir panaðûs þodþiai, pereinantys ið veiksmaþodþiø
á bûdvardþius, nesudaro neveikiamøjø veiksmaþodþiø, bet visada yra dalyviai. [Jie] ir be neveikiamøjø veiksmaþodþiø gerai
ir maloniai sakomi panaðiai kaip neveikiamieji, pridedant prie º
[41] veikiamøjø veiksmaþodþiø ávardá, pvz., muni miù ‘mane
myli’ ir t. t.
6. Lietuviai nesudaro neasmeniniø veiksmaþodþiø kaitymo formø, nes jø taip pat neturi. Kai ko nors panaðaus prisireikia,
visada surasime iðvestà ið asmeniniø veikiamosios rûðies
veiksmaþodþiø, pvz., Niera atsiradæs ið veiksmaþodþio esu ‘esu’
ir yra asmeninio veiksmaþodþio treèias asmuo su pridëtu neiginiu ir t. t. º
83
84
tvarka.
autoriø manius Sesd
esant sutrumpintà
85
formà (plg. Sesow
p. 14, 96).
autoriø manius esc
esant sutrumpintà
299
86
formà (plg. esmu, p. 65),
nors p. 38, 41, 42 ir kt.
raðoma tiesiog esu.
Tais. ið wa‡iuiemas.
Vertimas.p65
299
2002.08.08, 13:47
[42] Pirmoji
pagalbiniø veiksmaþodþiø
asmenavimo forma
Tiesioginë nuosaka
Esamasis laikas
VIENASKAITA
Asz esu ‘að esu’
Tu esi ‘tu esi’
às arba Is ira ‘jis yra’
asz turiu ‘að turiu’
tu turi ‘tu turi’
às arba Is, tur ‘jis turi’
DAUGISKAITA
Mes esam ‘mes esame’
Ius esat ‘jûs esate’
aniæ ira ‘jie yra’
Mes turem ‘mes turime’
Ius turet ‘jûs turite’
Aniæ tur ‘jie turi’
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
budawaw ‘bûdavau’
budaway ‘bûdavai’
budawa ‘bûdavo’
turiedawaw ‘turëdavau’
turiedaway ‘turëdavai’
turi[e]dawa ‘turëdavo’
DAUGISKAITA
budawom ‘bûdavome’
budawot87 ‘bûdavote’
budawa ‘bûdavo’
turiedawom ‘turëdavome’
turiedawot ‘turëdavote’
turiedawa ‘turëdavo’
Bûtasis ávykio laikas
VIENASKAITA º
[43] buwaw ‘buvau’
buway ‘buvai’
buwa ‘buvo’
turiejaw ‘turëjau’
turiejey ‘turëjai’
turieje ‘turëjo’
DAUGISKAITA
buwom ‘buvome’
buwot ‘buvote’
buwa ‘buvo’
87
Tais. ið budawom (?)
300
Vertimas.p65
300
turiejom ‘turëjome’
turiejot ‘turëjote’
turieje ‘turëjo’
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
Busiu ‘bûsiu’
Busi ‘bûsi’
Bus ‘bus’
turiesiu ‘turësiu’
turiesi ‘turësi’
turies ‘turës’
DAUGISKAITA
busem ‘bûsime’
buset ‘bûsite’
bus ‘bus’
turiesem ‘turësime’
turieset ‘turësite’
turieset88 ‘turës’
Liepiamoji nuosaka
Esamasis laikas
VIENASKAITA
Buk ‘bûk’
teguù bus ‘tegul bûna’
turiek ‘turëk’
teguù tur ‘tegul turi’
DAUGISKAITA
[44] bukiem ‘bûkime’
bukiet ‘bûkite’
teguù bus ‘tegul bûna’
º
turiekem ‘turëkime’
turieket ‘turëkite’
teguù tur ‘tegul turi’
Ði liepiamoji nuosaka taip baigiasi visø formø, nes aiðkesnio neturi
nei bûtojo, nei ávyksianèio laiko.
Visi geidþiamosios ir jungiamosios ar skiriamosios nuosakos laikai bei asmenys reiðkiami vienodai, skirtumas tik tas, kad geidþiamojoje nuosakoje pridedama dalelytë Idant, t. y. ‘kad, idant’, o jungiamojoje ar skiriamojoje pridedamos dalelytës Kad arba Kada ar Jog arba
Jogiey, t. y. ‘kad ir jog’.
Ðios abi nuosakos kaitomos tik dviem joms bûdingais laikais, t. y.
bûtuoju ávykio bei bûsimuoju. Visi esamojo ir kitø laikø asmenys bei
skaièiai be maþiausio skirtumëlio sudaromi ið tiesioginës nuosakos,
tik prie kiekvieno veiksmaþodþio pridedama tinkanti ið minëtøjø dalelytë. Todël tiek º [45] ðioms pagalbiniø veiksmaþodþiø, tiek ir tolesnëms veikiamøjø veiksmaþodþiø formoms sudarinësime tiktai du geidþiamosios ir jungiamosios nuosakø laikus, t. y. bûtàjá ávykio ir bûsimàjá.
88
turies.
301
Vertimas.p65
301
2002.08.08, 13:47
Dar reikia þinoti, kad jungiamoji ir skiriamoji yra viena nuosaka
be jokio kitokio skirtumo, iðskyrus jungiamosios teigimà, o skiriamosios neigimà. Pavyzdþiui, jungiamoji bus: Kad sieju yr piawnu y Kùowna krawnu, t. y. ‘jei sëju ir pjaunu, á kluonà kraunu’; skiriamoji bus:
Kad Ne sieju yr89 Ne piawnu tusztes90 muna miegas rondu, t. y. ‘jei nesëju
ir nepjaunu, tuðèius savo aruodus randu’. Dël tokio maþo skirtumo
visas geidþiamosios ir jungiamosios nuosakø formas dviem laikais
kartu iðdëstysime tam, kad iðvengtume nelabai naudingø pasikartojimø ir ði knygelë be reikalo neiðsiplëstø. º
[46]
Geidþiamoji ir jungiamoji nuosaka
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
Kad arba Idant butio buwys
Kad arba Idant butumi buwys
Kad arba Idant butum buwys
‘jeigu bûèiau buvæs’ ir t. t.
Kad arba Idant butio turieies
Kad arba I butumi turieies
Kad arba I butum turieies
‘jeigu bûèiau turëjæs’ ir t. t.
DAUGISKAITA
Kad butumem buwy
Kad butumet buwy
Kad butum buwy
‘jeigu bûtume buvæ’ ir t. t.
Kad butumem turieje
Kad butumet turieje
Kad butum turieje
‘jeigu bûtume turëjæ’ ir t. t.
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
Idant butio
Idant butumi
Idant butum
‘o kad bûèiau’ ir t. t.
Idant turietio
Idant turietumi
Idant turietum
‘o kad turëèiau’ ir t. t.
DAUGISKAITA
Idant butumem
[47] Idant butumet91
Idant butum92
‘o kad bûtume’ ir t. t.
89
<r> prir. vëliau,
juodesniu raðalu.
302
Vertimas.p65
302
Idant turietumem º
Idant turietumet
Idant turietum
‘o kad turëtume’ ir t. t.
90
91
Þ. taisytas.
Tais. ið turietumet.
92
Tais. ið turietum.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
Bendraties nuosaka
Esamasis laikas
buty ‘bûti’
turiety ‘turëti’
Bûtasis laikas
buwa buty ‘buvo bûti’
buwa turiety ‘buvo turëti’
Ðios nuosakos visos formos taip baigiasi.
Paprastieji dalyviai
Giminës:
Vyriðkoji, moteriðkoji
Esamasis laikas
Esamasis laikas
Esus ‘esàs’, Esanti
turis ‘turás’, turenti ‘turinti’
DAUGISKAITA
Esantis, Esantes
turentis, turentes
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
buwys, buwusi
turieys, turiejusi
93
DAUGISKAITA
buwusis, buwuses
turiejusis, turiejuses º
[48]
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
busis ‘turintis bûti’, busenti
turiesis, turiesenti
DAUGISKAITA
busentis, busentes
turiesentis, turiesentes
Asmeniniai dalyviai
VIENASKAITA
93
budamas, budama
turiedamas, turiedama
Tais. ið buwuses (?)
303
Vertimas.p65
303
2002.08.08, 13:47
DAUGISKAITA
budamis, budamas
turiedamis, turiedamas
Neasmeniniai lietuviø kalbos dalyviai
Esamasis laikas
esont
turint
Bûtasis laikas
buwus
turiejus
Bûsimasis laikas
àt buwyma
àt turieyma
Ypatingieji lietuviø kalbos dalyviai
Esamasis laikas
VIENASKAITA º
[49] Giminës:
Esamas, Esama
turemas, turema
DAUGISKAITA
Esamis, Esamas
turemis, turemas
Bûtasis laikas
butas, buta
turietas, turieta
DAUGISKAITA
buty, butas
turiety, turietas
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
butynas, butyna
turietynas, turietyna
DAUGISKAITA
butyny, butynas
turietyny, turietynas
Pastaba: Neasmeniniai bei ypatingieji lietuviø kalbos dalyviai negali
bûti nusakyti lenkiðkai, nes yra visuotiniai ir iðsiskiria puikia vaizduote. º
304
Vertimas.p65
304
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
[50]
Keturios reguliarios lietuviø kalbos formos
Pirmoji forma
Antroji forma
Tiesioginë nuosaka
Esamasis laikas
VIENASKAITA
Asz milu ‘að myliu’
tu mili ‘tu myli’
às miù ‘jis myli’
asz dodu ‘að duodu’
tu dodi ‘tu duodi’
ons arba Js dod ‘jis duoda’
DAUGISKAITA
Mes Milem ‘mes mylime’
milet ‘mylite’
miù ‘myli’
Dodam ‘duodame’
dodat ‘duodate’
dod ‘duoda’
Bûtasis eigos laikas
VIENASKAITA
Miledawaw ‘mylëjau’
miledaway ‘mylëjai’
miledawa ‘mylëjo’
dodawaw ‘duodavau’
dodaway94 ‘duodavai’
dodawa ‘duodavo’
DAUGISKAITA
Miledawom ‘mylëjome’
Miledawot ‘mylëjote’
miledawa ‘mylëjo’
Dodawom ‘duodavome’
dodawot ‘duodavote’
dodawa ‘duodavo’ º
[51] Bûtasis
ávykio laikas
VIENASKAITA
Milejaw ‘mylëjau’
Milejey ‘mylëjai’
Mileie ‘mylëjo’
Dawew ‘daviau’
Dawey ‘davei’
Dawe ‘davë’
DAUGISKAITA
Milejom ‘mylëjome’
Milejot ‘mylëjote’
Mileje ‘mylëjo’
94
Dawiem ‘davëme’
Dawiet ‘davëte’
Dawe ‘davë’
Tais. ið dodawaw.
305
Vertimas.p65
305
2002.08.08, 13:47
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
Milesiu ‘mylësiu’
Milesi ‘mylësi’
Miles ‘mylës’
dosiu ‘duosiu’
dosi ‘duosi’
dos ‘duos’
DAUGISKAITA
Milesem ‘mylësime’
Mileset ‘mylësite’
miles ‘mylës’
Dosem95 ‘duosime’
Doset ‘duosite’
Dos ‘duos’
Liepiamoji nuosaka
VIENASKAITA
milek ‘mylëk’
teguù miù ‘tegul myli’
Dok ‘duok’
teguù Dod ‘tegul duoda’ º
[52]
DAUGISKAITA
Milekem ‘mylëkime’
mileket ‘mylëkite’
teguù miù ‘tegul myli’
Dokiem ‘duokime’
Doket ‘duokite’
teguù dod ‘tegul duoda’
96
Geidþiamoji arba jungiamoji ir t. t. nuosaka
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
Kad butio milejes ‘kad bûèiau
mylëjæs’
Kad butumi milejes ir t. t.
Kad butum milejes ir t. t.
Kad butio dawys ‘kad
bûèiau davæs’
Kad butumi dawys ir t. t.
Kad butum dawys ir t. t.
DAUGISKAITA
Kad butumem mileje
Kad butumet mileje
Kad butum mileje
Kad butumem dawy
Kad butumet dawy
Kad butum dawy
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
Idant miletio
Jdant miletumi
Jdant miletum
95
Tais. ið Dosiu.
306
Vertimas.p65
306
Idant dotio
Idant dotumi
Jdant dotum
96
Tais. ið Milekeme (?)
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
DAUGISKAITA
º
[53] Idant miletumem
Jdant miletumet
Jdant miletum
Idant dotumem
Idant dotumet
Jdant dotum
Bendraties nuosaka
Esamasis laikas
milety ‘mylëti’
Doty ‘duoti’
Bûtasis laikas
buwa milety ‘buvo mylëti’
buwa doty ‘buvo duoti’
Ði nuosaka tuo ir baigiasi.
Giminës:
Esamasis laikas
Milis ‘mylás’, milenti
dodàs ‘duodàs’, dodàti
DAUGISKAITA
Milentis, Milentes
Dodàtis, dodàtes
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
milejes, milejusi
dawys, Dawusi
DAUGISKAITA
milejusis, milejuses
dawusis, dawuses º
[54]
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
Milesis, Milesenti
Dosis, dosenti ‘turinti duoti’
DAUGISKAITA
Milesentis, Milesentes
307
Dosentis, Dosentes ir t. t.
Vertimas.p65
307
2002.08.08, 13:47
Asmeniniai dalyviai
VIENASKAITA
Miledamas, Miledama
dodamas, dodama
DAUGISKAITA
Miledamis, Miledamas
Dodamis, dodamas
Esamasis laikas
Milent
Dodàt
Bûtasis laikas
milejus
Dawus
Bûsimasis laikas
àt mileyma
àt Dawyma
Esamasis laikas º
[55]
VIENASKAITA
Giminës:
Giminës:
Milemas, Milema
Dodamas, dodama
DAUGISKAITA
Milemy , Milemas
Dosny, Dosnas
97
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
Miletas, Mileta
Dotas, Dota
DAUGISKAITA
Milety, Miletas
97
Prad. raðyti Mileta, bet
iðtaisyta.
308
Vertimas.p65
308
Doty, Dotas
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
Miletynas, Miletyna
Dotynas, dotyna
DAUGISKAITA
Miletyny, Miletynas
Dotyny, Dotynas ir t. t.
Kitaip
Meylingas, Meylinga
arba: Miletingas, Miletinga
[56]
Dotingas, dotinga
Dosnus, Dosna º
Treèioji forma
Ketvirtoji forma
Tiesioginë nuosaka
Esamasis laikas
VIENASKAITA
Asz praszaw ‘að praðau’
tu praszay ‘tu praðai’
às arba Js prasza98 ‘jis praðo’
as¸ Dyrbu ‘að darau’
tu dyrbi ‘tu darai’
às Dyrb ‘jis daro’
DAUGISKAITA
Mes pras¸om ‘mes praðome’
Jus praszot ‘jûs praðote’
aniæ pras¸a ‘jie praðo’
mes Dyrbam ‘mes darome’
Jus Dyrbat ‘jûs darote’
aniæ Dyrb ‘jie daro’
Bûtasis eigos laikas
VIENASKAITA
praszydawaw
praszydaway
praszydawa99
Dyrbdawaw
Dyrbdaway
Dyrbdawa
DAUGISKAITA
praszydawom
praszydawot
praszydawa
98
Buvo paraðyta pras¸a,
iðskusta.
Dyrbdawom
Dyrbdawot
Dyrbdawa º
99
Prad. raðyti praszi, bet
iðtaisyta.
309
Vertimas.p65
309
2002.08.08, 13:47
[57] Bûtasis
ávykio laikas
VIENASKAITA
praszew ‘praðiau’
praszey ‘praðei’
praszy ‘praðë’
Dyrbaw ‘dariau’
Dyrbay ‘darei’
Dyrba ‘darë’
DAUGISKAITA
prasziem ‘praðëme’
prasziet ‘praðëte’
praszy ‘praðë’
Dyrbom ‘darëme’
Dyrbot ‘darëte’
Dyrba ‘darë’
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
praszysiu ‘praðysiu’
praszysi ‘praðysi’
praszys ‘praðys’
Dyrbsiu ‘darysiu’ ir t. t.
Dyrbsi
Dyrbs
DAUGISKAITA
praszysem ‘praðysime’
praszyset
praszys
Dyrbsem
Dyrbset
Dyrbs
Liepiamoji nuosaka
VIENASKAITA
praszÿk ‘praðyk!’
teguù prasza ‘tegul praðo’
Dyrbk ‘daryk!’
teguù Dyrb ‘tegul daro’ º
100
[58]
DAUGISKAITA
praszikiem ‘praðykime’
prasziket ‘praðykite’
teguù prasza ‘tegul praðo’
Dyrbkiem ‘darykime’
Dyrbkiet ‘darykite’
teguù Dyrb ‘tegul daro’
Geidþiamoji arba jungiamoji nuosaka
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
Kad butio praszys
Kad butumi praszys
Kad butum praszys
100
Diakritikai virð <ÿ>
uþdëti vëliau, juodesniu
raðalu (?)
310
Vertimas.p65
310
Kad butio Dyrbys
Kad butumi dyrbys
Kad butum dyrbys
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
DAUGISKAITA
Kad butumem praszy
Kad butumet praszy
Kad butum praszy
Kad butumem dyrby
Kad butumet Dyrby
Kad butum Dyrby
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
Jdant praszytio
––– praszytumi
––– praszytum
Jdant Dyrbtio
––– Dyrbtumi
––– Dyrbtum
DAUGISKAITA
Idant praszytumem
––– praszytumet
––– praszytum
Jdant Dyrbtumem
––– Dyrbtumet
––– Dyrbtum º
[59]
Bendraties nuosaka
Esamasis laikas
praszyty ‘praðyti’
Dyrbty ‘daryti’
Bûtasis laikas
buwa praszyty ‘buvo praðyti’
buwo Dyrbty ‘buvo dirbti’
Giminës:
praszus, praszonti
Dyrbows, dyrbonti
DAUGISKAITA
praszàtis101 , pras¸ontes
Dyrbàtis, Dyrbontes
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
praszes, prasziusi
Dyrbys, Dyrbusi
DAUGISKAITA
prasziusis, prasziuses
101
Dyrbusis, Dyrbuses
Buvo paraðyta pras¸àtis,
bet iðtaisyta á praszàtis.
311
Vertimas.p65
311
2002.08.08, 13:47
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
praszisis
102
, praszysenti
Dyrbsis, Dyrbsenti
DAUGISKAITA
praszysentis, praszysentes
Dyrbsentis103 , Dyrbsentes º
[60] Asmeniniai
dalyviai
VIENASKAITA
praszydamas, praszydama
Dyrbdamas, Dyrbdama
DAUGISKAITA
praszydamis, praszydamas
Dyrbdamis, dyrbdamas
Esamasis laikas
pras¸ont
Dyrbont
Bûtasis laikas
praszius
Dyrbus
Bûsimasis laikas
ant praszyma
àt Dyrbyma
Esamasis laikas
VIENASKAITA
praszomas, pras¸oma
Dyrbamas, Dyrbama
DAUGISKAITA
pras¸omy
102
Þ. taisytas.
312
Vertimas.p65
312
104
, pras¸omas
103
Dyrbamy, dyrbamas º
<n> taisyta.
104
<y> taisyta.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
[61]
Bûtasis laikas
VIENASKAITA
praszytas, praszyta
Dyrbtas, Dyrbta
DAUGISKAITA
Praszyty, Praszytas
Dyrbty, Dyrbtas
Bûsimasis laikas
VIENASKAITA
Praszytynas, Praszytyna
Dyrbtynas, Dyrbtyna
105
DAUGISKAITA
Praszytyny, Praszytynas
Dyrbtyny, Dyrbtynas
Kitaip
Praszyngas, Praszynga
arba praszytingas, praszytinga
Darbingas, darbinga
Darbus, Darbi
Pastabos apie veiksmaþodþius
1. Nors lietuviai nedaro formø neveikiamiesiems veiksmaþodþiams,
vis dëlto kai kuriose nuosakose jø pasitaiko; [jiems] sudaryti prie veikiamojo veiksmaþodþio kiekvieno galinio skiemens pridedama raidë
s, ir tai gali bûti bet kuri nuosaka, laikas º [62] ir asmuo. Pvz.: veikiamasis praszaw, praszay106 , neveikiamasis praszaws, praszays; veikiamasis muszu ‘muðu’, neveikiamasis mus¸ows ‘muðuosi’ ir t. t.
2 Pastaba. Akimirksniu praeinanèiø ir bûtøjø ávykusiø, taip pat
bûsimøjø staigiai nutrûksianèiø veiksmø, visø nuosakø ir laikø (iðskyrus esamàjá), asmenø ir skaièiø neveikiamieji veiksmaþodþiai graþiai reiðkiami, kai prieð veikiamàjá veiksmaþodá pridedami prielinksniai Pase (kai jau kas nors ávyko ar dar turi ávykti), Parse (kai kà nors
vykdant perþengiama riba), pvz., veikiamieji Kalbiejaw, Kalbiejaws –
pasekalbiejaw, parsekalbiejaw ‘kalbëjau’ ir t. t.
Kai kuriuos lietuviø kalbos þodþius taip lengva daryti pasyvinius, kad galima bûtø vadinti ypaè perdëm neveikiamaisiais veiksmaþodþiais ir suraðyti [jø] eilæ, nepastebëtà kitose kalbose. Taèiau
kadangi jie matomi ið paèios vartosenos ir akis bado net nelaisvai
105
Antroji <y> taisyta.
106
tais. ið prasay (?)
313
Vertimas.p65
313
2002.08.08, 13:47
lietuviðkai kalbanèiam, nematau reikalo plësti ðià knygelæ tomis º
[63] maþiau reikalingomis taisyklëmis; juk tyrinëjanèiam ðios mirusios (ar apleistos) kalbos literatûrà gausiai iðkyla beribiai kalbos turtai ir groþis, plëtojasi ir daugumos þodþiø, ypatingiau veikianèiø protà,
poveikis ir sangràþa; imkime, pavyzdþiui, þodá ‘bijau, bijausi’: gàdaw,
gàdaws, Júsygàdaw, pargàdaw, nusygàdaw, parsegàdaw, parsegàdynaw, nusygàdynaw, pargàdynaw, nugàdynaw, Jýzgàdynaw107 , pagondynaw, pasegondynaw ir t. t., ir t. t.
NB. Visada reikia atsiminti, kad nors lenkø kalbos prielinksnis Po
arba prze ar ir dar koks kitas, pridurtas prie veiksmaþodþio, nepaðalina galinio -siæ-, taèiau bet koks lietuviø kalbos ávardis, pridëtas ið
priekio, galiná s arba es paðalina, pvz., Kalbiejaws, pasekalbiejaw108 arba parsekalbiejaw ir t. t., kalbiekes, pasekalbiek ir t. t.
3 Pastaba. Nors kitø kalbø veiksmaþodþiø formas áprasta paþinti
pagal bendraties nuosakà, lietuviø kalboje ðita nuosaka nieko º [64]
nerodo, nes joje visi bet kokios formos bendraties veiksmaþodþiai baigiasi skiemeniu ty, pvz., Raszyty ‘raðyti’, Eyty ‘eiti’ ir t. t.
4 Pastaba. Nors lietuviø kalboje dël kai kuriø ne tokio stabilaus
kaitymo veiksmaþodþiø sudaromos keturios formos – tam, kad bûtø
pritaikyta visiems visø rûðiø veiksmaþodþiams, taèiau bendriausias
lietuviø kalbos veiksmaþodþiø formas turime tiktai dvi.
5 Pastaba. Kuriai ið keturiø formø priklauso lietuviø kalbos veiksmaþodis, atpaþástama ið vyriðkosios giminës vienaskaitos pirmojo
linksnio paprastojo dalyvio galûnës tokiu bûdu: jeigu vyriðkosios
giminës dalyvio pirmasis vienaskaitos linksnis baigiasi -is, tai jo veiksmaþodis priklauso pirmajai formai, o jeigu baigiasi -às – antrajai.
[Taip pat] jeigu baigiasi -us, tai [priklauso] treèiajai formai, o jeigu
-ows – ketvirtajai. Vis dëlto tokià taisyklæ ne tik sunku º [65] ið pasakyto veiksmaþodþio sukurti, bet nepaþástanèiam tvirtø lietuviø kalbos
taisykliø [ji] gali sukelti ir nereikalingø abejoniø. Pavyzdþiui, ið veiksmaþodþio biegu ‘bëgu’ gerai nemokanèiam lietuviø kalbos sunku suprasti, ar dalyvis baigiasi -às, ar -ows, nors jam aiðkiai bûdinga ketvirtoji forma.
6 Pastaba. Apskritai ið tiesioginës nuosakos vienaskaitos pirmojo
asmens atpaþástamos dvi lietuviø kalbos formos. T. y. kada pasakytas veiksmaþodis baigiasi -u, tada priklauso pirmajai formai, pvz.:
milu, dodu, Dyrbu, biegu ‘myliu, duodu, dirbu, bëgu’. O [veiksmaþodþiai], kurie baigiasi skiemenimi -aw, priklauso antrajai formai, pvz.:
107
Tais. ið Jszgàdynaw.
*Jýgàdynaw.
314
Vertimas.p65
314
108
Prad. raðyti pasy, bet
iðtaisyta.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
Pras¸aw, Raszaw, Skaytaw, Kùawsaw, Szawdaw ir t. t. ‘praðau, raðau, skaitau, klausau, ðaudau ir t. t.’
7 Pastaba. Pereidami á bûdvardþius ar á dalyvius lietuviø veiksmaþodþiai netampa neveikiamaisiais, taèiau ima plaèiai veikti protà.
Pavyzdþiui, norint lenkiðkai pakankamai tiksliai ásivaizduoti þodá
Milemas esu arba esmu, º [66] reikia ðitaip versti: ‘savo poelgiø kilnumu
uþsitarnavau visuotinæ meilæ ir ja esu gerbiamas’109. Juk pasakymas
Kochany iestem tereiðkia labai menkà ir jau praëjusá ávyká, o tai lietuviðkai nusakoma þodþiais Miletas esu. Þodþiu, jeigu pritariame lietuviø kalboje esant neveikiamàjá veiksmaþodá, lengvai surasime ir daugiau eiliø, ið kuriø galima sudaryti iðtisas formas. Taèiau kadangi
taip ásikarðèiavæs galëèiau lietuviø kalbai suteikti pirmenybæ prieð
lenkø, kurios veiksmaþodþiø formas bûtø galima panaðiai plësti, ðiame pradiniame veikale ribojuosi tik paèiomis reikalingiausiomis taisyklëmis, palikdamas tolesnius aiðkinimus tam laikui, kai lietuviø
kalbos vertë ir poþiûris á jà to pareikalaus.
8 Pastaba. Lietuviø kalba iðlaiko mandagumà ir yra graþiai ávairi,
kai þodþiai renkami º [67] pagal objekto vertæ. Pavyzdþiui, lenkiðkai
tiek apie þmogø, tiek apie gyvulá sakome Je, Jadù, Jeúã ir t. t., o lietuviðkai apie gyvulá sakoma ied, jedy, jesty, o apie þmogø – Waùga, walge110,
walgity ir t. t.
9 Pastaba. Lietuviø kalba tiek ðlovinama dël garsumo, o kartu ir
subtilaus deramø santykiø delikatumo, kad kartais vienas þodis gali
protà pralinksminti, iðgàsdinti, ábauginti, pakelti, sustabdyti ir nuraminti. Pavyzdþiui, eilëmis taip pasakyti be maþiausio pasirengimo (o
jose galima pajusti kaþkokià jëgà, kuri, pvz., matyti ið ðeðiø tolesniø
religiniø eiliø):
Kad Perkunu grewsmay, Szyrdes111 mariu draskis–
Kada drebies Kaùnay, Kietas owùas praskis.
tarp Dàgaws yr Pekùos, tyrps grieku Pyktibie–
paskædis Gries¸nikas Sunkioij Kartibie–
Teysingas yr Meyùus linksma panes¸ weyda–
dràsey aùga segdams tyn112 kur Szwætus113 leyda–
Taip pat netgi menka þinutë proza rodo jëgà, panaðià á lotynø kalbos
þodþiø, pavyzdþiui, º [68] Kada buwa diena dargana tów114 Kartu Wanagas Wyszta drasky ‘kada buvo diena darganota, tada vanagas viðtà
draskë’.
Panaði mintis buvo
raðyta anksèiau (p. 32),
taèiau ten iðbraukta.
110
Tais. ið walgi.
109
Tais. ið Szyrdis.
Tais. ið ten.
113
Tais. ið szwætus.
111
112
315
114
priraðytas vëliau,
juodesniu raðalu.
Vertimas.p65
315
2002.08.08, 13:47
10 Pastaba. Lietuviø kalba neturi formos neasmeniniams veiksmaþodþiams sudaryti (kaip jau anksèiau nurodþiau), iðskyrus jai
bûdinguosius dalyvius. Taèiau ið kiekvieno asmeninio veiksmaþodþio darant treèiàjá asmená, arba paverèiant prieveiksmiu (neparodant treèiojo asmens to vardaþodþio, kuriam veiksmaþodis taikomas),
ar bent jau tada, kai tariama, nesutvirtinant ávardþiu, [padaromas]
veiksmaþodis, vadinamas neasmeniniu. Pavyzdþiui, tropios ‘atsitiko’, Jùgo ùawkty ‘ilgu laukti’, Szaùt ‘ðalta’, Szyùt ‘ðilta’, Kars¸t ‘karðta’,
lin ‘lyja lietus’, Sning ‘sninga’, reges man ‘regis man’, gana ‘gana’ ir
t. t., ir t. t. Taèiau ir ðie, esant reikiamoms aplinkybëms, gali bûti kaitomi asmenimis, jeigu tik nevartojami prieveiksmiðkai, pvz.: Szaùu,
Szali, Szaù ir t. t.
11 Pastaba. Apie prieveiksmius. Prieveiksmiu vadinamas
þodis, daþniausiai dedamas prie veiksmaþodþio ir gelbstintis jam
reikðti aplinkybes, º [69] o kartais [dedamas] ir prie vardaþodþio,
kaip toliau informuosime ið pavyzdþiø. Pvz., prie veiksmaþodþiø
[reiðkia]:
1. Ypatybës ar bûdo aplinkybæ: puykey yr protingay Saka, Iszmintingay riedos ‘iðmintingai tvarkosi’ ir t. t.
2. Vietos aplinkybæ, pvz.: kur, ys¸ kur, wysur, niekur ‘kur’, ‘ið kur’,
‘visur’, ‘niekur’ ir t. t.
3. Kiekio aplinkybæ, pvz.: tris kartus, wysados ir t. t.
4. Klausiamàjà aplinkybæ, pvz.: ar giwas, dieùko nuludys, u† kow
kæt, t. y. ‘ar gyvas’, ‘kodël nuliûdæs’, ‘uþ kà kenèia’ ir t. t.
5. Tvirtinamàjà aplinkybæ, pvz.: teyp, aneyp, àtreyp, kyteyp, t. y.
‘taip’, ‘anaip’, ‘kitaip’ ir t. t.
6. Laiko aplinkybæ, pvz.: Wysados, Pernay, niekados, dabarciow, t. y.
‘visada’, ‘pernai’, ‘niekada’, ‘dabar’ ir t. t.
7. Neigiamàjà aplinkybæ, pvz.: ne, niekados, negeray, t. y. ‘ne’, ‘niekada’, ‘negerai’ ir t. t.
Nors tokie prieveiksmiai nekaitomi, vis dëlto kartais vartojami su vardaþodþiu, pvz.: ùabay greytas kayp Baùandis, t. y. ‘labai greitas kaip
balandis’ ir t. t. º
[70] 12 Pastaba. Apie jaustukus. Jaustukas pavadintas dël garsesnio tarimo ir þymi jausmo rezultatà, pavyzdþiui, nuostabos, pykèio, gailesèio, liûdesio, dþiaugsmo ir baimës, taip pat staigaus klausimo, pvz.: ‘Kas tai yra?’ – Kas tay ira, ‘eik ðalin, pasiutëli’ – eyk szelen
pasiuteli ir t. t.
13 Pastaba. Apie jungtukus. Aðtuntoji kalbos dalis jungtukas
taip pavadintas todël, kad jungia ávairius þodþius ir pasakymus.
Pavyzdþiui, su Diewu yr wysays Szwætayses, ‘su Dievu ir visais ðventaisiais’, Sawi yr Sawa artyma milety reyk, t. y. ‘save ir savo artimà my-
316
Vertimas.p65
316
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
lëti reikia’, ne su tawi, nebe tawes giwenty galu, iey nepariedisiu Ùaymys
muna, t. y. ‘nei su tavimi, nei be tavæs gyventi galiu, jei nevaldau savo
laimës’.
14 Pastaba. Apie konstrukcijà. Lietuviø kalbos konstrukcija
viskuo yra panaði á lenkø ir lotynø, todël èia neiðvedþiosime plaèiai
apie jos detales, juo labiau, kad perdëtas gilinimasis á ne tokias tvirtas, kartu ir á ne tokias º [71] naudingas taisykles, kuriø gali bûti pripildyta bet kurios kalbos gramatika, pradedantiems mokiniams tampa kliûtimi iðsiaiðkinti pagrindines ir naudingesnes taisykles. Juk
mokantysis kurios nors kalbos dar nepaþásta taisykliø ir suvokdamas, kad visos taisyklës, kurios tik yra gramatikoje, esanèios vienodai svarbios ir naudingos, stengiasi jas be iðimties suprasti ir mokëti.
O ðitaip sugaiðta laikà ir apsunkina atmintá smulkmenomis, kurias
galima iðmokti ir studijuojant vien tik svarbiausiàsias taisykles. Juk
kai jau kas pradeda paþinti kurios nors kalbos pagrindus, pati jos
prigimtis parodo esmingiausias jos taisykles, ið kuriø smulkesnës
siûlosi paèios. Tad nutylëdamas ðias, kaip tuðèiø iðlaidø prieþastis,
brangaus laiko vargus bei proto temdytojas, ir vis jas atidëdamas (jeigu to prireiks), èia trumpai pateikiu tokias pastabas. º
[72] 15 Pastaba. Apie kalbos eilæ arba tvarkà. Lietuviø sintaksëje nerasime jokios privalomos taisyklës, kuri kalbos dalis turi
pirmenybæ, nes taikantis prie aplinkybiø, ið kuriø kalba kyla ir á kurias yra nukreipta, vaizdavimo pobûdis visaip keièiasi; pavyzdþiui,
atsygræêk nug Paleystuwys, eyk pas Szùowe idant tykray tawi milety galetum ¡mones, t. y. ‘nusigræþk nuo paleistuvystës ir kaupk ðlovæ, kad
nuoðirdþiai tave galëtø mylëti þmonës’. Ar ðià pastabà pradëti þodþiu ‘nusigræþk’? Ar vardaþodþiu, ar ávardþiu, ar prieveiksmiu? Ir
kaip [elgtis] norint versti? Visada bus pakankamai pavaizduota ir
gerai skambës. Ir tuo geriau pavyks, kuo tiksliau kalbantysis prisitaikys prie vietos, prie objekto, apie kurá kalbama, vertës, ir prie savo
padëties, nes kalbëtojo niekas taip negadina, kaip netinkamai parinktas ar prarastas tonas. Ávardþiai ar neigiamosios dalelytës kartais vartojami klausiant apie tai, o kartais – neigiant. Pavyzdþiui,
neigiant, Negalu asz ‘negaliu að’, º [73] klausiant ar Negalu as¸, ar as¸
Negalu, asz ar negalu. Neigiant ar klausiant neiginys ne visada eina
prieð kiekvienà kalbos dalá, o dalelytë ar – visada prieð neiginá. Ir t. t.
16 Pastaba. Apie
vardaþodþiø konstrukcijà
1. Daiktavardis su bûdvardþiu derinamas trimis dalykais: gimine, skaièiumi ir linksniu, pvz.: Graêus Protas yr Gaùwa ùabay
is¸mintinga ‘geras protas ir galva labai iðmintinga’ ir t. t.
317
Vertimas.p65
317
2002.08.08, 13:47
2. Lietuviø kalbà labai puoðia, kai áprastiniai bûdvardþiai arba
daiktavardþiai uþima pirminæ padëtá, pvz.:
Bûdvardþiai eina prieð daiktavardþius
1. Jeigu þymi pagyrimà arba papeikimà, pvz.: Pyktas ¡mogus ‘piktas þmogus’, grakszti Pana ‘graþi pana’, Swiesi Gædra ‘ðviesi auðra’ ir t. t.
2. Skaitvardþiai115 taip pat eina prieð daiktavardþius, pvz.: Pyrmas Kartas ‘pirmas kartas’, Dwileka Apasztoùu ‘dvylika apaðtalø’
ir t. t.
3. Parodomieji, klausiamieji ir jungiamieji bûdvardþiai eina prieð
daiktavardþius, pvz.: muna Tiewys¸ke º [74] ‘mano tëviðkë’, tas
dayktas, às ¡mogus ‘tas daiktas, anas þmogus’ ir t. t., Katras
Arklis, Kuri116 Karieta ‘kuris arklys, kokia karieta’, Koýna diena
wysas mynutas arba waùondas ‘kiekvienà dienà visos minutës’
ir t. t.
Bûdvardþiai eina po daiktavardþiø
1. Jeigu þymi spalvas ir natûralias ypatybes, pvz.: Dales dyde ‘dalis didelë’, Piragas baùtas, gelêis kietas ‘pyragas baltas, geleþis
kieta’ ir t. t.
2. Nacionaliniai bûdvardþiai, pvz.: Kaùba letuwys¸ka, ¡emaytis tomsus, t. y. ‘kalba lietuviðka, þemaitis tamsus’ ir t. t.
3. Bûdvardiðkai vartojami dalyviai eina prieð daiktavardþius,
pvz.: biegus arklis ‘eiklus arklys’, ¡ydàs Amzius ‘þydintis amþius’ ir t. t.
Bûdvardþiai, einantys tai prieð, tai po
daiktavardþiø, yra tokie, pvz.:
1. Diwnas Dayktas, Stebuklingas Jszpowlis ‘keistas daiktas, stebuklingas atsitikimas’; prieðingai ‘balsas graþus’ baùsas graêus ir
t. t. Gaydis117
2. Bûdvardþiai praleidþiami, kai kalbama apie bûdà, pvz.: Letuwis¸kay, lækis¸kay º [75] ‘lietuviðkai, lenkiðkai’, Sunkey dyrbty,
Skaney walgity ‘sunkiai dirbti, skaniai valgyti’ ir t. t.
115
Paþodþiui galima bûtø
versti: skaitmeniniai
bûdvardþiai.
318
Vertimas.p65
318
116
117
Tais. ið Kury.
Þ. Gaydis prir., gal net ne
autoriaus ranka.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
Apie prielinksninius lietuviø bûdvardþius
1. [Atsakyti] á klausimà ‘kaip greitai ir kaip toli’ kayp weykey yr
kayp tolæ vartojamas prielinksnis uý, pvz.: u† Metus ateyúma i
Prota ‘uþ metø ateisime á protà’, wa¸iowsem u† miliu Desimte ‘vaþiuosime uþ myliø deðimties’ ir t. t. Ir jis valdo ketvirtàjá bei
antràjá linksná.
2. Á klausimà ‘ið kur’ lietuviðkai atsakoma antruoju linksniu, pvz.:
ys¸ Warszuwas, ys¸ Pari‡ews, ys¸ læku, ys¸ Kursza, t. y. ‘ið Varðuvos, ið Paryþiaus, ið Lenkijos, ið Kurðo’ ir t. t.
3. Á klausimà ‘á kur’ lietuviðkai sakomas septintasis linksnis su
prielinksniu i, pvz.: i Wælniu, i Prusus, t. y. ‘á Vilniø, á Prûsijà’
ir t. t.
4. Á klausimà ‘kur’ lietuviðkai sakoma be prielinksnio, pvz.: Krokuwo prasydeda owùas ‘Krokuvoje prasideda rodytis uolos’, Rime Baznicia Szwæta, ‘Romoje baþnyèia ðventa’. Èia apskritai
þinotina, kad lietuviø kalboje ðalys º [76] ir provincijos neturi
pavadinimø, taèiau vadinama pagal tautà, kaip jos nuosavybë, ir sakoma antruoju linksniu, pvz.: læku Karaliste, Prusu Poniste ir t. t. ‘lenkø karalystë, prûsø valstybë’ ir t. t. Vaivadijos,
pavietai, parapijos ir t. t. vadinami pagal savo pagrindinius
miestus, taip pat antruoju linksniu – taèiau akalicos ir kaimai
turi savo tikrus vardus ið ankstesniø ákûrëjø ar ir kito ðaltinio
ir t. t.
5. Á klausimà ‘pas kà, prie ko’ taip pat sakomas antrasis linksnis,
pvz.: pas Wies¸paty buwaw ‘pas Vieðpatá buvau’, pas Karalaws
Szawkew ‘karaliui ðaukiau’, pri Broly awgaw ‘prie brolio augau’
ir t. t.
6. Á klausimà ‘kurlink’ lietuviðkai sakoma ketvirtasis linksnis su
prepozicija par, pvz.: par Miesta Wælnews waýewaw ‘per miestà
Vilniaus vaþiavau’ ir t. t.
7. [Atsakyti] á klausimà ‘kada’ lietuviø kalba neturi prielinksnio,
bet visada sakoma prieveiksmiðkai, pvz.: Pernay, Wieùay ir t. t.
‘pernai, vëlai’. º
[77] 8. Á klausimà ‘kiek ilgai’ galima sakyti su prielinksniu par, bet
galima sakyti ir be jo, ketvirtuoju linksniu, pvz.: par metus tarnawaw, arba Metus tarnawaw ‘metus tarnavau’ ir t. t.
9. Laipsniuojamieji bûdvardþiai sakomi, t. y. atitinka antràjá ir ketvirtàjá linksná su prielinksniu uê, pvz.: Màdresnis uý Salamona,
geresnis u¸ wysus, t. y. ‘iðmintingesnis uþ Saliamonà, geresnis
uþ visus’ ir t. t.
319
Vertimas.p65
319
2002.08.08, 13:47
Apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà
Lietuviø kalbos veiksmaþodþiø konstrukcija viskuo sutinka su lenkø
kalbos taisyklëmis, todël [èia] nenurodomi [veiksmaþodþiai], valdantys ávairius linksnius. O atitinkamos taisyklës jau buvo pateiktos raðant apie asmenavimo formas.
Prielinksniams ar prepozicijoms lietuviø kalba neturi kitø taisykliø negu tos, kurios buvo iðaiðkintos antrojoje ðios gramatikos dalyje;
ir [prielinksniai] nevaldo linksniø, tik panaðiai vartojami kaip lenkø
kalboje. º
[78] Apie prieveiksmius jau paraðyta antrojoje ir treèiojoje ðio
veikalëlio dalyje.
Apie jungtukus
Jungtukai vartojami jungti ar skirti reikðmæ nuo reikðmës. Jie yra tokie:
1. Jungiantys, pvz.: yr ‘ir’, teyp ‘taip’, tay ira ‘tai yra’, par dawg ‘per
daug’, Kayp ‘kaip’, teyp ‘taip’ ir t. t.
2. Skiriantys, pvz.: arba ‘arba’, arteyp?, neteyp ‘ar taip?, ne taip’ ir
t. t.
3. Sudarantys prieþastá, pvz.: dielto, àtto118 , beto, dydews ‘dël to, ant
to, be to, labiau’ ir t. t.
4. Sàlygos, pvz.: ieygi, Kad, Jdant, Jogey, t. y. ‘jeigu, jei (kad), idant,
jog’ ir t. t.
5. Prieveiksminiai, pvz.: dieùko, dieùto, negu, pyrmu, paskow, norint,
pakoù, teguù ir t. t., t. y. ‘kodël, todël, nebent, pirma, paskui, norint119 , kol, tegul’ ir t. t.
Jaustukai vartojami suþadinti jausmui, kuris veikia protà, apie kà
jau raðyta ankstesnëse dalyse ir t. t. º
118
Buvo paraðyta atskirai
àt, to, bet sujungta.
320
Vertimas.p65
320
119
Galbût èia norëta paraðyti
‘nors’.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
[87]120
Trumpas kai kuriø lietuviðkø
þodþiø rinkinys
121
Abdaras ‘drabuþiai’
Abdenktuwas ‘apdangalas’
Abrusas ‘rankðluostis’
Adata ‘adata’
Adina ‘valanda’
Aùasas ‘triukðmas’
Agowna ‘aguona’
Aùus ‘alus’
Ake ‘akis’
Aùga ‘metø alga’
Arieùka ‘degtinë’
Abýlerbes122 ‘bjaurus’
Awse ‘ausis’
Artymas ‘artimas’
As¸ara ‘aðara’
Aszaka ‘aðaka’
Absyeymas ‘apsiëjimas’
Atowdogis ‘vasariniai rugiai’
Apwaùkaùas123 ‘apvalkalas’
Auksas ‘auksas’
Aulis ‘avilys’
Auszra ‘auðra’
Autas ‘autas’
Atylsis ‘poilsis’
Auks¸tas ‘aukðtas’
Apiakis ‘apakæs’
Adaritas ‘atidarytas’
Alksnis ‘alksnis’
Atkalne ‘slënis’
Apent ‘atgal’
Aplinkow ‘aplinkui’
Aplikas ‘uþsegimo kabliukas’
120
121
Psl. 79–86 yra tuðti.
Ðis þemaitiðkø þodþiø
sàraðas jau buvo
skelbtas: Jonas Kruopas,
„Rankraðtinis XIX a.
pradþios lietuviø–lenkø
kalbø þodynëlis“,
Atleydymas ‘atleidimas’
Apgawymas ‘apgavimas’
Atgawymas ‘atgavimas’
Aytwaras ‘aitvaras’
Àtakis ‘antakis’
Àks¸tas ‘ankðtas’ º
Badas ‘badas’
Baùa ‘bedugnë’
Baùandis ‘balandis’
baùtas ‘baltas’
baùsas ‘balsas’
Bajoras ‘bajoras’
Baydikle ‘baidyklë’
batas ‘batas’
barzda ‘barzda’
Budas ‘prigimtis’
Bliudas ‘dubuo’
Bùusa ‘blusa’
Berýas124 ‘berþas’
Burna ‘burna’
bieras ‘bëras’
beru ‘beriu’
bjawrus125 ‘bjaurus’
Buùàda126 ‘balanda’
Batwynis ‘burokas’
Byte ‘bitë’
Blezdinga ‘kregþdë’
Bàba ‘bamba’
Baysibe ‘bjaurybë’
Bertuwie127 ‘bertuvë’
Beprotis ‘beprotis’
[88]
A ser., 1959, 225–232.
Toliau Kruopo publikacija (ir pavardë)
trumpinama Kr.
122
Kr Abêlerbes.
321
Prad. raðyti Apwar, bet
iðtaisyta.
124
Kr Berêas.
125
Kr bjaurus.
126
Sic! taisyta. Kr Baùàda.
127
Prad. raðyti Bet, bet
iðtaisyta.
123
Vertimas.p65
321
2002.08.08, 13:47
bægu ‘baigiu’
Boba ‘boba’
Cirulis ‘vieversys’
Czydas ‘paðaipa’
Cziedyiu ‘mëgstu’
Cipu ‘cypiu’
Czesnakas ‘èesnakas’
Dabar128 ‘dabar’
daboju ‘saugau’
Dawba ‘dauba’
Dalgis ‘dalgis’
Darbas ‘darbas’
Dale ‘dalis’
Dayktas ‘daiktas’
Drobule ‘paklodë’
Dàbe ‘duobë’
Dona ‘duona’ º
[89] Delna ‘delnas’
Digulis ‘dieglys’
Dayledis ‘amatininkas’
Deszyna ‘deðinë’
Dukte ‘duktë’
Dulke129 ‘dulkë’
Darga ‘dargana’
Deszra ‘deðra’
Dyrwa ‘dirva’
Darêas130 ‘darþas’
Dwyliçnas ‘kaitaliojàsis’
Diwas ‘keistenybë’
Diewas ‘Dievas’
Dwilekis ‘dvylekis’
Dydiste ‘didumas’
daraw131 ‘veikiu’
dyrbu ‘darau’
dasylytieju ‘lieèiu’
dayraws ‘dairausi’
Kr teraz.
<k> taisyta.
130
Kr Darzas.
128
131
129
132
322
Vertimas.p65
322
Dusze ‘siela’
Diena ‘diena’
Drygàtas ‘erþilas’
Dawg ‘daug’
darodaw ‘árodau’
Dastoju ‘pasiekiu’
Degu ‘[að] degu arba [að] padegu’
Dengu ‘dengiu’
dawg132 ‘daug’
derows ‘deruosi’
Dwolikis ‘ðeðioliktoji statinës dalis’
Debesis ‘debesis’
Dàtis ‘dantis’
Eyùa ‘eilë’
eynu ‘einu’
Erszketis ‘erðkëtis’
Erzyùas ‘ástarþa’
Eszeris ‘eðerys’
Eêeras133 ‘eþeras’
Eêis ‘eþys’
Ekietes ‘akëèios’
Eêe ‘eþia’
Erke ‘erkë’
Elnis ‘elnias’ º
[90] Esibe ‘egzistavimas’
Eyra134 ‘eilë’
Egle ‘eglë’
Gaùwa ‘galva’
Galibe ‘galybë’
Garas ‘garas’
Garbe ‘garbë’
Gaysras ‘gaisras’
Giedra ‘auðra’
Gates ‘apatinës kelnës’
Grabas ‘karstas’
Grieblis ‘grëblis’
Kr darau.
Prieð penkis þodþius
Dawg jau buvo nurodyta.
133
134
Kr Ezeras.
paraðyti *Eyùa.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:47
Geùtonas ‘geltonas’
Greytas ‘greitas’
Giditas ‘gydytas’
Griekas ‘nuodëmë’
Giùus ‘gilus’
Gribas ‘grybas’
Gidaw135 ‘gydau’
Gerkle ‘gerklë’
Girtoklis ‘girtuoklis’
Gràztas ‘gràþtas’
Gràêe ‘këkðtas’
Gyre ‘giria’
Gaùune ‘ðaka’
Guzykas ‘saga’
Gàdras ‘gandras’
Gumbas ‘gumbas’
Gawrowtas ‘gauruotas’
Graêus ‘graþus’
Geras ‘geras’
Gelêis ‘geleþis’
Ginkùas ‘ginklas’
Gudrus ‘sàmojingas’
Gaùas ‘galas’
Gardus ‘uþsispyræs’
Gàsmas ‘bailumas’
Gaydis ‘gaidys’
Gaygaùas ‘gaigalas’
Gadynu ‘gadinu’
Gædu ‘giedu’
Giedows ‘gëdinuosi’ º
[91] Geydu ‘stengiuosi’
Gawras ‘garbana’
Giwolis ‘gyvulys’
Gudynows arba ‘gudinuosi,
pratinuosi’
Gudynis ‘laiðkinis èesnakas’
Guùu ‘guliu’
Gerwe ‘gervë’
Gudas ‘rusënas’
135
136
Kr Gidau.
Kr Kilis.
137
Kada ‘kada’
Kadagis ‘kadagys’
Kaùnas ‘kalnas’
Kale ‘kalë’
Kalinis ‘kalëjimas’
Kaylyney ‘kailiniai’
Kakùas ‘kaklas’
Kartus ‘kartus’
Keùmas ‘kelmas’
Kirwis ‘kirvis’
Kayrus ‘kairys’
Katyùas ‘katilas’
Kaùba ‘kalba’
Karpa ‘karpa’
Kytas ‘kitas’
Kaùtas ‘kaltas’
Karwe ‘karvë’
Kauùas ‘kaulas’
Kanapis ‘kanapë’
Kàkles ‘kanklës’
Ketu ‘þadu’
Klawas ‘klevas’
Kiliú136 ‘pleiðtas’
Kurtas ‘kurèias’
Kirminas ‘kirminas’
Kurstaw ‘kurstau’
Kninga ‘knyga’
Kaupas ‘kaupas’
Krase ‘këdë’
Kepure ‘kepurë’
Kartuwes ‘kartuvës’
Keture ‘keturi’
Kuysis ‘uodas’
Kelnes ‘kelnës’ º
[92] Krawjas ‘kraujas’
Krewas ‘kreivas’
Kaspynas ‘kaspinas’
Kætas ‘kietas’
Kymynas137 ‘samanos’
Tais. ið Kiminas (?). Kr
Kyminas.
323
Vertimas.p65
323
2002.08.08, 13:48
Koje ‘koja’
Kamulis ‘kamuolys’
Ùawkas ‘laukas’
Ùaýda143 ‘lazda’
Ùowa ‘lova’ º
[93] Ùopyszis ‘lopðys’
Ùàka ‘lanka’
Ùàgas ‘langas’
Ùaw†as144 ‘lauþas’
Jawtis ‘jautis’
Jura ‘jûra’
Jawnykis ‘jaunuolis’
Juwkas138 ‘juokas’
Jawkas ‘savas’
Jemu139 ‘imu’
Jszminte ‘iðmintis’
Jrkùas ‘irklas’
Jowdwarnis ‘juodvarnis’
Jowdas ‘juodas’
Jowsta ‘juosta’
Jùgas ‘ilgas’
Jawnas ‘jaunas’
Motina ‘motina’
Molis ‘molis’
Merga ‘merga’
Muras ‘mûras’
Mieszùas ‘mëðlas’
Miksztas145 ‘minkðtas’
Mietra ‘mëta’
Maùda ‘malda’
Meyle ‘meilë’
Mysle arba Duma ‘mintis’
Maras ‘maras’
Meszka ‘meðka’
Miestas ‘miestas’
Medis ‘medis’
Moksùas ‘mokslas’
Mietas ‘mietas’
Màdrus ‘mandras’
Mæýis146 ‘mieþis’
Mægas ‘miegas’
Mæga ‘aruodas’
Mulkis ‘mulkis’
Lyptas ‘lieptas’
Læpu ‘liepiu’
Liepa140 ‘liepa’
Lyzdas ‘lizdas’
linksmas ‘linksmas’
lynas ‘linas’
læpsna ‘liepsna’
leýuwis141 ‘lieþuvis’
Ledas ‘ledas’
Lowsnas142 ‘laisvas’
leydu ‘leidþiu’
litus ‘lietus’
Lyga ‘liga’
Lyktorius ‘þvakidë’
læta ‘lenta’
Lawas ‘liûtas’
lægwas ‘lengvas’
Ùape ‘lapë’
Ùaywas ‘laivas’
Ùayme ‘likimas’
Kr Jowkas.
Kr Jamu.
140
Prad. raðyti liæ, bet
iðtaisyta.
Kr leêuwis.
Sic!
143
Kr Ùazda.
144
Kr Ùawêas.
138
141
145
139
142
146
324
Vertimas.p65
Nagas ‘nagas’
Nebagas ‘vargðas’
Nagyne ‘naginë’
Naras ‘naras’
Noras ‘noras’
Nayka ‘bizûnas’
Naris ‘sànaris’
324
Sic!
Kr Mæêis.
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
Niekdaris ‘dykinëtojas’
Nuludymas ‘liûdesys’
Nas¸lis ‘naðlys’
Niekados ‘niekada’
Negeydu ‘negeidþiu’
Nugara ‘nugara’
Pyperas ‘pipiras’
Pagalbe ‘pagalba,
padëjimas’
Praýuwymas149
‘pasmerkimas’
Pabàga150 ‘pabaiga’
Paszalis ‘krantas’
Pasyiemu ‘apsiimu’
Pasaùowne ‘pasalûnas’
Piedas ‘pëdas’
Pyrs¸tene ‘pirðtinë’
Parszas ‘parðas’
Pyningas ‘pinigas’
Puwdas151 ‘puodas’
Protas ‘protas’
Plykas ‘plikas’
Pùatus ‘platus’ º
Oras ‘voras’
Ow‡owùas ‘àþuolas’
Owga ‘uoga’ º
Pagalis ‘pagalys’
Pataùas ‘patalas’
Peylis ‘peilis’
Pelke ‘pelkë’
Pele ‘pelë’
Pelenas ‘pelenas’
Pawks¸tis ‘paukðtis’
Pùawkas ‘plaukas’
Pùauku ‘plaukiu’
Plisie ‘plyðys’
Pieda ‘pëda’
Pyrs¸tas ‘pirðtas’
Pyùwas ‘pilvas’
Pyktas ‘piktas’
Perkunas ‘perkûnas’
Powkas ‘pûkas’
Podus¸ka ‘pagalvë’
Pùuksna147 ‘plunksna’
Ples¸ka148 ‘butelis’
Purwas ‘purvas’
Pakaùa ‘uþpakalis,
nugara’
Petis ‘petys’
puykus ‘puikus’
Prudas ‘tvenkinys’
Popierius ‘popierius’
Papelwe ‘papilvë’
Pakalne ‘pakalnë’
[94]
147
148
Kr Pùunksna.
Kr Pleczka.
[95] Ragas ‘ragas’
Raktas ‘raktas’
Rawdas ‘rusvas’
Rawnu ‘raunu’
Ragana ‘ragana’
Rages ‘rogës’
Ratay ‘paprastas veþimas’
Rope ‘ropë’
Reykaùas ‘reikalas’
Rawdonas ‘raudonas’
Rupesnis ‘rûpestis’
Ràdu ‘randu’
Rietis ‘rëtis’
Retas ‘retas’
Rayszas ‘ðlubas’
Rinu ‘riju’
Rukszùa ‘raukðlë’
Rawda ‘kuoja’
Riedas ‘valdþia’
Rasztas ‘raðtas’
Ruksztas ‘rûgðtus’
149
150
Kr Praêuwymas.
Kr Pabæga.
325
151
Kr Powdas.
Vertimas.p65
325
2002.08.08, 13:48
Saùdus ‘saldus’
Saùa ‘sala’
Sawle ‘saulë’
Siekùa ‘sëkla’
Sietynis ‘grieþtis’
Siuùas ‘siûlas’
Siule ‘siûlë’
Sznuras ‘virvë’
Szwynas ‘ðvinas’
Swaras ‘svaras’
Sydabras ‘sidabras’
Sewras ‘siauras’
Slækstis152 ‘slenkstis’
Slinkis ‘tinginys’
Suris ‘sûris’
Szaltenis ‘ðaltinis’
Sparnas ‘sparnas’
Szarka ‘ðarka’
Snapas ‘snapas’
Sraygis ‘sraigë’
Seyle ‘seilë’
[Skile153] º
[96] Skile ‘skylë’
Stykùas ‘stiklas’
Siedu ‘sëdþiu’
Skoterte ‘staltiesë’
Sektas ‘kaustytas’
Skoùa ‘skola’
Sielena ‘sëlena’
Sergu ‘sergu’
Sweykata ‘sveikata’
Sargas ‘sargas’
Swyrnas154 arba155
Klete ‘svirnas’
Sesow ‘sesuo’
Prad. raðyti Sli (?), bet
iðtaisyta. Kr Slánkstis.
153
Prad. raðyti Skl, bet
iðtaisyta.
154
Þ-iai Swyrnas arba átrp.
tarp eiluèiø.
155
Kr praleista arba.
152
326
Vertimas.p65
326
Strieùba ‘ðautuvas’
Srienas156 ‘strënos’
Szonas ‘ðonkauliai’
Slepµna ‘slëpsna’
Syùpnas ‘skurdus’
Szerdeçnikas157 ‘veþimo ðerdesas’
Szyrwas ‘ðirmas’
Szyrmunelis ‘ðermuonëlis’
Staùas ‘stalas’
Sermiega ‘sermëga’
Senas ‘senas’
Spràsnis158 ‘sprunklis’ [?]159
Smagus ‘sunkus’
Szaltis ‘ðaltis’
Speygas ‘didelis ðaltis’
Sziks¸tas ‘ðykðtus’
Szæùtas160 ‘ðiltas’
Swiesibe ‘ðviesumas’
Spindulis ‘spindulys’
Smurgis ‘snarglys’
Sotynas ‘sotus’
Sleptas ‘slëptas’
Skistas ‘skystas’
Szweùnas ‘sumanus’ [?]
Szaka ‘ðaka’
Szulene ‘ðulinys’
Stripas ‘strypas’
Skrowstas ‘skruostas’
Straypsnis ‘protarpis
(tarp ðulø)’
Smylte ‘smiltis’ º
[97] Skawdulis ‘skaudulys’
Sweykata161 ‘sveikata’
Sawsus162 ‘sausas’
Szùapas ‘ðlapias’
Kr Srienos.
Pirmoji z átrp.
158
Sic!
159
Lenkiðkas atitikmuo
Safonia lenkø kalbos
þodynuose nefiksuojamas.
Kr Szeùtas.
Prieð 34 þodþius
Sweykata jau buvo
nurodyta.
162
Kr Sawsas.
156
160
157
161
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
Tarpas ‘vidurys’
Turgus ‘turgus’
Tykribe ‘sàþiningumas’
Trinka ‘trinka’
Troszkimas ‘troðkimas’
Tiewas ‘tëvas’
Trawku ‘traukiu’
Teysibe ‘teisybë’
Takas ‘takas’
Tawrie163 ‘taurë’
Tiley ‘tyliai’
Turtas ‘turtas’
Tiewys¸ke ‘tëvynë’
Tireles ‘stepës’
Tetute ‘tetutë’
Tytnagas ‘titnagas’
Twora ‘tvora’
trumpas ‘trumpas’
Tæwas ‘plonas’
Tikus ‘tykus’
Twyrtas ‘stiprus’
Tujaws ‘tuoj’
Troba ‘troba’
Tyrs¸tas ‘tirðtas’
Tomsus ‘tamsus’
Taùpus ‘vietinis’
Tinkùas ‘tinklas’
Tonkus ‘daþnas’
Tarpy ‘tarp’
Tarity ‘tarti’
Ubagas ‘vargðas’
Uliçe164 ‘gatvë’
Ugne ‘ugnis’
Urwas ‘urvas’
Usakims165 ‘uþsakymas’
Uýdenktuwas166 ‘skydas’ º
Kr Taurie.
Kr Ulicza.
165
Prad. raðyti usake, bet iðtaisyta.
[98] Uksusas ‘actas’
Uýgawiene167 ‘uþgavënës’
Uýdarbe168 ‘uþdarbis’
Uêgymymas ‘gimimas
U†widieymas169 ‘pavydas’
Unguris ‘ungurys’
Wardas ‘vardas’
Walgis ‘valgis
Woras ‘oras’
Wobuùas ‘obuolys’
Wobele ‘obelis’
Wiras ‘vyras’
Wandenis ‘vanduo’
Wienas ‘vienas’
Wydus ‘vidus’
Weydas ‘veidas’
Widis ‘vyzdys’
Welnias ‘velnias’
Wyùna ‘vilna’
Wyne ‘vinis’
Waris ‘varis’
¡aùwaris170 ‘þalvaris’
Werszis ‘verðis’
Wanagas ‘vanagas’
Wyszta ‘viðta’
Wasara ‘vasara’
Wiejas ‘vëjas’
Wys ‘viskas’
Wyrbaùas ‘virbalas’
Wargas ‘vargas’
Waysius ‘vaisius’
Waytoju ‘vaitoju’
Waùàda ‘valanda’
Was¸kas ‘vaðkas’
Wistikle ‘vystyklas’
Woszka ‘oþka’
Kr Uêdenktuwas.
Kr Uêgawiene.
168
Kr Uêdarbe.
163
166
169
164
167
170
327
Kr Uêwidieymas.
<¡> taisyta.
Vertimas.p65
327
2002.08.08, 13:48
Woêys ‘oþys’
Warpas ‘varpas’ º
[99] Warpa ‘varpa
Wæùkas171 ‘vilkas’
Weùkas ‘velkasi’
Warna ‘varna’
Wokitis ‘vokietis’
Wieù ‘vël’
Wieùay ‘vëlai’
Wieêis ‘vëþys’
Wiêyna ‘vyþa’
Werksmas ‘verksmas’
Zedlus ‘nedidelis
neðiojamas suolelis’
Ziegorius ‘laikrodis’
Zeùkorius ‘veidrodis’
Zokne ‘duona [?]’172
Zomkus ‘spyna’
Zuyki173 ‘zuikis’
Zurnity ‘niûniuoti’
¡agas ‘stirta’
¡altis ‘þaltys’
¡ardas ‘þardas’
¡adas ‘paþadas’
¡aùus ‘þalias’
¡aybay ‘þaibas’
171
172
Kr Wyùkas.
Kitur tokio þodþio
nepavyko rasti uþfiksuoto. Plg. MÞ straipsná:
„ökal’s, lo, m. ein
328
Vertimas.p65
328
¡eme ‘þemë’
¡àbis ‘arklas’
¡ædas ‘þiedas’
¡idas ‘þydas’
¡emas ‘þemas’
¡eybay ‘siaubingi ðalèiai
ir t. t.’
¡ydras ‘þydras’
¡enkùas ‘þenklas’
¡yùas ‘þilas þmogus’
¡mogus ‘þmogus’
¡wake ‘þvakë’
¡eke ‘kojinë’
¡inksnis ‘þingsnis’ º
[100] X° ¡yb ‘ðvieèia’
¡alnierius ‘kareivis’
¡ole ‘þolë’
¡yrkle ‘viena þirkliø
dalis’
¡odis ‘þodis’
¡wina ‘þvynas’
¡wyrblis ‘þvirblis’
¡uwe ‘þuvis’
¡erksztas ‘ðyvas arklys’
¡ure ‘kisielius’
¡iuriu ‘þiûriu’
¡udaw ‘þudau’
¡indeklis ‘þinduklis’
Wet¸µtein. D¾na, kai
ökal’s, dichtes, feµtes
Brodt“. Lenkø kalbos
atitikmuo kukieùka, be
kita ko, reiðkia ‘okràgùy
bochenek a szczeg.
podùugowaty chleba,
koùacz, mianowicie z
pszennej màki’ (SW).
173
Sic!
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos turinys
Toliau pateikiamas X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos turinys. Jis sudarytas
pagal rankraðèio antraðtëles. Tikëtina, kad panaðiai gramatikà bûtø suskirstæs
(suraðæs turiná) ir pats autorius, jei bûtø jà spausdinæs, nors antraðtëlës ne visada
atrodo nuoseklios. Nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai, tai padës susirasti
reikiamà gramatikos vietà bet kuriame ið trijø skelbiamø gramatikos tekstø.
G=L PRZEZ X.D.K.P.S.
X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika
virðelis
Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czyli GRAMMATYKA Litewska
Lietuviø kalbos taisyklës arba lietuviø kalbos GRAMATIKA
1
Czæúã pierwsza
Pirmoji dalis
1
O wymawianiu liter ySùów Litewµkich
Apie lietuviðkø raidþiø ir þodþiø tarimà
1
O Znakach Pisarskich czyli Ortograficznych
Apie raðto arba ortografijos þenklus
3
O Czæúciach Mowy Litewskiey
Apie lietuviø kalbos dalis
4
Czæúã Druga o Jmionach
Antroji dalis apie vardaþodþius
6
Piæã Form Regularnych na Jmiona Litewµkie Rzeczowne
Penkios reguliarios lietuviø kalbos daiktavardþiø formos
9
Forma pierwsza. Jmie Rzeçowne Mæskie koñçoncesiæ
na as odmieniasiæ nastæpuiàcym porzàdkiem [Darêas]
Vyriðkosios giminës daiktavardþiai, besibaigiantys as, linksniuojami
tokia tvarka
Forma Druga na Jmie Rzeczowne Rodzaju ¡eñskiego zZakonçenie
na a [Motina]
Antroji lietuviø kalbos daiktavardþiø moteriðkosios giminës forma su galûne a
9
9
Forma trzecia na Jmie rzeçowne wRodzaju mæskim konçoncesiæ
na Sylabæ is [Brolis]
Treèioji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma, kuri baigiasi skiemeniu is
10
Forma Czwarta na Jmie rzeçowne w Rodzaju ¡eñskim koñçoncesiæ
na e [¡eme]
Ketvirtoji daiktavardþiø moteriðkosios giminës forma, kuri baigiasi e
10
329
Lietuviø kalbos gramatikos
taisyklës arba
turinys
Vertimas.p65
329
2002.08.08, 13:48
Forma Piàta na Jmie rzeczowne rodzaju Mæskego Konçoñcesiæ
na Sylabæ us [Karalus]
Penktoji daiktavardþiø vyriðkosios giminës forma, kuri baigiasi skiemeniu us
Jmiona rzeçowne [...] zfaùs¸owane
Iðkreiptieji daiktavardþiai
11
Naleêàce do Formy 3ciey Rodzaju mæskiego
Priklausantys treèiajai vyriðkosios giminës formai
13
Naleêàce do Formy 4ter Rodzaju ¡eñskiego
Priklausantys ketvirtajai moteriðkosios giminës formai
14
Naleêàce do Formy Piàtey Rodzaju Mæskiego Koñczàcesiæ na us
Priklausantys penktajai vyriðkosios giminës formai, besibaigiantys us
15
O Imieniu Przymiotnym Litewskim
Apie lietuviø kalbos bûdvardá
15
Forma pierwsza. Imie przymiotne koñçàcesiæ na as. y us.
wRodzaju Mæskim [gieras, grazus]
Pirmoji forma. Vyriðkosios giminës bûdvardþiø, kurie baigiasi as ir us
15
Forma Druga. Imie przymiotne konçoncesiæ na a, y i. Rodzaju
¡eñskiego [baùta, Skani]
Antroji forma. Moteriðkosios giminës bûdvardþiai, kurie baigiasi a ir i
16
Forma trzecia. O Imieniu Szczegulnym Przymiotnym aWùasciwym
Samemu tylko Iæzykowi Litewskiemu [...] wRodzaju mæskiem wLiczbie
Poiedynczey Konçàcysiæ na is [baùtasis]
Treèioji forma. [...] bûdingo vien tik lietuviø kalbai ypatingojo bûdvardþio
pavyzdys [...]. Vyriðkosios giminës, kurio vienaskaita baigiasi is
17
Forma Czwarta na Wêór Przymiotnika Szçegalnego [...] w Rodzaju
¡eñskim maiàcego zakoñczenie [...] na Sylabæ oi [rawdonoij]
Ketvirtoji forma. Pavyzdys [...] moteriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio,
kurio vienaskaitos pirmasis linksnis baigiasi skiemeniu oi
Forma Pierwsza O Stopniowaniu Przymiotnika pospolitego
Mæskiego koñçàcego siæ na as y us[geras] be¸ ro‡nicy
Pirmoji forma. Apie paprastojo vyriðkosios giminës bûdvardþio,
kuris baigiasi tiek as, tiek us, laipsniavimà
Forma 2ga o Stopniowaniu Przymiotnika Szczegolnego wRodzaju
Mæskim [Gerasis]
Antroji vyriðkosios giminës ypatingojo bûdvardþio laipsniavimo forma
Forma trzecia O Stopniowaniu Przymiotnika pospolitego
w Rodzaju ¡eñskim na Sylaby a y i [Pùati, Iùga]
Treèioji forma. Apie moteriðkosios giminës paprastojo bûdvardþio,
besibaigianèio skiemenimis a ir i, laipsniavimà
330
Vertimas.p65
11
330
X.
X. D.
D. K.
K. P.
P. S.
S.
2002.08.08, 13:48
18
20
21
22
Forma czwarta O Stopniowaniu Przymiotnika Szczególnego
Litewskiego wRodzaju Zeñskim na oi [Pùatioi, Iùgoi]
Ketvirtoji forma. Apie lietuviø kalbos moteriðkosios giminës ypatingojo
bûdvardþio, besibaigianèio oi, laipsniavimà
23
O Zaimkach Litewskich
Apie lietuviø kalbos ávardþius
24
Forma pierwsza na Rodzay Mæski [Kas, Katras, Kurs, Koks]
Pirmoji vyriðkosios giminës forma
24
Forma Druga tegoý Zaimka na Rodzay ¡enski [Kas, Katra, Kuri, Kokie]
Antroji to paties ávardþio moteriðkosios giminës forma
24
O Zaimku Ukazuiàcym mæskim [Asz, Szys, tu, Js, ons, tas, toks, Pats]
Apie vyriðkosios giminës nurodomàjá ávardá
25
O temýe ¡aimku wrodzaju ¡enskim [Szi, ana, ta, toke, Pati]
Apie tà patá moteriðkosios giminës ávardá
26
Forma trzecia o Zaimkach wybierczo Dzier†awczych [Munasis, tawasis]
Treèioji forma apie iðskirtinai savybinius ávardþius
28
Forma Czwarta otychýe Zaimkach w Rodzaju ¡eñskim [munoij, tawoij]
Ketvirtoji forma apie tuos paèius moteriðkosios giminës ávardþius
29
O Litewskich Przyimkach
Apie lietuviø kalbos prielinksnius
33
O Imiesùowie Litewskim
Apie lietuviø kalbos dalyvá
34
Forma Piàta o Imiesùowie Mæskim [Dodàs]
Penktoji vyriðkosios giminës dalyvio forma
36
Forma Szósta o Jmiesùowie Rodzaju ¡eñskiego [Dodàti]
Ðeðtoji moteriðkosios giminës dalyvio forma
36
Czæúã Trzecia Grahatyki Litewskiey. O Sùowach Litewskich Informacye
38
Treèioji lietuviø kalbos gramatikos dalis. Þinios apie lietuviø kalbos veiksmaþodþius
Forma pierwsza Czasowania Sùów Posiùkowych [esu, turiu]
Pirmoji pagalbiniø veiksmaþodþiø asmenavimo forma
42
Cztery Formy Regularne Litewskie
Keturios reguliarios lietuviø kalbos formos
50
Forma pierwsza. Forma Druga [milu, dodu]
Pirmoji forma. Antroji forma
50
331
taisyklës arba
turinys
Vertimas.p65
331
2002.08.08, 13:48
Forma trzecia. Forma Czwarta [praszaw, Dyrbu]
Treèioji forma. Ketvirtoji forma
56
Nota O Sùowach
Pastabos apie veiksmaþodþius
61
1°
1 Pastaba
61
Not. 2°
2 Pastaba
62
N° 3.
3 Pastaba
63
N: 4:
4 Pastaba
64
N 5.
5 Pastaba
64
N: 6.
6 Pastaba
65
N 7°
7 Pastaba
65
N: 8=
8 Pastaba
66
N 9°.
9 Pastaba
67
Not: 10.
10 Pastaba
68
N 11. O Przysùówkach
11 Pastaba. Apie prieveiksmius
68
No 12. O Wykrzyknikach
12 Pastaba. Apie jaustukus
70
Nota 13. O Spoynikach
13 Pastaba. Apie jungtukus
70
Nota 14. O Konstrukcij
14 Pastaba. Apie konstrukcijà
70
No 15 O Szyku czyli Porzàdku Mowy
15 Pastaba. Apie kalbos eilæ arba tvarkà
72
332
Vertimas.p65
332
X.
X. D.
D. K.
K. P.
P. S.
S.
2002.08.08, 13:48
Not. 16. O Konstrukcij Jmion
16 Pastaba. Apie vardaþodþiø konstrukcijà
73
O Przymiotnikach Przyimkowych Litewµkich
Apie prielinksninius lietuviø bûdvardþius
75
O Konstrukcij Sùów ùitewµkich
Apie lietuviø veiksmaþodþiø konstrukcijà
77
O Spoynikach
Apie jungtukus
78
Wykrzykniki
Jaustukai
78
Zbiór Krótki niektórych wyrazow Litewskich
Trumpas kai kuriø lietuviðkø þodþiø rinkinys
87
333
Vertimas.p65
333
2002.08.08, 13:48
X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos
þodþiø indeksas
Ðiame þodþiø ir jø formø indekse suregistruoti X.D.K.P.S. gramatikoje ir þodþiø
sàraðe pavartoti 853 þodþiai. Nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai. Remiamasi þurnalo Archivum Lithuanicum santrumpø sistema (plg. ir ALt 1, 273–275):
1
2
3
abl.
acc.
act.
ad.
ablativus
accusativus
activus
adessivus
adj.
adv.
all.
adjectivum
adverbium
allativus
bd.
card.
coll.
comm.
comp.
cond.
conj.
dat.
du.
em.
f.
fut.
gen.
ill.
cardinale
collectivum
commune
gradus comparativus
conditionalis
conjunctio
dativus
dualis
emphaticum
femininum
futurum
genetivus
illativus
imp.
ind.
indecl.
iness.
imperativus
indicativus
indeclinabile
inessivus
inf.
instr.
interj.
intr.
infinitivus
instrumentalis
interjectio
verbum intransitivum
loc.
m.
n.
nom.
num.
locativus
masculinum
neutrum
nominativus
numerale
334
Vertimas.p65
334
pirmasis asmuo
antrasis asmuo
treèiasis asmuo
abliatyvas
galininkas
veikiamoji rûðis
esamasis paðalio
vietininkas
bûdvardis
prieveiksmis
einamasis paðalio
vietininkas
bûdinys
kiekinis
kuopinis
bendroji giminë
aukðtesnysis laipsnis
tariamoji nuosaka
jungtukas
naudininkas
dviskaita
ávardþiuotinë forma
moteriðkoji giminë
bûsimasis laikas
kilmininkas
einamasis vidaus
vietininkas
liepiamoji nuosaka
tiesioginë nuosaka
nelinksniuojamas þodis
esamasis vidaus
vietininkas
bendratis
ánagininkas
jaustukas ir iðtiktukas
intranzityvinis
veiksmaþodis
vietininkas
vyriðkoji giminë
bevardë giminë
vardininkas
skaitvardis
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
ord.
part.
part. cont.
part. indecl.
part. necess.
pass.
perm.
pl.
plr.
praep.
praes.
praet.
praet. fr.
pron.
pron. def.
pron. demonstr.
pron. indef.
pron. inter.
pron. pers.
pron. poss.
pron. rel.
propr.
prt.
refl.
s.
sg.
sup.
super.
tr.
v.
voc.
ordinale
participium
participium
contemporale
participium indeclinabile
participium necessitatis
passivus
permissivus
pluralis
plurale
praepositio
praesens
praeteritum
praeteritum
frequentativum
pronomen
pronomen definitum
pronomen
demonstrativum
pronomen indefinitum
pronomen interrogativum
pronomen personale
pronomen possessivum
pronomen relativum
proprium
particula
reflexivum
substantivum
singularis
supinum
gradus superlativus
transitivum
verbum
vocativus
335
kelintinis
dalyvis
pusdalyvis
padalyvis
reikiamybës dalyvis
neveikiamoji rûðis
geidþiamoji nuosaka
daugiskaita
dauginis
prielinksnis
esamasis laikas
bûtasis kartinis laikas
bûtasis daþninis laikas
ávardis
paþymimasis ávardis
parodomasis ávardis
neþymimasis ávardis
klausiamasis ávardis
asmeninis ávardis
savybinis ávardis
santykinis ávardis
tikrinis
dalelytë
sangràþinis
daiktavardis
vienaskaita
siekinys
aukðèiausiasis laipsnis
tranzityvinis
veiksmaþodis
ðauksmininkas
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
335
2002.08.08, 13:48
a (2) () interj. – a! 26, 31
abrûsas (1) s. m. – Abrusas nom. sg. 87
ach (2) interj. – ach! 3, Ach 5
adata (1) s. f. – Adata nom. sg. 87
adyna (1) s. f. – Adina nom. sg. 87
aguona (1) s. f. – Agowna nom. sg. 87
aitvaras (1) s. m. – Aytwaras nom. sg. 87
akë (4) s. f. – Ake nom. sg. 14, 87, Akys gen. sg. 14, Akes nom. pl. 14
akis (4) s. f. – akys nom. sg. 14, akies gen. sg. 14, Akiu gen. pl. 14, akis acc. pl. 14
akmenis (4) s. m. – Akmenis nom. sg. 13, Akmeny gen. sg. 13, Akmeney nom. sg.
13, Akmeniu gen. pl. 13
akmuo (2) s. m. – akmow 13, akmenis nom. pl. 13
alasas (1) s. m. – Aùasas nom. sg. 87
alga (2) s. f. – aùga nom. sg. 67, 87
alksnis (1) s. m. – Alksnis nom. sg. 87
alus (1) s. m. – Aùus nom. sg. 87
amþius (1) s. m. – Amzius nom. sg. 74
anas, -a (41) pron. demonstr., pron. pers. – às nom. sg. m. 39, 42(2x), 50, 56(2x),
74, ons nom. sg. m. 25, 50, ano gen. sg. m. 4, 25, anam dat. sg. m. 25, anow acc.
sg. m. 26, anow instr. sg. m. 26, anamy iness. sg. m. 26, aney nom. pl. m. 26, anie
nom. pl. m. 4, 39, Aniæ nom. pl. m. 42, aniæ nom. pl. m. 42, 56(2x), anu gen. pl.
m. 26, anems dat. pl. m. 26, anus acc. pl. m. 26, anays instr. sg. m. 26, anuse iness.
pl. m. 26, ana nom. sg. f. 26, 39, anos gen. sg. f. 27, anay dat. sg. f. 27, anà acc. sg.
f. 27, anu instr. sg. f. 27, anoie iness. sg. f. 27, ana voc. sg. f. 27, anos nom. pl. f.
27, anu gen. pl. f. 27, anoms dat. pl. f. 27, anas acc. pl. f. 27, anomis instr. pl. f. 27,
anose iness. pl. f. 27
aneip (2) adv. – aneyp 27, 69
ankðtas, -a (1) adj. – Àks¸tas m. nom. sg. 87
ant (7) praep. – ant 60, àt 33, 34, 48, 54, 60, àtto 78
antakis (1) s. m. – Àtakis nom. sg. 87
antreip (2) adv. – àtreyp 27, 69
apaðtolas (1) s. m. – Apasztoùu gen. pl. 73
apdaras (1) s. m. – Abdaras nom. sg. 87
apdengtuvas (1) s. m. – Abdenktuwas nom. sg. 87
apent (1) adv. – Apent 87
apgavimas (1) s. m. – Apgawymas nom. sg. 87
apie (1) praep. – ape 33
apjakti (1) intr. – Apiakis part. praet. act. nom. sg. m. 87
aplikas (1) s. m. – Aplikas nom. sg. 87
aplink (1) praep. – aplink 33
aplinkui (1) praep., adv. – Aplinkow 87
apsiëjimas (1) s. m. – Absyeymas nom. sg. 87
apvalkalas (1) s. m. – Apwaùkaùas nom. sg. 87
apþlerbti (1) intr. – Abýlerbes part. praet. act. nom. sg. m. 87
ar (6) prt. – ar 69, 73(4x), arteyp 78
arba (1) praep. – arba 78
arielka (1) s. f. – Arieùka nom. sg. 87
arklys (2) s. m. – Arklis nom. sg. 40, 74
arti (1) tr. – aramas part. praes. pass. nom. sg. m. 40
artie (1) praep. – artæ 33
336
Vertimas.p65
336
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
artimas, -a (3) adj. – Artymas nom. sg. m. 87, Artyma acc. sg. m. 34, artyma acc.
sg. m. 70
að (32) pron. pers. – Asz nom. sg. 25, 42, 50, 56, 72, asz nom. sg. 4, 42, 50, 73, as¸
nom. sg. 26, 56, 73(2x), munies gen. sg. 5, man dat. sg. 68, Mun dat. sg. 25, Muni
acc. sg. 26, 41, Muni instr. sg. 26, Munie iness. sg. 26, Mes nom. pl. 26, 42(2x), 50,
56, mes nom. pl. 4, 56, Musa gen. pl. 26, Mums dat. pl. 26, Mumis acc. pl. 26,
mumis instr. pl. 26, Mumiese iness. pl. 26
aðaka (1) s. f. – Aszaka nom. sg. 87
aðara (1) s. f. – As¸ara nom. sg. 87
atdaryti (1) tr. – Adaritas part. praet. pass. nom. sg. m. 87
ateiti (1) intr. – ateyúma fut. 1 pl. 75
atgavimas (1) s. m. – Atgawymas nom. sg. 87
atilsis (1) s. m. – Atylsis nom. sg. 87
atkalnë (1) s. f. – Atkalne nom. sg. 87
atleidimas (1) s. m. – Atleydymas nom. sg. 87
atsigræþti (1) intr. refl. – atsygræêk imp. 2 sg. 72
atuodogis (1) s. m. – Atowdogis nom. sg. 87
augti (2) intr. – augu praes. 1 sg. 5, awgaw praet. 1 sg. 76
auksas (1) s. m. – Auksas nom. sg. 87
aukðtas, -a (1) adj. – Auks¸tas nom. sg. m. 87
aulys (1) s. m. – Aulis nom. sg. 87
ausë 1 (5) s. f. – Awse nom. sg. 15, 87, Awsys gen. sg. 15, Awses nom. pl. 15, awsiu
gen. pl. 15
ausë 2 (3) s. f. – awsie nom. sg. 15, awsies gen. sg. 15, awsis nom. pl. 15
auðra (1) s. f. – Auszra nom. sg. 87
autas (1) s. m. – Autas nom. sg. 87
avë (4) s. f. – Awe nom. sg. 14, Awys gen. sg. 14, Awes nom. pl. 14, Awiu gen. pl. 14
avis (3) s. f. – awes nom. sg. 14, awies gen. sg. 14, awis nom. pl. 14
àþuolas (1) s. m. – Ow‡owùas nom. sg. 93
badas (1) s. m. – Badas nom. sg. 88
bagotas, -a (1) adj. – Bagota nom. sg. f. 7
baidyklë (1) s. f. – Baydikle nom. sg. 88
baisybë (1) s. f. – Baysibe nom. sg. 88
bajoras (1) s. m. – Bajoras nom. sg. 88
bala (1) s. f. – Baùa nom. sg. 88
balandis (2) s. m. – Baùandis nom. sg. 69, 88
balsas (2) s. m. – baùsas nom. sg. 74, 88
baltai (2) adv. – baltesney comp. 28, baltewsey super. 28
baltas, -a (52) adj. – baùtas nom. sg. m. 18, 28, 74, 88, baùta gen. sg. m. 18, baùtam
dat. sg. m. 18, baùta acc. sg. m. 18, baùtu instr. sg. m. 18, baùtamy iness. sg. m. 18,
baùtas voc. sg. m. 18, balty nom. pl. m. 18, baùtu gen. pl. m. 18, baltyms dat. pl.
m. 18, baùtus acc. pl. m. 18, baùtays instr. pl. m. 18, baùtusy iness. pl. m. 18, balty
voc. pl. m. 18, Baùtasis nom. sg. m. em. 8, baùtasis nom. sg. m. em. 18, baùtoij gen.
sg. m. em. 18, baùtowjow dat. sg. m. em. 18, baùtowij acc. sg. m. em. 18, baùtowju
instr. sg. m. em. 18, baùtameyie iness. sg. m. em. 18, baùtasis voc. sg. m. em. 18,
Balteyie nom. pl. m. em. 8, balteyie nom. pl. m. em. 18, baùtuiu gen. pl. m. em. 18,
balteysems dat. pl. m. em. 18, baùtusius acc. pl. m. em. 18, baùtayses instr. pl. m.
em. 18, baùtusiusy iness. pl. m. em. 18, balteyie voc. pl. m. em. 18, baltesnis nom.
sg. m. comp. 28, baltewsis nom. sg. m. super. 28, baùta nom. sg. f. 17, 28, baùtos
337
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
337
2002.08.08, 13:48
gen. sg. f. 17, baùtay dat. sg. f. 17, baùta acc. sg. f. 17, Baùtu instr. sg. f. 17, baùto
iness. sg. f. 17, baùta voc. sg. f. 17, baùtas nom. pl. f. 17, baùtu gen. pl. f. 17, baùtom
dat. pl. f. 17, baùtas acc. pl. f. 17, baùtomis instr. pl. f. 17, baùtose iness. pl. f. 17,
baùtas voc. pl. f. 17, Baùtoi nom. sg. f. em. 8, Baùtoses nom. pl. f. em. 8
bamba (1) s. f. – Bàba nom. sg. 88
barzda (1) s. f. – barzda nom. sg. 88
batas (1) s. m. – batas nom. sg. 88
batvinis (1) s. m. – Batwynis nom. sg. 88
baþnyèia (1) s. f. – Baznicia nom. sg. 75
be (3) praep. – be 33, nebe 70, beto 78
bëgti (2) intr. – biegu praes. 1 sg. 65, biegus part. praes. act. nom. sg. m. 74
bengti (1) tr. – bægu praes. 1 sg. 88
beprotis (1) s. m. – Beprotis nom. sg. 88
bëras, -a (1) adj. – bieras nom. sg. m. 88
berti (1) tr. – beru praes. 1 sg. 88
bertuvë (1) s. f. – Bertuwie nom. sg. 88
berþas (1) s. m. – Berýas nom. sg. 88
bitë (5) s. f. – Byte nom. sg. 14, 88, Bytys gen. sg. 14, Bytes nom. pl. 14, Bytiu gen.
pl. 14
bitis (3) s. f. – Bytes nom. sg. 14, Byties gen. sg. 14, Bytis nom. pl. 14
bjaurus, -i (1) adj. – bjawrus nom. sg. m. 88
blezdinga (1) s. f. – Blezdinga nom. sg. 88
bliûdas (1) s. m. – Bliudas nom. sg. 88
blusa (1) s. f. – Bùusa nom. sg. 88
boba (1) s. f. – Boba nom. sg. 88
brolis (17) s. m. – Bralis nom. sg. 39, Brolis nom. sg. 6, 10, Broly gen. sg. 10, 76,
Brolow dat. sg. 10, Broli acc. sg. 10, Brolu instr. sg. 10, Brole iness. sg. 10, Broli
voc. sg. 10, Broley nom. pl. 10, Broliu gen. pl. 10, Brolems dat. pl. 10, Brolus acc.
pl. 10, Broleys instr. pl. 10, Broluse iness. pl. 10, Broley voc. pl. 10
bûdas (1) s. m. – Budas nom. sg. 88
bulanda (1) s. f. – Buùàda nom. sg. 88
burna (1) s. f. – Burna nom. sg. 88
bûti (135) intr. – buty inf. 47(2x), esu praes. 1 sg. 5, 38, 40, 41, 42, 65, 66, esé praes.
1 sg. 40, esmu praes. 1 sg. 65, esi praes. 2 sg. 42, ira praes. 3 39(2x), 42(2x), 70, 78,
Niera praes. 3 41, esam praes. 1 pl. 42, esmi praes. 1 pl. 40, esat praes. 2 pl. 42,
buwaw praet. 1 sg. 43, 76, buway praet. 2 sg. 43, buwa praet. 3 39(2x), 43(2x),
47(2x), 53(2x), 59, 68, buwo praet. 3 59, buwom praet. 1 sg. 43, buwot praet. 2 pl.
43, budawaw praet. fr. 1 sg. 42, budaway praet. fr. 2 sg. 42, budawa praet. fr. 3
42(2x), budawom praet. fr. 1 pl. 42, budawot praet. fr. 2 pl. 42, Busiu fut. 1 sg. 43,
Busi fut. 2 sg. 43, bus fut. 3 43(2x), 44, Bus fut. 3 43, busem fut. 1 pl. 43, buset fut.
2 pl. 43, butio cond. 1 sg. 46(3x), 52(2x), 58(2x), butumi cond. 2 sg. 46(3x),
52(2x), 58(2x), butum, cond. 3 46(5x), 47, 52(4x), 58(4x), butumem cond. 1 pl.
46(3x), 52(2x), 58(2x), butumet cond 2 pl. 46, 47, 52(2x), 58(2x), Buk imp. 2 sg.
43, bukiem imp. 1 pl. 44, bukiet imp. 2 pl. 44, Esus part. praes. act. nom. sg. m. 47,
Esantis part. praes. act. nom. pl. m. 47, Esanti part. praes. act. nom. sg. f. 47,
Esantes part. praes. act. nom. pl. f. 47, Esamas part. praes. pass. nom. sg. m. 49,
Esamis part. praes. pass. nom. pl. m. 49, Esama part. praes. pass. nom. sg. f. 49,
Esamas part. praes. pass. nom. pl. f. 49, buwys part. praet. act. nom. sg. m.
46(3x), 47, buwy part. praet. act. nom. pl. m. 46(3x), buwusis part. praet. act.
nom. pl. m. 47, buwusi part. praet. act. nom. sg. f. 47, buwuses part. praet. act.
338
Vertimas.p65
338
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
nom. pl. f. 47, butas part. praet. pass. nom. sg. m. 49, buty part. praet. pass.
nom. pl. m. 49, buta part. praet. pass. nom. sg. f. 49, butas part. praet. pass. nom.
pl. f. 49, busis part. fut. act. nom. sg. m. 48, busentis part. fut. act. nom. pl. m. 48,
busenti part. fut. act. nom. sg. f. 48, busentes part. fut. act. nom. pl. f. 48, butynas
part. necess. nom. sg. m. 49, butyny part. necess. nom. pl. m. 49, butyna part.
necess. nom. sg. f. 49, butynas part. necess. nom. pl. f. 49, budamas part. cont. sg.
m. 48, budamis part. cont. pl. m. 48, budama part. cont. sg. f. 48, budamas part.
cont. pl. f. 48, esont part. indecl. praes. 48, buwus part. indecl. praet. 48
buvimas (1) s. m. – buwyma gen. sg. 48
Christusas (1) s. m. propr. – Christusas nom. sg. 2
cypti (1) intr. – Cipu praes. 1 sg. 88
cyrulis (1) s. m. – Cirulis nom. sg. 88
èëdyti (1) tr. – Cziedyiu praes. 1 sg. 88
èesnakas (1) s. m. – Czesnakas nom. sg. 88
èidas (1) s. m. – Czydas nom. sg. 88
èistai (1) adv. – czystay 28
dabar (1) adv. – Dabar 88
dabarèiuo (1) adv. – dabarciow 69
daboti (1) tr. – daboju praes. 1 sg. 88
daiktas (2) s. m. – dayktas nom. sg. 74, 88
dailidis (1) s. m. – Dayledis nom. sg. 89
dairytis (1) intr. refl. – dayraws praes. 1 sg. 89
dalë (1) s. f. – Dale nom. sg. 88
dalgis (1) s. m. – Dalgis nom. sg. 88
dalis (1) s. f. – Dales nom. sg. 74
dangus (1) s. m. – Dàgaws gen. sg. 67
dantis (3) s. m. – Dàtys nom. sg. 13, Dàties gen. sg. 13, Dàtis nom. pl. 13
dantys (5) s. m. – Dàtis nom. sg. 13, 89, Dàty gen. sg. 13, Dàtey nom. pl. 13, Dàtiu
gen. pl. 13
darbas (1) s. m. – Darbas nom. sg. 88
darbingas, -a (2) adj. – Darbingas nom. sg. m. 61, darbinga nom. sg. f. 61
darbus, -i (2) adj. – Darbus nom. sg. m. 61, Darbi nom. sg. f. 61
darga (1) s. f. – Darga nom. sg. 89
darganas, -a (1) adj. – dargana nom. sg. f. 68
daryti (2) tr. – daraw praes. 1 sg. 89, daray praes. 2 sg. 5
darodyti (1) tr. – darodaw praes. 1 sg. 89
darþas (15) s. m. – Darêas nom. sg. 9, 89, Darêa gen. sg. 9, Darýow dat. sg. 9,
Darýa acc. sg. 9, Darêu instr. sg. 9, Darêe iness. sg. 9, Darzy voc. sg. 9, Darêay
nom. pl. 9, Darêu gen. pl. 9, Dar†ams dat. pl. 9, Darêus acc. pl. 9, Dar‡ays instr.
pl. 9, Darýuse iness. pl. 9, Darzay voc. pl. 9
dasilytëti (1) tr. – dasylytieju praes. 1 sg. 89
dastoti (1) tr. – Dastoju praes. 1 sg. 89
dauba (1) s. f. – Dawba nom. sg. 88
daug (2) adv. – dawg 78, 89
dauggalintis, -i (2) adj. – dawg=galenti nom. sg. f. 7, dawg=galentes nom. pl. f. 8
davimas (1) s. m. – Dawyma gen. sg. 54
debesis (3) s. m. – Debesys nom. sg. 13, Debesies gen. sg. 13, Debesis nom. pl. 13
339
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
339
2002.08.08, 13:48
debesys (5) s. m. – Debesis nom. sg. 13, 89, Debesy gen. sg. 13, Debesey nom. pl.
13, Debesiu gen. pl. 13
degti (1) intr. – Degu praes. 1 sg. 89
dël (5) praep. – dieù 33, dieùko 69, 78, dielto 78, dieùto 78
delna (1) s. f. – Delna nom. sg. 89
dengti (1) tr. – Dengu praes. 1 sg. 89
derëtis (1) intr. refl. – derows praes. 1 sg. 89
deðimtis (1) s. m. – Desimte gen. sg. 75
deðinas, -a (1) adj. – Deszyna nom. sg. f. 89
deðra (1) s. f. – Deszra 89
didis, -ë (1) adj. – dyde nom. sg. f. 74
didystë (1) s. f. – Dydiste nom. sg. 89
didþiai (1) adv. – dydews comp. 78
diena (3) s. m. – diena 68, 74, 89
Dievas (4) s. m. – Diewas nom. sg. 89, Diewa gen. sg. 34(2x), Diewu instr. sg. 70
dygulys (1) s. m. – Digulis 89
dirbimas (1) s. m. – Dyrbyma gen. sg. 60
dirbti (77) intr. – dyrbty inf. 75, Dyrbty inf. 59(2x), dyrbu praes. 1 sg. 89, Dyrbu
praes. 1 sg. 56, 65, dyrbi praes. 2 sg. 5, 56, Dyrb praes. 3 56(2x), 57, 58, Dyrbam
praes. 1 pl. 56, Dyrbat praes. 2 pl. 56, Dyrbaw praet. 1 sg. 57, Dyrbay praet. 2 sg.
57, Dyrba praet. 3 57(2x), Dyrbom praet. 1 pl. 57, Dyrbot praet. 2 pl. 57,
Dyrbdawaw praet. fr. 1 sg. 56, Dyrbdaway praet. fr. 2 sg. 56, Dyrbdawa praet. fr.
3 56(2x), Dyrbdawom praet. fr. 1 pl. 56, Dyrbdawot praet. fr. 2 pl. 56, Dyrbsiu
fut. 1 sg. 57, Dyrbsi fut. 2 sg. 57, Dyrbs fut. 3 57(2x), Dyrbsem fut. 1 pl. 57,
Dyrbset fut. 2 pl. 57, Dyrbtio cond. 1 sg. 58, Dyrbtumi cond. 2 sg. 58, Dyrbtum
cond. 3 58(2x), Dyrbtumem cond. 1 pl. 58, Dyrbtumet cond. 2 pl. 58, Dyrbk imp.
2 sg. 57, Dyrbkiem imp. 1 pl. 58, Dyrbkiet imp. 2 pl. 58, Dyrbows part. praes. act.
nom. sg. m. 59, Dyrbàtis part. praes. act. nom. pl. m. 59, dyrbonti part. praes.
act. nom. sg. f. 59, Dyrbontes part. praes. act. nom. pl. f. 59, Dyrbamas part.
praes. pass. nom. sg. m. 60, Dyrbamy part. praes. pass. nom. pl. m. 60, Dyrbama
part. praes. pass. nom. sg. f. 60, dyrbamas part. praes. pass. nom. pl. f. 60,
dyrbys part. praet. act. nom. sg. m. 58(2x), Dyrbys part. praet. act. nom. sg. m.
58, 59, dyrby part. praet. act. nom. pl. m. 58, Dyrby part. praet. act. nom. pl. m.
58(2x), Dyrbusis part. praet. act. nom. pl. m. 59, Dyrbusi part. praet. act. nom.
sg. f. 59, Dyrbuses part. praet. act. nom. pl. f. 59, Dyrbtas part. praet. pass. nom.
sg. m. 61, Dyrbty part. praet. pass. nom. pl. m. 61, Dyrbta part. praet. pass.
nom. sg. f. 61, Dyrbtas part. praet. pass. nom. pl. f. 61, Dyrbsis part. fut. act.
nom. sg. m. 59, Dyrbsentis part. fut. act. nom. pl. m. 59, Dyrbsenti part. fut. act.
nom. sg. f. 59, Dyrbsentes part. fut. act. nom. pl. f. 59, Dyrbtynas part. necess.
nom. sg. m. 61, Dyrbtyny part. necess. nom. pl. m. 61, Dyrbtyna part. necess.
nom. sg. f. 61, Dyrbtynas part. necess. nom. pl. f. 61, Dyrbdamas part. cont. sg.
m. 60, Dyrbdamis part. cont. pl. m. 60, Dyrbdama part. cont. sg. f. 60, dyrbdamas
part. cont. pl. f. 60, Dyrbont part. indecl. praes. 60, Dyrbus part. indecl. praet. 60
dirva (1) s. f. – Dyrwa nom. sg. 89
dyvas (1) s. m. – Diwas nom. sg. 89
dyvnas, -a (1) adj. – Diwnas nom. sg. m. 74
dosnus, -a (4) adj. – Dosnus nom. sg. m. 55, Dosny nom. pl. m. 55, Dosna nom. sg.
f. 55, Dosnas nom. pl. f. 55
dràsiai (1) adv. – dràsey 67
draskyti (2) tr. – drasky praet. 3 68, draskis fut. 3 67
340
Vertimas.p65
340
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
drebëti (1) intr. – drebies fut. 3 67
drigantas (1) s. m. – Drygàtas nom. sg. 89
drobulë (1) s. f. – Drobule nom. sg. 88
duktë (2) s. f. – Dukte nom. sg. 6, 89
dulkë (1) s. f. – Dulke nom. sg. 89
dûma (1) s. f. – Duma nom. sg. 93
duobë (1) s. f. – Dàbe nom. sg. 88
duona (16) s. f. – Dona nom. sg. 4, 17, 88, Donos gen. sg. 17, Donay dat. sg. 17,
Dona acc. sg. 17, Donu instr. sg. 17, Dono iness. sg. 17, Dona voc. sg. 17, Donas
nom. pl. 17, Donu gen. pl. 17, Donoms dat. pl. 17, Donas acc. pl. 17, Donomis
instr. pl. 17, Donose iness. pl. 17, Donas voc. pl. 17
duoti (173) tr. – Doty inf. 53, dodu praes. 1 sg. 50, 65, Dodu praes. 1 sg. 35, dodi
praes. 2 sg. 50, dod praes. 3 50(2x), 52, Dod 51, Dodam praes. 1 pl. 50, dodat
praes. 2 pl. 50, Dawew praet. 1 sg. 51, Dawey praet. 2 sg. 51, Dawe praet. 3
51(2x), Dawiem praet. 1 pl. 51, Dawiet praet. 2 pl. 51, dodawaw praet. fr. 1 sg. 50,
dodaway praet. fr. 2 sg. 50, dodawa praet. fr. 3 50(2x), Dodawom praet. fr. 1 pl. 50,
dodawot praet. fr. 2 pl. 50, dosiu fut. 1 sg. 51, dosi fut. 2 sg. 51, dos fut. 3 51, Dos
fut. 3 51, Dosem fut. 1 pl. 51, Doset fut. 2 pl. 51, dotio cond. 1 sg. 52, dotumi cond.
2 sg. 52, dotum cond. 3 52, 53, dotumem cond. 1 pl. 53, dotumet cond. 2 pl. 53, Dok
imp. 2 sg. 51, Dokiem imp. 1 pl. 52, Doket imp. 2 pl. 52, dodàs part. praes. act.
nom. sg. m. 53, Dodàs part. praes. act. nom. sg. m. 5, 34, 36, dodàty part. praes.
act. gen. sg. m. 34, Dodàty part. praes. act. gen. sg. m. 36, dodàtem part. praes.
act. dat. sg. m. 34, Dodàtem part. praes. act. dat. sg. m. 36, dodàti part. praes.
act. acc. sg. m. 34, Dodàti part. praes. act. acc. sg. m. 36, dodàtiu part. praes. act.
instr. sg. m. 35, Dodàtiu part. praes. act. instr. sg. m. 36, dodàtemy part. praes.
act. iness. sg. m. 35, Dodàtemy part. praes. act. iness. sg. m. 36, Dodàs part.
praes. act. voc. sg. m. 36, Dodàtis part. praes. act. nom. pl. m. 35, 36, 53, dodàtiu
part. praes. act. gen. pl. m. 35, Dodàtiu part. praes. act. gen. pl. m. 36, dodàtems
part. praes. act. dat. pl. m. 35, Dodàtyms part. praes. act. dat. pl. m. 36, dodàtius
part. praes. act. acc. pl. m. 35, Dodàtius part. praes. act. acc. pl. m. 36, dodàteys
part. praes. act. instr. pl. m. 35, Dodàteys part. praes. act. instr. pl. m. 36,
dodàtiuse part. praes. act. iness. pl. m. 35, Dodàtiuse part. praes. act. iness. pl. m.
36, Dodàtis part. praes. act. voc. pl. m. 36, dodàti part. praes. act. nom. sg. f. 53,
Dodàti part. praes. act. nom. sg. f. 37, Dodàtios part. praes. act. gen. sg. f. 37,
Dodàtey part. praes. act. dat. sg. f. 37, Dodàte part. praes. act. acc. sg. f. 37,
Dodàty part. praes. act. instr. sg. f. 37, Dodàtio part. praes. act. iness. sg. f. 37,
Dodàti part. praes. act. voc. sg. f. 37, dodàtes part. praes. act. nom. pl. f. 53,
Dodàtes part. praes. act. nom. pl. f. 37, Dodàtiu part. praes. act. gen. pl. f. 37,
Dodàtioms part. praes. act. dat. pl. f. 37, Dodàtes part. praes. act. acc. pl. f. 37,
Dodàtiomis part. praes. act. instr. pl. f. 37, Dodàtiose part. praes. act. iness. pl. f.
37, Dodàtes part. praes. act. voc. pl. f. 37, Dodamas part. praes. pass. nom. sg. m.
55, dodama part. praes. pass. nom. sg. f. 55, dawes part. praet. act. nom. sg. m. 5,
dawys part. praet. act. nom. sg. m. 53, Dawys part. praet. act. nom. sg. m. 35, 36,
52(3x), Dawusy part. praet. act. gen. sg. m. 36, Dawusem part. praet. act. dat. sg.
m. 36, Dawusi part. praet. act. acc. sg. m. 36, Dawusiu part. praet. act. instr. sg.
m. 36, Dawusemy part. praet. act. iness. sg. m. 36, Dawys part. praet. act. voc. sg.
m. 36, dawusis part. praet. act. nom. pl. m. 53, Dawusis part. praet. act. nom. pl.
m. 36, dawy part. praet. act. nom. pl. m. 52(3x), Dawusiu part. praet. act. gen. pl.
m. 36, Dawusems part. praet. act. dat. pl. m. 36, Dawusius part. praet. act. acc. pl.
m. 36, Dawuseys part. praet. act. instr. pl. m. 36, Dawusiuse part. praet. act. iness.
341
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
341
2002.08.08, 13:48
pl. m. 36, Dawusis part. praet. act. voc. pl. m. 36, Dawusi part. praet. act. nom.
sg. f. 37, 53, Dawusios part. praet. act. gen. sg. f. 37, Dawusey part. praet. act.
dat. sg. f. 37, Dawuse part. praet. act. acc. sg. f. 37, Dawusy part. praet. act. instr.
sg. f. 37, Dawusio part. praet. act. iness. sg. f. 37, Dawusi part. praet. act. voc. sg.
f. 37, dawuses part. praet. act. nom. pl. f. 53, Dawuses part. praet. act. nom. pl. f.
37, Dawusiu part. praet. act. gen. pl. f. 37, Dawusioms part. praet. act. dat. sg. f.
37, Dawuses part. praet. act. acc. pl. f. 37, Dawusiomis part. praet. act. instr. pl. f.
37, Dawusiose part. praet. act. iness. pl. f. 37, Dawuses part. praet. act. voc. pl. f.
37, Dotas part. praet. pass. nom. sg. m. 55, Doty part. praet. pass. nom. pl. m.
55, Dota part. praet. pass. nom. sg. f. 55, Dotas part. praet. pass. nom. pl. f. 55,
dosis part. fut. act. nom. sg. m. 35, Dosis part. fut. act. nom. sg. m. 36, 54,
Dosenty part. fut. act. gen. sg. m. 36, Dosentem part. fut. act. dat. sg. m. 36, Dosæti
part. fut. act. acc. sg. m. 36, Dosentiu part. fut. act. instr. sg. m. 36, Dosentemy
part. fut. act. iness. sg. m. 36, Dosis part. fut. act. voc. sg. m. 36, Dosentis part.
fut. act. nom. pl. m. 36, 54, Dosentiu part. fut. act. gen. pl. m. 36, Dosentyms part.
fut. act. dat. pl. m. 36, Dosentius part. fut. act. acc. pl. m. 36, Dosenteys part. fut.
act. instr. pl. m. 36, Dosentiuse part. fut. act. iness. pl. m. 36, Dosentis part. fut.
act. voc. pl. m. 36, dosenti part. fut. act. nom. sg. f. 54, Dosenti part. fut. act. nom.
sg. f. 37, Dosentios part. fut. act. gen. sg. f. 37, Dosentey part. fut. act. dat. sg. f.
37, Dosente part. fut. act. acc. sg. f. 37, Dosenty part. fut. act. instr. sg. f. 37,
Dosentio part. fut. act. iness. sg. f. 37, Dosenti part. fut. act. voc. sg. f. 37, Dosentes
part. fut. act. nom. pl. f. 37, 54, Dosentiu part. fut. act. gen. pl. f. 37, Dosentioms
part. fut. act. dat. pl. f. 37, Dosentes part. fut. act. acc. pl. f. 37, Dosentiomis part.
fut. act. instr. pl. f. 37, Dosentiose part. fut. act. iness. pl. f. 37, Dosentes part. fut.
act. voc. pl. f. 37, Dotynas part. necess. nom. sg. m. 55, Dotyny part. necess. nom.
pl. m. 55, dotyna part. necess. nom. sg. f. 55, Dotynas part. necess. nom. pl. f. 55,
dodamas part. cont. sg. m. 5, 35, 54, Dodamis part. cont. pl. m. 54, dodama part.
cont. sg. f. 54, dodamas part. cont. pl. f. 54, Dodàt part. indecl. praes. 54, Dawus
part. indecl. praet. 54
duotingas, -a (2) adj. – Dotingas nom. sg. m. 55, dotinga nom. sg. f. 55
dûðë (1) s. f. – Dusze nom. sg. 89
dvaras (1) s. m. – Dwaras nom. sg. 6
dvyleka (1) num. card. – Dwileka 73
dvylekis (1) s. m. – Dwilekis nom. sg. 89
dvilyènas, -a (1) adj. – Dwyliçnas nom. sg. m. 89
dvolikis (1) s. m. – Dwolikis nom. sg. 89
eglë (1) s. f. – Egle nom. sg. 90
eilë (2) s. f. – Eyùa nom. sg. 89, Eyra [=Eyùa] nom. sg. 90
eiti (6) intr. – Eyty inf. 64, eynu praes. 1 sg. 89, eyna praes. 3 39(2x), eyk imp. 2 sg.
70, 72
ekëèios (2) s. f. plr. – Ekietes nom. pl. 31, 89
elnis (1) s. m. – Elnis nom. sg. 89
erkë (1) s. f. – Erke nom. sg. 89
erðketis (1) s. m. – Erszketis nom. sg. 89
erþilas (1) s. m. – Erzyùas nom. sg. 89
esybë (1) s. f. – Esibe nom. sg. 90
ësti (3) tr. – jesty inf. 67, ied praes. 3 67, jedy praet. 3 67
eðerys (1) s. m. – Eszeris nom. sg. 89
eþeras (1) s. m. – Eêeras nom. sg. 89
342
Vertimas.p65
342
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
eþia (1) s. f. – Eêe nom. sg. 89
eþys (1) s. m. – Eêis nom. sg. 89
gadinti (1) tr. – Gadynu praes. 1 sg. 90
gaidys (2) s. m. – Gaydis nom. sg. 74, 90
gaigalas (1) s. m. – Gaygaùas nom. sg. 90
gaisras (1) s. m. – Gaysras nom. sg. 90
galas (1) s. m. – Gaùas nom. sg. 90
galëti (6) tr. – galu praes. 1 sg. 70, Negalu praes. 1 sg. 72, 73(2x), negalu praes. 1
sg. 73, galetum cond. 3 72
galybë (1) s. f. – Galibe nom. sg. 90
galûnë (1) s. f. – Gaùune nom. sg. 90
galva (2) s. f. – Gaùwa nom. sg. 73, 90
gana (1) adv. – gana 68
gandyti (1) tr. – gàdaw praes. 1 sg. 63
gandytis (1) intr. refl. – gàdaws praes. 1 sg. 63
gandras (1) s. m. – Gàdras nom. sg. 90
garas (1) s. m. – Garas nom. sg. 90
garbë (1) s. f. – Garbe nom. sg. 90
gardus, -i (1) adj. – Gardus nom. sg. m. 90
gàsmas (1) s. m. – Gàsmas nom. sg. 90
gatës (2) s. f. plr. – Gates nom. pl. 31, 90
gauras (1) s. m. – Gawras nom. sg. 91
gauruotas, -a (1) adj. – Gawrowtas nom. sg. m. 90
gëdytis (1) intr. refl. – Giedows praes. 1 sg. 90
geisti (2) tr. – Geydu praes. 1 sg. 91, Negeydu praes. 1 sg. 93
geltonas, -a (1) adj. – Geùtonas nom. sg. m. 90
gelþis (3) s. f. – gelêys nom. sg. 13, Gelzies gen. sg. 13, gelêis nom. pl. 13
gelþys (6) s. m. – Gelêis nom. sg. 13, 74, 90, Gelêy gen. sg. 13, Gelýey nom. pl. 13,
Gelêiu gen. pl. 13
gerai (2) adv. – geray 5, negeray 69
geras, -a (127) adj. – geras nom. sg. m. 20, 90, gieras nom. sg. m. 7, 16, gera gen. sg.
m. 20, giera gen. sg. m. 16, geram dat. sg. m. 20, gieram dat. sg. m. 16, giera acc. sg.
m. 16, 20, geru instr. sg. m. 20, gieru instr. sg. m. 16, geramy iness. sg. m. 20,
gieramy iness. sg. m. 16, geras voc. sg. m. 20, gieras voc. sg. m. 16, gery nom. pl. m.
20, giery nom. pl. m. 7, 16, geru gen. pl. m. 20, gieru gen. pl. m. 16, gieryms dat. pl.
16, 20, gerus acc. pl. m. 20, gierus acc. pl. m. 16, gerays instr. pl. m. 20, gierays instr.
pl. m. 16, geruse iness. pl. m. 20, gieruse iness. pl. m. 16, gery voc. pl. m. 20, giery
voc. pl. m. 16, Gerasis nom. sg. m. em. 21, Geroij gen. sg. m. em. 21, Gerowjow dat.
sg. m. em. 21, Gerowij acc. sg. m. em. 21, Gerowiu instr. sg. m. em. 21, Gerameyie
iness. sg. m. em. 21, Gerasis voc. sg. m. em. 21, Gereyie nom. pl. m. em. 21, Geruju
gen. pl. m. em. 21, Gereysems dat. pl. m. em. 21, Gerusius acc. pl. m. em. 21,
Gerayses instr. pl. m. em. 21, Gerusiuse iness. pl. m. em. 21, Gereyie voc. pl. m. em.
21, geresnis nom. sg. m. comp. 20, 77, geresny gen. sg. m. comp. 20, geresnem dat.
sg. m. comp. 20, geresni acc. sg. m. comp. 20, geresniu instr. sg. m. comp. 20,
geresnemy iness. sg. m. comp. 20, geresnis voc. sg. m. comp. 20, geresny nom. pl. m.
comp. 20, geresniu gen. pl. m. comp. 20, geresnyms dat. pl. m. comp. 20, geresnius
acc. pl. m. comp. 20, geresneys instr. pl. m. comp. 20, geresniuse iness. pl. m. comp.
20, geresny voc. pl. m. comp. 20, gerewsis nom. sg. m. super. 20(2x), gerewsy gen.
sg. m. super. 20(2x), gerewsem dat. sg. m. super. 20(2x), gerewsi acc. sg. m. super.
343
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
343
2002.08.08, 13:48
20(2x), gerewsiu instr. sg. m. super. 20(2x), gerewsemy iness. sg. m. super. 20(2x),
gerewsis voc. sg. m. super. 20(2x), gerewsy nom. pl. m. super. 20(2x), gerewsiu gen.
pl. m. super. 20(2x), gerewsyms dat. pl. m. super. 20, gerewsius acc. pl. m. super.
20(2x), gerewseys instr. pl. m. super. 20(2x?), gerewsiuse iness. pl. m. super. 20,
gerewsy voc. pl. m. super. 20(2x), geresnesis nom. sg. m. em. comp. 21, geresnioij
gen. sg. m. em. comp. 21, geresniowjow dat. sg. m. em. comp. 21, Geresniji acc. sg.
m. em. comp. 21, geresniowiu instr. sg. m. em. comp. 21, geresnemeyie iness. sg. m.
em. comp. 21, Geresnesis voc. sg. m. em. comp. 21, gereµneyie nom. pl. m. em.
comp. 21, geresniuiu gen. pl. m. em. comp. 21, geresneysems dat. pl. m. em. comp.
21, geresneyµems dat. pl. m. em. comp. 21, Geresniusius acc. pl. m. em. comp. 21,
Geresneyses instr. pl. m. em. comp. 21, Geresniusiuse iness. pl. m. em. comp. 21,
Geresneyie voc. pl. m. em. comp. 21, gerewsesis nom. sg. m. em. super. 21(2x?),
gerewsioij gen. sg. m. em. super. 21(2x), Gerewsiowjow dat. sg. m. em. super. 21,
ger[ewsiowjow] dat. sg. m. em. super. 21, Gerewsiowij acc. sg. m. em. super. 21,
gerewsiowij acc. sg. m. em. super. 21, gerewsiowiu instr. sg. m. em. super. 21(2x?),
gerewsemeyie iness. sg. m. em. super. 21(2x?), gerewsesis voc. sg. m. em. super.
21(2x?), gerewseyie nom. pl. m. em. super. 21(2x), gerewsiuiu gen. pl. m. em.
super. 21, gerewsiuju gen. pl. m. em. super. 21, gerewseysems dat. pl. m. em. super.
21, Gerewsiusius acc. pl. m. em. super. 21, gerewµ[iusius] acc. pl. m. em. super. 21,
gerasnewses (sic!) instr. pl. m. em. super. 21(2x?), Gerewsiusius iness. pl. m. em.
super. 21, ger[ewsiusius] iness. pl. m. em. super. 21
gerklë (1) s. f. – Gerkle nom. sg. 90
gervë (1) s. f. – Gerwe nom. sg. 91
gydyti (3) tr. – Gidaw praes. 1 sg. 90, Giditas part. praet. pass. nom. sg. m. 90
giedoti (1) intr. – Gædu praes. 1 sg. 90
giedra (2) s. f. – Gædra nom. sg. 73, Giedra nom. sg. 90
gilus, -i (1) adj. – Giùus nom. sg. m. 90
ginklas (1) s. m. – Ginkùas nom. sg. 90
girdëti (1) tr. – gyrdiesem fut. 1 pl. 34
giria (1) s. f. – Gyre nom. sg. 90
girtuoklis (1) s. m. – Girtoklis nom. sg. 90
gyvas, -a (1) adj. – giwas nom. sg. m. 69
gyventi (1) intr. – giwenty inf. 70
gyvolis (1) s. m. – Giwolis nom. sg. 91
grabas (1) s. m. – Grabas nom. sg. 90
grakðtus, -i (1) adj. – grakszti nom. sg. f. 73
gràþë (1) s. f. – Gràêe nom. sg. 90
graþiai (1) adv. – graêey 5, gra‡ey 28
gràþtas (1) s. m. – Gràztas nom. sg. 90
graþus, -i (21) adj. – grazus nom. sg. m. 16, Graêus nom. sg. m. 73, graêus nom.
sg. m. 4, 7, 28, 74, 90, graêy gen. sg. m. 16, graêem dat. sg. m. 16, graêi acc. sg.
m. 16, graziu instr. sg. m. 16, graýemy iness. sg. m. 16, grazus voc. sg. m. 16,
graêy nom. pl. m. 7, 16, graêiu gen. sg. m. 16, grazyms dat. sg. m. 16, grazius acc.
sg. m. 16, graêeys instr. sg. m. 16, graêiuse iness. sg. m. 16, graêy voc. pl. m. 16
grëblis (1) s. m. – Grieblis nom. sg. 90
greitas, -a (2) adj. – greytas nom. sg. m. 69, 90
griausmas (1) s. m. – grewsmay nom. pl. 67
grybas (1) s. m. – Gribas nom. sg. 90
griekas (2) s. m. – Griekas nom. sg. 90, grieku gen. pl. 67
grieðnykas (1) s. m. – Gries¸nikas nom. sg. 67
344
Vertimas.p65
344
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
gudas (1) s. m. – Gudas nom. sg. 91
gudinis (1) s. m. – Gudynis nom. sg. 91
gudintis (1) intr. refl. – Gudynows praes. 1 sg. 91
gudrus, -i (1) adj. – Gudrus nom. sg. m. 90
gulëti (1) intr. – Guùu praes. 1 sg. 91
gumbas (1) s. m. – Gumbas nom. sg. 90
guzikas (1) s. m. – Guzykas nom. sg. 90
Herodas (1) s. m. propr. – Herodas 2
á (6) praep. – I 33, i 75(3x), y 4, 45
idant (38) conj. – Idant 44, 46(12x+2x?), 47(4x), 52(3x), 53(3x), 58, idant 72,
Jdant 5, 52(3x), 53(3x), 58(3x), 78
ilgas, -a (18) adj. – Jùgas nom. sg. m. 92, Iùga nom. sg. f. 22, Jùgas nom. pl. f. 22,
Iùgoi nom. sg. f. em. 23, Jùgowie acc. sg. f. em. 23, Iùgoses nom. pl. f. em. 23, Jlgesne
nom. sg. f. comp. 22, Jlgesnes nom. pl. f. comp. 22, Jlgewse nom. sg. f. super.
22(2x), Ilgewses nom. pl. f. super. 22, Jlgewses nom. pl. f. super. 22, Jlgesnioi
nom. sg. f. em. comp. 23, Jlgesnioses nom. pl. f. em. comp. 23, Jlgewsioi nom. sg.
f. em. super. 23(2x), Jlgewsioses nom. pl. f. em. super. 23(2x)
ilgus, -i (1) adj. – Jùgo n. 68
imti (1) tr. – Jemu praes. 1 sg. 92
ir (12) conj. – yr 5, 34, 45(2x), 67(2x), 69, 70(2x), 73, 75, 78
irklas (1) s. m. – Jrkùas nom. sg. 92
ið (4) praep. – isz 33, ys¸ 69, 75, yszkur 4
iðgandinti (1) tr. – Jýzgàdynaw praet. 1 sg. 63
iðmintë (1) s. f. – Jszminte nom. sg. 92
iðmintingai (4) adv. – Iszmintingay 69, Jszmintingay 5, Jszmintingesney comp. 28,
Jszmintingewsey super. 28
iðmintingas, -a (3) adj. – is¸mintinga nom. sg. f. 73, Iszmintingesnis nom. sg.
comp. 28, Jszmintingewsis nom. sg. super. 28
iðplauti (1) tr. – yszpùawtas part. praet. pass. nom. sg. m. 28
iðpuolis (1) s. m. – Jszpowlis nom. sg. 74
iðsigàsti (1) intr. refl. – Júsygàdaw praet. 1 sg. 63
jau (1) adv. – jaw 5
jaukas (1) s. m. – Jawkas nom. sg. 92
jaunas, -a (1) adj. – Jawnas nom. sg. m. 92
jaunikis (3) s. m. – Iawnykis nom. sg. 7, Jawnykis nom. sg. 92, Iawnikiey nom. pl. 7
jautis (2) s. m. – Iawtis nom. sg. 40, Jawtis nom. sg. 92
jei (1) conj. – iey 70
jeigi (1) conj. – ieygi 78
jis, ji (9) pron. pers. – Is nom. sg. m. 42(2x), Js nom. sg. m. 4, 25, 50, 56, Jo gen.
sg. m. 4, 25, Iem dat. sg. m. 25
jog (1) conj. – Jog 44
jogei (2) conj. – Jogey 78, Jogiey 44
juodas, -a (1) adj. – Jowdas nom. sg. m. 92
juodvarnis (1) s. m. – Jowdwarnis nom. sg. 92
juokas (1) s. m. – Juwkas nom. sg. 92
juosta (1) s. f. – Jowsta nom. sg. 92
jûra (1) s. f. – Jura nom. sg. 92
345
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
345
2002.08.08, 13:48
kad (42) conj. – kad 5, Kad 44, 45(2x), 46(12x), 52(12x), 58(12x), 67, 78
kada (4) adv. – Kada 44, 67, 68, 91
kadagys (4) s. m. – Kadagis nom. sg. 91
kailiniai (2) s. m. plr. – Kayleney nom. pl. 31, Kaylyney nom. pl. 91
kaip 1 (2) adv. – kayp 75(2x)
kaip 2 (2) conj. – kayp 69, 78
kairus (1) s. m. – Kayrus nom. sg. 91
kaklas (1) s. m. – Kakùas nom. sg. 91
kalba (2) s. f. – Kaùba nom. sg. 74, 91
kalbëti (2) intr. – kaùb praes. 3 28, Kalbiejaw praet. 1 sg. 62
kalbëtis (3) intr. refl. – Kalbiejaws praet. 1 sg. 62, 63, kalbiekes imp. 2 sg. 63
kalë (1) s. f. – Kale nom. sg. 91
kalinys (1) s. m. – Kalinis nom. sg. 91
kalnas (2) s. m. – Kaùnas nom. sg. 91, Kaùnay nom. pl. 67
kaltas (1) s. m. – Kaùtas nom. sg. 91
kame (6) adv. – kamy 4, Kamy 9, 24(2x), 25(2x)
kamentas (1) s. m. – Kamætas nom. sg. 2
kamûlys (1) s. m. – Kamulis nom. sg. 92
kanapis (1) s. m. – Kanapis nom. sg. 91
kanklës (2) s. f. plr. – Kàkles nom. pl. 31, 91
karalystë (1) s. f. – Karaliste nom. sg. 76
karalius (16) s. m. – Karalus nom. sg. 6, 11, Karalaws gen. sg. 11, 76, Karalow dat.
sg. 11, Karalu acc. sg. 11, Karalu instr. sg. 11, Karalowje iness. sg. 11, Karalaw voc.
sg. 11, Karaley nom. pl. 11, Karaliu gen. pl. 11, Karalems dat. pl. 11, Karalus acc.
pl. 11, Karaleys instr. pl. 11, Karaliuse iness. pl. 11, Karaley voc. pl. 11
kareivis (1) s. m. – Karieywis nom. sg. 6
karieta (1) s. f. – Karieta nom. sg. 74
karonë (1) s. f. – Karone acc. sg. 34
karpa (1) s. f. – Karpa nom. sg. 91
karðtas, -a (1) adj. – Kars¸t n. 68
kartas (3) s. m. – Kartas nom. sg. 73, Kartu instr. sg. 68, kartus acc. pl. 69
kartybë (1) s. f. – Kartibie iness. sg. 67
kartus, -i (1) adj. – kartus nom. sg. m. 91
kartuvës (2) s. f. plr. – Kartuwes nom. pl. 31, 91
karvë (1) s. f. – Karwe nom. sg. 91
kas (35) pron. inter., pron. rel. – Kas nom. 9, 24(2x), 25(2x), 70, Kieno gen. 9,
24(2x), 25(2x), dieùko gen. 69, 78, Kam dat. 9, 24(2x), 25(2x), Kow acc. 5, 9,
24(2x), 25(2x), kow acc. 4, 5, 69, Kow instr. 9, 24, 25(2x), Kas voc. 24(2x),
25(2x)
kaspinas (1) s. m. – Kaspynas nom. sg. 92
katilas (1) s. m. – Katyùas nom. sg. 91
katras, -a (28) pron. inter., pron. rel. – Katras nom. sg. m. 24, 74, Katro gen. sg.
m. 24, Katram dat. sg. m. 24, Katrow acc. sg. m. 24, Katramy iness. sg. m. 24,
Katras voc. sg. m. 24, Katriæ nom. pl. m. 24, Katru gen. pl. m. 24, Katrems dat.
pl. m. 24, Katrus acc. pl. m. 24, Katrays instr. pl. m. 24, Katruse iness. pl. m. 24,
Katriæ voc. pl. m. 24, Katra nom. sg. f. 25, Katros gen. sg. f. 25, Katray dat. sg.
f. 25, Katrow acc. sg. f. 25, Katru instr. sg. f. 25, Katroje iness. sg. f. 25, Katra
voc. sg. f. 25, Katras nom. pl. f. 25, Katru gen. pl. f. 25, Katroms dat. pl. f. 25,
Katras acc. pl. f. 25, Katromis instr. pl. f. 25, Katrose iness. pl. f. 25, Katras voc.
pl. f. 25
346
Vertimas.p65
346
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
kaulas (1) s. m. – Kauùas nom. sg. 91
kelmas (1) s. m. – Keùmas nom. sg. 91
kelnës (2) s. f. plr. – Kelnes nom. pl. 91, Kielnes nom. pl. 31
kepurë (1) s. f. – Kepure nom. sg. 91
kæsti (1) intr. – kæt praes. 3 69
ketinti (1) intr. – Ketu praes. 1 sg. 91
keturi (1) num. card. – Keture nom. m. 91
kietas, -a (3) adj. – Kætas nom. sg. m. 92, kietas nom. sg. m. 74, Kietas nom. pl. f. 67
kiminas (1) s. m. – Kymynas nom. sg. 92
kirminas (1) s. m. – Kirminas nom. sg. 91
kirvis (1) s. m. – Kirwis nom. sg. 91
kitas, -a (2) pron. indef. – Kytas nom. sg. m. 91, Kitu gen. pl. m. 34
kiteip (2) adv. – Kyteyp 27, kyteyp 69
kyboti (1) intr. – Kibontes part. praes. act. acc. pl. f. 34
kylys (1) s. m. – Kiliú nom. sg. 91
klausyti (1) intr. – Kùawsaw praes. 1 sg. 65
klëtë (1) s. f. – Klete nom. sg. 96
klevas (1) s. m. – Klawas nom. sg. 91
kluonas (1) s. m. – Kùowna acc. sg. 45
kninga (1) s. m. – Kninga nom. sg. 91
koja (1) s. f. – Koje nom. sg. 92
koks, -ia (27) pron. inter., pron. rel. – Koks nom. sg. m. 24, Koky gen. sg. m. 24,
Kokiem dat. sg. m. 24, Koki acc. sg. m. 24, Kokemy iness. sg. m. 24, Koks voc. sg.
m. 24, Kokiæ nom. pl. m. 24, Kokiu gen. pl. m. 24, Kokiems dat. pl. m. 24, Kokius
acc. pl. m. 24, Kokieys instr. pl. m. 24, Kokiuse iness. pl. m. 24, Kokiæ voc. pl. m.
24, Kokie nom. sg. f. 25, Kokios gen. sg. f. 25, Kokiey dat. sg. f. 25, koke acc. sg. f.
25, Koky instr. sg. f. 25, Kokioje iness. sg. f. 25, Kokie voc. sg. f. 25, Kokes nom. pl.
f. 25, Kokiu gen. pl. f. 25, Kokioms dat. pl. f. 25, Kokes acc. pl. f. 25, Kokiomis instr.
pl. f. 25, Kokiose iness. pl. f. 25, Kokes voc. pl. f. 25
koþnas, -a (1) pron. def. – Koýna acc. sg. f. 74
krasë (1) s. f. – Krase nom. sg. 91
kraujas (1) s. m. – Krawjas nom. sg. 92
krauti (1) tr. – krawnu praes. 1 sg. 45
kreivas, -a (1) adj. – Krewas nom. sg. m. 92
Krokuva (1) s. f. propr. – Krokuwo iness. sg. 75
kuisis (1) s. m. – Kuysis nom. sg. 91
kuomet (1) adv. – kàmet 5
kur (5) adv. – kur 4, 67, 69(2x), yszkur 4
kurèias, -a (1) adj. – Kurtas nom. sg. m. 91
kurs, -i (28) pron. inter., pron. rel. - Kurs nom. sg. m. 24, Kurio gen. sg. m. 24,
Kurem dat. sg. m. 24, Kuri acc. sg. m. 24, Kuremy iness. sg. m. 24, Kurs voc. sg.
m. 24, Kuriæ nom. pl. m. 24, Kuriu gen. pl. m. 24, Kurems dat. pl. m. 24, Kurius
acc. pl. m. 24, Kureys instr. pl. m. 24, Kuriuse iness. pl. m. 24, Kuriæ voc. pl. m. 24,
Kuri nom. sg. f. 25, 74, Kurios gen. sg. f. 25, Kurey dat. sg. f. 25, Kuræ acc. sg. f.
25, Kury instr. sg. f. 25, Kurioje iness. sg. f. 25, Kuri voc. sg. f. 25, Kurios nom. pl.
f. 25, Kuriu gen. pl. f. 25, Kurioms dat. pl. f. 25, Kures acc. pl. f. 25, Kuriomis instr.
pl. f. 25, Kuriose iness. pl. f. 25, Kurios voc. pl. f. 25
kurstyti (1) tr. – Kurstaw praes. 1 sg. 91
Kurðas (1) s. m. propr. – Kursza gen. sg. 75
kurtas (1) s. m. – Kurtas nom. sg. 2
347
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
347
2002.08.08, 13:48
labai (2) adv. – ùabay 69, 73
laimë (2) s. f. – Ùayme nom. sg. 92, Ùaymys gen. sg. 70
laivas (1) s. m. – Ùaywas nom. sg. 92
langas (1) s. m. – Ùàgas nom. sg. 93
lanka (1) s. f. – Ùàka nom. sg. 93
lapë (1) s. f. – Ùape nom. sg. 92
laðiniai (1) s. m. plr. – Ùaszyney nom. pl. 31
laukas (1) s. m. – Ùawkas nom. sg. 92
laukti (1) intr. – ùawkty inf. 68
lauþas (1) s. m. – Ùaw†as nom. sg. 93
lazda (1) s. f. – Ùaýda nom. sg. 92
ledas (1) s. m. – Ledas nom. sg. 92
leisti (2) tr. – leydu praes. 1 sg. 92, leyda praet. 3 67
lengvas, -a (1) adj. – lægwas nom. sg. m. 92
lenkas (2) s. m. – læku gen. pl. 75, 76
lenkiðkai (1) adv. – lækis¸kay 74
lenta (1) s. f. – læta nom. sg. 92
levas (1) s. m. – Lawas nom. sg. 92
liepa (1) s. f. – Liepa nom. sg. 92
liepsna (1) s. f. – læpsna nom. sg. 92
liepti (1) tr. – Læpu praes. 1 sg. 92
lietuviðkai (1) adv. – Letuwis¸kay 74
lietuviðkas, -a (1) adj. – letuwys¸ka nom. sg. f. 74
lieþuvis (1) s. m. – leýuwis nom. sg. 92
liga (1) s. f. – Lyga nom. sg. 92
liktorius (1) s. m. – Lyktorius nom. sg. 92
linas (1) s. m. – lynas nom. sg. 92
linksmas, -a (2) adj. – linksmas nom. sg. m. 92, linksma acc. sg. m. 67
liptas (1) s. m. – Lyptas nom. sg. 92
lyti (1) intr. – lin praes. 3 68
lytus (1) s. m. – litus nom. sg. 92
liuosnas, -a (1) adj. – Lowsnas nom. sg. m. 92
lizdas (1) s. m. – Lyzdas nom. sg. 92
lopiðys (1) s. m. – Ùopyszis nom. sg. 93
lova (1) s. f. – Ùowa nom. sg. 92
malda (1) s. f. – Maùda nom. sg. 93
malonus, -i (1) adj. – Maùonus nom. sg. m. 6
mandras, -a (2) adj. – Màdrus nom. sg. m. 93 Màdresnis nom. sg. m. comp. 77
maras (1) s. m. – Maras nom. sg. 93
marios (1) s. f. plr. – mariu gen. pl. 67
medis (1) s. m. – Medis nom. sg. 93
meilë (1) s. f. – Meyle nom. sg. 93
meilingas, -a (4) adj. – Meylingas nom. sg. m. 55, Meylinga nom. sg. f. 55,
meylinga nom. sg. f. 7, meylingas nom. pl. f. 7
meilus, -i (1) adj. – Meyùus nom. sg. m. 67
mënesis (4) s. m. – Mienesis nom. sg. 13, Mienesy gen. sg. 13, Mienesey nom. pl. 13,
Mienesiu gen. pl. 13
mënuo (2) s. m. – Mienow nom. sg. 13, mienesis nom. pl. 13
merga (1) s. f. – Merga nom. sg. 93
348
Vertimas.p65
348
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
meðka (1) s. f. – Meszka nom. sg. 93
mëðlas (1) s. m. – Mieszùas nom. sg. 93
metai (3) s. m. plr. – Metus acc. pl. 75, 77, metus acc. pl. 77
mëtra (1) s. f. – Mietra nom. sg. 93
miega (2) s. f. – Mæga nom. sg. 93, miegas acc. pl. 45
miegas (1) s. m. – Mægas nom. sg. 93
miestas (2) s. m. – Miestas nom. sg. 93, Miesta acc. sg. 76
mietas (1) s. m. – Mietas nom. sg. 93
mieþis (1) s. m. – Mæýis nom. sg. 93
mylëjimas (1) s. m. – mileyma gen. sg. 54
mylëti (87) tr. – milety inf. 53(2x), 70, 72, milu praes. 1 sg. 5, 50, 65, mili praes.
2 sg. 50, miù praes. 3 41, 50(2x), 51, 52, Milem praes. 1 pl. 50, milet praes. 2 pl.
50, Milejaw praet. 1 sg. 51, Milejey praet. 2 sg. 51, Mileie praet. 3 51, Mileje praet.
3 51, Milejom praet. 1 pl. 51, Milejot praet. 2 pl. 51, Miledawaw praet. fr. 1 sg. 50,
miledaway praet. fr. 2 sg. 50, miledawa praet. fr. 3 50(2x), Miledawom praet. fr. 1
pl. 50, Miledawot praet. fr. 2 pl. 50, Milesiu fut. 1 sg. 51, Milesi fut. 2 sg. 51, Miles
fut. 3 51, miles fut. 3 51, Milesem fut. 1 pl. 51, Mileset fut. 2 pl. 51, miletio cond.
1 sg. 52, miletumi cond. 2 sg. 52, miletum cond. 3 52, 53, miletumem cond. 1 pl.
53, miletumet cond 2 pl. 53, milek imp. 2 sg. 51, Milekem imp. 1 pl. 52, mileket
imp. 2 pl. 52, milis part. praes. act. nom. sg. m. 5, Milis part. praes. act. nom. sg.
m. 53, Milentis part. praes. act. nom. pl. m. 53, milenti part. praes. act. nom. sg.
f. 53, Milentes part. praes. act. nom. pl. f. 53, milemas part. praes. pass. nom. sg.
m. 40, Milemas part. praes. pass. nom. sg. m. 32, 55, 65, milemy part. praes.
pass. nom. pl. m. 40, Milemy part. praes. pass. nom. pl. m. 55, Milema part.
praes. pass. nom. sg. f. 55, Milemas part. praes. pass. nom. pl. f. 55, milejes part.
praet. act. nom. sg. m. 5, 52(3x), 53, mileje part. praet. act. nom. pl. m. 52(3x),
milejusis part. praet. act. nom. pl. m. 53, milejusi part. praet. act. nom. sg. f. 53,
milejuses part. praet. act. nom. pl. f. 53, Miletas part. praet. pass. nom. sg. m. 55,
66, Milety part. praet. pass. nom. pl. m. 55, Mileta part. praet. pass. nom. sg. f.
55, Miletas part. praet. pass. nom. pl. f. 55, Milesis part. fut. act. nom. sg. m. 54,
Milesentis part. fut. act. nom. pl. m. 54, Milesenti part. fut. act. nom. sg. f. 54,
Milesentes part. fut. act. nom. pl. f. 54, Miletynas part. necess. nom. sg. m. 32, 55,
Miletyny part. necess. nom. pl. m. 55, Miletyna part. necess. nom. sg. f. 55,
Miletynas part. necess. nom. pl. f. 55, miledamas part. cont. sg. m. 5, Miledamas
part. cont. sg. m. 54, Miledamis part. cont. pl. m. 54, Miledama part. cont. sg. f.
54, Miledamas part. cont. pl. f. 54, Milent part. indecl. praes. 54, milejus part.
indecl. praet. 54
mylëtingas, -a (2) adj. – Miletingas nom. sg. m. 55, Miletinga nom. sg. f. 55
mylia (1) s. f. – miliu gen. sg. 75
minkðtas, -a (1) adj. – Miksztas nom. sg. m. 93
minuta (1) s. f. – mynutas nom. pl. 74
mislë (1) s. f. – Mysle nom. sg. 93
mokëti (1) tr. – mokamas part. praes. pass. nom. sg. m. 40
mokslas (1) s. m. – Moksùas nom. sg. 93
molis (1) s. m. – Molis nom. sg. 93
motina (20) s. f. – Motina nom. sg. 6, 7, 9, 39, 93, Motinos gen. sg. 9, Motinay dat.
sg. 9, Motina acc. sg. 9, Motinu instr. sg. 10, Motino iness. sg. 10, Motina voc. sg.
9, Motinas nom. pl. 7, 8, 9, Motinu gen. pl. 9, Motinoms dat. pl. 9, Motinas acc. pl.
9, Motinomis instr. pl. 10, Motinose iness. pl. 10, Motinas voc. pl. 9
mulkis (1) s. m. – Mulkis nom. sg. 93
349
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
349
2002.08.08, 13:48
munas, -a (29) pron. poss. – munamy iness. sg. m. 29, Munasis nom. sg. m. em.
28, Munoje gen. sg. m. em. 28, Munowjow dat. sg. m. em. 29, munowij acc. sg. m.
em. 29, munowju instr. sg. m. em. 29, munameyie iness. sg. m. em. 29, Munasis
voc. sg. m. em. 29, muneyie nom. pl. m. em. 29, munuju gen. pl. m. em. 29,
muneysems dat. pl. m. em. 29, munusius acc. pl. m. em. 29, munaseys instr. pl. m.
em. 29, munusiuse iness. pl. m. em. 29, muneyie voc. pl. m. em. 29, munoij nom.
sg. f. em. 29, munosys gen. sg. f. em. 29, munajey dat. sg. f. em. 29, munowje acc.
sg. f. em. 29, munowie instr. sg. f. em. 29, munoie iness. sg. f. em. 29, munoij voc.
sg. f. em. 29, munases nom. pl. f. em. 30, munuju gen. pl. f. em. 30, munosioms
dat. pl. f. em. 30, munoses acc. pl. f. em. 30, munosioms instr. pl. f. em. 30,
munosiose iness. pl. f. em. 30, munoses voc. pl. f. em. 30
muno (6) pron. poss. indecl. – muna 4, 34, 45, 70, 73, Muna 25
mûras (1) s. m. – Muras nom. sg. 93
muðti (1) tr. – muszu praes. 1 sg. 62
muðtis (1) intr. refl. – mus¸ows praes. 1 sg. 62
nagas (1) s. m. – Nagas nom. sg. 93
naginë (1) s. f. – Nagyne nom. sg. 93
naika (1) s. f. – Nayka nom. sg. 93
naras (1) s. m. – Naras nom. sg. 93
narys (1) s. m. – Naris nom. sg. 93
naðlys (1) s. m. – Nas¸lis nom. sg. 93
ne (4) prt. – Ne 45(2x), ne 69, 73
nebagas (1) s. m. – Nebagas nom. sg. 93
negu (1) conj. – negu 78
nei (2) conj. – ne 70, nebe 70
niekados (2) adv. – niekados 69, 93
niekdarys (1) s. m. – Niekdaris nom. sg. 93
niekur (1) adv. – niekur 69
noras (1) s. m. – Noras nom. sg. 93
norint (1) conj. – norint 78
nosë (4) s. f. – Nose nom. sg. 14, Nosys gen. sg. 14, Noses nom. pl. 14, Nosiu gen.
pl. 14
nosis (3) s. f. – Nosys nom. sg. 14, Nosios gen. sg. 14, Nosis nom. pl. 14
nûg (2) praep. – nug 33, 72
nugandinti (1) tr. – nugàdynaw praet. 1 sg. 63
nugara (1) s. f. – Nugara nom. sg. 93
nuliûdimas (1) s. m. – Nuludymas nom. sg. 93
nuliûsti (1) intr. – nuludys part. praet. act. nom. sg. m. 69
nusigandinti (1) intr. refl. – nusygàdynaw praet. 1 sg. 63
nusigàsti (1) intr. refl. – nusygàdaw praet. 1 sg. 63
o (57) interj. – O! 3, 9(4x), 10(2x), 11(4x), 16(2x), 17(2x), 18(2x), 19(2x), 20(2x),
21(2x), 22(2x), 23(2x), 24(2x), 25(2x), 27(2x), 29(4x), 36(6x), 37(5), o 18(2x),
26, 29(3x), 30(2x), 31
obelë (1) s. f. – Wobele nom. sg. 98
obulas (1) s. m. – Wobuùas nom. sg. 98
oras (1) s. m. – Woras nom. sg. 98
oþys (1) s. m. – Woêys nom. sg. 98
oþka (1) s. f. – Woszka nom. sg. 98
350
Vertimas.p65
350
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
pabanga (1) s. f. – Pabàga nom. sg. 94
padirbti (2) tr. – padyrba praet. 3 39(2x)
pagalbë (1) s. f. – Pagalbe nom. sg. 94
pagalys (1) s. m. – Pagalis nom. sg. 94
pagandinti (1) tr. – pagondynaw praet. 1 sg. 63
pakala (1) s. f. – Pakaùa nom. sg. 94
pakalnë (1) s. f. – Pakalne nom. sg. 94
pakol (1) adv. – pakoù 78
paleistuvë (1) s. f. – Paleystuwys gen. sg. f. 72
pamaliavoti (1) tr. –pamalewota part. praet. pass. nom. sg. f. 28
pamatyti (1) tr. – pamatew praet. 1 sg. 34
pana (4) s. f. – Pana nom. sg. 2, 28, 32, 73
panaitë (1) s. f. – Panayte nom. sg. 32
panelaitë (1) s. f. – Paneùayte nom. sg. 32
panelë (1) s. f. – Panele nom. sg. 32
panelelë (1) s. f. – Panelele nom. sg. 32
paneðti (1) tr. – panes¸ fut. 3 67
panytë (1) s. f. – Panite nom. sg. 32
panitelaitë (1) s. f. – Paneteùayte nom. sg. 32
panytelë (1) s. f. – Panitele nom. sg. 32
panytelelë (1) s. f. – Panitelele nom. sg. 32
papilvë (1) s. f. – Papelwe nom. sg. 94
par (6) praep. – par 33, 76(2x), 77(2x), 78
parëdyti (1) tr. – nepariedisiu fut. 1 sg. 70
pargàsti (1) intr. – pargàdaw praet. 1 sg. 63
pargandinti (1) tr. – pargàdynaw praet. 1 sg. 63
Paryþius (1) s. m. propr. – Pari‡ews gen. sg. 75
parsigandinti (1) intr. refl. – parsegàdynaw praet. 1 sg. 63
parsigàsti (1) intr. refl. – parsegàdaw praet. 1 sg. 63
parsikalbëti (2) intr. refl. – parsekalbiejaw praet. 1 sg. 62, 63
parðas (1) s. m. – Parszas nom. sg. 94
pas (4) praep. – pas 33, 72, 76(2x)
pasaluonë (1) s. comm. – Pasaùowne nom. sg. 94
pasigandinti (1) intr. refl. – pasegondynaw praet. 1 sg. 63
pasiimti (1) intr. refl. – Pasyiemu praes. 1 sg. 94
pasikalbëti (3) intr. refl. – pasekalbiejaw praet. 1 sg. 62, 63, pasekalbiek imp. 2 sg. 63
pasiutelis (1) s. m. – pasiuteli voc. sg. 70
paskæsti (1) intr. – paskædis part. praet. act. nom. sg. m. 67
paskuo (1) adv. – paskow 78
paðalys (1) s. m. – Paszalis nom. sg. 94
patalas (1) s. m. – Pataùas nom. sg. 94
pats, -i (26) pron. def. – Pats nom. sg. m. 25, Paties gen. sg. m. 25, Patem dat. sg.
m. 25, pati acc. sg. m. 26, Patiu instr. sg. m. 26, Pateme iness. sg. m. 26, Patis
nom. pl. m. 26, Patiu gen. pl. m. 26, Patyms dat. pl. m. 26, Patius acc. pl. m. 26,
Pateys instr. pl. m. 26, Patiuse iness. pl. m. 26, Pati nom. sg. f. 26, patios gen. sg.
f. 27, Patey dat. sg. f. 27, Pate acc. sg. f. 27, Paty instr. sg. f. 27, Patioie iness. sg.
f. 27, pati voc. sg. f. 27, Pates nom. pl. f. 27, Patiu gen. pl. f. 27, Patioms dat. pl.
f. 27, Pates acc. pl. f. 27, suPatiomis instr. pl. f. 27, Patiose iness. pl. f. 27, Pates
voc. pl. f. 27
paukðtis (1) s. m. – Pawks¸tis nom. sg. 94
351
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
351
2002.08.08, 13:48
pavalkai (1) s. m. plr. – Pawaùkay nom. pl. 31
pëda (1) s. f. – Pieda nom. sg. 94
pëdas (1) s. m. – Piedas nom. sg. 94
peilis (1) s. m. – Peylis nom. sg. 94
pekla (1) s. f. – Pekùos gen. sg. 67
pelë (1) s. f. – Pele nom. sg. 94
pelenas (1) s. m. – Pelenas nom. sg. 94
Peliksas (1) s. m. propr. – Pelixas nom. sg. 2
pelkë (1) s. f. – Pelke nom. sg. 94
perkûnas (2) s. m. – Perkunas nom. sg. 94, Perkunu gen. pl. 67
pernai (2) adv. – Pernay 69, 76
petys (1) s. m. – Petis nom. sg. 94
piktas, -a (2) adj. – Pyktas nom. sg. m. 73, 94
piktybë (1) s. f. – Pyktibie iness. sg. 67
pilvas (1) s. m. – Pyùwas nom. sg. 94
piningas (1) s. m. – Pyningas nom. sg. 94
pipiras (1) s. m. – Pyperas nom. sg. 94
pyragas (1) s. m. – Piragas nom. sg. 74
pirm (1) praep. – Pyrm 33
pirma (1) adv. – pyrmu 78
pirmas, -a (1) num. card. – Pyrmas nom. sg. m. 73
pirðtas (1) s. m. – Pyrs¸tas nom. sg. 94
pirðtinë (1) s. f.– Pyrs¸tene nom. sg. 94
pjauti (1) tr. – piawnu praes. 1 sg. 45
platus, -i (102) adj. – Pùatus nom. sg. m. 94, Pùati nom. sg. f. 22, Pùatios gen. sg.
f. 22, Pùatey dat. sg. f. 22, Pùate acc. sg. f. 22, Pùate instr. sg. f. 22, pùatioij iness.
sg. f. 22, Pùati voc. sg. f. 22, pùates nom. pl. f. 22, Pùatiu gen. pl. f. 22, pùatioms dat.
pl. f. 22, Pùates acc. pl. f. 22, Pùatiomis instr. pl. f. 22, Pùatiose iness. pl. f. 22, Pùates
voc. pl. f. 22, Pùatioi nom. sg. f. em. 23, Pùatiosys gen. sg. f. em. 23, Pùatejey dat.
sg. f. em. 23, Pùateyie acc. sg. f. em. 23, Pùateyie instr. sg. f. em. 23, Pùatioie iness.
sg. f. em. 23, Pùatioi voc. sg. f. em. 23, Pùatioses nom. pl. f. em. 23, Pùatiuiu gen.
pl. f. em. 23, Pùatiosiems dat. pl. f. em. 23, Pùatioses acc. pl. f. em. 23, Pùatiosiems
instr. pl. f. em. 23, Pùatiosiese iness. pl. f. em. 23, Pùatioses voc. pl. f. em. 23,
Pùatesne nom. sg. f. comp. 22, pùatesnios gen. sg. f. comp. 22, pùatesney dat. sg. f.
comp. 22, pùatesne acc. sg. f. comp. 22, pùatesne instr. sg. f. comp. 22, pùatesnioij
iness. sg. f. comp. 22, pùatesne voc. sg. f. comp. 22, pùatesnes nom. pl. f. comp. 22,
pùatesniu gen. pl. f. comp. 22, pùatesnioms dat. pl. f. comp. 22, pùatesnes acc. pl. f.
comp. 22, pùatesniomis instr. pl. f. comp. 22, pùatesniose iness. pl. f. comp. 22,
pùatesnes voc. pl. f. comp. 22, pùatewse nom. sg. f. super. 22(2x), pùatewsios gen.
sg. f. super. 22(2x), pùatewsey dat. sg. f. super. 22(2x), pùatewse acc. sg. f. super.
22(2x), pùatewse instr. sg. f. super. 22(2x), pùatewsioij iness. sg. f. super. 22(2x?),
pùatewse voc. sg. f. super. 22(2x), pùatewses nom. pl. f. super. 22(2x), pùatewsiu
gen. pl. f. super. 22(2x), pùatewsioms dat. pl. f. super. 22(2x?), pùatewses acc. pl.
f. super. 22(2x), pùatewsiomis instr. pl. f. super. 22, pùatewsiose iness. pl. f. super.
22(2x?), pùatewses voc. pl. f. super. 22(2x?), pùatesnioi nom. sg. f. em. comp. 23,
pùatesniosys gen. sg. f. em. comp. 23, Pùatesnejey dat. sg. f. em. comp. 23, pùatesneyie
acc. sg. f. em. comp. 23, pùatesneyie instr. sg. f. em. comp. 23, pùatesnioie iness. sg.
f. em. comp. 23, pùatesnioi voc. sg. f. em. comp. 23, pùatesnioses nom. pl. f. em.
comp. 23, pùatesniuju gen. pl. f. em. comp. 23, pùatesniosiems dat. pl. f. em. comp.
23, pùatesnioses acc. pl. f. em. comp. 23, pùatesniosiems instr. pl. f. em. comp. 23,
352
Vertimas.p65
352
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:48
pùatesniosiese iness. pl. f. em. comp. 23, pùatesnioses voc. pl. f. em. comp. 23,
pùatewsioi nom. sg. f. em. super. 23(2x), pùatewsiosys gen. sg. f. em. super. 23,
pùatewsejey dat. sg. f. em. super. 23(2x?), pùatewseyie acc. sg. f. em. super. 23,
pùatewseyie instr. sg. f. em. super. 23, pùatewsioie iness. sg. f. em. super. 23,
pùatewsioi voc. sg. f. em. super. 23(2x), pùatewsioses nom. pl. f. em. super. 23,
pùatewsiuju gen. pl. f. em. super. 23(2x?), pùatewsiosiems dat. pl. f. em. super. 23,
pùatewsioses acc. pl. f. em. super. 23, pùatewsiosiems instr. pl. f. em. super. 23,
pùatewsiosiese iness. pl. f. em. super. 23, pùatewsioses voc. pl. f. em. super. 23
plaukas (1) s. m. – Pùawkas nom. sg. 94
plaukti (1) intr. – Pùauku praes. 1 sg. 94
pleðka (1) s. f. – Ples¸ka nom. sg. 94
plikas, -a (1) adj. – Plykas nom. sg. m. 94
plyðë (1) s. f. – Plisie nom. sg. 94
pluksna (1) s. f. – Pùuksna nom. sg. 94
po (5) praep. – Po 33, po 5, 34(3x)
poduðka (1) s. f. – Podus¸ka nom. sg. 94
ponia (1) s. f. – Pony voc. sg. 5
ponystë (1) s. f. – Poniste nom. sg. 76
popierius (1) s. m. – Popierius nom. sg. 94
Pranciðkas (1) s. m. propr. – Prancis¸kas nom. sg. 2
prasidëti (1) intr. refl. – prasydeda praes. 3 75
praskysti (1) intr. – praskis fut. 3 67
praðymas (1) s. m. – praszyma gen. sg. 60
praðingas, -a (2) adj. – Praszyngas nom. sg. m. 61, Praszynga nom. sg. f. 61
praðyti (76) tr. – praszyty inf. 59(2x), praszaw praes. 1 sg. 56, 62, Pras¸aw praes. 1
sg. 65, praszay praes. 2 sg. 56, 62, prasza praes. 3 56, 57, 58, pras¸a praes. 3 56,
pras¸om praes. 1 pl. 56, praszot praes. 2 pl. 56, praszew praet. 1 sg. 57, praszey
praet. 2 sg. 57, praszy praet. 3 57(2x), prasziem praet. 1 pl. 57, prasziet praet. 2 pl.
57, praszydawaw praet. fr. 1 sg. 56, praszydaway praet. fr. 2 sg. 56, praszydawa
praet. fr. 3 56(2x), praszydawom praet. fr. 1 pl. 56, praszydawot praet. fr. 2 pl. 56,
praszysiu fut. 1 sg. 57, praszysi fut. 2 sg. 57, praszys fut. 3 57(2x), praszysem fut. 1
pl. 57, praszyset fut. 2 pl. 57, praszytio cond. 1 sg. 58, praszytumi cond. 2 sg. 58,
praszytum cond. 3 58(2x), praszytumem cond. 1 pl. 58, praszytumet cond 2 pl. 58,
praszÿk imp. 2 sg. 57, praszikiem imp. 1 pl. 58, prasziket imp. 2 pl. 58, praszus part.
praes. act. nom. sg. m. 59, praszàtis part. praes. act. nom. pl. m. 59, praszonti part.
praes. act. nom. sg. f. 59, pras¸ontes part. praes. act. nom. pl. f. 59, praszomas part.
praes. pass. nom. sg. m. 60, pras¸omy part. praes. pass. nom. pl. m. 60, pras¸oma
part. praes. pass. nom. sg. f. 60, pras¸omas part. praes. pass. nom. pl. f. 60, praszes
part. praet. act. nom. sg. m. 59, praszys part. praet. act. nom. sg. m. 58(3x),
prasziusis part. praet. act. nom. pl. m. 59, praszy part. praet. act. nom. pl. m.
58(3x), prasziusi part. praet. act. nom. sg. f. 59, prasziuses part. praet. act. nom. pl.
f. 59, praszytas part. praet. pass. nom. sg. m. 61, Praszyty part. praet. pass. nom.
pl. m. 61, praszyta part. praet. pass. nom. sg. f. 61, Praszytas part. praet. pass.
nom. pl. f. 61, praszisis part. fut. act. nom. sg. m. 59, praszysentis part. fut. act.
nom. pl. m. 59, praszysenti part. fut. act. nom. sg. f. 59, praszysentes part. fut. act.
nom. pl. f. 59, Praszytynas part. necess. nom. sg. m. 61, Praszytyny part. necess.
nom. pl. m. 61, Praszytyna part. necess. nom. sg. f. 61, Praszytynas part. necess.
nom. pl. f. 61, praszydamas part. cont. sg. m. 60, praszydamis part. cont. pl. m. 60,
praszydama part. cont. sg. f. 60, praszydamas part. cont. pl. f. 60, pras¸ont part.
indecl. praes. 60, praszius part. indecl. praet. 60
353
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
353
2002.08.08, 13:49
praðytingas, -a (2) adj. – praszytingas nom. sg. m. 61, praszytinga nom. sg. f. 61
praðytis (2) intr. refl. – praszaws praes. 1 sg. 62, praszays praes. 2 sg. 62
praþuvimas (1) s. m. – Praýuwymas nom. sg. 94
pry (2) praep. – Pri 33, pri 76
pryð (1) praep. – pris¸ 33
protas (3) s. m. – Protas 73, 94, Prota acc. sg. 75
protingai (2) adv. – protingay 5, 69
prûdas (1) s. m. – Prudas nom. sg. 94
Prûsai (2) s. m. plr. propr. – Prusu gen. pl. 76, Prusus acc. pl. 75
puikiai (1) adv. – puykey 69
puikus, -i (2) adj. – Puykus nom. sg. m. 4, puykus nom. sg. m. 94
puodas (1) s. m. – Puwdas nom. sg. 94
puokas (1) s. m. – Powkas nom. sg. 94
purvas (1) s. m. – Purwas nom. sg. 94
ragana (1) s. f. – Ragana nom. sg. 95
ragas (1) s. m. – Ragas nom. sg. 95
ragës (1) s. f. plr. – Rages nom. pl. 95
raiðas, -a (1) adj. – Rayszas nom. sg. m. 95
raktas (1) s. m. – Raktas nom. sg. 95
rasti (2) tr. – Ràdu praes. 1 sg. 95, rondu praes. 1 sg. 45
raðyti (2) tr. – Raszyty inf. 64, Raszaw praes. 1 sg. 65
raðtas (1) s. m. – Rasztas nom. sg. 95
ratai (1) s. m. plr. – Ratay nom. pl. 95
rauda (1) s. f. – Rawda nom. sg. 95
raudas, -a (1) adj. – Rawdas nom. sg. m. 95
raudonai (1) adv. – rawdonay 28
raudonas, -a (33) adj. – Rawdonas nom. sg. m. 95, Raudonasis nom. sg. m. em. 8,
Raudoneyie nom. pl. m. em. 8, rawdona nom.sg. f. 19, rawdonos gen. sg. f. 19,
rawdonay dat. sg. f. 19, rawdona acc. sg. f. 19, rawdonu instr. sg. f. 19, rawdono
iness. sg. f. 19, rawdona voc. sg. f. 19, rawdonas nom. pl. f. 19, rawdonu gen. pl.
f. 19, rawdonoms dat. pl. f. 19, rawdonas acc. pl. f. 19, rawdonomis instr. pl. f. 19,
rawdonose iness. pl. f. 19, rawdonas voc. pl. f. 19, Raudonoi nom. sg. f. em. 8,
rawdonoij nom. sg. f. em. 19, rawdonosys gen. sg. f. em. 19, rawdonayiey dat. sg.
f. em. 19, rawdonowje acc. sg. f. em. 19, rawdonowie instr. sg. f. em. 19, rawdonoie
iness sg. f. em. 19, rawdonoij voc. sg. f. em. 19, Raudonoses nom. pl. f. em. 8,
rawdonoses nom. pl. f. em. 19, rawdonuiu gen. pl. f. em. 19, rawdonosiems dat. pl.
f. em. 19, rawdonoses acc. pl. f. em. 19, rawdonosiemis instr. pl. f. em. 19, rawdonosiese
iness. pl. f. em. 19, rawdonoses voc. pl. f. em. 19
rauti (1) tr. – Rawnu praes. 1 sg. 95
rëdas (1) s. m. – Riedas nom. sg. 95
rëdytis (1) intr. refl. – riedos praes. 3 69
regëtis (1) intr. refl. – reges praes. 3 68
reikalas (1) s. m. – Reykaùas nom. sg. 95
reikëti (1) intr. – reyk praes. 3 70
retas, -a (1) adj. – Retas nom. sg. m. 95
rëtis (1) s. m. – Rietis nom. sg. 95
Rymas (1) s. m. propr. – Rime iness. sg. 75
ryti (1) tr. – Rinu praes. 1 sg. 95
ropë (1) s. f. – Rope nom. sg. 95
354
Vertimas.p65
354
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:49
roþë (14) s. f. – Roêe nom. sg. 19, Roýys gen. sg. 19, Roýey gen. sg. 19, Roêe acc. sg.
19, Roýe instr. sg. 19, Roêie iness. sg. 19, Roýe voc. sg. 19, Roýes nom. pl. 19, Roêiu
gen. pl. 19, Roýioms dat. pl. 19, Roýes acc. pl. 19, Roýiemis instr. pl. 19, Roêiese
iness. pl. 19, Roêes voc. pl. 19
rukðla (1) s. f. – Rukszùa nom. sg. 95
rûkðtas, -a (1) adj. – Ruksztas nom. sg. m. 95
rûpesnis (1) s. m. – Rupesnis nom. sg. 95
rûstybë (1) s. f. – Rustibe acc. sg. 34
sakyti (3) tr. – Saka praes. 3 69, sakie praet. 3 28, 39
sala (1) s. f. – Saùa nom. sg. 95
saldus, -i (1) adj. – Saùdus nom. sg. m. 95
saldþiai (1) adv. – Saldey 28
Saliamonas (1) s. m. propr. – Salamona acc. sg. 77
sargas (1) s. m. – Sargas nom. sg. 96
saulë (1) s. f. – Sawle nom. sg. 95
sausas, -a (1) adj. – Sawsus nom. sg. m. 97
savas, -a (30) pron. poss. – Sawu instr. sg. m. 30, Sawame iness. sg. m. 30, Sawasis
nom. sg. m. em. 30, Sawoie gen. sg. m. em. 30, Sawowiow dat. sg. m. em. 30,
Sawowij acc. sg. m. em. 30, Sawowiu instr. sg. m. em. 30, Sawameyie iness. sg. m.
em. 30, Sawasis voc. sg. m. em. 30, Saweyie nom. pl. m. em. 30, Sawuju gen. pl.
m. em. 30, Saweysems dat. pl. m. em. 30, Sawusius acc. pl. m. em. 30, Sawaseys
instr. pl. m. em. 30, Sawusiuse iness. pl. m. em. 30, Saweyie voc. pl. m. em. 30,
Sawoij nom. sg. f. em. 31, Sawosys gen. sg. f. em. 31, Sawajey dat. sg. f. em. 31,
Sawowie acc. sg. f. em. 31, Sawowje instr. sg. f. em. 31, Sawoie iness. sg. f. em. 31,
Sawoij voc. sg. f. em. 31, Sawoses nom. pl. f. em. 31, Sawuju gen. pl. f. em. 31,
Sawosiems dat. pl. f. em. 31, Sawoses acc. pl. f. em. 31, Sawosiems instr. pl. f. em.
31, Sawosiese iness. pl. f. em. 31, Sawoses voc. pl. f. em. 31
savæs (1) pron. refl. – Sawi acc. 70
savo (1) pron. poss. indecl. – Sawa 70
segti (1) tr. – Sektas part. praet. pass. nom. sg. m. 96
seilë (1) s. f. – Seyle nom. sg. 95
sëkla (1) s. f. – Siekùa nom. sg. 95
sekti (1) tr. – segdams part. cont. sg. m. 67
sëlena (1) s. f. – Sielena nom. sg. 96
senas, -a (1) adj. – Senas nom. sg. m. 96
sermëga (1) s. f. – Sermiega nom. sg. 96
sesë (6) s. f. – Sese nom. sg. 6, 14, Sesd nom. sg. 39, Sesys gen. sg. 14, Seses nom.
pl. 14, Sesiu gen. pl. 14
sësti (1) intr. – Siedu praes. 1 sg. 96
sesuo (5) s. f. – Sesow nom. sg. 14, 96, Seseries gen. sg. 14, Seseris nom. pl. 14,
Seseriu gen. pl. 14
sëti (1) tr. – sieju praes. 1 sg. 45
sëtinys (1) s. m. – Sietynis nom. sg. 95
siauras, -a (1) adj. – Sewras nom. sg. m. 95
sidabras (1) s. m. – Sydabras nom. sg. 95
silpnas, -a (1) adj. – Syùpnas nom. sg. m. 96
sirgti (1) intr. – Sergu praes. 1 sg. 96
siûlas (1) s. m. – Siuùas nom. sg. 95
siûlë (1) s. f. – Siule nom. sg. 95
355
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
355
2002.08.08, 13:49
skaityti (1) tr. – Skaytaw praes. 1 sg. 65
skaniai (1) adv. – Skaney 75
skanus, -i (14) adj. – Skani nom. sg. f. 17, Skanios gen. sg. f. 17, Skaney dat. sg. f.
17, Skany acc. sg. f. 17, Skane instr. sg. f. 17, Skanio iness. sg. f. 17, Skani voc. sg.
f. 17, Skanes nom. pl. f. 17, Skaniu gen. pl. f. 17, Skanioms dat. pl. f. 17, Skanes
acc. pl. f. 17, Skaniomis instr. pl. f. 17, Skaniose iness. pl. f. 17, Skanes voc. pl. f. 17
skaudulys (1) s. m. – Skawdulis nom. sg. 97
skylë (2) s. f. – Skile nom. sg. 95, 96
skystas, -a (1) adj. – Skistas nom. sg. m. 96
skola (1) s. f. – Skoùa nom. sg. 96
skotertë (1) s. f. – Skoterte nom. sg. 96
skruostas (1) s. m. – Skrowstas nom. sg. 96
slenkstis (1) s. m. – Slækstis nom. sg. 95
slëpsna (1) s. f. – Slepµna nom. sg. 96
slëpti (1) tr. – Sleptas part. praet. pass. nom. sg. m. 96
slinkis (1) s. m. – Slinkis nom. sg. 95
smagus, -i (1) adj. – Smagus nom. sg. m. 96
smarkus, -i (1) adj. – Smarki nom. sg. f. 28
smertis (1) s. m. – Smerty gen. sg. 34
smiltë (1) s. f. – Smylte nom. sg. 96
smurgis (1) s. m. – Smurgis nom. sg. 96
snapas (1) s. m. – Snapas nom. sg. 95
snigti (1) intr. – Sning praes. 3 68
sotinas, -a (1) adj. – Sotynas nom. sg. m. 96
sparnas (1) s. m. – Sparnas nom. sg. 95
speigas (2) s. m. – Speygas nom. sg. 32, 96
spindulys (1) s. m. – Spindulis nom. sg. 96
spràsnis (1) s. m. – Spràsnis nom. sg. 96
sraigis (1) s. m. – Sraygis nom. sg. 95
srënos (1) s. f. plr. – Srienas nom. pl. 96
stalas (1) s. m. – Staùas nom. sg. 96
stebuklas (1) s. m. – Stebukùas nom. sg. 31
stebuklingai (1) adv. – Stebuklingay 31
stebuklingas, -a (2) adj. – Stebuklingas nom. sg. m. 31, 74
stiklas (1) s. m. – Stykùas nom. sg. 96
stipruotis (1) intr. refl. – Steprowjows praes. 1 sg. 5
stiprus, -i (1) adj. – Styprus nom. sg. m. 6
straipsnis (1) s. m. – Straypsnis nom. sg. 96
strëlba (1) s. f. – Strieùba nom. sg. 96
strypas (1) s. m. – Stripas nom. sg. m. 96
su (91) praep. – su 5, 9(3x), 10(4x), 11(4x), 16(2x), 17(2x), 18(4x), 19(2x), 20(2x),
21(2x), 22(2x), 23(2x), 24(2x), 25(6x), 26(12x), 27(7x), 29(6x), 30(5x), 31(2x),
33, 35, 36(6x), 37(6x), 70(2x), suPatiomis 27, sutokeys 26, sutokiomis 27, sutomis
27, so 26
sûdas (1) s. m. – Sudu instr. sg. 34
suma (1) s. f. – Suma nom. sg. 2
sunkiai (1) adv. – Sunkey 75
sunkus, -i (1) adj. – Sunkioij iness. sg. f. 67
sûnus (1) s. m. – Sunus nom. sg. 6
svaras (1) s. m. – Swaras nom. sg. 95
356
Vertimas.p65
356
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:49
sveikata (2) s. f. – Sweykata nom. sg. 96, 97
svirnas (1) s. m. – Swyrnas nom. sg. 96
ðaka (1) s. f. – Szaka nom. sg. 96
ðaknë 1 (4) s. f.– Szakne nom. sg. 15, Szaknys gen. sg. 15, Szaknes nom. pl. 15,
Szakniu gen. pl. 15
ðaknë 2 (3) s. f. – Szaknie nom. sg.15, Szaknies gen. sg. 15, Szaknis nom. pl. 15
ðalin (1) adv. – szelen 70
ðaltas, -a (1) adj. – Szaùt n. 68
ðaltenis (1) s. m. – Szaltenis nom. sg. 95
ðalti (3) intr. – Szaùu praes. 1 sg. 68, Szali praes. 2 sg. 68, Szaù praes. 3 68
ðaltis (2) s. m. – Szaltis nom. sg. 32, 96
ðarka (1) s. f. – Szarka nom. sg. 95
ðaudyti (1) tr. – Szawdaw praes. 1 sg. 65
ðaukti (1) intr. – Szawkew praet. 1 sg. 76
ðerdeènykas (1) s. m. – Szerdeçnikas nom. sg. 96
ðiaip (1) adv. – Szeyp 27
ðykðtas, -a (1) adj. – Sziks¸tas nom. sg. 96
ðiltas, -a (2) adj. – Szæùtas nom. sg. m. 96, Szyùt n. 68
ðirdë (5) s. f. – Szyrde nom. sg. 14, Szyrdys gen. sg. 14, Szyrdes nom. pl. 14,
Szyrdiu gen. pl. 14, Szyrdes acc. pl. 67
ðirdis (3) s. f. – Szy[r]dys nom. sg. 14, Szyrdies gen. sg. 14, Szyrdis nom. pl. 14
ðirmunelis (1) s. m. – Szyrmunelis nom. sg. 96
ðirvas, -a (2) adj. – Szyrwas nom. sg. m. 32, 96
ðis, -i (26) pron. demonstr. – Szys nom. sg. m. 25, Szio gen. sg. m. 25, Szem dat.
sg. m. 25, Szij acc. sg. m. 26, Sziow instr. sg. m. 26, Szemy iness. sg. m. 26, Szey
nom. pl. m. 26, Sziu gen. pl. m. 26, Szems dat. pl. m. 26, Szius acc. pl. m. 26,
Szeys instr. pl. m. 26, Sziuse iness. pl. m. 26, Szi nom. sg. f. 26, Szios gen. sg. f. 27,
Szey dat. sg. f. 27, Szæ acc. sg. f. 27, Szy instr. sg. f. 27, Szioie iness. sg. f. 27, Szi
voc. sg. f. 27, Szios nom. pl. f. 27, Sziu gen. pl. f. 27, Szioms dat. pl. f. 27, Szes acc.
pl. f. 27, Sziomis instr. pl. f. 27, Sziose iness. pl. f. 27, Szios voc. pl. f. 27
ðlap[i]as, -[i]a (1) adj. – Szùapas nom. sg. m. 97
ðlovë (1) s. f. – Szùowe acc. sg. 72
ðnûras (1) s. m. – Sznuras nom. sg. 95
ðonas (1) s. m. – Szonas nom. sg. 96
ðulinë (1) s. f. – Szulene nom. sg. 96
ðunis (4) s. m. – Szunis nom. sg. 13, Szuny gen. sg. 13, Szuney nom. pl. 13, Szuniu
gen. pl. 13
ðuo (3) s. m. – Szów nom. sg. 13, Szunies gen. sg. 13, Szunis nom. pl. 13
ðvelnas, -a (1) adj. – Szweùnas nom. sg. m. 96
ðventas, -a (3) adj. – Szwætus acc. pl. m. 67, Szwætayses instr. pl. m. em. 70, Szwæta
nom. sg. f. 75
ðviesybë (1) s. f. – Swiesibe nom. sg. 96
ðviesus, -i (1) adj. – Swiesi nom. sg. f. 73
ðvinas (1) s. m. – Szwynas nom. sg. 95
takas (1) s. m. – Takas nom. sg. 97
talpus, -i (1) adj. – Taùpus nom. sg. m. 97
tamsu, -i (2) adj. – Tomsus nom. sg. m. 97, tomsus nom. sg. m. 74
tankus, -i (1) adj. – Tonkus nom. sg. m. 97
357
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
357
2002.08.08, 13:49
taryti (1) tr. – Tarity inf. 97
tarnauti (1) intr. – tarnawaw praet. 1 sg. 77
tarp (1) praep. – tarp 67
tarpas (1) s. m. – Tarpas nom. sg. 97
tarpe (1) praep. – Tarpy 97
tas, -a (34) pron. demonstr. – tas nom. sg. m. 25, 74, to gen. sg. m. 25, àtto gen. sg.
m. 78, beto gen. sg. m. 78, dielto gen. sg. m. 78, dieùto gen. sg. m. 78, tam dat. sg.
m. 25, tow acc. sg. m. 26, tow instr. sg. m. 26, tów instr. sg. m. 68, tame iness. sg.
m. 26, tiey nom. pl. m. 26, tu gen. pl. m. 26, tems dat. pl. m. 26, tus acc. pl. m.
26, tays instr. pl. m. 26, tuse iness. pl. m. 26, ta nom. sg. f. 26, tos gen. sg. f. 27,
tay dat. sg. f. 27, tà acc. sg. f. 27, tà instr. sg. f. 27, toie iness. sg. f. 27, ta voc. sg.
f. 27, tos nom. pl. f. 27, tu gen. pl. f. 27, toms dat. pl. f. 27, tas acc. pl. f. 27,
sutomis instr. pl. f. 27, tose iness. pl. f. 27, tos voc. pl. f. 27, tay n. 70, 78
taukai (1) s. m. plr. – Tawkay nom. pl. 31
taurë (1) s. f. – Tawrie nom. sg. 97
tavas, -a (29) pron. poss. – tawamy iness. sg. m. 29, tawasis nom. sg. m. em. 28,
tawoje gen. sg. m. em. 28, tawowjow dat. sg. m. em. 29, tawowij acc. sg. m. em.
29, tawowju instr. sg. m. em. 29, tawameyie iness. sg. m. em. 29, tawasis voc. sg.
m. em. 29, taweyie nom. pl. m. em. 29, tawuju gen. pl. m. em. 29, taweysems dat.
pl. m. em. 29, tawusius acc. pl. m. em. 29, tawaseys instr. pl. m. em. 29, tawusiuse
iness. pl. m. em. 29, taweyie voc. pl. m. em. 29, tawoij nom. sg. f. em. 29, tawosys
gen. sg. f. em. 29, tawajey dat. sg. f. em. 29, tawowje acc. sg. f. em. 29, tawowie
instr. sg. f. em. 29, tawoie iness. sg. f. em. 29, otawoij voc. sg. f. em. 29, tawases
nom. pl. f. em. 30, tawuju gen. pl. f. em. 30, tawosioms dat. pl. f. em. 30, tawoses
acc. pl. f. em. 30, tawosioms instr. pl. f. em. 30, tawosiose iness. pl. f. em. 30,
tawoses voc. pl. f. em. 30
tavo (2) pron. poss. indecl. – tawa 4, 25
teguù (13) prt. – teguù 43(2x), 44(2x), 51(2x), 52(2x), 57(2x), 58(2x), 78
teip (6) adv. – teyp 27, 69, 78(2x), arteyp 78, neteyp 78
teisybë (1) s. f. – Teysibe nom. sg. 97
teisingai (1) adv. – teysingay 34
teisingas, -a (1) adj. – Teysingas nom. sg. m. 67
ten (1) adv. – tyn 67
tetutë (1) s. f. – Tetute nom. sg. 97
tævas, -a (1) adj. – Tæwas nom. sg. m. 97
tëvas (20) s. m. – Tiewas nom. sg. 6, 7, 20, 21, 39, 97, Tiewa gen. sg. 20, Tiewow
dat. sg. 20, Tiewa acc. sg. 20, Tiewu instr. sg. 20, Tiewy iness. sg. 20, Tiewy voc.
sg. 20, Tieway nom. pl. 7, 20, Tiewu gen. pl. 20, Tiewams dat. pl. 20, Tiewus acc.
pl. 20, Tieways instr. pl. 20, Tiewuse iness. pl. 20, Tieway voc. pl. 20
tëviðkë (2) s. f. – Tiewys¸ke nom. sg. 73, 97
tikrai (1) adv. – tykray 72
tikrybë (1) s. f. – Tykribe nom. sg. 97
tykus, -i (1) adj. – Tikus nom. sg. m. 97
tyliai (1) adv. – Tiley 97
tinklas (1) s. m. – Tinkùas nom. sg. 97
tyrelës (1) s. f. plr. – Tireles nom. pl. 97
tirpti (1) intr. – tyrps fut. 3 67
tirðtas, -a (1) adj. – Tyrs¸tas nom. sg. m. 97
titnagas (1) s. m. – Tytnagas nom. sg. 97
toks, -ia (26) pron. demonstr. – toks nom. sg. m. 25, toky gen. sg. m. 25, tokem dat.
358
Vertimas.p65
358
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:49
sg. m. 25, toki acc. sg. m. 26, tokiow instr. sg. m. 26, tokieme iness. sg. m. 26,
tokiey nom. pl. m. 26, tokiu gen. pl. m. 26, tokems dat. pl. m. 26, tokius acc. pl. m.
26, sutokeys instr. pl. m. 26, tokiuse iness. pl. m. 26, toke nom. sg. f. 26, tokios gen.
sg. f. 27, tokey dat. sg. f. 27, toke acc. sg. f. 27, toky instr. sg. f. 27, tokioie iness.
sg. f. 27, toke voc. sg. f. 27, tokies nom. pl. f. 27, tokiu gen. pl. f. 27, tokioms dat.
pl. f. 27, tokes acc. pl. f. 27, sutokiomis instr. pl. f. 27, tokiose iness. pl. f. 27, tokies
voc. pl. f. 27
toli(e) (2) adv. – tole 33, tolæ 75
traukti (1) tr. – Trawku praes. 1 sg. 97
trinka (1) s. f. – Trinka nom. sg. 97
trys (1) num. card. – tris acc. 69
troba (1) s. f. – Troba nom. sg. 97
tropytis (1) intr. refl. – tropios praet. 3 68
troðkimas (1) s. m. – Troszkimas nom. sg. 97
trumpai (1) adv. – trumpay 5
trumpas, -a (1) adj. – trumpas nom. sg. m. 97
tu (29) pron. pers. – Tu nom. sg. 42, tu nom. sg. 4, 5, 25, 42, 50(2x), 56(2x), tawes
gen. sg. 70, taw dat. sg. 25, tawi acc. sg. 26, 72, tawi instr. sg. 26, 70, tawie iness.
sg. 26, tu voc. sg. 26, Ius nom. pl. 26, 42(2x), Jus nom. pl. 4, 56(2x), Iusa gen. pl.
26, Jums dat. pl. 26, Jumis acc. pl. 26, Jumis instr. pl. 26, Iumiese iness. pl. 26, Jus
voc. pl. 26
tujaus (1) adv. – Tujaws 97
tuokartu (1) adv. – towkartu 5
turëjimas (1) s. m. – turieyma gen. sg. 48
turëti (74) tr. – turiety inf. 47(2x), turiu praes. 1 sg. 38, 42, turi praes. 2 sg. 42, tur
praes. 3 42(2x), 43, 44, turem praes. 1 pl. 42, turet praes. 2 pl. 42, turiejaw praet.
1 sg. 43, turiejey praet. 2 sg. 43, turieje praet. 3 43(2x), turiejom praet. 1 sg. 43,
turiejot praet. 2 pl. 43, turiedawaw praet. fr. 1 sg. 42, turiedaway praet. fr. 2 sg.
42, turiedawa praet. fr. 3 42, turi[e]dawa praet. fr. 3 42, turiedawom praet. fr. 1 pl.
42, turiedawot praet. fr. 2 pl. 42, turiesiu fut. 1 sg. 43, turiesi fut. 2 sg. 43, turies
fut. 3 43, turiesem fut. 1 pl. 43, turieset fut. 2 pl. 43(2x), turietio cond. 1 sg. 46,
turietumi cond. 2 sg. 46, turietum cond. 3 46, 47, turietumem cond. 1 pl. 46,
turietumet cond 2 pl. 47, turiek imp. 2 sg. 43, turiekem imp. 1 pl. 44, turieket imp.
2 pl. 44, turis part. praes. act. nom. sg. m. 47, turentis part. praes. act. nom. pl.
m. 47, turenti part. praes. act. nom. sg. f. 47, turentes part. praes. act. nom. pl.
f. 47, turemas part. praes. pass. nom. sg. m. 49, turemis part. praes. pass. nom.
pl. m. 49, turema part. praes. pass. nom. sg. f. 49, turemas part. praes. pass.
nom. pl. f. 49, turieies part. praet. act. nom. sg. m. 46(3x), turieys part. praet.
act. nom. sg. m. 47, turieje part. praet. act. nom. pl. m. 46(3x), turiejusis part.
praet. act. nom. pl. m. 47, turiejusi part. praet. act. nom. sg. f. 47, turiejuses part.
praet. act. nom. pl. f. 47, turietas part. praet. pass. nom. sg. m. 49, turiety part.
praet. pass. nom. pl. m. 49, turieta part. praet. pass. nom. sg. f. 49, turietas part.
praet. pass. nom. pl. f. 49, turiesis part. fut. act. nom. sg. m. 48, turiesentis part.
fut. act. nom. pl. m. 48, turiesenti part. fut. act. nom. sg. f. 48, turiesentes part.
fut. act. nom. pl. f. 48, turietynas part. necess. nom. sg. m. 49, turietyny part.
necess. nom. pl. m. 49, turietyna part. necess. nom. sg. f. 49, turietynas part.
necess. nom. pl. f. 49, turiedamas part. cont. sg. m. 48, turiedamis part. cont. pl.
m. 48, turiedama part. cont. sg. f. 48, turiedamas part. cont. pl. f. 48, turint part.
indecl. praes. 48, turiejus part. indecl. praet. 48
turgus (1) s. m. – Turgus nom. sg. 97
359
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
359
2002.08.08, 13:49
turtas (1) s. m. – Turtas nom. sg. 97
turtingas, -a (1) adj. – turtinga nom. sg. f. 7
tuðèias, -ia (1) adj. – tusztes acc. pl. f. 45
tvirtas, -a (1) adj. – Twyrtas nom. sg. m. 97
tvora (1) s. f. – Twora nom. sg. f. 97
ubagas (1) s. m. – Ubagas nom. sg. 97
ugnë (5) s. f. – Ugne nom. sg. 14, 97, Ugnys gen. sg. 14, Ugnes nom. pl. 14, Ugniu
gen. pl. 14
ugnis (3) s. f. – Ugnys nom. sg. 14, Ugnies gen. sg. 14, Ugnis nom. pl. 14
uksusas (2) s. m. – Uksusas nom. sg. 2, 98
ûlyèia (1) s. f. – Uliçe nom. sg. 97
ungurys (1) s. m. – Unguris nom. sg. 98
uoga (1) s. f. – Owga nom. sg. 93
uola (2) s. f. – owùas nom. pl. 67, 75
urvas (1) s. m. – Urwas nom. sg. 97
utë (4) s. f. – Ute nom. sg. 14, Utys gen. sg. 14, Utes nom. pl. 14, Utiu gen. pl. 14
utis (3) s. f. – Utys nom. sg. 14, Uties gen. sg. 14, Utis nom. pl. 14
uþ (9) praep. – u¸ 77, uý 33, 75, 77, u† 69, 75(2x), uê 34, 77
uþdarbë (1) s. f. – Uýdarbe nom. sg. 98
uþdengtuvas (1) s. m. – Uýdenktuwas nom. sg. 97
uþgavënë (1) s. f. – Uýgawiene nom. sg. 98
uþgimimas (1) s. m. – Uêgymymas nom. sg. 98
uþsakymas (1) s. m. – Usakims nom. sg. 97
uþvydëjimas (1) s. m. – U†widieymas nom. sg. 98
vagis (3) s. m. – Wagys nom. sg. 13, Wagies gen. sg. 13, Wagis nom. pl. 14
vagys (4) s. m. – Wagis nom. sg. 13, Wagy gen. sg. 13, Wagey nom. pl. 13, Wagiu
gen. pl. 13
vaisius (1) s. m. – Waysius nom. sg. 98
vaitoti (1) intr. – Waytoju praes. 1 sg. 98
valanda (2) s. f. – Waùàda nom. sg. 98, waùondas nom. pl. 74
valgis (1) s. m. – Walgis nom. sg. 98
valgyti (4) tr. – walgity inf. 67, 75, Waùga praes. 3 67, walge praet. 3 67
vanagas (2) s. m. – Wanagas nom. sg. 68, 98
vandenis (5) s. m. – Wandenis nom. sg. 13, 98, Wandeny gen. sg. 13, Wandeney
nom. pl. 13, Wandeniu gen. pl. 13
vanduo (2) s. m. – Wandow nom. sg. 13, Wandenis nom. pl. 13
vardas (1) s. m. – Wardas nom. sg. 98
vargas (1) s. m. – Wargas nom. sg. 98
varis (1) s. m. – Waris nom. sg. 98
varna (1) s. f. – Warna nom. sg. 99
varpa (1) s. f. – Warpa nom. sg. 99
varpas (1) s. m. – Warpas nom. sg. 98
Varðuva (1) s. f. propr. – Warszuwas gen. sg. 75
vartingas, -a (1) adj. – Wartingas nom. sg. m. 6
vasara (1) s. f. – Wasara nom. sg. 98
vaðkas (1) s. m. – Was¸kas nom. sg. 98
vaþiuoti (3) intr. – waýewaw praet. 1 sg. 76, wa¸iowsem fut. 1 pl. 75, wa‡iowiemas
part. praes. pass. nom. sg. m. 40
360
Vertimas.p65
360
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:49
veidas (2) s. m. – Weydas nom. sg. 98, weyda acc. sg. 67
veikiai (1) adv. – weykey 75
vëjas (1) s. m. – Wiejas nom. sg. 98
vël (1) adv. – Wieù 99
vëlai (2) adv. – Wieùay 76, 99
velnias (1) s. m. – Welnias nom. sg. 98
verksmas (1) s. m. – Werksmas nom. sg. 99
verðis (1) s. m. – Werszis nom. sg. 98
vëþys (1) s. m. – Wieêis nom. sg. 99
vydys (1) s. m. – Widis nom. sg. 98
vidus (1) s. m. – Wydus nom. sg. 98
vienas, -a (1) num. card. – Wienas nom. sg. m. 98
Vieðpats (1) s. m. – Wies¸paty acc. sg. 76
vilkas (1) s. m. – Wæùkas nom. sg. 99
vilktis (1) intr. refl. – Weùkas praes. 3 99
vilna (1) s. f. – Wyùna nom. sg. 98
Vilnius (2) s. m. propr. – Wælnews gen. sg. 76, Wælniu acc. sg. 75
vinë (5) s. f. – Wyne nom. sg. 14, 98, Wynys gen. sg. 14, Wynes nom. pl. 14, Wyniu
gen. pl. 14
vinis (3) s. m. – Wynys nom. sg. 14, Wynies gen. sg. 14, Wynis nom. pl. 14
vyras (1) s. m. – Wiras nom. sg. 98
virbalas (1) s. m. – Wyrbaùas nom. sg. 98
vis (2) pron. def. – Wys 98, wys 34
visados (2) adv. – Wysados 69, wysados 69
visas, -a (57) pron. def. – wysu gen. pl. m. 20(14x), 21(14x), wysus acc. pl. m. 77,
wysays instr. pl. m. 70, wysas nom. pl. f. 74, wysu gen. pl. f. 22(16x), 23(10x)
vystyklë (1) s. f. – Wistikle nom. sg. 98
visur (1) adv. – wysur 69
viðta (2) s. f. – Wyszta nom. sg. 98, Wyszta acc. sg. 68
viþyna (1) s. f. – Wiêyna nom. sg. 99
vokytis (1) s. m. – Wokitis nom. sg. 99
[v]oras (1) s. m. – Oras nom. sg. 93
zedlius (1) s. m. – Zedlus nom. sg. 99
zelkorius (1) s. m. – Zeùkorius nom. sg. 99
ziegorius (1) s. m. – Ziegorius nom. sg. 99
zoknë (1) s. f. – Zokne nom. sg. 99
zomkus (1) s. m. – Zomkus nom. sg. 99
zuiki[s] (1) s. m. – Zuyki nom. sg. 99
zurnyti (1) intr. – Zurnity inf. 99
þadas (1) s. m. – ¡adas nom. sg. 99
þagas (1) s. m. – ¡agas nom. sg. 99
þaibas (2) s. m. – ¡aybay nom. pl. 31, 99
þalias, -a (1) adj. – ¡aùus [sic!] nom. sg. m. 99
þalnierius (1) s. m. – ¡alnierius nom. sg. 100
þaltys (1) s. m. – ¡altis nom. sg. 99
þalvaris (1) s. m. – ¡aùwaris nom. sg. 98
þambis (2) s. m. – ¡àbis nom. sg. 6, 99
þardas (1) s. m. – ¡ardas nom. sg. 99
361
taisyklës arba
þodþiø indeksas
Vertimas.p65
361
2002.08.08, 13:49
þeibas (2) s. m. – ¡eybas nom. sg. 32, ¡eybay nom. pl. 99
þekë (1) s. f. – ¡eke nom. sg. 99
þemaitis (1) s. m. – ¡emaytis nom. sg. 74
þemas, -a (1) adj. – ¡emas nom. sg. m. 99
þemë (20) s. f. – ¡eme nom. sg. 10, 22, 23, 99, ¡emys gen. sg. 10, ¡emey dat. sg. 10,
¡eme acc. sg. 11, ¡eme instr. sg. 11, ¡emie iness. sg. 11, 22, ¡eme voc. sg. 11, ¡emes
nom. pl. 10, 22, 23, ¡emiu gen. pl. 10, ¡emioms dat. pl. 10, ¡emes acc. pl. 11,
¡emiemis instr. pl. 11, ¡emiese iness. pl. 11, ¡emes voc. pl. 11
þenklas (1) s. m. – ¡enkùas nom. sg. 99
þergðtas, -a (2) adj. – ¡erksztas nom. sg. m. 32, 100
þibëti (1) intr. – ¡yb praes. 3 100
þydas (1) s. m. – ¡idas nom. sg. 99
þydëti (1) intr. – ¡ydàs part. praes. act. nom. sg. m. 74
þydras, -a (1) adj. – ¡ydras nom. sg. m. 99
þiedas (1) s. m. – ¡ædas nom. sg. 99
þilas, -a (2) adj. – ¡yùas nom. sg. m. 32, 99
þindeklis (1) s. m. – ¡indeklis nom. sg. 100
þingsnis (1) s. m. – ¡inksnis nom. sg. 99
þirklë (1) s. f. – ¡yrkle nom. sg. 100
þiûrë (1) s. f. – ¡ure nom. sg. 100
þiûrëti (2) intr. – ¡iuriu praes. 1 sg. 100, ¡iuriedamas part. cont. sg. m. 34
þmogus (24) s. m. – ¡mogus nom. sg. 4, 15, 16, 39, 73, 74, 99, ¡mogaws gen. sg.
15, 16, ¡mogow dat. sg. 16, ¡mogu acc. sg. 16, ¡mogu instr. sg. 16, ¡mogowje
iness. sg. 16, ¡mogaw voc. sg. 16, ¡money nom. pl. 15, 16, ¡mones nom. pl. 72,
¡moniu gen. pl. 15, 16, ¡monems dat. sg. 16, ¡monius acc. sg. 16, ¡moneys instr.
pl. 16, ¡moniuse iness. pl. 16, ¡money voc. pl. 16
þmonis (4) s. m. – êmonys nom. sg. 15, ¡monies gen. sg. 15, ¡monis nom. pl. 15, 39
þodis (1) s. m. – ¡odis nom. sg. 100
þolë (1) s. f. – ¡ole nom. sg. 100
þudyti (1) tr. – ¡udaw praes. 1 sg. 100
þuvë (1) s. f. – ¡uwe nom. sg. 100
þvakë (1) s. f. – ¡wake nom. sg. 99
þvyna (1) s. f. – ¡wina nom. sg. 100
þvirblis (1) s. m. – ¡wyrblis nom. sg. 100
362
Vertimas.p65
362
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:49
X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatikos
dalykinë rodyklë
Ðioje rodyklëje nurodomi originalûs rankraðèio puslapiai.
BENDRIEJI, SOCIOLINGVISTINIAI
ASPEKTAI
lietuviø kalbos
garsumas ir delikatumas 67
ávaldymas 65
jëga 67
jëga panaði á lotynø
kalbos 67
mandagumas 66, 67
pirmenybë prieð lenkø 66
puoðimas 73
turtai ir groþis 63
vertë ir poþiûris á jà 66
mirusi (ar apleista) kalba 63
mirusios (ar apleistos) kalbos
literatûra 63
taisyklës 1
esmingiausios 71
naudingesnës 71
ne tokios pastovios ir ne tokios
naudingos 70–71
maþiau reikalingos 63
reikalingiausios 1, 66
pakankamiausios 1
svarbiausios 71
LEKSIKA
akalicø ir kaimø vardai 76
lietuviðkø þodþiø rinkinys
87–100
ðaliø ir provincijø pavadinimø
neturëjimas 75–76
vaivadijø, pavietø, parapijø
pavadinimai 76
þodþiai, ypatingiau veikiantys
protà 63
þodþiai, paimti ið svetimø kalbø 2
FONETIKA
balsas 4
dvibalsiai 2
kietumas 2
minkðtumas 2
pauzë 3
skiemenys 1
tarimas 1, 2, 3
tonas 3, 72
MORFOLOGIJA
kalbos dalys 4
Vardaþodis
RAÐYBA IR SKYRYBA
vardaþodþiai 1, 4, 6–23, 31
daugiskaitiniai 31
raidës 1, 2
balsinës 2
priebalsinës 2
dvi vienodos 2
ortografijos þenklai 3, 4
skirtukai 3
kablelis 3
brûkðnelis 3, 4
kabliataðkis 3
skliaustai 3
dvitaðkis 3
kabutës 3
taðkas 3
nuoroda 3
ðauktukas 3
klaustukas 4
Daiktavardis
daiktavardþiai 4, 6–15
daiktavardþiø kaitymas 6, 8
daiktavardþiø galûnës 6–7, 10,
11, 12
penkios reguliarios daiktavardþiø
kaitymo formos 9
pirmoji 9
antroji 9–10
treèioji 10–11
ketvirtoji 10–11
penktoji 11
iðkreipti daiktavardþiai 12
treèios linksniavimo formos 13
363
taisyklës arba
dalykinë rodyklë
Vertimas.p65
363
2002.08.08, 13:49
ketvirtos linksniavimo
formos 14–15
penktos linksniavimo formos 15
pirmojo linksnio nukrypimas 12
daiktavardþiø giminës 73
moteriðkoji 6–7, 9, 10, 11, 14, 15
vyriðkoji 6–7, 9, 10, 11, 13, 15
daiktavardþiø linksniai 6, 7, 8, 11,
12, 73, 77
daiktavardþiø skaièiai 6, 73
deminutyvai 32
daiktavardþiø derinimas su
bûdvardþiais 73
Bûdvardis
bûdvardþiai 4, 6, 15–23
paprasti 8
ypatingieji 17–19, 21, 23
iðskirtiniai iðkilmingi 8
nacionaliniai 74
prielinksniniai 75, 76, 77
bûdvardþiø kaitymas 6, 8
bûdvardþiø galûnës 7–8, 15, 16,
18, 20
bûdvardþiø kaitymo formos
pirmoji 15
antroji 16
treèioji 17–18
ketvirtoji 18–19
bûdvardþiø giminës 73
moteriðkoji 7, 16, 17, 18–19,
22, 23
vyriðkoji 7, 15, 18, 20, 21
bûdvardþiø linksniai 6, 7, 8, 73
bûdvardþiø skaièiai 6, 73
bûdvardþiø laipsniai
aukðtinamasis 6, 19
þeminamasis 6, 19
bûdvardþiø laipsniavimo
formos 19–23
pirmoji 20
antroji 21
treèioji 22
ketvirtoji 23
ypatingojo bûdvardþio
laipsniavimas 21, 22, 23
laipsniuojamieji bûdvardþiai 77
bûdvardþiø derinimas su
daiktavardþiais 73
bûdvardþiø reikðmës 74
364
Vertimas.p65
364
ið daiktavardþio daromi
bûdvardþiai 31
bûdvardþiai po daiktavardþiø 74
bûdvardþiø praleidimas 74, 75
bûdvardþiai prieð
daiktavardþius 73, 74
Ávardis
ávardþiai 4, 24–32, 39, 63, 72
klausiamieji 24
nurodomieji 24, 25–27
nepaprastieji 24
iðskirtiniai 24
iðskirtiniai savybiniai 28, 29
ávardþiø kaitymo formos
pirmoji vyriðkosios giminës 24
antroji moteriðkosios
giminës 24–25
vyriðkosios giminës
nurodomojo 25–26
moteriðkosios giminës
nurodomojo 26–27
treèioji vyriðkosios giminës
iðskirtinai savybiniø 28
ketvirtoji moteriðkosios giminës
iðskirtinai savybiniø 29–31
ávardis as¸ 26
ávardis Sawasis, Sawoij 30–31
ávardis tu 26
Veiksmaþodis
veiksmaþodþiai 4, 5, 38–68
paprastieji 38
ypatingieji 38
pereinantys á bûdvardþius ar
dalyvius 65
akimirksniu praeinanèiø, bûtøjø
vykusiø, bûsimøjø, staigiai
nutrûkstanèiø veiksmø 62
pagalbiniai 38, 40, 45
veiksmaþodþiø galûnës 65
veiksmaþodþiø asmenavimo
formos 38
keturios reguliarios veiksmaþodþiø
formos 38, 50–61, 64, 65
pirmoji asmenavimo forma 50–55
antroji asmenavimo forma 50–55
treèioji asmenavimo forma 56–61
ketvirtoji asmenavimo forma
56–61
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:49
dvi bendriausios veiksmaþodþiø
formos 64
neasmeniniø veiksmaþodþiø
kaitymo formos neturëjimas
41, 68
pagalbiniø veiksmaþodþiø
asmenavimo forma 42–49
rûðys
veikiamosios rûðies veiksmaþodþiai
40–41, 61–62
neveikiamieji 40, 61, 62, 66
neveikiamosios rûðies
veiksmaþodþiø formø
neturëjimas 40, 61
ypaè perdëm neveikiamieji 62
nuosakos 38, 39
tiesioginë 38, 42–43, 44, 50–51,
56–57
liepiamoji 38, 43–44, 51–52,
57–58
geidþiamoji 38, 44, 45, 46, 47,
52–53, 58
jungiamoji 38, 44, 45, 46, 47,
52–53, 58
skiriamoji 38, 44, 45
eigos 38
bendraties 39, 47, 53, 59, 63–64
laikai 35, 38, 39
esamasis 38, 40
bûtasis 38
bûtasis ávykio 38, 45
bûsimasis (ávyksiantis) 38, 45
skaièiai 38, 39
vienaskaita 39
daugiskaita 39
asmenys 38, 39
treèias asmeninio veiksmaþodþio
asmuo 41, 68
giminiø neskyrimas 39
netaisyklingø veiksmaþodþiø
neturëjimas 38
veiksmaþodþiai su prielinksniais 62
sangràþa 63
veiksmaþodis Niera 41
prielinksniai [prieðdëliniai]
Pase, Parse 62
dalyviai 4, 5, 34–37, 40
paprastieji 38, 47–48, 53–54, 59
ypatingieji 38, 40, 48, 49, 54–55,
60–61
365
asmeniniai 48, 54, 60
neasmeniniai 48, 49, 54, 60, 68
dalyviø kaitymas 34–35
dalyviø galûnës 64–65
penktoji vyriðkosios giminës
dalyviø forma 36
ðeðtoji moteriðkosios giminës
forma 36–37
dalyviai nekaitomi laipsniais 35
bûdvardiðkai vartojami
dalyviai 74
Prieveiksmis
prieveiksmiai 4, 5, 27, 28,
68–69, 78
prieveiksmiø reikðmës
ypatybës ar bûdo aplinkybës 69
kiekio aplinkybës 69
klausiamosios aplinkybës 69
laiko aplinkybës 69
neigiamosios aplinkybës 69
tvirtinamosios aplinkybës 69
vietos aplinkybës 69
prieveiksmiðki bûdvardþiai
[prieveiksmiai] 27, 28,
jø daryba 27
prieveiksmiø galûnës 27–28
prieveiksmiai vartojami su
vardaþodþiu 69
Dalelytë
dalelytës 44
ávardinës 39
neigiamosios 72
dalelytë ar 73
Prielinksnis
prielinksniai 4, 33–34, 77
antrojo linksnio Pri, Pyrm, dieù, àt,
isz, be, nug, tole, artæ 33
ketvirtojo linksnio I, pas, aplink,
ape, par, pris¸, uý 33
ðeðtojo linksnio su, Po 33
prielinksnis po 33, 34
prielinksnis uý (uê) 34, 75, 77
prielinksnis ys¸ 75
prielinksnis i 75
prielinksnis par 75
prielinksnis pas 75
prielinksnis àt 33–34
taisyklës arba
dalykinë rodyklë
Vertimas.p65
365
2002.08.08, 13:49
Jungtukas
jungtukai 7, 5, 70, 78
sàlygos 78
sudarantys prieþastá 78
prieveiksminiai 78
jungtukø reikðmës 70, 78
Jaustukas
jaustukai 4, 5, 70, 78
jaustukø reikðmës 70
SINTAKSË
sintaksë (konstrukcija) 70–71
kalbos eilë arba tvarka 72
kalbos dalies pirmenybës
nebuvimas 72
vardaþodþiø konstrukcija 73
daiktavardþiø konstrukcija 73–74
veiksmaþodþiø konstrukcija 77
bûdvardþiai [ávardþiai] prieð
daiktavardþius 73, 74
bûdvardþiai po daiktavardþiø 74
bûdvardþiø derinimas su
daiktavardþiais 73
366
Vertimas.p65
366
praleidþiami bûdvardþiai 74, 75
skaitvardþiai prieð
daiktavardþius 73
ávardþiai pridëti prie veiksmaþodþiø
ið priekio 63
bûdvardiðkai vartojami
dalyviai 74
aplinkybës 69, 72
atsakymai
á klausimà ‘kada’ 76
á klausimà ‘á kur’ 75
á klausimà ‘ið kur’ 75
á klausimà ‘kiek ilgai’ 77
á klausimà ‘kur’ 75
á klausimà ‘kurlink’ 76
á klausimà ‘pas kà, prie ko’ 76
dalelytë ar 73
neiginys ne 73
prielinksnis po 34
prielinksnis uý (uê) 34, 75, 77
prielinksnis ys¸ 75
prielinksnis i 75
prielinksnis par 75
prielinksnis pas 75
X. D. K. P. S.
2002.08.08, 13:49
Xd-05 X. D. K. P. S. lietuviø kalbos gramatika : XIX amþiaus pradþia /
parengë Giedrius Subaèius. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijø
leidybos inst., 2002. 368 p. – (Bibliotheca Archivi Lithuanici,
ISSN 1648-3294). Santr. angl. – R-klës : p. 334–366.
ISBN 5-420-01498-X
Treèiojoje Bibliotheca Archivi Lithuanici serijos knygoje pirmà kartà
skelbiamas anoniminës (pasiraðytos tik kriptonimu X.D.K.P.S.) pirmosios
þemaitiðkos lietuviø kalbos gramatikos (apie 1820–1830) rankraðtis: fotokopijos, perraða bei vertimas á lietuviø kalbà. Taip pat skelbiami Giedriaus
Subaèiaus ir Halinos Karaú straipsniai apie gramatikos rankraðtá, lietuviø
ir lenkø kalbos ypatybes.
UDK 808.82-5
Parengë Giedrius Subaèius
X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika:
XIX amþiaus pradþia
Dailininkas Alfonsas Þvilius
Redaktorë Agota Sriubienë
Techninë redaktorë Elvyra Volkienë
Korektorës: Laima Balaikienë, Marijona Riezienë
Maketavo Sigita Norbutaitë, Sigrida Ðimkûnienë
Fotografijas parengë Audronë Stanislovaitienë
2002 08 05. 19,93 apsk. leid. l. Tiraþas 500 egz.
Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, L. Asanavièiûtës g. 23,
LT-2050 Vilnius. www.meli.lt. Spaudë Petro Kalibato IÁ „Petro ofsetas“,
Þalgirio g. 90, LT-2600 Vilnius
367
Vertimas.p65
367
2002.08.08, 13:49

XDKPS lietuvių kalbos gramatika : XIX amžiaus pradžia

Transkrypt

Podobne dokumenty