docBezdonių laikraštis Nr. 1
download 
Reklamacja Transkrypt
Bezdonių laikraštis Nr. 1
2010 gruodis • Nr. 1 (1) BEZDONIŲ ŠVČ. M. MARIJOS AUŠROS VARTŲ GAILESTINGUMO MOTINOS PARAPIJOS LAIKRAŠTIS Susitikimai KALĖDŲ VARPAI Kur tu, sesuo gera, kur jūs, draugai, likimo Į vakarus ar šaltą šiaurę nunešti?.. Kur šauks visus varpai Dangaus Taikos gimimo. Kur mus visus nuves žiemos takai balti?. Tartum Kalėdų baltos gėlės, baltos eglės Pražydo Jėzaus šventei kloniuos ir kalnuos, Kažkur prie židinio susėdus šeimai bėglio Apie kūčias mama dukrelei taip niūnuos: – „Mūs parapijos bažnyčios prakartėlės, Kur gimė Kristus, tu, mažyte, nežinai... Ten nuo altoriaus krito rožės Teresėlės, O čia aplinkui – sniegas, uolos ir kalnai...“ Ir širdį liūdną spaus kančia kaip ledo pančiai, Ir kaip šešėlis – tiesis juodas ilgesys, Ir niekur Kärnteno kalnuos neradus ramsčio, Zigzagais širdį vienuma plėš ir raižys. Ir atminty atgis Bernelių šventos Mišios, Ir kaip žarijos, visos žvaigždės atsigaus, Ir širdyje, tarytum tėviškėn sugrįžus, Varpai ir giesmės ir vargonų maldos gaus. Tik neateis sesuo, nei jie, draugai, likimo Bangôs į nežinią bedugnę nunešti, Tik nenutils varpai Dangaus Taikos gimimo, Tik bėgs pavasarin žiemôs takai balti... Bernardas BRAZDŽIONIS 1944-12-16 Šiame numeryje: • Kunigą A. Bortiak išlydint • Kūčių vakarienė • Dzień Papieski • Szkolne święto 1 KALĖDOS Kalėdų varpai 2Kalėdas pasitinkant 3 Kunigą Albertą Bortiak išlydint 5 Kūčių vakarienė 6 Gerumo diena 7 Nie bój się tajemnic 9Dziękczynienie 9Dzień Papieski 10Szkolne święto 11Pielgrzymka G R A P H I C D E S I G N F R E E B I E S : V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G TURINYS F O R M O R E Bezdonių parapijos laikraštis Elektroninis paštas: baznycia. [email protected] BEZDONIŲ PARAPIJA junkitės dalyvaukite diskutuokite Kviečiame prisidėti rengiant kitus numerius. 2 Kalėdas pasitinkant Mato evangelijoje pasakyta: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų" (Mt 18, 20). Bet kad rastųsi galimybė šiam ryšiui, reikia, kad tie du trys turėtų drąsos pasakyti „tebūnie“. Kaip kad Marija ištarė: „tebūna man, kaip tu pasakei” (Lk 1, 38). Adventas tiesiog primygtinai primena mums, kaip svarbu išsiugdyti tokį tikėjimą ir pasitikėjimą, kad į patį netikėčiausią ir avantiūristiškiausią Dievo kvietimą galėtume neabejodami ištarti: „tebūna man, kaip tu pasakei“. Nes ar įmanoma bendrystė ko nors vardan, užvėrus duris tam „kažkam“, atmetus jo kvietimą? Adventinis nuščiuvimas taip pat asocijuojasi su besilaukiančios Marijos nuščiuvimu, su kiekvienos motinos nuščiuvimu, kuris yra natūralus ruošimosi pasitikti ateisiantį etapas, nors tas, kuris ateis, jau yra su savo motina, yra jos dalis... Visos motinos dalį savęs atiduoda pasauliui. Marija atidavė geriausiąją savo dalį – absoliutaus tikėjimo ir pasitikėjimo vaisių, - mūsų visų Išganytoją. Tą, kuris atėjo, kad būtų nukryžiuotas už mus ir dėl mūsų, ir iš meilės mums kaskart vėl būtų tarp mūsų, jei tik mes veiksime jo vardu. Ar mes veikiame, ar susitelkiame jo vardu? Mes skubame vykdyti planus „viršininko vardu“, kurpiame projektus „ES vardu“, planuojame valstybės gerovę „vartojimo vardu“... ir visas mūsų vertimasis per galvą, viršvalandžiai ir savaitgalių darbai išaugo į nesibaigiančią krizę. Nes nė vienoje tų santalkų nėra Dievo. Yra tik mamonos ištroškę dievai – laisvoji rinka, vartojimas, pelnas... Neturėk kitų dievų, tik mane vieną... Jis, Vienatinis, mums ir vėl turi užgimti iš mūsų nuoširdaus ir besąlyginio fiat, „tebūna man, kaip tu pasakei“... Kun. A. Mitkevičius KALĖDOS Kunigą Albertą Bortiak išlydint G R A P H I C D E S I G N F R E E B I E S : V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G 3 M O R E Kūčios ir šv. Kalėdos – vienos didžiausių ir laukiamiausių švenčių. Su jomis susiję daug gražių tradicijų. Apie XX a. vidurį imta puošti ir eglutes. Pirmieji eglučių papuošalai buvo gaminami iš šiaudų bei spalvoto popieriaus. Eglutę puošdavo Kūčių dieną, kuri žymėdavo saulės virsmą, saulėgrįžą, ūkinių metų pabaigą, o krikščioniškame kalendoriuje – Jėzaus Kristaus gimimą. Kūčios – Kalėdų išvakarių apeiginė vakarienė. Žodis kūčia, pasak kalbininko K.Būgos, pasiskolintas iš graikų k. ir juo pirmiausia buvo vadintas tradicinis patiekalas, gaminamas iš įvairių virtų grūdų su aguonų pienu ir medumi. Kiti Kūčių pavadinimą kildina iš žodžio kūtė, reiškiančio patalpą, kurioje gimė kūdikėlis Jėzus. Kūčių dieną tradiciškai laikomasi sauso pasninko. Žmonės ne tik pasninkaudavo, bet ir stengėsi susitaikyti su savo šeimos nariais ir kaimynais. Beveik visoje Lietuvoje būta papročio tą dieną padaryti gerą darbą vargšams. Vienas iš svarbiausių šventos vakarienės patiekalų buvo kūčiukai, kepami ne tik iš kvietinių, bet ir iš ruginių, grikių miltų. Dar vienas būtinas apeiginis patiekalas – kisielius, spanguolinis arba avižų. Žemaičiai Kūčioms iki šių dienų verda cibulynę. Šiaurės Lietuvoje populiarus buvęs pasninko patiekalas žilginis. Grūstuvėje sugrūstos kanapių sėklos užpilamos vandeniu, gerai išmaišomos ir kaitinamos ant ugnies. Užvirus įdedama svogūnų, pasūdoma ir vėl maišoma. Valgoma su šutintomis bulvėmis. Retas aukštaitis Kūčių vakarą apsieina be šutintų kviečių, kuriuos maišo su medumi, ir be barščių su „ausytėmis“ (grybais įdarytais virtinukais). Būtini ir žuvies patiekalai. Iš viso turėdavo būti 12 patiekalų, ir šis skaičius siejamas su 12 apaštalų buvimu arba tuo, kad metai turi 12 mėnesių ir kiekvienam jų skirta po atskirą patiekalą. Kūčių vakarienė paprastai pradedama patekėjus Vakarinei žvaigždei. Susėsdavo visi šeimos nariai, tikėdami, kad tai padės sustiprinti šeimos santarvę. Nepalikdavo tą F O R 2010 m. rugpjūčio 15 dieną Bezdonių parapija atsisveikino su kunigu Albertu Bortiak. Kunigas Albertas Bezdonių parapijoje darbavosi 5 metus, skelbė Dievo žodį, su meile ir dėkingumu teikė sakramentus, klausė išpažinčių, būrė lietuvių ir lenkų benruomenes, lankydavosi mokyklose, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose. Dėkojame kunigui Albertui Bortiak už vaisingas pastangas ir linkime jam Dievo palaimos ir sėkmės jo tarnystėje. 2010 m. rugpjūčio 23 d. įvyko parapijos kanoninis perdavimas, dalyvaujant dekanui kun. teol. dr. E. Kirstukui. Bezdonių parapijos administratoriumi, J. E. kardonolo A. Bačkio sprendimu, paskirtas kunigas Arūnas Mitkevičius. Kūčių vakarienė KALĖDOS F O R M O R E G R A P H I C D E S I G N F R E E B I E S : V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G vakarą vienų ir vienišų kaimynų. Sakoma, kad šeimininkai, pasikvietę Jei šeimoje neseniai mirė žmogus, toje vietoje, kur jis sėdėdavo, padėdavo lėkštutę su gabalėliu kalėdaičio, eglės ar rūtos šakelę arba apverstą šaukštą, stiklinę su gėrimu. Vėlesnis paprotys – jo atminimui uždegti žvakę ar pastatyti nedidelį kryželį. Kūčių vakarienę pradėdavo laužydami kalėdaitį. Tai simbolizuoja šeimos santarvę ir evangelinį duonos laužymą. Kaip rašo etnografas J. Kudirka, kalėdaičius prie stalo išdalindavo vyriausias šeimoje žmogus, dažniausiai tėvas, o kai jo nebūdavo – motina. Tėvas savo kalėdaičio pirmiausia duoda atsilaužti motinai, paskui pats atsilaužia ir tada duoda kitiems – pagal amžių. Paskui 4 dalina motina, toliau – visi kiti. Tradicijos įvairios ir turtingos, jos yra svarbus mūsų kultūros paveldas, praturtinantis kiekvienos šeimos švenčių ritualus. Na o Bažnyčia rekomenduoja Kūčių dieną laikytis pasninko, vakarienę pradėti bendra malda, skaitiniu ir Kūčių valgių palaiminimu. Be abejo, prie Kūčių stalo dera sėsti susitaikius. -laEvangelija Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą. Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose“. Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“ Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: „Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta. (Lk 2, 1–20) Kūčių vakarienės malda ir palaiminimas Viešpatie Kristau, atnešęs žemei džiaugsmą ir išganymą, laimink visus: didelius ir mažus, sveikus ir ligonius, liūdinčius ir besidžiaugiančius, čia susirinkusius ir negalėjusius atvykti. Būki jų ramintojas ir globėjas, teiki mums viltį bei stiprybę. Mums, čia susirinkusiems, įkvėpk krikščioniškos meilės bei vienybės dvasią, kad visur ir visuomet jaustumės vieningi per Tave ir su Tavimi. Teiki amžiną atilsį mūsų šeimos, giminės ir bendruomenės mirusiems, amžinoji šviesa jiems tešviečia, tegul ilsisi ramybėje. Palaimink, Dieve, šias Kūčių stalo gėrybes, kuriomis stiprinsimės šį vakarą iš Tavo dosnumo per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. KRONIKA F R E E B I E S : Rudens šventė „Laukais keliauja ruduo“ V I S I T Spalio 22 dieną mokykloje įvyko kasmetinė „Derliaus šventė“, kurioje dalyvavo ne tik mokyklos mokiniai, bet ir miestelio bendruomenė. Šventė prasidėjo nuo parodėlės , kurioje buvo eksponuojami mokinių sukurti personažai ir įvairios ekspozicijos. Į mus žvelgė ožiukai, velniai, krokodilai, pingvinai. Šios šventės metu mūsų parapijos kunigo Arūno Mitkevičiaus iniciatyva visa bendruomenė buvo pakviesta pasidalinti rudens gėrybėmis su Kunigų seminarija. W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G Mokslo metų pradžios šventę pradėjome pamaldomis Bezdonių bažnyčioje. Po šv. Mišių mokiniai, tėveliai, mokytojai ir svečiai rinkosi mūsų mokyklos salėje, kurioje vyko šventės tęsinys. Mokyklos skautai įnešė LR valstybės vėliavą. Visų lūpose skambėjo Tautiška giesmė. Mokinius, tėvelius ir mokytojus pasveikino atvykę garbingi svečiai: Švietimo ir mokslo ministerijos regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, Vilniaus r. švietimo skyriaus D E S I G N RUGSĖJO PIRMOJI SPORTO ŠVENTĖ 2010 m. spalio 1 dieną nuo pat ryto mokykloje neįprastai šurmuliavo... mokiniai ruošėsi rudens sporto šventei, kuri tradiciškai vyksta du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Į šventę, pasigrumti sportinėse kovose, atvyksta ir G R A P H I C 2010 m. rugpjūčio 29 dieną mūsų parapijoje giedojo Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios choras. Dėkojame choro vadovui V. Sobieski ir visiems choristams. * Giedojimas yra svarbi liturgijos dalis ir ypatinga maldos forma. „Keldama širdis“ tikroji liturgija vėl leidžia žmoguje suskambėti palaidotai giesmei. Iš tikro dabar jau galime sakyti, kad tikroji liturgija gali būti atpažįstama iš to, kad ji išlaisvina iš kasdienybės veiklos ir atstato mumyse ir gelmes, ir aukštybes: tylą ir giedojimą. Tikroji liturgija yra atpažįstama kaip tik iš to, kad ji yra kosminė ir neapribota grupe. Tikroji liturgija gieda kartu su angelais, tikroji liturgija tyli kartu su besilaukiančiomis visatos gilybėmis. Ir kaip tik tokiu būdu tikroji liturgija išgano žemę.“ (Popiežius Benediktas XVI). M O R E SVEČIAI buvę mokiniai, kiti bendruomenės nariai. Šiais metais šventėje dalyvavo ir Bezdonių parapijos kunigas Arūnas Mitkevičius. Sportininkai dalyvavo bėgime, šuolio į tolį, kamuoliuko metimo varžybose. Metimo į krepšį rungtyje nugalėjo Edgaras Sorokinas. O smagiausios atrakcijos buvo su lankais bei bato mėtymas į krepšį. Po varžybų visi buvo vaišinami arbata, sumuštiniais ir saldumynais. Ta dieną buvo puikus oras ir dar puikesnė nuotaika... F O R Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios choras vyresnioji specialistė Nijola Ragucka, Vilniaus Valdovų rūmų tunto skautai brolis Ričardas ir sesė Rima, buvusi mokyklos direktorė Aušrelė Šatienė, Bezdonių seniūnas Mihal Jančevski ir Ryto draugijos narė Danguolė Sabienė. Prie sveikinimų prisidėjo ir Bezdonių vidurinės mokyklos direktorė Vida Dzenkauskienė bei Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos direktorius Algimantas Baranauskas. Mokiniai visus pradžiugino eilėmis ir smagiomis dainelėmis. 5 GERUMO DIENA W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G Miestelio gyventojai neliko abejingi ir sunešė bei suvežė bulvių, morkų, moliūgų, svogūnų, kopūstų ir V I S I T net konservuotų daržovių. Šventė baigėsi nuotaikingu mokinių pasirodymu, po kurio visi dalyviai nusifotografavo bendrai nuotraukai. Vida Dzenkauskienė F R E E B I E S : GERUMAS MUS VIENIJA F O R M O R E G R A P H I C D E S I G N Lietuvos ir vyskupijų Caritas tradiciškai organizuoja „Gerumas mus vienija“, kuri vyksta visą Advento laikotarpį. Mūsų parapija prisdėjo prie šios akcijos nuprikdama 185 žvakutes. Šios lėšos yra skiriamos parapijos vargstantiesiems remti. Ant Kūčių ar šv. Kalėdų stalo uždegta žvakutė primins Jums, kad visi esame susaistyti gerumo šviesa. Šios žvakutės yra rankų darbo, pagamintos Vilniaus arkivyskupijos Caritas globojamų asmenų. Trečiąjį Advento sekmadienį (gruodžio 12 d.) bažnyčiose vykstančios rinkliavų pajamos taip pat skiriamos Caritas reikmėms. Bezdonių parapijoje tą dieną buvo surinkta 320 Lt. Vilniaus kunigų seminarijos padėka Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Žydrūnas 6 Vabuolas nuoširdžiai dėkoja Bezdonių parapijai už Seminarijai paaukotas rudens gėrybes, kurias mūsų parapijiečiai iš savo dosnumo surinko ir nuvežė į Seminariją. Iš viso mūsų parapija paaukojo: 105,00 kg bulvių 20,00 kg kopūstų 37,00 kg burokėlių 8,70 kg morkų 26,00 kg cukinijų 26,00 kg moliūgų 110,00 kg moliūgų 4,00 l konservuotų daržovių 7,00 l uogienių. Nuoširdžiai dėkojame. Kun. Arūnas Mitkevičius *** Skamba žingsniai ant ledo, Ant sniego – Į Bernelių mišias kviečia Jis. – Ne Betliejaus žvaigždė – meilė veda, Ne žvaigždė mus prikėlė iš miego – Atsivėrė naktis... Žinom patys tą kelią Per lauką – Stebuklinga žvaigždė nelydės. Žiemos rankose Jėzus vaikelis Mūsų, einančių sveikint Jo, laukia – Nebereikia žvaigždės. Ten karaliai gal klaidžios Po tyrus, Čia varguoliui guos širdį naktis. – Lydi mus Dievo akys atlaidžios, Šildo apsišarmojusios girios – Atsivėrė būtis! Leonardas Andriekus NIE BÓJ SIĘ TAJEMNIC 1,4) lecz trzeba się do Niego przedzierać przez ciemność, której się boimy. Bóg jednakże nawet i w nocy nie pozbawia nas swoich przewodników – dał firmament gwiazd! To rzeczywistość, w której Bóg chce doświadczyć naszego zdania się na Niego, by mógł nas rozbroić z pancerza strachu i podarować nam swoje mocne prowadzenie i swą czułość. Z odwieczną tęsknotą wkodowaną w nasze serca, w nadziei spotkania z uszczęśliwiającym Światłem, razem z Maryją i Józefem (których też nie ominęła trudna podróż do Betlejem, mimo, że Jezus żył pod sercem Maryi), razem z Trzema Królami, z Aniołami i pasterzami wyruszamy w ciemność Adwentu. G R A P H I C D E S I G N F R E E B I E S : V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G powiedział kiedyś o życiu człowieka: „nikt nie jest samotną wyspą” – życie nasze jest tańcem relacji. Bóg, który przychodzi do nas w ludzkiej postaci, tym samym zaprasza nas do tańca. Zaprasza całą wspólnotę, w którą wpisał nas los, byśmy w każdym calu naszego życia poważnie potraktowali Dobrą Nowinę Jego Przyjścia i tańca reguły (przykazania)!? Doświadczenie tej relacji z Niewidzialnym, to nie jakiś sport, to podszewka zwykłej codzienności, którą tkamy naszymi aktami wiary w odpowiedzi na spotkający nas los. Pragniemy światła; jest ono symbolem samego Boga. Św. Jan mówi, że Światłość przyszła na świat, która jest życiem ludzi (par. J M O R E Do Betlejem…. Wielu chrześcijan, a także ludzi różnych orientacji religijnych stawi sobie za życiowy cel - dotknąć miejsca Ziemi, w którym Niebo złożyło swój pocałunek pokoju… Nierzadko jest to życiowa wyprawa, do której ludzie pod różnym względem, również finansowym przygotowują się dłuższy czas. Niektóre wspólnoty chrześcijańskie zakładają specjalne biura, by wszystkim chętnym ułatwić taką podróż. Poczynając od czasów św. Franciszka, w kościołach stawimy żywe, czy też ze sztucznymi figurami szopki, by przybliżyć Betlejem tym, którym okoliczności życia nie pozwalają na tak daleką podróż. Coroczny rytuał „pójścia do stajenki” czyni z naszego życia swoistą drogę do Betlejem! Wymiar fizyczny tej wyprawy często jest problematyczny, jednakże wymiar duchowy, o który naprawdę tutaj chodzi, jest jeszcze trudniejszy. Co to znaczy podążać do Betlejem? Znaczy duchowo przeżyć to, co przeżyła Maryja w oczekiwaniu Wiekopomnych Narodzin: * modlić się, tzn. przysłuchiwać się woli Ojca Niebieskiego; * zaufać Jego planowi na swoje życie, niezależnie jak bardzo różni się od naszego; * strzegąc Boskich Tajemnic, wisieć na nitce wiary, że Bóg, który radykalnie zainterweniował w nasze życie, będzie nam dalej towarzyszył; * być posłusznym obowiązującemu prawu społecznemu; * z racji wybraństwa nie mieć pretensji do jakichkolwiek przywilejów; * być pozbawionym wielu rzeczy, po ludzku mówiąc, niezbędnych, ale ze względu na Miłość, którą jest się dotkniętym, nie narzekać na brak czegokolwiek. Myślimy sobie, jak, jak tego dokonać? To jest po ludzku niemożliwe! Tak, to tylko z Bogiem jest możliwe! T. Merton F O R „Nie bój się nocy, nie bój się tajemnic. Wystarczy gwiazd każdemu – przewodników nocnych. One Cię doprowadzą do kryjówek Słońca, bo do duszy dojść trzeba, gdy szukasz Betlejem” autor nieznany 7 NIE BÓJ SIĘ TAJEMNIC F O R M O R E G R A P H I C D E S I G N F R E E B I E S : V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G Jakże wyboista droga, iluż egzaminom wiary jesteśmy poddawani, iloma najeżona niebezpieczeństwami, upstrzona złudnymi błyskotkami; od ilu spraw i rzeczy, jak od ciążącego balastu, musimy się oderwać …. Idziemy czujnie z sercem na ramieniu, ale co i raz znajdujemy po drodze dobre niespodzianki: gest solidarności, znak pamięci, słowo pokrzepienia, bratnią duszę… Zdumiewamy się, że Ktoś, ku któremu zmierzamy, odnajduje nas i towarzyszy nam również na tej mrocznej drodze, jak towarzyszył Maryi i Józefowi. I tak przez wieki sztafeta pokoleń zdąża do Betlejem – „domu chleba”. A tam - Bóg – Dziecko! Bóg, który nie straszy swą mocą, nie sądzi swą wszechwiedzą, nie karze zuchwalców, ale rozbraja nas swym uśmiechem, prosi o naszą pomoc, wyciąga swe małe rączęta, pragnąc nas przygarnąć. Na pamiątkę tego wydarzenia, weźmiemy w nasze dłonie opłatek i wyciągniemy z nim ręce ku człowiekowi obok nas. Tym gestem będziemy naśladować małego Boga, który nie zważając na nic, chce do nas przyjść. I choć dokoła zima, topnieć 8 będą lody naszych serc, będą padać mury, które wznieśliśmy między sobą naszą złością. Bóg posyła do nas Maleńką Miłość, która nam przebacza i znowu pozwala nam być bardziej ludzkimi. Nikt długo nie zabawia w Betlejem, nawet Święta Rodzina musiała stamtąd szybko uciekać. Betlejem - to tylko pokrzepiający przystanek - Zwiastun Wieczności – namiastka Spełnienia, które będzie całą treścią Wieczności. BÓG, KTÓRY 2010 LAT TEMU PRZYSZEDŁ W LUDZKIEJ POSTACI I DZISIAJ PRZYCHODZI, by towarzyszyć Ci w codzienności, byś się nie potknął, nie ustał, ani zniechęcił, byś był pełen odświeżonej tęsknoty za Jego czułą Miłością, byś wreszcie osiągnął ostateczny życia cel – PRZYJĘCIE W SIEBIE ŚWIATŁA, KTÓRE uczyni z Ciebie BOŻEGO DZIEDZICA! Dążąc do NIEGO nawet nie spostrzeżesz, jak Twoje życie stanie się światła smugą, jak gdyby kroki Anioła przemierzające noc długą; staniesz się Zwiastunem Boga dla następnych pokoleń. . s. Anna Mroczek DLACZEGO JEST ŚWIĘTO... Dlaczego jest święto Bożego Narodzenia? Dlaczego wpatrujemy się w gwiazdę na niebie? Dlaczego śpiewamy kolędy? Dlatego, żeby się uczyć miłości do Pana Jezusa. Dlatego, żeby podawać sobie ręce. Dlatego, żeby się uśmiechać do siebie. Dlatego, żeby sobie przebaczać. Ks. Jan Twardowski GWIAZDA Świeciła gwiazda na niebie srebrna i staroświecka. Świeciła wigilijnie, każdy ją zna od dziecka. Zwisały z niej z wysoka długie, błyszczące promienie, a każdy promień – to było jedno świąteczne życzenie. I przyszli – nie magowie już trochę podstarzali – lecz wiejscy kolędnicy, zwyczajni chłopcy mali. Chwycili w garść promienie, trzymają z całej siły. I teraz w tym rzecz cała, by się życzenia spełniły. Leopold Staff BIAŁA KOLĘDA W naszej kolędzie inaczej będzie: śnieżek biały, bielusieńki zjawi się wszędzie. Do tej białości przyjdzie moc gości: trzej Wiatrowie – Podmuchowie i ludzie prości. Świat się nam bieli, śnieżni anieli z pochmurnego nieba do nas nocą sfrunęli. Tak się zaczyna pora jedyna: noc rozwiesza błyskające gwiazdy w choinach. Będą błyskały dla śnieżnej chwały, a kolęda powędruje przez styczeń biały. W mrozie na dworze zziębnie niebożę! Jak do moich drzwi zapuka, to jej otworzę. Jerzy Ficowski D E S I G N F R E E B I E S : V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G Człowiek jest wielki nie przez to, co posiada, lecz przez to, kim jest i nie przez to, co ma, lecz przez to, czym dzieli się z innymi. Jan Paweł II Jan Paweł II – Odwaga Świętości Jan Paweł II swoim sposobem bycia w pełni potwierdzał te słowa. Miłował każdego, kochał ludzi, o czym, oczywiście, wszyscy wiemy. Już po raz dziesiąty obchodzimy Dzień Papieski, związany z rocznicą wyboru na Stolicę Piotrową Papieża - Polaka. Z tej okazji w Szkole Średniej im. J. Słowackiego w Bezdanach pod kierownictwem nauczycielki plastyki Wiesławy Wojnicz odbył się konkurs plastyczny dla uczniów klas 5-12. Inspiracją do tematu prac stało się hasło kolejnego dnia papieskiego. Brzmiało on „Jan Paweł II – Odwaga Świętości”. Prace były ciekawe i różnorodne. Dzieci wykonywały rysunki posługując się przeróżnymi technikami plastycznymi. Efekty tego trudu zostały wyeksponowane na zorganizowanej w naszej szkole wystawie. 14 października odbył się montaż słownomuzyczny pod kierownictwem nauczycielki religii Inesy Mackiewicz. Uczniowie przypomnieli życiorys papieża, wspólnie śpiewali piosenki. Najbardziej ulubionym utworem Papieża, jak wiemy, była Barka. Do śpiewania uczniów zachęcały dziewczynki z zespołu szkolnego „Nuta”, a na gitarze przygrywali chłopcy ze szkolnego studium gry G R A P H I C Dziękujemy dla ks. Alberta Bortiak. 15 sierpnia 2010 r. parafia Bezdańska pożegnała ks. Alberta Bortiak. W parafii Bezdańskiej ks. Albert służył przez 5 lat: głosił Słowo Boże, z miłością i radością udzielał sakramentów, spowiadał, inicjował powstanie nowych wspólnot parafialnych Litwinów i Polaków, odwiedzał szkoły, brał udział w różnorodnych imprezach. Dziękujemy dla ks. Alberta Bortiak za owocne starania oraz życzymy mu obfitości błogosławieństwa Bożego i powodzenia na dalszej drodze apostolskiego posłannictwa. 23 sierpnia 2010 r. odbyło się kanoniczne przekazanie parafii w obecności dziekana ks. teol. dr. E. Kirstukasa. Decyzją kardynała A. Backisa administratorem parafii Bezdańskiej został ks. Arunas Mitkevicius. M O R E DZIEŃ PAPIESKI F O R DZIĘKCZYNIENIE c. d. str. 11 1 września w Szkole Średniej im. Juliusza Słowackiego w Bezdanach odbył się uroczysty apel z okazji rozpoczęcia nowego roku szkolnego, poprzedzony Mszą św. w miejscowym kościele, sprawowaną w intencji uczniów i nauczycieli. Ksiądz Arunas Mitkevicius pozdrowił uczniów z rozpoczęciem Nowego roku szkolnego, przypominając, że 1 września jest dniem nauki i wiedzy. Tę uroczystość rozpoczęcia nowego roku szkolnego swą obecnością zaszczycili dostojni goście rejonu Bezdańskiego. 9 SZKOLNE ŚWIĘTO POŚWIĘCENIE SZTANDARU V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G W piątek 19 listopada w Szkole Średniej im. Juliusza Słowackiego w Bezdanach odbyła się F O R M O R E G R A P H I C D E S I G N F R E E B I E S : uroczystość poświęcenia i przekazania szkole sztandaru. Uroczystość rozpoczął przemarsz do parafialnego kościoła, gdzie siądz Arūnas Mitkevičius poświęcił sztandar. Po mszy wszyscy udali się do szkoły, gdzie po podpisaniu aktu został uroczyście przekazany sztandar. Najpierw fundatorzy wręczyli go dyrektor szkoły, dyrektor zaś – uczniom.. 10 Drugą część uroczystości przyszykowali uczniowie koła dramatycznego „Skrzat” pod kierownictwem nauczycielki języka polskiego E. Klimaszewskiej oraz nauczycieli muzyki O. Krasodomskiej i M. Widuto. Zaprezentowali zebranym wiersze patrona wraz z muzyką Szopena i Moniuszki. Niezwykła lekcja w Bezdanach W dniu 7 grudnia w Szkole Średniej im. Juliusza Słowackiego w Bezdanach odbyła się lekcja integracyjna, którą poprowadził Jarosław Milewski. Uczestnicy spotkania, uczniowie klasy 11 i 12 oraz nauczyciele, mieli okazję poznać osobę z tetraplegią (uszkodzenie rdzenia kręgowego w odcinku szyjnym). Jarek, uczęszczający do Centrum Dziennego Pobytu Osób Niepełnosprawnych w Niemenczynie, już po raz trzeci prowadzi taką lekcję (wcześniej takie spotkania odbyły się w szkole im. Antoniego Wiwulskiego w Wilnie i w Szkole im. Urszuli Ledóchowskiej w Czarnym Borze), podczas której opowiada o swoim wypadku, o swoim życiu. Uczniowie w ciszy i skupieniu słuchali historii Jarka i oglądali zdjęcia z obozów rehabilitacyjnych. Nie każdy mógł odważyć się zadać pytanie, duże zainteresowanie wywołały zdolności praktyczne, takie jak korzystanie z telefonu komórkowego, długopisu, a najbardziej – prowadzenie samochodu – Jarek dokładnie opowiedział o dostosowaniu auta do jego możliwości. Bezcenne były przestrogi o ostrożności podczas wodnych atrakcji czy prowadzeniu samochodu oraz wskazówki, którymi należy się kierować, gdy się chce pomóc osobie na wózku. Ta lekcja zapewne na długo pozostanie w pamięci młodzieży. PIELGRZYMKA MIESZKAŃCY BEZDAN PIELGRZYMUJĄ DO ŚWIĘTEJ LIPKI ze str. 9 Podczas imprezy z okazji Dnia Papieskiego jury konkursu plastycznego nagrodziło autorów prac plastycznych. Za najlepsze prace uznano prace Justyny oraz Małgorzaty Maciejewskich, uczennic 8 klasy, a także Mariny Naumowej, uczennicy klasy 10. Pamiątki, które otrzymali uczniowie, szkoła otrzymała z Fundacji „Dzieło nowego tysiąclecia” w Warszawie. To organizacja, której działalność ma upamiętniać Pontyfikat Jana Pawła II przez promowanie nauczania Papieża i wspieranie określonych przedsięwzięć społecznych, głównie w dziedzinie edukacji i kultury. Impreza ta zgromadziła bardzo liczną grupę występujących, a także liczną publiczność, która nie szczędziła braw. F O R M O R E G R A P H I C D E S I G N Zacheusz Maciej Karpuk, z którym od wielu lat współpracuje szkoła w Bezdanach. Następnie odbyło się spotkanie w Seminarium Duchownym w Ełku. Uczestnicy pielgrzymki mieli okazję zapoznać się z warunkami nauki przyszłych księży. Po wspólnej modlitwie grupa udała się przed pomnik Jana Pawła II, znajdujący się w centrum miasta. Pielgrzymka zakończyła się pochodem na cmentarz. Szczęśliwi późnym wieczorem z modlitwą powrócili do domu. F R E E B I E S : V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G 2 października 48-osobowa grupa mieszkańców z gminy bezdańskiej udała się na pielgrzymkę do Świętej Lipki. To druga pielgrzymka, którą organizowali parafianie. Wczesnym rankiem z modlitwą pielgrzymujący wyruszyli w drogę od kościoła parafialnego. W Świętej Lipce mieli okazję wysłuchać przepięknej barokowej muzyki, wykonanej na organach, także modlić się w intencjach własnych. Po czym pielgrzymi udali się do Ełku, gdzie została odprawiona msza święta w kościele rzymskokatolickim pw. Ducha Świętego. Miłymi słowami powitał wszystkich prezes Stowarzyszenia DZIEŃ PAPIESKI 11 F O R M O R E G R A P H I C PRESORTED STANDARD U.S. POSTAGE PAID PERMIT NO. 123 D E S I G N F R E E B I E S : V I S I T W W W . D E S I G N F R E E B I E S . O R G
