Atsisiųsti PDF - Vladislavo Sirokomlės muziejus

Komentarze

Transkrypt

Atsisiųsti PDF - Vladislavo Sirokomlės muziejus
VLADISLAVO SIROKOMLĖS MUZIEJUS
VILNIAUS RAJONO TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
Metodinė-praktinė konferencija
„Pažinkime savo kraštą“
PROGRAMA IR PRANEŠIMŲ SANTRAUKOS
Bareikiškės, 2015 m. balandžio 10 d.
Bareikiškės, 2015
UDK 908(474.5)
Pa464
Organizacinis komitetas:
Helena Bakulo
Alina Balčiūnienė
Oleg Shilko
Anna Taukin
Redaktorius ir sudarytojas:
Juzef Šostakovski
Maketas:
Slavomir Subotovič
© Vladislavo Sirokomlės muziejus
© Vilniaus rajono turizmo informacijos centras
Viršelyje: Kelio rodyklė. Skulptorius Robertas Strazdas.
Tiražas: 100 egz.
ISBN 978-609-95456-2-2
Metodinė-praktinė konferencija
„Pažinkime savo kraštą”
Bareikiškės, 2015 m. balandžio 10 d.
PROGRAMA
• 9.30 – 10.00 – Dalyvių registracija
• 10.00 – 10.10 – Konferencijos atidarymas. Įžanginis žodis. Helena Bakulo, Vladislavo Sirokomlės muziejaus direktorė
• 10.10 – 10.35 – Naujų turistinių maršrutų po Vilniaus rajoną pristatymas. Alina Balčiūnienė, Vilniaus rajono turizmo informacijos centras
• 10.35 – 11.00 – Literatūrinės ekskursijos elementų panaudojimas kultūrinio turizmo maršrutuose=Wykorzystanie elementów wycieczki literackiej na trasach turystyki kulturowej. Juzef Šostakovski, Vladislavo
Sirokomlės muziejus, Lietuvos edukologijos universitetas
• 11.00 – 11.10 – Kavos pertraukėlė
• 11.10 – 11.35 – Ekskursijos rengimo ir vedimo metodika. Danuta Bernatovič, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Vilniaus gidų
bendrijos pirmininkė
• 11.35 – 12.00 – Vladislavo Sirokomlės muziejaus lankytojų vertybių
hierarchija=Hierarchia wartości u osób zwiedzających Muzeum Władysława Syrokomli. Vitold Michalovski, psichologas
• 12.00 – 12.20 – Aktyvaus turizmo galimybės Vilniaus rajone. Karolina Banel, Vilniaus kolegija, Verslo vadybos fakulteto turizmo vadybos studentė
• 12.20 – 13.00 – Vladislavo Sirokomlės muziejaus edukacinių programų
pristatymas. Helena Bakulo, Vladislavo Sirokomlės muziejaus direktorė; Alina Balčiūnienė, Vilniaus rajono turizmo informacijos centro
darbuotoja; Ana Taukin, Vladislavo Sirokomlės muziejaus edukatorė
3
• 13.00 – 13.40 – Pietūs
• 13.40 – 14.10 – Diskusija
• 14.10 – 14.40 – Vladislavo Sirokomlės muziejaus ekspozicijos lankymas.
Oleg Shilko, Vladislavo Sirokomlės muziejaus muziejininkas
Organizatoriai:
Vilniaus rajono turizmo informacijos centras
Vladislavo Sirokomlės muziejus Bareikiškėse
4
ĮŽANGINIS ŽODIS
„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“ – rašė Vladislavas Sirokomlė.
Šie poeto ir prozininko žodžiai yra eksponuojami jo vardu pavadintame
muziejuje, kuris yra netoli Vilniaus, prie seno kelio, kadaise vedusio iš Vilniaus į Ašmeną, Bareikiškių kaime. Poeto gyvenimo laikotarpis Bareikiškėse (1853-1862) buvo ypač kūrybingas. Čia, dvarelyje, kuris išliko iki mūsų
dienų, poetas parašė keliasdešimt kūrinių, daug rašė ir apie Lietuvos praeitį. Bareikiškėse Sirokomlė sukūrė reikšmingiausią savo poemą – „Margiris“.
Rašydamas poemą, poetas daug keliavo, kad „pakvėpuotų lietuvišku oru“.
Iš tų kelionių užrašų ir gimė pirmasis turistinis vadovas po kraštą „Iškylos
iš Vilniaus po Lietuvą“.
Šiandien, tartum tęsdamas poeto pradėtą darbą, Vilniaus rajono turizmo informacijos centras ir Vladislavo Sirokomlės muziejus Bareikiškėse organizuoja metodinę-praktinę konferenciją „Pažinkime savo kraštą“.
Pranešimų tematika – turizmo galimybių Vilniaus rajone įvertinimas, naujų
turistinių maršrutų pristatymas.
Vilniaus rajonas yra vienas iš didžiausių Lietuvoje, jame gyvena virš 100
tūkstančių gyventojų. Rajone yra daug istorinių, architektūrinių ir kultūrinių
paminklų. Sostinės apylinkės turi savo specifiką: Vilniaus rajonas – etniškai margiausias šalies rajonas. Jis yra daugianacionalinis, jame gyveno
žymūs įvairių tautybių ir kultūrų žmonės. Šio krašto gyventojai pasižymi
nuoširdumu, svetingumu ir savitumu. Užsienio turistai, besilankantys Lietuvos sostinėje Vilniuje, mielai aplankys ir miesto apylinkes, supančias patį
miestą. Dar viena gausi turistų grupė – patys vilniečiai. Jie po įtemptos
darbo savaitės išvyksta į gamtą, kad daugiau sužinotų apie sostinės apylinkes. Tokią galimybę jiems ir suteiks parengti nauji turistiniai maršrutai.
Helena Bakulo
5
Alina Balčiūnienė
NAUJŲ TURISTINIŲ MARŠRUTŲ
PO VILNIAUS RAJONĄ PRISTATYMAS
Vilniaus rajonas išsidėstęs aplink Lietuvos sostinę, tik pietvakarių pusėje Vilniaus miestas iš karto ribojasi su Trakų rajonu. Beveik iš kiekvieno
Vilniaus rajono kampelio galima pasiekti sostinę, tai tik apie 20-30 km.
Vilniaus miesto, kaip sostinės ir didžiausio Lietuvos miesto, pramogų pasiūla yra didelė, todėl Vilniaus rajono turizmo informacijos centras (TIC)
siūlo savo krašte atsikvėpti nuo didmiesčio šurmulio. TIC-o pasiūlymas –
tai artimų apylinkių pažinimas ir kartu poilsis gamtoje. Galima rinktis
Vilniaus rajono TIC tinklalapyje siūlomus objektus, kuriuos rasti geriausiai čia: http://www.geoportal.lt/travel/#tic=32, ir sudaryti savo turistinių
objektų maršrutą.
Vilniaus rajono TIC-o pristatytuose maršrutuose siūloma keliaujant aplankyti architektūros ir gamtos objektus. Turistiniai maršrutai išdėstyti nuo
Vilniaus miesto, o grįžti geriau ir įdomiau jau kitu keliu, nei pradedant maršrutą. Kiekviename maršrute, be tokių objektų kaip bažnyčios, parkai, gamtos
paminklai, siūloma apsilankyti viename iš šių muziejų – Vladislavo Sirokomlės muziejuje, Liubavo muziejuje-malūne, Juzefo Obrembskio name-muziejuje arba dalyvauti edukaciniame užsiėmime Čekoniškių verbų seklyčioje.
Siūlomi turistiniai maršrutai:
I. Sudervė – Vilnojos akmens skulptūrų parkas – Dūkštos – Juzefo Obrembskio memorialinis namas-muziejus – Liubavo dvaro malūnas-muziejus
Keliaudami Ukmergės plentu ir pasukę Aviženių link, jau už 6 km pamatysite besipuikuojančią Sudervės Švč. Trejybės bažnyčią. Tai apskrito plano
centriškas statinys, uždengtas kupolu ir apjuostas kolonada. Iš karto už Sudervės – Vilnojos akmens skulptūrų parkas, kuris stebina skulptūrų gausa: jos stovi
ne tik parke, bet ir Vilnojos ežere, o kūrė jas įvairių šalių atstovai. Pavažiavus 9
km Dūkštų link, galėsite grožėtis nuostabia neogotikine Šv. Onos bažnyčia,
o važiuojant toliau Kernavės kryptimi, siūlome sustoti už 2 km esančiame
Dūkštų ąžuolyne. Medinių skulptūrų apsuptyje pasinersite į tolimą pagonybės praeitį – Medeinė, Perkūnas, Kaukas ir kt. Po poilsio ąžuolyne siūlo-
6
me grįžti į Dūkštas ir keliauti į Maišiagalą. Čia mediniame namelyje įsikūręs
prelato Juzefo Obrembskio memorialinis namas-muziejus. Jeigu liko laiko ir
noro keliauti toliau, galite važiuoti Nemenčinės kryptimi ir kelionės pabaigai
apsilankyti Liubavo dvaro malūne-muziejuje. Į Vilnių grįžkite Molėtų plentu.
Bendras maršruto ilgis – 85 km.
II. Juzefo Obrembskio memorialinis namas-muziejus – Pikeliškių dvaras – Liubavo dvaro malūnas-muziejus – Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus
Atradimo bažnyčia.
Keliaudami Ukmergės plentu ir pasiekę Maišiagalą, galite apsilankyti
muziejuje. Čia mediniame namelyje veikia prelato Juzefo Obrembskio memorialinis namas-muziejus. Žymus Vilnijos krašto kunigas praleido Maišiagaloje pusę amžiaus.
Iš Maišiagalos važiuokite keliu Nr. 108 link Pikeliškių. Ant Žaleso ežero kranto įsikūręs gražus dvarelis, kuris tarpukaryje buvo maršalkos Juzefo Pilsudskio
vasarnamis. Puikios gamtos apsuptyje galima pailsėti nuo didmiesčio šurmulio.
Keliaudami toliau keliu Nr. 108, pravažiavus sankryžą su keliu A 14 ir už
pusės kilometro pasukę į dešinę, pasieksite senus laikus menančią vietovę.
Tai puikiai atnaujintas Liubavo dvaro malūnas-muziejus (www.liubavas.lt).
Į Vilnių grįžkite Molėtų plentu, o jeigu liko laiko ir noro, Vilniuje, Jeruzalėje,
užsukite į Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią.
Bendras maršruto ilgis – 72 km.
III. Vilniaus Aušros Vartai – Nemėžio totorių mečetė – Medininkai – Juozapinės ir Aukštojo kalvos – Rukainių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – Bareikiškės – Paliepiukai
Keliaujant Liepkalnio g. nuo Vilniaus Aušros Vartų ir pasukus Medininkų
link, jau už 7 km, Nemėžyje, verta aplankyti totorių mečetę, pastatytą 1909 m.
ir minimą Lietuvos totorių istorijoje. Kitoje Minsko plento pusėje, ant kalvos,
puikuojasi buvęs Nemėžio dvaras. Nuo Nemėžio iki Medininkų – 25 km. Čia yra
viena seniausių Lietuvos gardinių pilių, šalia jos – reto Lietuvoje „Zakopanės”
stiliaus medinė bažnyčia. Apsilankius Medininkuose, galima aplankyti Juozapinės ir Aukštojo kalvas, iš jų stebėti puikų aukščiausios Lietuvos vietos kraštovaizdį. Grįždami į Vilnių keliu Nr. 5258 pravažiuosite Rukainius, pamatysite
Kristaus skulptūrą ir Rukainių bažnyčią. Vos 2 km už Rukainių – Bareikiškės, kur
9 savo gyvenimo metus praleido poetas ir keliautojas Vladislavas Sirokomlė.
Poeto name šiandien įsikūręs muziejus. Dar arčiau Vilniaus – Paliepiukai, kur
pažymėtas ir saugomas vienas UNESCO Struvės geodezinio lanko punktas.
7
Bendras maršruto ilgis – 66 km.
IV. Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis – Čekoniškės – Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia – Vilnojos akmens skulptūrų parkas
Šį maršrutą verta pasirinkti, jeigu Čekoniškių verbų seklyčioje užsakėte
edukacinį užsiėmimą (tel. 867837529) arba ilgiau norite pabūti gamtoje.
Keliaudami nuo A. Sacharovo aikštės keliu Nr. 5212 Pilaitė–Čekoniškės–
Sudervė, už 6 km sukite Šilėnų link. Iki Šilėnų – 3 km, o nuo jų iki Naujosios
Rėvos piliakalnio – dar 3 km. Netoli piliakalnio įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje palikite automobilį, pėsčiomis – dar 300 m. Į piliakalnį ir
nuo jo prie Neries veda mediniai laiptai.
Šilėnuose aplankysite medinių namų kaimą, jame esančią medinę Švč.
Mergelės Marijos bažnyčią, gydomosiomis galiomis garsėjančius Šilėnų
šaltinius, iš apžvalgos bokšto pasigėrėsite Sviliškių kraštovaizdžio draustinio panorama.
Iš Šilėnų grįžę į kelią Nr. 5212 jau už 3 km pasieksite Čekoniškes, kur iš
anksto susitarę galėsite dalyvauti verbų pynimo edukaciniame užsiėmime. Jeigu liko laiko ir noro keliauti toliau, tai jau už 5 km puikuojasi Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia. Tai apskrito plano centriškas statinys, uždengtas kupolu ir apjuostas kolonada. Iš karto už Sudervės – Vilnojos akmens
skulptūrų parkas, kuris stebina skulptūrų gausa: jos stovi ne tik parke, bet
ir Vilnojos ežere, o kūrė jas įvairių šalių atstovai.
Grįžti į Vilnių galima per Avižienius, Ukmergės plentu.
Bendras maršruto ilgis – apie 42 km.
V. Vilniaus Aušros Vartai – Medininkai – Šumskas – Kalveliai – Kena –
Rukainiai – Bareikiškės
Keliaudami Liepkalnio g. nuo Vilniaus Aušros Vartų ir pasukę Medininkų
link, už 30 km išvysite Medininkų pilį. Šalia jos – reto Lietuvoje „Zakopanės”
stiliaus medinė bažnyčia. Šumskas įsikūręs 13 km nuo Medininkų, jį pasieksite keliu Nr. 5235. Šumsko pavadinimas kilęs nuo Šumskių giminės, miestelyje
yra senas dvaras ir puiki Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Nuo bažnyčios gerai
matosi ant kalvos stovintys trys kryžiai. Nuo Šumsko iki Kalvelių – tik apie 3
km. Pirmoji Lietuvoje moderni Dievo Gailestingumo bažnyčia 2000 m. buvo
pastatyta Kalveliuose, šalia jos – paminklas šv. Jono Pauliaus II garbei. Už 5 km
nuo Kalvelių – Kena. Didžiajame Kenos bažnyčios altoriuje įkomponuota Švč.
Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija. Už vartų yra mažas šulinukas, prie
kurio pastatyta Švč. Mergelės Marijos statula. Grįždami į Vilnių keliais Nr. 5225
8
ir 5258 pravažiuosite Rukainius, pamatysite Kristaus skulptūrą ir bažnyčią. Vos
2 km už Rukainių – Bareikiškės, kur 9 savo gyvenimo metus praleido poetas
ir keliautojas Vladislavas Sirokomlė. Poeto name šiandien įsikūręs muziejus.
Bendras maršruto ilgis – 82 km.
Konferencijos metu Vilniaus rajono TIC taip pat pristatė tris maršrutus,
kurie susiję su kadaise Vilniaus rajone gyvenusiais žymiais žmonėmis. Tai:
1. Nemenčinės šilai; 2. Batoro kelias; 3. Karališka Medininkų vietovė.
Pirmas maršrutas – galimybė susipažinti su kraštu, kur minimi Adomas
Naruševičius, Konstantinas Parčevskis, Juzefas Pilsudskis. Keliaujant antru
maršrutu, galima susipažinti su Stanislovo Moravskio, Juliušo Slovackio,
Jano Konrado Obsto ir Bronislavo Taraškevičiaus gyvenimu ir kūryba. Pasirinkdami Medininkų kryptį (trečias maršrutas), turistai išgirs pasakojimą
apie šv. Kazimiero, Simono Konarskio, Povilo Bžostovskio, kunigo Mykolo
Dluskio, Francišeko Bahuševičiaus ir Vladislavo Sirokomlės gyvenimą. Dėl
šių trijų maršrutų siūloma iš anksto susitarti Vilniaus rajono turizmo informacijos centre, nes keliaujant reikalingas gidas.
Literatūra
• Į pietryčius nuo Vilniaus / parengė Alina Balčiūnienė. [Bareikiškės], 2013.
• Semaška A. Kelionės iš Vilniaus : 12 maršrutų, kurie prasideda ir baigiasi Vilniuje : Pietryčių Lietuvos istorinės vietos, architektūros, dailės paveldas, vaizdingiausi kraštovaizdžiai : vienos dienos pažintinės kelionės automobiliu. Vilnius, 2005.
• Szostakowski J. Śladami pamięci. Wilno 2012.
• Szostakowski J. Wilno i okolice : przewodnik literacki. Wilno 2012.
• http://www.liubavas.lt
• http://tic.vrsa.lt
• http://www.geoportal.lt/travel/#tic=32
Alina Balčiūnienė
PRESENTATION OF THE NEW TOURIST ROUTES IN VILNIUS DISTRICT Summary
Vilnius District Tourism and Information Centre (TIC) offers to explore the
district as well as to rest in Nature. One can choose an offer on the following
webpage: http://www.geoporal.lt/travel/#tic=32. There are 5 new routes. Every route offers visiting not only such objects as churches, parks, Nature monuments but also such museums as V. Sirokomles Museum, Liubavas Manor,
J. Obrembski House-Museum and participating in educational workshops. 9
Juzef Šostakovski
LITERATŪRINĖS EKSKURSIJOS ELEMENTŲ
PANAUDOJIMAS KULTŪRINIO TURIZMO
MARŠRUTUOSE =WYKORZYSTANIE ELEMENTÓW
WYCIECZKI LITERACKIEJ NA TRASACH
TURYSTYKI KULTUROWEJ
Rejon wileński jest jednym z największych w kraju. Jednakże jego specyfika polega na tym, że otacza Wilno. Miasto rozbudowując się pochłania wiejskie obszary, zmienia krajobraz, dotykając zabytki architektury,
historii i kultury.
Związki turystyki z kulturą są bardzo ścisłe. Praktycznie na każdej trasie
turystycznej można znaleźć obiekty związane z życiem pisarzy i poetów.
Na popularnej trasie turystycznej z Wilna do Dukszt i do pierwszej stolicy
Litwy – Kiernowa niegdyś znajdowała się wieś Zameczek (Zameczek, lit.
Pilaitė, obecnie dzielnica Wilna) ze wzgórzem, na którym dawniej stał zamek Wierszyły. Na początku XIX w. mieszkała w Zameczku Anna Mostowska z Radziwiłłów. Była ona pisarką, autorką tzw. powieści grozy, przygotowała grunt dla twórców epoki Romantyzmu, w tym m. in. dla Adama
Mickiewicza. Dotychczas zachował się kurhan po zamczysku, pałac, gdzie
mieszkała Mostowska i XVI-wieczny młyn za czasów Zygmunta Augusta,
który to młyn opisał pisarz Łukasz Górnicki w utworze „Dworzanin polski”.
Fragmenty dobrze zachowanego XVI-wiecznego młyna znajdują się przy
ul. Pilakalnio 10 i ten obiekt warto odwiedzić w drodze do Kiernowa. W Zameczku na początku XX w. mieszkała pisarka polska Zofia Nałkowska, o tej
dzielnicy pisał współczesny litewski religioznawca Gintaras Beresnevičius.
W kolejno odwiedzanej miejscowości, Suderwi, zachował się dworek
będący niegdyś własnością pisarza i filozofa, profesora USB, Mariana Zdziechowskiego. Już będąc w Duksztach, podczas oglądania miejscowego kościoła warto przypomnieć, że tu znajdował się obraz Matki Bożej, który – jak
głosi legenda – niegdyś trafił tu z paryskiego mieszkania Adama Mickiewicza. Z kolei zwiedzanie Dąbrowy Duksztańskiej, gdzie znajduje się prawie
10
40 posągów bogów z mitologii litewskiej i bałtyckiej, daje przewodnikowi
okazję do rozwinięcia tematu legend i podań. Na ten temat bogata literatura w języku litewskim (Algirdas J. Greimas), ale także pisali o tym polscy
autorzy: Józef Ignacy Kraszewski, Maciej Stryjkowski i in.
Prawie wszystkie wycieczki odwiedzające Wilno w programie mają
również zwiedzanie Trok. Jadąc z Wilna, po lewej stronie mijamy wzgórza
Wilczej Łapy i po tej samej stronie mamy Wzgórza Ponarskie. Ulica Panerių
biegnie szlakiem, który już w XIX w. prowadził z Wilna do Trok i Kowna. Pod
warstwą asfaltu zachował się bruk dawnej XIX-wiecznego traktu, jeszcze
z czasów Mickiewicza. Od razu za rondem trolejbusowym w prawo odbiega ulica Titnago. Jej część – to autentyczny szlak niegdyś prowadzący do Kowna i Trok. Od ul. Titnago odbiegają resztki brukowanego traktu
prowadzącego ostro w górę. Po pokonaniu kilkuset metrów zalesionego
zbocza wyjeżdżamy obok kaplicy stojącej przy wiadukcie do Trok. Obecnie ta stara droga nie jest używana, ale ustawiono tablicę z napisem „Senoji Vilnius – Kaunas kelio atkarpa” (Stary odcinek drogi Wilno – Kowno).
Tutaj, przy kaplicy ponarskiej, zatrzymywały się pielgrzymki na pierwszy odpoczynek. Wiadomo, że w 1621 r. z Wilna do Trok, do Cudownego
Obrazu NM Panny, szła pielgrzymka dziękczynna, której uczestnikiem był
również ksiądz i poeta Maciej Kazimierz Sarbiewski. Sarbiewski stworzył
cykl wierszy „Pielgrzymka do cudownego Obrazu NMP w Trokach” składający się z 4 części. Te okolice opisał w części „Pierwsza mila, czyli Ponary”.
Natomiast gdy już wjeżdżamy do Trok, warto przypomnieć część tego samego cyklu „Czwarta mila, czyli Troki”, zaczynającą się od słów: „Ostatnia
praca zostaje nieduża…”. Pobyt w Trokach stanowi okazję nawiązać do
twórczości romantyków. Oto w wydanym w 1823 r. poemacie „Grażyna”
Adam Mickiewicz opisuje zamek Witolda na wyspie. Fragment rozpoczyna się od słów: „Widziałem pysznych Krzyżaków warownie…”. Warto również pamiętać, że Mickiewicz uwiecznił Troki w wierszu „Nocleg”. W dawnej stolicy Litwy mieszkali znani Karaimowie: poeta i duchowny Szymon
Firkowicz i orientalista dr Seraj Szapszał.
Wracając z Trok do Wilna, zjeżdżamy ze Wzgórz Ponarskich w nizinę
Dolnych Ponar. Wzgórze Giedymina to tylko jedno ze wzgórz w całym łańcuchu Grzbietu Ponarskiego. W oknach autokaru widoczne są Ponary. Te
tereny opisał w „Panu Tadeuszu” Mickiewicz. Fragment rozpoczyna się od
słów: „Rówienniki litewskich wielkich kniaziów, drzewa…”. Zanim autokar
11
osiągnie gęstą zabudowę miejską, jest jeszcze czas opowiedzieć turystom
legendę o części miasta zwanej Wilcza Łapa.
Z kolei jeżeli wybierzemy trasę turystyczną z Wilna prowadzącą w stronę
Miednik albo do Jaszun (tam obecnie trwa renowacja pałacu BalińskichŚniadeckich), albo do Solecznik, jedziemy ulicą Liepkalnio przechodzącą
w trakt prowadzący do Lidy, Grodna, Mińska. Szlak jest związany z wieloma osobistościami życia literackiego XIX-wiecznego miasta.Tędy nieraz
jechała Eliza Orzeszkowa do Wilna, w mieście w latach 1879-1882 r. prowadziła księgarnię i czytelnię. Ten sam szlak przemierzał Juliusz Słowacki,
kiedy podążał do Jaszun, aby spotkać się z Ludwiką Śniadecką i tą samą
drogą wracał do Krzemieńca, opuszczając Wilno na zawsze.
Jeszcze jedna znana osobowość życia literackiego pokonywała ten
szlak: był to poeta Władysław Syrokomla. Trasa wiodła od Ostrej Bramy,
koło Rossy, przez Lipówkę, Niemież, Borejkowszczyznę i dalej do Rukojń,
Miednik i Oszmiany. W Borejkowszczyźnie poeta mieszkał w latach 18531862, z przerwami, tu napisał książkę podróży po Litwie „Wycieczki po
Litwie w promieniach od Wilna” wydaną w 1857 r. (w języku litewskim –
1989). Obecnie w Borejkowszczyźnie znajduje się Muzeum Władysława
Syrokomli i Centrum Informacji Turystycznej Rejonu Wileńskiego. Warto
dodać, że w kościele w pobliskich Rukojniach został ochrzczony klasyk literatury białoruskiej, Franciszek Bahuszewicz, uczestnik powstania 1963 r.
We wsi Tarniany (lit. Tarnėnai) mieszkał dramaturg, aktor, reżyser i pedagog
Vladas Sipaitis (1902-1992), przez wiele lat nauczyciel plastyki w Szkole
Podstawowej we wsi Sorok Tatary.
Gdy skierujemy się na wschód od Wilna, możemy odwiedzić Kolonię Wileńską (Pavilnys), Nową Wilejkę i Mickuny. W Kolonii Wileńskiej, w Górach
(lit. Guriai) zbierali się na swoje majówki filomaci i filareci, tu też, w Dolnej
Kolonii Wileńskiej, młodzieńcze lata spędził pisarz Tadeusz Konwicki. W
Nowej Wilejce mieszkał poeta Sławomir Worotyński. Z kolei pobyt w Mickunach daje okazję do obejrzenia domu przy ul. Pirties 12. To budynek
dawnego pałacu Pilarów, gdzie wakacje spędzał Juliusz Słowacki, jest obecnie wykorzystywany jako mieszkanie prywatne. Miejscowy kościół także
pamięta pobyty romantycznego poety, był on na wyświęceniu świątyni.
W Mickunach urodził się lekarz, pisarz i pamiętnikarz Stanisław Morawski.
Jeszcze jedna miejscowość godna uwagi podróżnika – Niemenczyn. Grupy
turystyczne odwiedzają go najczęściej podczas Festynów Kultury Polskiej Zie-
12
mi Wileńskiej „Kwiaty Polskie”i festynów rzemiosła „Kaziuczek Niemenczyński”.
W drugiej połowie XVIII w. mieszkał tu ksiądz i pisarz epoki Oświecenia, Adam
Naruszewicz. Poeta poświęcił miasteczku Odę VII zatytułowaną „Niemenczyn”.
W wierszu wspomina również XVII-wiecznego poetę Macieja Kazimierza Sarbiewskiego, który bywał w Niemenczynie, odpoczywał w Podkrzyżu (lit. Pakryžiai), zwanym niegdyś Niemenczynem Jezuickim, a także w Bezdanach.
Przypomnienie w trakcie wycieczki sylwetek pisarzy i poetów związanych z regionem, ilustracja tekstu przewodnickiego fragmentami utworów
literackich, pokazanie obiektów związanych z życiem i twórczością literatów porusza sferę uczuć podróżujących. Takie wycieczki wzbogacają intelektualnie, służą szerzeniu edukacji międzykulturowej.
Literatura
• Į pietryčius nuo Vilniaus / parengė Alina Balčiūnienė. [Bareikiškės]. 2013.
• Klimašauskienė T. Pavilnys : 1908-2008 : Wileńska Kolonia Kolejowa. Wilno 2008.
• Kudirko J. Wilno w ich życiu, Litwa w ich twórczości : wileńskimi śladami wybitnych
Polaków. Wilno 2003.
• Przychodzeń Z. J., Biesalski K. T . Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach
Wileńszczyzny : Cz. 1 : Lądowe szlaki turystyczne. Warszawa – Biała Waka 1999.
• Syrokomla W. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna. Wilno 1857.
• Szostakowski J. Śladami pamięci. Wilno 2012.
• Szostakowski J. Wilno i okolice : przewodnik literacki. Wilno 2012.
• Zahorski W. Podania i legendy wileńskie. Gdańsk 1991.
• http://vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=194
Juzef Šostakovski
THE USAGE OF LITERATURE ELEMENTS IN THE ROUTS
OF THE CULTURAL TOURISM
Summary
Tourism is closely linked to culture. Mentioning the names of the writers
and poets that were closely linked to a region, revealing the elements from
their lives and works as well as extracts from their works evokes feelings and
emotions among tourists. Such excursions enrich the participants intellectually and contribute to the cultural education of tourists and residents of the
region. Vilnius District has many places that can be associated with the presence of Polish, Lithuanian and Belorussian authors. 13
Danuta Bernatovič
EKSKURSIJOS RENGIMO IR VEDIMO METODIKA
Naujo turizmo produkto – ekskursijos maršruto kūrimas ir turistų informavimo paslaugos – gido vedamos ekskursijos kokybė priklauso ne tik nuo asmeninių gido savybių, bet ir nuo ekskursijos rengimo bei vedimo metodikos.
Lietuvoje ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos pagrindai pradėti formuoti Nepriklausomoje Lietuvoje, remiantis užsienio šalių patirtimi bei atsižvelgiant į vietos ypatumus. Tarpukariu išleistame metodiniame V. Ruzgo
leidinyje ekskursijų vadovams „Mokomosios ekskursijos“ išvardinta dešimt
reikalavimų gidams:
1. Atmink, kad ekskursija ne pramoga, o privaloma mokymo dalis; 2. Išmok ir ištirk tą vietą, kur vyks ekskursija, pažymėk temą ir planą sudaryk;
3. Nenukrypk nuo užbrėžtos temos ir nenutolk nuo jos pašaliniais klausimais; 4. Pasakok ekskursijoje tik tai, ką gali parodyti; 5. Venk ilgų ir nuobodžių aiškinimų; 6. Nepalik ekskursantų pasyviais klausytojais, o versk juos
pačius aktyviai dirbti; 7. Nepasakok ekskursantams daug pavadinimų: vis
tiek jie juos užmirš; 8. Nevargink be reikalo ekskursantų: jie nustos tavęs
klausyti; 10. Kad visa, ką ekskursijoje esi parodęs, geriau atmintyje pasiliktų, visą surinktą medžiagą su mokiniais gerai išnagrinėk.
Dauguma V. Ruzgo pateiktų nuostatų gidams galioja ir šiandien. Tačiau,
keičiantis gyvenimo būdui, keliavimo įpročiams, modernėjant technologijoms, būtina keisti ir pildyti metodinius nurodymus, pritaikant inovacijas.
Lietuvos Respublikos Turizmo įstatyme pateikiamos pagrindinės turizmo sąvokos. Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių
lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas. Gidas – teisės aktų
nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno
galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves.
Kiekviena ekskursija yra kūrybinis procesas, kurį sudaro du pagrindiniai etapai: rengimas ir vedimas. Ekskursijos metu gidas privalo teikti teisingą ir patikrintą informaciją. Prieš kelis dešimtmečius literatūroje apie atskirus lankytinus objektus būdavo pateikiami skurdūs faktai.
Šiandien galima pasimesti informacijos ir interpretacijų gausoje. Jau-
14
nam gidui dažnai kyla klausimas – kaip atrinkti teisingą informaciją, kokiu šaltiniu remtis? XX amžiuje pagrindiniai informacijos šaltiniai buvo
žinynai, monografijos, periodika. XXI amžiuje informacijos paieška vis
dažniau vykdoma per interneto prieigą. Internetinėje erdvėje šalia populiarių straipsnių ar asmeninių tinklaraščių, kur kartais pateikiama nepatikrinta sensacinga ar pasenusi ir neaktuali informacija, talpinama vis
daugiau mokslinių konferencijų straipsnių, dokumentų bei elektroninių
knygų variantų. Tuo tarpu knygų leidimui tapus verslu, šalia solidžių monografijų spausdinami kelionių vadovai ir miestų gidai, pagrindinį dėmesį skiriant leidinio išvaizdai, bet ne informacijos patikimumui. Gidui
privalu žinoti ne tik faktus, bet ir informacijos šaltinius, kurių pagrindu
buvo sukurtas ekskursijos tekstas.
Ekskursijų metu kartais naudojami papildomi elementai – vaizdinės
priemonės, kurias gidai paruošia ekskursijos rengimo etape. Vaizdinės
priemonės – tai iliustracinė medžiaga, kuri papildo ekskursijos metu pristatomą objektą, turistui padeda „matyti“ asmenį, pastatą ar reiškinį, kai
nėra galimybių natūraliai stebėti. Dažniausiai naudojamos senos nuotraukos, dokumentų faksimilės, schemos, piešiniai ar nedidelės daiktų
kopijos, kurios padeda atkurti praėjusios epochos įvykių vaizdus. Papildomi elementai ekskursijos vedimo metu dažnai naudojami, pritaikant
vaizdinės rekonstrukcijos rodymo būdą. Ekskursijos metu vaizdinės priemonės pristatomos taip, kad kiekvienas ekskursijos dalyvis jas puikiai
matytų, o kai kurias galėtų paliesti bei įdėmiai apžiūrėti. Teminėse ekskursijose kartais naudojamos techninės priemonės – video arba audio.
Informacinių technologijų amžiuje vis dažniau pasitelkiamos šiuolaikinės IT priemonės: išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai. Jos yra
lengvos, nedidelės, gidui patogios nešioti. Jų pagalba turistui suteikiama
galimybė išgirsti tam tikrus garsus ar pasiklausyti muzikos įrašo. Tačiau
šios IT priemonės dažnai netinka rodymui, kadangi ekskursijos dalyviai
mato pačią IT priemonę, bet toliau stovintys turistai negali įdėmiai apžiūrėti ekrane esančio vaizdo.
Techninės priemonės ekskursijų metu naudojamos kaip pagalbinės
gido priemonės, dirbant su didelėmis grupėmis arba triukšmingose vietose. Tai gidų sistemos bei mikrofonai. Gidų sistemos Lietuvoje dar nedažnas
reiškinys. Dažniau gidai įsigija pigesnę techninę priemonę – mikrofoną.
Mikrofonai gali pagelbėti gidui išskirtinais atvejais, esant trumpalaikiam
15
sveikatos sutrikimui, susilpnėjus balsui. Mikrofonai palengvina gido ir turistų komunikavimą triukšmingose sankryžose ar judriose gatvėse. Tačiau
jie netinkami siaurose ramiose gatvelėse, vidiniuose kiemeliuose, uždarose
erdvėse, nedidelėse muziejų ar galerijų patalpose. Keliuose Lietuvos muziejuose jau yra ženklai, draudžiantys jų teritorijoje naudoti mikrofonus. Kai
kuriuose Europos senamiesčiuose uždraustas ne tik automobilių eismas,
bet ir mikrofonai, vedant ekskursijas. Neetiška mikrofonus naudoti šventovių teritorijoje ar kapinėse, požeminėse laidojimų kriptose. Šventovės skirtos maldai ir susikaupimui, o kapinės yra ramybės ir amžino poilsio vieta.
Techninės naujovės suteikia komfortą turistui. Tačiau technika negali pakeisti gyvo žmogaus. Ekskursija – visada originalus, gyvas ir turintis
netikėtumo komunikacijos procesas, darantis įtaką tiek ekskursijos dalyviui, tiek gidui.
Mark`as Twain`as kelionės po Europą aprašymuose kritiškai vertino
XIX amžiaus antros pusės gidus: „Ne vienas slapta svajojo, kad apsieiti be
gido... Savo tekstus yra iškalę atmintinai: kiekvienos katedros, paminklo,
paveikslo ir kitų mums rodomų stebuklų faktus. Trata kaip išdresiruotos
papūgos, jei juos pertrauksite, pradės nuo pradžių“. XXI amžiuje gidai veda
ekskursijas, remiantis metodiniais nurodymais, tačiau turi dirbti novatoriškai ir kūrybiškai, atsižvelgiant į tikslinių grupių interesus.
Literatūra
• 2 międzynarodowy sejmik przewodnicki : przewodnictwo turystyczne i pilotaż we
współczesnej Europie : materiały konferencyjne. Sopot – Gdańsk 2011.
• Jaunojo gido atmintinė. Vilnius, 2006.
• Prakapienė D., Prakapas R. Ekskursijų rengimas ir vedimas : metodologinis aspektas. Vilnius, 2010.
• Ruzgas V. Mokomosios ekskursijos : metodiški ir praktiški patarimai ekskursijų vadovams. Kaunas, 1927.
• Скобельцына А.С., Шарухин А.П. Технологии и организация экскурсионных
услуг. Москва, 2010.
• http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471612
16
Danuta Bernatovič
THE METHODOLOGY OF PREPARING AND HOSTING AN EXCURSION Summary
Excursion is a creative process consisting of two main elements: preparation and hosting. The creation of the new tourism product and excursion
route as well as promotion services and guide services not only depend on
the personal qualities of a guide but also on their ability to prepare and host
an excursion. With the rapid lifestyle, traveling changes and technology modernisation it is crucial to change and update methodological guidelines with
the help of visual and technical innovations. 17
Vitold Michalovski
VLADISLAVO SIROKOMLĖS MUZIEJAUS
LANKYTOJŲ VERTYBIŲ HIERARCHIJA =
HIERARCHIA WARTOŚCI U OSÓB ZWIEDZAJĄCYCH
MUZEUM WŁADYSŁAWA SYROKOMLI
Dlaczego ludzie podróżują? Jakie czynniki motywacyjne skłaniają jednostkę do szukania wrażeń estetycznych, religijnych, poznawczych? Wiele
firm turystycznych zabiega o pogłębioną analizę motywacji potencjalnych
klientów oferując coraz bardziej atrakcyjne produkty turystyczne, które
zaspokoiłyby ich potrzeby i oczekiwania.
Turystyka jest sferą aktywności człowieka, gdzie jednostka zaspokaja swoje potrzeby wyższego rzędu. W teorii samoaktualizacji Abrahama Maslowa potrzeby natury estetycznej, poznawczej, kulturowej należą do potrzeb wyższego
rzędu. Zaspokojenie potrzeb wyższych – to kwestia wyboru. Zaspokajając je
jednostka czuje się lepiej, komfortowo, jest bardziej szczęśliwa, niż wtedy, gdy
nie zaspokaja. Aktywność służąca zaspokojeniu potrzeb wyższych nasila ich
potrzebę. Na przykład, jeżeli zainteresują nas czasy starożytne, pragniemy dowiedzieć się więcej na ten temat: szukamy odpowiedniej literatury, pragniemy
poznać ówczesne życie ludzi, chcemy obejrzeć zabytki z tamtej epoki.
Każdej potrzebie towarzyszą wyobrażenia, oczekiwania, w ten proces
jest zaangażowany nie tylko umysł, ale i emocje. Emocje odgrywają wielkie znaczenie w podróżowaniu. Aktywność turystyczna składa się nie tylko z nabywania informacji o miejscach, znanych osobach związanych z
regionem, ale i z przeżyć emocjonalnych związanych z daną informacją.
Informacja dostarczana przez przewodnika może wzbudzić u odbiorcy
pozytywne lub negatywne emocje. Bodziec pobudza świadomość wywołując przy tym stany emocjonalne.
Człowiek żyje w świecie wartości oraz tworzy ten świat wartości. Wartości są źródłem inspiracji człowieka. W odróżnieniu od potrzeb, wartości
przyciągają jednostkę. Wartość jest czynnikiem selekcji motywów działalności. Wartości możemy podzielić na trzy grupy: fizyczne, psychiczne i
18
noetyczne (duchowe). Zwiedzanie nowych tras turystycznych, podróżowanie stanowi dla podmiotu wartość o noetycznym charakterze. Jest to
poszukiwanie „novum”. Potencjalnego turystę pociąga to, co dla niego
jeszcze nieznane albo dawno zapomniane. W ten sposób podmiot pragnie doświadczyć nowych wrażeń i emocji. Odbywa się to w następujący
sposób: aktywność podmiotu wywołuje w nim emocje (wymiar fizyczny),
te – z kolei – budzą uczucia (wymiar psychiczny), co rodzi satysfakcję bądź
miłość (wymiar noetyczny), i w ten sposób napędzają aktywność podmiotową. Im więcej wartości doznaje jednostka z wymiaru psychicznonoetycznego, tym bardziej szuka w swoim życiu owego „novum”.
Na przełomie lutego i marca 2015 roku w Muzeum Władysława Syrokomli w Borejkowszczyźnie przeprowadzone zostało ankietowanie wśród
turystów zwiedzających tę placówkę kulturalną. Celem badań było ustalenie hierarchii wartości u zwiedzających muzeum. W badaniach wzięło
udział 70 osób. 84 proc. badanych stanowiły kobiety, 16 proc. – mężczyźni.
Większa część badanych (71 proc.) to osoby z wyższym wykształceniem,
pozostali (29 proc.) deklarowali wykształcenie średnie. Średni wiek badanych osób – 36 lat. W badaniach wykorzystano Skalę Preferencji Wartości (SPW) Kazimierza Popielskiego. Badani byli proszeni o uszeregowanie
grupy wartości pod względem wagi, jaką one odgrywają w życiu respondentów. Uzyskane wyniki prezentuje poniższa Tabela.
19
Triada najczęściej preferowanych wartości stanowią: rodzina (wybrały 52 osoby), zdrowie (46), miłość (45). Dane wartości należą do wymiaru psychiczno-noetycznego. W powyższym układzie wartości zaznacza
się pewna „życiowa” kolejność. Otóż rodzina (52) jest obecnie najbardziej
pociągającą wartością dla osób badanych prawdopodobnie dlatego, że
stanowi oparcie i fundament ich życia. Zdrowie (46) staje się jednym z najważniejszych czynników warunkujących funkcjonowanie rodziny (np. pogarszający się stan zdrowia jednego z członków rodziny wpływa na życie
innych jej członków). Miłość (45) jest wartością, która cementuje szczęśliwą
i udaną rodzinę, a także stanowi siłą napędową aktywności turystycznej.
Wyniki badań wskazują, że struktura preferencji wartości w badanej
grupie osób można przedstawić w postaci modelu: Psychiczny > Noetyczny > Fizyczny. To oznacza, że najwięcej wartości kojarzono z wymiarem
psychicznym, mniej – z noetycznym, a najmniej – z fizycznym. Badania
również wskazują, że w danej grupie badawczej zaznacza się tendencja
do różnicowania pomiędzy kobietami a mężczyznami w skali wyboru wartości z wymiaru noetycznego. Kobiety, w porównaniu z mężczyznami w
danej grupie badawczej, bardziej preferują wartości noetyczne.
Literatura
• Łukaszewski W. Motywacja w najważniejszych systemach teoretycznych // Psychologia : podręcznik akademicki, t. 2. / red. nauk. W. Strelau. Gdańsk 2008.
• Maslow A. H. Motywacja i osobowość. Warszawa 1990.
• Popielski K. Psychologia egzystencji : wartości w życiu. Lublin 2008.
• Przecławski K. Człowiek a turystyka : zarys socjologii turystyki. Kraków 2004.
• Przecławski K. Życie – to podróż : wprowadzenie do filozofii turystyki. Warszawa 2005.
• Suprewicz J. Socjologia turystyki. Lublin 2005.
• Wieczorkiewicz A. Apetyt turysty : o doświadczaniu świata w podróży. Kraków 2008.
• Winiarski R. Turystyka w naukach humanistycznych. Warszawa 2008.
• Zdebski J., Winiarski R. Psychologia turystyki w Polsce : stan obecny i perspektywy
rozwoju // Folia Turistica. Kraków. 1990. Nr 1.
20
Vitold Michalovski
V. SIROKOMLE MUSEUM VISITORS‘ VALUE HIERARCHY Summary
A survey among V. Sirokomle Museum in Bareikiskes visitors was carried out
in 2015. The survey was anonymous. The aim of the survey was to identify the
hierarchy of values among the visitors (based on the scale of value preferences
by K. Popielski). The number of the surveyed was 70 with the average age of
36. Among the most popular values were family, health and love, while sexual life, living life to the full and position in life belonged to the least popular. 21
Karolina Banel
AKTYVAUS TURIZMO GALIMYBĖS
VILNIAUS RAJONE
Teisingai sakoma, kad ne tik žmogus keičia gamtą, bet ir bendravimas
su gamta keičia žmogų. Kelionės, sportiniai išbandymai užgrūdina fiziškai
ir dvasiškai, formuoja charakterio bruožus.
Yra šios aktyvaus turizmo rūšys: vandens, oro ir sausumos.
Vandens pramogos. Vandens turizmas Lietuvoje išpopuliarėjo dar praėjusio amžiaus tarpukariu. Bet dar ankščiau, XIX a. antrojoje pusėje, tyrinėdamas Nerį, 1857 m. plaukė žymus mokslininkas, Lietuvos archeologijos pradininkas grafas Konstantinas Tiškevičius.1871 m. nuo Gardino iki
Kauno keliavo Nemunu ir Zigmantas Gliogeris. Abu šie mokslininkai rinko
etnografinę ir tautosakos medžiagą, sužymėjo pagrindines rėvas, tyrinėjo
pakrantes, prieplaukas, upių galimybes prekybinei laivybai.
Iki mūsų dienų yra aktualūs tuometiniai tyrimai. 2007 m. buvo organizuota nauja mokslinė ekspedicija Nerimi, jos rezultatai aprašyti 4 knygose.
Neris – antra pagal dydį upė Lietuvoje, tinkama pradedantiems vandens
turistams. Jos nedidelė srovė, pakelyje nėra pavojingų kliūčių. Populiariausi
maršrutai Nerimi baidarėmis ir kanojomis yra šie: 1. Buivydžiai – (Vilnius) –
Kernavė, atstumas apie 135 km; 2. Buivydžiai – Nemenčinė, atstumas apie
30 km; 3. Nemenčinė – Baltasis tiltas (Vilnius), atstumas apie 35 km; 4. Buivydžiai – Baltasis tiltas (Vilnius) – atstumas apie 70 km. Pavyzdžiui, maršrutas
Nemenčinė – Baltasis tiltas (Vilnius) prasideda Nemenčinėje šalia Vilniaus
– Švenčionio kelio tilto. Keleiviai gali apžiūrėti senąjį Nemenčinės tiltą, miškus. Apie 19 km nuo maršruto pradžios dešiniajame Neries krante yra Ožkinių gyvenvietė. Joje įrengta poilsiavietė. Įplaukiant į Vilniaus miesto teritoriją, dešinėje Neries pusėje stovi Verkių vandens malūnas ir Verkių rūmai.
Lietuvoje yra virš 6000 ežerų. Ilgiausias – Asveja (Dubingiai). Populiariausios maudyklės Vilniaus rajone yra šios: Asvejos, Vilnojos, Gėlos, Riešės,
Ilgučių ežerai ir Prūdiškių tvenkinys. Ekstremalių situacijų mėgėjai gali pabandyti Wake pramogas – čiuožimą vandenlente. Vandenlentę arba vandens slides galite išsinuomoti Splash Wake parke, kuris įsikūręs prie Vilnojos ežero Sudervės kaime, taip pat Wake Town parke Nemėžyje. Žvejybos
22
malonumus galima išbandyti Arvydų kaimo žuvininkystės ūkio tvenkinyje
arba tvenkiniuose Marijampolės ir Kalvelių kaimuose.
Galimos sausumos pramogos: pėsčiųjų žygiai, dviračių žygiai, slidinėjimas, sporto renginiai, jodinėjimai, golfas ir kt. Kelionėms dviračiais
tinka beveik visi keliai. Tokiai išvykai būdingas pakankamai didelis judėjimo greitis. Galima pasiūlyti maždaug 37 km maršrutą Vilniaus (Antakalnio žiedas) – Antaviliai – Nemenčinė ir atgal. Kita kryptis – į pietryčius
nuo Vilniaus. Pirmas maršrutas: Bareikiškės – Medininkai – Bareikiškės,
atstumas apie 36 km, antras maršrutas: Bareikiškės – Kena – Kalveliai –
Šumskas – Medininkai – Rukainiai – Bareikiškės – atstumas apie 56 km.
Prie Vladislavo Sirokomės muziejaus yra dviračių ir turistinio inventoriaus
nuomos punktas, bet reikia iš anksto susitarti. Vilniaus rajono turizmo
informacijos centras siūlo šiuos turistinius maršrutus: Kairiojo Neries
kranto turistinė trasa; Per Verkius link Nemenčinės; Į Verkius link Nemenčinės; Į pietryčius nuo Vilniaus; Pikeliškių ir Maišiagalos kryptimi; Dūkštų
ąžuolyno pažintinis takas. Populiarus žygiams – Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas: lankytojai gali keliauti nuo 0, 75 km iki 6 km ilgio takais. Takai yra
Neries regioninio parko teritorijoje (direkcija yra Vilniaus g. 3, Dūkštose).
Atskira aktyvaus turizmo rūšis – oro pramogos. Jos teikia galimybę
grožėtis kraštovaizdžiu iš paukščio skrydžio. Galimos oro pramogos –
skrydis lėktuvu, šuolis su parašiutu ir skrydis oro balionu. Šias svajones
galima realizuoti Kyviškių aerodrome.
Kasmet rajone vyksta sporto renginiai: Gedimino slidinėjimo maratonas, tarptautinis krosas Nemenčines miesto gatvėmis, Juodšilių pavasaris
(duatlonas, šiaurietiškas ėjimas, krosas) ir kt. Jojimo mylėtojai gali pasinaudoti Riešės žirgyno paslaugomis, golfo ir slidinėjimo mylėtojai ras užsiėmimą 26 km nuo Vilniaus nutolusioje Girijoje.
Literatūra
• Adamonis R., Knyva R., Zanevičius K. Kur žūklauti? : Lietuvos upės, ežerai, kiti vandens telkiniai. Vilnius 2004.
• Dviračių maršrutai : Vilnius – Trakai – Kernavė. [Vilnius], 2015.
• Jazdauskas A. Aktyvusis turizmas : mokymosi priemonė. Šiauliai, 2007.
• Vaitkevičius V. Neris : 2007 metų ekspedicija. Kn. I-4. Vilnius, 2010-2014.
• Vandens maršrutai ir aktyvios pramogos : Vilnius – Trakai – Kernavė. [Vilnius], 2015.
• http://www.neriesparkas.lt
• http://tic.vrsa.lt/page&u=marsrutai
23
Karolina Banel
ACTIVE TOURISM POSSIBILITIES IN VILNIUS DISTRICT
Summary
There are three types of active tourism: water, air and land. All of them exist in Vilnius District. Active tourism shapes one physically and spiritually as
well as forms character traits. Kayak and canoe routs via Neris are suitable for
water tourism. Among watersports waterboarding can be tried out. Possible
land activities: hiking, cycling, skiing, riding, golf. Such air activities as plane
flight, hot air ballon flight, skydiving are also possible in the district. 24