Document 57185

Transkrypt

Document 57185
qarTvelobis gadasarCenad
# 16 (85) 26 maisi
2009
saxalxo
moZraoba
“ “s a m e g r e l o s “ o r g a n o
26maisisaqarTvelosdamoukideblobisdRea
saqarTvelos
damoukideblobis
simbolodqceuli,
saqarTvelospirveli
prezidentiszviad
gamsaxurdiasZegli,
romelicqalaq
zugdidSidaidga
cnobiliqarTveli
politikosisada
sazogadomoRvawis
batonaleqsandre
WaWiasiniciativiTa
daxarjebiT
rogorc 2-3
saqarTvelos
moqalaqes,
mtkivada
mwyins,rom
Cemi
samSoblo
viRacis
koloniur
danamatadiqca
6
9
amis
dakargvis,
an
daviwyebis
ufleba
arc russa
aqvs da arc
qarTvels!
nawyvetebi v.veliCkos
wignidan "kavkasia"
50
TeTri
m a f a l u
“mafaluelebis” mier
megrul enaze gacxadebuli
m. kankavas sityva,
imdroindeli saqarTvelos
uaRresad rTuli
politikuri viTarebis,
qarTuli politikuri
partiebis mwvave
urTierTdapirispirebisa
da Sidapartiuli
konfliqtebis dros, maTi
WeSmariti miznebisa da
swori qmedebebis
miuxedavad, zogma
gaukuRmarTebulad gaigo.
8
xsovnis striqonebi
nawyvetebs megrul enaze Seqmnili istoriuli poemidan “bulaTia”, romlis avtori gaxlavT Tavdadebuli mamuliSvili
da WeSmariti poeti daniel pavles Ze fifia, gTavazobT
gazeT “ilorSi”. 113-e weli ileva poetis dabadebidan. igi 28
wlis asakSi Seiwira politikurma uamindobam _ samSoblos
siyvaruliT gamsWvaluli gulanTebuli patrioti 1924 wlis
TebervalSi daapatimres imis gamo, rom saqarTvelos
demokratiuli respublikis arsebobis dros iyo zugdidis
samazro komitetis pasuxismgebeli propagandisti. dapatimrebisas daniel fifia Tbilisis saxelmwifo universitetis mesame kursze swavlobda.
lavrenti
beria_
qarTuli
4
genia
ras 7
ambobdnen
samegreloze
istoriuli masalebi
samegrelos
saamayo
Svilebi
5
vladimer
naWyebia
msoflioSi
longinoz miminoSvili
saxel-
ganTqmuli vaxtang miminoSvili
“ilori”
adamianebi: gazeTi
12
aqveynebs werilebis
mkiTxveli
gvexmaureba
TiTqos mTawmindac muxlze
damdgara,
romlis saflavi ar dgas
yiraze,
yvela devgmiri fexze
amdgara,
satanebis da mterTa jinaze.
10
gio
gobeCia
cikls, romelic
asaxavs fexburTSi
msoflio
Cempionatebis
finalur bataliebs.
2
ilori
r o g o r c s a q a r T v e l o s moqalaqes,mtkivadamwyins,
romCemisamSobloviRacis
koloniurdanamatadiqca
politikur wreebSi kidev didxans
imsjeleben agvistos movlenebze, mis
winmswreb Tu Tanmdev procesebsa da
Sedegebze. SarSan Cveni qveyana mTeli msoflios yuradRebis centrSi
moeqca da am `yuradRebiT~ xelisuflebis Tavismowonebas, samwuxarod,
saqmeSi Cauxedavi adamianebic iziarebdnen...
ra moxda da ra SeiZleba moxdes, amas siRrmiseuli analizi
sWirdeba. qarTvelebs gadabrunebuli
urmisa da Sedegad gamoCenili gzis
Segoneba yovelTvis gvaxsovs, magram,
samwuxarod, iSviaTad viTvaliswinebT... faqtia, rom saqarTvelos sagareo politikur veqtors gadaxedva
sWirdeba, Tanac _ safuZvlianad. ramdenime weliwadia, sxvadasxva statiasa Tu interviuSi saqarTvelos winaSe mdgar problemebze saubrobs da
maTi mogvarebis gzebsac gvisaxavs
cnobili qarTveli sazogado moRvawe aleqsandre WaWia. Tumca xelisufleba, romelsac gulze lodiviT
adevs okeanisgaRma aRebuli valdebu lebebi, jiu tad ag r Zelebs im
kurss, romelmac qveyana Tavze dagvaqcia. cxovrebam dagvanaxa, rom qarTvelebma istoriis gakveTilebidan veraferic ver viswavleT, radgan dRemde erTsa da imave Secdomebs vuSvebT... xalxuri sibrZnisa ar iyos,
`jobs gvian, vidre arasdros~. baton
aleqsandre WaWiasTan interviu, romelsac dRes gTavazobT, SarSan, saparlamento arCevnebamde, gamoqveynda
ucxour presaSi. bevri avismomaswavebeli prognozi maSin arc sazogadoebam iRo yurad da arc xelisuflebam. am gadasaxedidan, anu mas Semdeg, rac winamdebare masalaSi gamoTqmuli prognozebis didi nawili axda, vfiqrobT, kidev ufro aqtualuria is problemebi, romlebzec avtoritetuli mecnieri saubrobs. jer
yvelaferi ar aris dakarguli da Tuki amjerad mainc saTanado gulisyuriT moekideba saqarTvelos xelisufleba am interviuSi gamoTqmul
mosazrebebs, iqneb, saSveli marTlac
daadges am qveyanasac da am qveynis gawamebul xalxsac.
aleqsandre WaWia:
ramdenad gamarTlebulia saqarTvelos amJamindeli xelisuflebis e.w. evropuli orientacia da natoSi gawevrebis kursi?
_ gamarTlebulad SeiZleba CaiTvalos sagareo politikis mxolod is mimarTuleba, romelic realur sargebels moutans qveyanas, xels Seuwyobs
mosaxleobis yofa-cxovrebis xarisxi-
sa da donis gaumjobesebas. yovelTvis
kategoriuli winaaRmdegi viyavi natoSi gawevrebisa imitom, rom kargad Seviswavle am organizaciis saqmianobis
is mxareebi, romlebic ar afiSirdeba
da ar reklamirdeba natos propagandistebis mier; vici, rom natoSi iseTi
patara da susti qveynis gawevreba, rogoric saqarTveloa, faqtobrivad, suverenitetis srul dakargvas,
xolo
Cveni geopolitikuri mdgomareobis
gaTvaliswinebiT, masStaburi samxedro
konfliqtis pirobebSi morig msxverplad da samizned gadaqcevasac niSnavs.
natosTan dakavSirebul mTel am istoriaSi amerikelTa interesi gasagebia:
maT saqarTvelo paikad sWirdebaT ruseTTan did geopolitikur TamaSSi
(ruseTTan problemuri sakiTxebis ganxilvisas amerikelebi TavianT kozirebs Soris tyuilad ki ar asaxeleben
SesaZleblobas, nebismier dros saqarTvelos meSveobiT moaxdinon kavkasiaSi situaciis destabilizacia); sWirdebaT, aseve, saqarTvelos samxedro infrastruqtura iranis winaaRmdeg samxedro moqmedebebis ganxorcielebis
SemTxvevaSi (iranis sapasuxo qmedebebi, sxvaTa Soris, mimarTuli iqneba ara
Soreuli amerikis, aramed mtrulad
ganwyobili mezoblis _ saqarTvelos
mimarT); rasakvirvelia, saWiroa gazsadenis gakontrolebac. sagulisxmoa,
rom yvela am interesis dasakmayofileblad arc samxreT oseTi da arc
afxazeTi saWiro ar aris.
gasagebia TurqeTis interesic: natos
egidiT saqarTveloSi swored TurqeTis samxedro bazebi ganTavsdeba, rac
am saxelmwifos saSualebas miscems,
ara mxolod gaakontrolos saqarTvelo, romelsac TurqeTis elita yovelTvis Tavis vasal teritoriad miiCnevda, aramed uSualo kavSiri daamyaros TurqeTisadmi loialurad ganwyobil Crdilokavkasiel xalxebTan, anu
mniSvnelovani nabiji gadadgas `didi
Turanis~ ideis realizaciis gzaze.
am sakiTxSi gasagebia evropis poziciac (mxedvelobaSi maqvs wamyvani evropuli qveynebi, anu Zveli evropa –
safrangeTi, germania, italia, espaneTi
da ara axalgamoCekili `evropelebi~,
magaliTad, poloneTi an baltiispira
respublikebi, romlebic mosamsaxureebis an, rogorc amerikelebi amboben,
amerikis sagareo politikisTvis `Savi muSebis~ rols asruleben): evropas
xels ar aZlevs ruseTTan erTob momgebiani urTierTobebis gamwvaveba, metadre, rom Tavad evropas srulebiT
ar ainteresebs natoSi saqarTvelos
gawevrebis sakiTxi.
jer erTi, rom evropas Cinebulad esmis, _ nato mxolod amerikuli interesebis realizaciis iaraRia. es ki evropas aRizianebs, rac imiT vlindeba,
rom evropelebs ar surT eraysa da avRaneTSi amerikul avantiurebSi monawileoba da mkafiod uaryofiTad ekidebian iranTan konfliqtis sakiTxs. meorec, evropa ar miiCnevs saqarTvelos
evropul an iseT qveynad, romelic potenciurad mainc warmoadgens misTvis
politikur anda ekonomikur interess.
am interesis uqonlobas mowmobs is
faqtic, rom saqarTvelos aqamde ar
swvevia romelime didi evropuli sax-
elmwifos lideri. samarcxvinoc kia, magram yvelaze meti, rasac veRirseT, poloneTis prezident kaCinskis vizitebia, romelsac evropaSi `evropel masxarad~, `evrokavSiris takimasxarad~ miiCneven. saqarTvelosadmi swored es
damokidebuleba gamomJRavnda natos
buqarestis samitisas. sainteresoa, rom
yvela saRad moazrovne da gaTviTcnobierebuli adamianisTvis naTeli
iyo: saqarTvelo ver miiRebda maps buqarestSi. es icoda saqarTvelos xelisuflebamac, magram mainc agrZelebda
Tavisi xalxis motyuebas. dRes Cvenma
politikosebma am problemis gadaWra
dekembramde `gadades~, Tumca dekemberSic analogiur Sedegs miviRebT. mere ra tyuils moigoneben?
amgvarad, ZiriTadi gare moTamaSeebis poziciebi naTelia, Tumca srulebiT gaugebaria saqarTvelos xelisuflebis pozicia. raSi argia saqarTvelos gadaqceva rusuli an iranuli
raketebis samizned? ratom ambobs
uars afxazeTsa da samxreT oseTze Tavis teritoriaze TurqeTis samxedro
bazebis ganTavsebis sanacvlod? ratom
ugulebelvyofT evrokavSiris wamyvani qveynebis Tvalsazriss, Tu evropasTan TanamSromloba gvsurs? saqarTvelos xelisufalTa pozicias zogi
maTi umecrebiT, gamoucdelobiT, elementaruli analizis uunarobiT xsnis.
magram gana amdenad umecarni arian, rom
is anbanuri WeSmaritebac ver aRiqvan,
romelic Soreul sofelSi mosaxle
mcired ganaTlebuli glexisTvisac ki
naTelia? etyoba, saqme isaa, rom Tavisufali ar arian qveynis politikuri
kursis Camoyalibebasa da gatarebaSi
da mxolod gare Zalebis nebis Semsruleblebad gvevlinebian. am gare ZalebisTvis ki saqarTvelos erovnuli
interesebi araviTar faseulobas ar
warmoadgens. mxolod amiT SeiZleba
aixsnas im situaciis absurduloba, romelSic xelisuflebis wyalobiT aRmoCnda saqarTvelo.
Tavad gansajeT: natoSi gawevrebis
Sesaxeb mravalwliani laqlaqiT Cven
safuZvelSive gavifuWeT ruseTTan urTierToba, sruliad gavyineT konfliqtebis daregulirebis procesi, davkargeT erTaderTi masStaburi bazari
Cveni produqciisaTvis, magram natoSi
mainc ar gviReben da arc migviReben kidev didxans. gamodis, rom qveyana realur sinamdviles msxverplad swiravs politikosebis fantaziebs. sruli absurdia!
_ kosovos damoukideblobis gamocxadebis Semdeg bevri SeSfoTebiT eloda ruseTis mier afxazeTisa da samxreT oseTis aRiarebas. es ar momxdara, magram afxazeTs Tavis droze SemoRebuli sxvadasxva saxis sanqcia moexsna. xom ar mohyveba amas misi damoukideblobis aRiarebac?
_ am respublikebis damoukideblobis aRiarebis momxre ruseTSi blomadaa. es gasagebicaa, radgan maTi xelisuflebac da mosaxleobac, ruseT-saqarTvelos mtruli urTierTobebis
fonze, ruseTisadmi keTilganwyobis demonstrirebas axdenen da masTan TanamSromlobisken iswrafvian. rasakvirvelia, am pirobebSi amkrZalavi zomebis
moqmedebebis gagrZeleba SeuZlebeli
iyo. garda amisa, umaRles politikur
wreebSi arian Zalze gavleniani lobistebi, romlebic kategoriulad acxadeben: saqarTvelom ruseTTan konfrontaciis, ruseTisadmi mtrulad ganwyobil samxedro blokSi gawevrebis
gza airCia da amitom mas ise unda movepyroT, rogorc mter saxelmwifos. me
xSirad miwevs am adamianebTan kamaTi,
magram isini, ZiriTadad, bolo or aTwleulSi, anu Cvens qveynebs Soris konfrontaciuli urTierTobebis periodSi, Camoyalibebuli axali formaci is po li ti ko se bi ari an. ami tom
uWirT Cemi argumentaciis, istoriul
gamocdilebasa da erTobliv warsulze apelirebis da sxv. miReba.
sabednierod, arian iseTi politikosebic, romelTaTvisac saerTo istoria, erTmorwmuneoba, evraziuli erTianoba litoni sityvebi ki ara, geopolitikur da geoekonomikur interesTa
Tanxvedris istoriuli dadasturebaa. aseT politikosTa ricxvs miekuTvneba v. v. putinic. amitomac movuwodebdi saqarTvelos xelisuflebas,
qveynis sasikeTod gamoeyenebina v. v. putinis prezidentobis periodi, qarTveli xalxisadmi misi gansakuTrebuli
keTilganwyoba. samwuxarod, Cveni xelisufalni piriqiT moiqcnen. vimedovneb,
rom ruseTis axali prezidenti v. v. putinis msoflmxedvelobrivi poziciis
am nawilsac iziarebs da Tu saqarTvelos xelisufleba momwifdeba imisTvis, rom saTanadod gaacnobieros
erovnuli interesebi, maSin moskovi keTilganwyobiT Sexvdeba, Tumca, drois
gaWianurebis SemTxvevaSi, es imedi naklebad realuri gaxdeba.
me kvlavac vamtkiceb, rom ruseTisa da saqarTvelos obieqturi (xazs
vusvam _ obieqturi!) geopolitikuri
interesebi savsebiT Tanmxvedria. amitom rus kolegebTan saubrisas swored
rusuli saxelmwifoebrivi interesebiT
vapelireb da vamtkiceb, rom damoukidebeli afxazeTis arseboba ruseTis
grZelvadian interesebSi ar Sedis. sanapiroze mdebare damoukidebeli afxazeTi magnitiviT miizidavs Crdilokavkasiuri respublikebis separatistul wreebs, romlebic didi xania, zRvaze pirdapir gasasvlelze ocneboben.
kvlav aRorZindeba Tavis droze TurqeTis genStabis mier SemuSavebuli
afxazeTisa da Crdilokavkasiis respublikebis erTian saxelmwifod Camoyalibebis idea.
gavixsenoT: am ideis realizacias
Seudgnen kavkasiis mTieli xalxebis
konfederaciis SeqmniT, romlis dedaqalaqad soxumi gamocxadda. yuradReba miaqcieT: ara kavSiri, ara xalxTa
asociacia, aramed swored rom konfederacia, anu saxelmwifo mowyobis
forma. amasTan, afxazeTis damoukideblobis statusi mas TurqeTTan
pirdapiri saxelmwifoTaSorisi saxelSekrulebo urTierTobebis damyarebis
saSualebas miscems, amis Sedegebs ki veravin gansazRvravs. garda amisa, rogorc cnobilia, amerikis SeerTebul
Statebs Tavisi interesebis realizaciisTvis samxreT kavkasiaSi arc afxazeTi da arc samxreT oseTi ar sWirdeba. ufro metic, am konfliqtebis ga-
3
ilori
r o g o r c s a q a r T v e l o s moqalaqes,mtkivadamwyins,romCemi
samSobloviRaciskoloniurdanamatadiqca
dauWreloba xels uSlis samxedro
blokSi saqarTvelos gawevrebas da damatebiT arguments warmoadgens im evropuli qveynebisTvis, romlebsac ar
surT natos SemadgenlobaSi saqarTvelos xilva. amitom aSS siamovnebiT
airidebda Tavidan am problemas, magram saqarTvelos mouwodo, uari Tqvas
istoriul teritoriebze, niSnavs `megobrisa~ da `mfarvelis~ rolis ugulebelyofas. amitom amerikelebs didi
imedi aqvT, rom amas ruseTis xeliT gaakeTeben, amasTan, SeinarCuneben sakuTar
imijs da daadastureben, rom ruseTi
`mteri~ da `agresoria~. yvela es garemoeba gaiTvaliswina v. v. putinma, ris
gamoc ruseTis xelisufleba ar wamoego amerikis provokacias da ar gaimeora kosovos precedenti.
Tumca usasrulod ase ver gagrZeldeba. Tu natoSi saqarTvelos gawevrebis realuri SesaZlebloba warmoiqmneba, anu ruseTis samxreT sazRvrebTan natos bazebis ganTavsebis safrTxe gaCndeba, ruseTis xelisufleba,
cxadia, gaafarToebs Tavisi usafrTxoebis zonas, maT Soris, afxazeTisa
da samxreT oseTis teritoriebis xarjzec. analogiur nabijs ruseTi konfliqtis samxedro gziT gadaWris
SemTxvevaSic
gadadgams, razedac
xSirad msjeloben briyvebi saakaSvilis garemocvaSi. vfiqrob, Tavad prezidenti Tavisi xalxis interesebs ar
uRalatebs da samxedro avantiuraze
ar wava, radgan es katastrofa iqneba
rogorc saqarTvelos saxelmwifoebriobis, ise qarTveli erisTvisac, rogorc kulturul-istoriuli fenomenisTvis.
_ bolo wlebis gamocdilebaze
dayrdnobiT, Zalauneburad gebadeba
kiTxva: saerTod SesaZlebelia ki saqarTvelos teritoriuli mTlianobis
aRdgena?
_ msoflio praqtika gviCvenebs, rom
es Zalze rTuli, xangrZlivi procesia,
magram Cvens SemTxvevaSi _ srulebiT
SesaZlebeli. momxdari omis mizezebs
xom obieqturi, antagonisturi xasiaTi
ar aqvs. damoukideblobis xanaSi qveynis mmarTveli SevardnaZis nacvlad
damoukideblad moazrovne, erovnulad
orientirebuli, gonieri adamiani rom
yofiliyo, omi ar gaCaRdeboda. omis
Semdgom periodSic saqarTvelos xelisuflebas ar gadaudgams realuri nabijebi urTierTobaTa normalizebisTvis. piriqiT, yvelaferi keTdeboda da
keTdeba ise, TiTqos afxazeTis mokveTa Cveni politikosebis farul mizans
warmoadgendes.
mimaCnia, rom dResac dagvianebuli
ar aris am erTob rTuli, magram saqarTvelosTvis sasicocxlod mniSvnelovani samuSaos dawyeba. oRond jer
unda ganisazRvros saqmianobis mimarTuleba.
pirveli: aucilebelia qveynis SigniT am Temaze spekulaciuri politikuri WriWinisa da gaerosa da sxva saerTaSoriso organizaciebSi uazro
laybobis Sewyveta, radgan maT miufurTxebiaT Cveni problemebisTvis.
SevardnaZem Cveni politikosebi amgvar
unayofo saqmianobas SeaCvia, raTa eris
yuradReba am problemidan sxva rameze gadaetana. samwuxarod, mas es gamouvida.
meore: kategoriulad unda ugulebelvyoT raime samxedro blokSi gaerTianebis idea, radgan es saqarTvelos
me zo be li Zli e ri sa xel m wi fo e bis
mtrad aqcevs. arada, am saxelmwifoebTan urTierTobazea damokidebuli
qveynis teritoriuli mTlianobac, ekonomikuri ganviTarebac da mosaxleobis
materialuri keTildReobac. saqarTvelo mSvidobiani, yvela qveynisadmi keTilganwyobili, Ria da, samxedro
TvalsazrisiT, neitraluri saxelmwifo unda iyos.
mesame: samxedro neitralitetze dafuZnebiT, man unda aRadginos da gaafarTovos ruseTsa da damoukidebel
saxelmwifoTa Tanamegobrobis sxva
qveynebTan politikuri da ekonomikuri urTierTobebi. nu gvaviwydeba, rom
Cveni konfliqturi teritoriebi dsT
pasuxismgeblobis zonaSi mdebareobs
da iqvea ganTavsebuli rus mSvidobismyofelTa kontingenti, romelsac
gaero sistematurad ugrZelebs da
kvlavac gaugrZelebs mandats. ruseTisa da saqarTvelos geopolitikuri
interesebis erTianobaze dafuZnebiT,
unda mivaRwioT ruseTis xelisuflebis, rusuli politikuri elitis mxridan urTierTgagebasa da aqtiur mxardaWeras. Cven amas movaxerxebT, Tu politikaSi, kulturaSi, biznesurTierTobebSi, pirad kavSirebsa da marTlmadidebluri eklesiis xaziT jer kidev arsebuli potencialis mobilizebas movaxdenT.
meoTxe: aucilebelia afxazeTisa
da samxreT oseTis xelmZRvanelobebsa da adgilobriv elitur jgufebTan
pirdapiri dialogis gamarTva, xolo
paralelurad _ moqalaqeTa masobrivi kontaqtebisTvis pirobebis Seqmna.
bunebrivia, pirvel etapze es ruseTis
SuakacobiT moxerxdeba, magram droTa
ganmavlobaSi SemuSavdeba meqanizmi,
romelic process Seuqcevad xasiaTs
SesZens. sakuTari gamocdilebiT vici,
rom dialogi SesaZlebelia da konkretuli kompromisebis miRwevac savsebiT realuria.
mexuTe: dauyovnebliv saWiroa masStaburi samuSaos dawyeba CrdiloeT
kavkasiis respublikebTan mravalmxrivi urTierTobebis aRsadgenad da gasaviTareblad. gvaviwydeba, rom kavkasielebi varT, ara _ miTuri `evropelebi~,
aramed _ kavkasielebi. kavkasiel xalxebTan urTierToba saqarTvelosTvis
gacilebiT mniSvnelovania, vidre holandiasTan an belgiasTan. magram SevardnaZe ar kadrulobda am xalxebis
liderebTan urTierTobas da upiratesobas aniWebda gaeroSi fuW gamosvlebsa da cocxal-mkvdar genSerTan an
crupentela beikerTan Sexvedras. saakaSvilma, samwuxarod, ganagrZo es mankieri praqtika da genSeri Wkuidan gadamcdari bJezinskiTa da saerTaSoriso masStabis aferistebiT _ sorosiTa da balceroviCiT _ Caanacvla. droa,
mimovixedoT. garSemo kavkasieli xalxebi gvaxvevia, romlebTan urTierTobanic ampartavnulad SevwyviteT. xolo
am xalxebis TanamgrZnobi da megobruli mxardaWeris gareSe verc afxazeTisa da verc samxreT oseTis problemas ver gadavWriT.
meeqvse: aqtiurad unda CaverToT im
regionul ekonomikur proeqtebSi, romlebSic ruseTi afxazeTs CarTavs. am
proeqtebis realizacia saqarTvelos
gareSe ar unda moxdes. ufro metic, saqarTvelo am proeqtebis umTavres kavkasiel monawiled unda iqces. mxedvelobaSi maqvs igive olimpiada da masTan dakavSirebuli grandiozuli gegmebi. politikuri da ekonomikuri sargeblianobis garda, am proeqtebSi monawileoba saSualebas mogvcems, ukve
sawyis etapze samSobloSi davabrunoT
ltolvilebis mniSvnelovani nawili.
Tumca yvelaferi, rasac gTavazobT,
SeiZleba ganaxorcielos mxolod damoukidebeli saxelmwifos patriotulad ganwyobilma xelmZRvanelobam,
romelic sakuTari xalxis erovnuli
in te re se bi dan ga mom di na re moq me debs...
_ Tqven sajarod ara erTxel ganacxadeT, rom saqarTvelos saxelmwifo ar Sedga, Tumca prezidentma saakaSvilma Tavisi pirveli saprezidento vadis umTavres miRwevad swored
is daasaxela, rom saqarTvelo, rogorc
saxelmwifo, Sedga...
_ Semdgar saxelmwifos ramdenime maxasiaTebeli aqvs, romelTagan umTavresia centraluri xelisuflebis unari, gaakontrolos qveynis mTeli teritoria. ukve am niSniT laparaki saqarTveloze, rogorc Semdgar saxelmwifoze, ar SeiZleba. analogiuri
mdgomareoba gvaqvs sxva maxasiaTeblebTanac _ damoukidebeli sagareo
politika, konkurentunariani ekonomikis erovnuli modelis arseboba. formaluri damoukideblobis gamocxadebis Semdeg saqarTvelo ver iqca saerTaSoriso urTierTobebis damoukidebel subieqtad. sasaciloa: ruseTis sagareo saqmeTa saministro ruseT-saqarTvelos urTierTobebis sakiTxebs ara
saqarTvelos sagareo saqmeTa saministrosTan, aramed, aSS saxelmwifo departamentTan agvarebs. rac Seexeba ekonomikis erovnul models, mTavroba, premier-ministris gamosvliT Tu vimsjelebT, verc ki xvdeba, es ra aris.
_ Tqveni azriT, SeZlebs ki parlamentis axali Semadgenloba qveynis politikaSi arsebiTi cvlilebebis Setanas? savaraudod, opozicia adgilebis
mniSvnelovan raodenobas miiRebs...
_ gana opozicias aqvs qveynis ganviTarebis alternatiuli modeli? verc
erTma opoziciurma partiam ver warmoadgina realuri alternatiuli programa, romelic sagareo politikuri
kursis Secvlis, erovnuli ekonomikis
formirebis, qveynis teritoriuli erTianobis aRdgenis konkretul winadadebebs da axal midgomebs Seicavs. ar
msmenia amgvari ram arc amJamindeli xelisuflebisgan, roca maT SevardnaZis
reJimi Secvales. Seicvalnen deputatebi, ministrebi, milicielebi, magram Sida da sagareo politikis ZiriTadi mimarTulebebi uwindeli, SevardnaZiseuli darCa. Tavis droze me mas sami `d~s politika vuwode: deindustrializaciis, destruqciis, degradaciis.
miaqcieT yuradReba, ra moTxovnebi
wamoayena opoziciam bolo xanebSi? es
moTxovnebi rom dakmayofilebuliyo
kidec, gana saqarTveloSi arsebul vi-
Tarebasa da saerTaSoriso arenaze
qveynis mdgomareobas Secvlida? risTvis moawyves mravalaTasiani mitingebi? risTvis acemines xalxi xelketebiT? risTvis daiwyes `sasikvdilo~
SimSiloba, romelic didi xania, farsad
iqca? imisTvis, rom savarZlebSi usaqmurTa da marionetTa erTi jgufis
nacvlad meore Casvan? Cven ukve CavanacvleT SevardnaZe im xalxiT, vinc
gahyviroda: `Zirs SevardnaZe!~ magram
arc ki davinteresebulvarT, ra gziT
waiyvandnen saqarTvelos es myviralebi.
dRes gavyviriT: `Zirs saakaSvili!~
magram gana hyavs opozicias saqarTvelos erovnul-saxelmwifoebrivi ganviTarebis alternatiuli strategiis
matarebeli? msgavsi araferi _ arc
partiaa, arc _ pirovneba. da es gasakviri ar aris. qveynis met-naklebad mniSvnelovani politikuri Zalebis mTel
speqtrs mkacrad akontroleben amerikis SeerTebuli Statebis Sesabamisi
samsaxurebi.
aseTsave kontrols eqvemdebareba
mravalricxovani arasamTavrobo organizaciac, romlebic politikuri partiebisa da saxelmwifo struqturebisTvis kadrebs amzadeben. am pirobebSi uaRresad Znelia damoukidebeli,
erovnul interesebze orientirebuli
politikuri Zalis Seqmna. amaSi sakuTari gamocdilebiT davrwmundi. me, rogorc saqarTvelos moqalaqes, mtkiva
da mwyins, rom Cemi samSoblo viRacis
koloniur danamatad iqca marionetuli politikuri klasiT. garedan marTuli politikuri Zalebi erovnuli
interesebis realizebas verasodes
ver moaxdenen. amitom axali parlamenti, ra Semadgenlobisac unda iyos,
ver gadaiqceva Tavisi arsiT qveynis
erovnul-saxelmwifoebriv organod,
romelic saqarTvelos mosaxleobis nebisa da interesebis gamomxatveli iqneba.
sxva saqmea, rom saparlamento arCevnebi saSualebas aZlevs prezidents,
cvlilebebi Seitanos saxelmwifos
politikaSi. Tu mas esmis, rom qveyana
CixSia, iseve, rogorc SevardnaZis mmarTvelobisas, da meore vadis CasamTavreblad da misi saxelis keTilad mosagonrad erTaderTi saSualebaa, kardinalurad Secvalos sagareo da saSinao ekonomikuri politika, maSin is
gamoiyenebs arCevnebs, raTa moaxdinos
parlamentis mier axali iniciativebis
warmodgenis inspirireba; Secvalos
mTavrobis Semadgenloba da mimarTos
igi ganviTarebis xarisxobrivad axali
programis realizaciisken, anu gamoiyenos parlamentis axali Semadgenloba erovnuli interesebis Sesabamisi politikis sawarmoeblad. amasTan,
mas SeeZleba, Tavi imarTlos amerikel
kuratorebTan da am cvlilebebSi axali parlamenti `daadanaSaulos~. Tu
prezidenti am Sanss ver gamoiyenebs, istoriuli teritoriebis sabolood
dakargvis garda saqarTvelos ukve momaval wels masStaburi ekonomikuri
krizisi daemuqreba, romelic SemdgomSi uTuod gadaizrdeba ekonomikis
kolafsSi. gasayidi xom aRaraferi
darCa. saswrafod aRsadgenia qveynis
samrewvelo, sasoflo-sameurneo, samecniero-teqnikuri potenciali.
2008 wlis aprili
4
ilori
lavrentiberia_qarTuligenia
bolo aTwleulebSi berias saxeli, sabWoTa epoqis sxva istoriul figurebs Soris misi moxseniebis sixSiriT, mesame adgilzea
leninisa da stalinis Semdeg. gana
es SemTxveviTia?
vfiqrob, ara. berias Sesaxeb dawerilia iseTi seriozuli naSromebi,
rogoricaa, magaliTad,
udrood gardacvlili aleqsei
toptiginis `ucnobi beria,~ iuri
muxinis `beriasa da stalinis
mkvleloba~ da elena prudnikovas
`stalinis ukanaskneli raindi.~
Tumca, Tema ar amowurula. amitomac mcireodeni WoWmanis Semdeg
gadavwyvite, beriaze wigni damewera.
winaTac vxvdebodi, rom lavrenti pavles Zis saxeli didwilad
usamarTlod iyo amosvrili lafSi. muSaobas Sevudeqi da male erTob gaocebuli davrCi berias im
xatebiT, romelic ssrk-s atomuri
proeqtis obieqturi dokumentebis
yuradRebiT Seswavlis Sedegad
gamoikveTa. ssrk-is ministrTa sabWosTan arsebuli speckomitetis
Tavmjdomare ara mxolod Cinebuli organizatori, aramed maRali
moraluri kondiciis, normaluri
da mgrZnobiare kacic ki iyo.
Tanac, saqme mqonda utyuar dokumentebTan, romlebic `ssrk-Si
birTvuli iaraRis Seqmnis istoriis Taobaze saarqivo dokumentebis oficialuri krebulis momzadebisa da gamocemis Sesaxeb~ ruseTis federaciis prezidentis 1995
wlis 17 Tebervlis #160 brZanebulebis Tanaxmad, sajarod gamomzeurda. am krebulis rva soliduri tomi 10 kg-ze mets iwonis.
hoda, es dokumentebi mogviTxrobda adamianze da ara
monstrze.
Tema sul ufro mizidavda, samuSaom gamitaca da axla misi nayofi pativcemuli mkiTxvelis samsjavroze gamomaqvs.
Tavi pirveli
wignis arsis, pirvelwyaroebisa da
kidev raRac-raRacebis Sesaxeb...
wignis arsi TiTqosda garekanzeve
TvalsaCinoa _ es lavrenti pavles Ze
berias cxovrebaa. Tumca, sinamdvileSi
yvelaferi amdenad naTeli rodia. amitom, roca muSaobas Sevudeqi, bevri vifiqre, rogor gavrkveuliyavi mis
cxovrebaSi ise, rom warmomeCina misi
rekonstruqcia da ara `versia.~
axla moduria wignebis seria da-
maintrigebeli saxelwodebiT `gamomziurebuli cxovreba.~ lavrenti beria
agenti ar yofila, siymawvilidanve pirovneba gaxldaT da, amis miuxedavad,
mis cxovrebas zedmiwevniT Seefereba
saxelwodeba `gasaidumloebuli cxovreba.~
amas bevri mizezi aqvs. erTi maTgani isaa, rom naxevari saukunis ganmavlobaSi beriaze an arafers ambobdnen,
anda cruobdnen ise, rom met-naklebad
swori warmodgenis Seqmna masze SeuZlebeli iyo. msoflio istoriaSi albaT kidev erTi figuris amoSlas lamobdnen ase daJinebiT sazogadoebis
mexsierebidan. es herostrate gaxldaT,
romelmac Cvens welTaRricxvamde 365
wels, aleqsandre makedonelis dabadebis Rames, efesSi artemidas taZari
cecxls misca.
beria ar angrevda. is qmnida, magram
aseTive daJinebiT devnidnen oficialuri istoriidan, xolo Tu saxeli
gauTqves kidec, es herostrateseuli
dideba ufro iyo. TumcaRa, dro, adre
Tu gvian, yvelafers Tavis adgils miuCens. Tundac visime saxeli, iseve, rogorc beriasi, istoriidan samarTebliT
amokveTon.
1953 wels didi sabWoTa enciklopediis xelmomwerebma fostiT miiRes pa-
vuwyebdiT Zebnas 1953 wlis Semdeg gamocemul nebismier sabWoTa cnobarSi.
yvelaze detalur akademiur gamocemebSic ki ar moixsenieba saxeli kacisa,
romelsac didi sabWoTa enciklopediis me-5 tomSi 4 sruli gverdi (!)
mieZRvna da romlis portretsac iqve
kidev erTi mTliani gverdi ekava. berias saxeli srulad amofxriwes samamulo istoriidan.
Tumca, arsebobs kidev msoflio
istoriac.
2000 wels gamomcemloba `ves mir~is mier rusul enaze gamocemul
`oqsfordis ilustrirebul enciklopediaSi~ im kacze, romelic ssrk-sTvis
aTwleulebis ganmavlobaSi ar arsebobda, Zunwi cnobebi moi poveba. es enciklopedia stalinis epoqis farTomasStabiani `wmendis~ ganxorcielebaSi sabWoTa politikos lavrenti pavloviC berias sazarel rols akisrebs.
sagulisxmoa, rom rusuli `oqsfordi~
Zunwad aRiarebs, omis dros beria Tavdacvis mrewvelobis ganviTarebaze
rom zrunavda. Semdeg ki, qronologiis damaxinjebiT (lavrenti pavles Ze
ivlisSi ki ara, 1953 wlis 26 ivniss daapatimres), `oqsfordi~ iuwyeba, rom stalinis sikvdilis Semdeg beria malenkovis, molotovisa da xruSCovis ko-
sergeikremliovi
beria_XXsaukunis
saukeTesomenejeri
keti, romelSic oTxad gakecili furceli ido, zed ki beWdvuri asoebiT
ewera:
`didi sabWoTa enciklopediis xelmomwers
saxelmwifo samecniero gamomcemloba `didi sabWoTa enciklopedia rekomendacias iZleva, enciklopediis me5 tomidan amoiRoT 21, 22, 23 da 24 gverdebi, aseve, 22-sa da 23 gverds Soris
Cawebebuli portreti,
romelTa
nacvladac gigzavniT gverdebs axali
teqstiT.
aRniSnuli gverdebi wignidan amoWeriT makratliT an samarTebliT, datoveT mxolod velebi axali gverdebis Casawebeblad.
saxelmwifo samecniero gamomcemloba
`didi sabWoTa enciklopedia.~
sabWoTa istoriaSi yvelaze grZel
gvarad miCneuli iyo `primknuvSiknimSepilovi.~
es odesRac cnobili saxelmwifopartiuli moRvawe, gazeT `pravdis~
mTavari redaqtori, skkp ck-is prezidiumis wevrobis kandidati, sagareo
saqmeTa ministri, romelic 1957 wlis
suecis arxis kriziss agvarebda, xruSCovis winaaRmdeg gamovida ck-is prezidiumis im sxdomaze (1957 wlis ivnisi), roca prezidiumis umravlesoba,
maT Soris, molotovi, kaganoviCi da malenkovi, mzad iyo xruSCovis postidan
gadasayeneblad. mokle xanSi am umravlesobis umravlesobam da maTTan
erTad `primknuvSiknimSepilovma,~ yvela posti dakarges. Sepilovma didxans
icocxla da 1995 wels 90 wlis asakSi
aResrula. ssrk-Si yvelaze grZeli gvaris matarebeli kaci mxolod imitom
gavixsene, rom meTqva: es 22-asoiani gvari rekordi ar gaxlavT. radgan `gvarSi~ _ `22-e da23-e gverdebs Soris Cawebebuli~ gacilebiT meti asoa... gamodis, anonimurobasa da uneblie
fsevdonimis sigrZeSic absoluturi
rekordsmeni lavrenti beriaa.
Sesabamisad, mis gvars fuWad da-
aliciasTan damarcxda, is daapatimres,
gaasamarTles da daxvrites.
amgvarad, msoflio istoriaSic beriasTan dakavSirebuli sakvanZo sityvebia: `urCxuli,~ `wmenda,~ `banakebi,~
`likvidacia,~ `SeTqmuleba,~ `daxvreta,~
`sikvdili.~ da mxolod gakvriTaa naxsenebi sityva `ganviTareba~.
imisaTvis, rom sicrue daijeron, is
Semzaravi unda iyos. am recepts hebelsic xSirad iyenebda, Tumca ukve
pirveli msoflio omis dros anglosaqsTa propaganda yalbad adanaSaulebda germanias udanaSaulod daxocili frangi bavSvebis gvamebidan miRebuli cximebis warmoebaSi.
mainc ra Caidina `jalaTma~ beriam?
ai citata, romelic yovelgvari
cvlilebis gareSe momyavs:
`ukve dawerili narkvevi magidaze
medo. bolo wertili davsvi. kidev
erTxel ganvicdidi im kacis saxelTan
dakavSirebul saSinelebebs, romelsac uTuod daswyevlian Taobebi. Tuki
pirveli oTxi narkvevis werisas gulistkivils vgrZnobdi da TanavugrZnobdi udanaSaulod daxvretil marSlebs, mexuTe, viszec saubari mogviwevs,
araTu daxvretas, aramed, SesaZlebeli
rom yofiliyo, CamoxrCobas, eleqtroskamsa da giliotinaze Tavis mokveTasac imsaxurebda. da esec ki arasakmarisi sasjeli iqneboda misTvis.~
oTxi `udanaSaulo~ marSali gaxlavT:
1. Tavdajerebuli, bonapartis gamoxdomebiani, trockisti `geniosi~
tuxaCevski;
2. erTob gaurkveveli bedis mqone
egorovi;
3. uniWo `marSali~ kuliki da
4. degradirebuli, Tavgzaabneuli
bliuxeri.
mexuTe marSali ki beriaa, xolo misi
moZule mwerali vladimir karpovi, Tavis droze banakidan frontze wasuli,
sadac polkis mzveravidan sabWoTa kavSiris gmirad iqca.
saidan aseTi paTologiuri siZulvili? Zveli wyenaa? metismeti gulRr-
Zooba iqneboda. aq raRac sxvasTan
gvaqvs saqme. SesaZloa, karpovs instinqturad sZuls elvare, gamoCenili
pirovneba, Tavis moZuleTagan gansxvavebiT, _ uangaro da maRali idealebis
mqone. Tumca, kaSkaSa da arastandartuli pirovneba sabWoTa istoriaSi
sxvac moiZebneba.
maS, ratom maincdamainc beria? momxiblavi konstanca bonasie `sami muSketeridan~ acxadebda: `vinc riSelies
axsenebs, is satanas axsenebs.~. dRes `inteleqtualebi~, `inteligentebi~, `liberalebi~ da `demokratebi~ erTxmad
acxadeben imaves berias misamarTiT. da
es istoriuli pirovnebis totaluri
demonizaciis Zalze ubeduri SemTxvevaa.
beriaze keTili sityvis Tqma, Tundac
is faqtebiT iyos gamyarebuli, Znelia.
isic ki, visac lavrenti pavles ZesTan
urTierTobis praqtikidan erTob dadebiTi magaliTebi mohyavs, frTxilad
amatebs: marTalia, beria jalaTi da
`gulagis~ Semqmneli iyo, magram me adamianurad meqceoda, banakSi ar gavugzavnivar da arc deda Seuginebia.
Tumca, cxadia, `sisxlismsmeli~ iyo...
maS, iyo Tu ara demoni?
skkp ck-is qronikebis aRmwerels nikolai zenkoviCs Tavis erT-erT wignSi
wamoscda, rom saqme is ki araa, mokles
Tu ara stalini, saqme isaa, rogor moxda es. igive SeiZleba iTqvas beriasTan
mimarTebaSic: saqme is ki araa, tyuilubralod lafSi amosvares Tu ara,
saqme isaa, ratom amosvares lafSi ase
sazizRrad da totalurad.
es kiTxva daebada yvelas, vinc problemis Seswavlas obieqturad moekida.
(gagrZeleba iqneba)
qarTuliojaxis
saRamomoskovis
erovnebaTasaxlSi
moskovelebi gaecvnen qarTuli
ojaxis yofasa da tradiciebs, daagemovnes erovnuli samzareulos
kerZebi erovnebaTa saxlSi, _ ityobineba `ria novosti~.
moskovis erovnebaTa saxlSi gaimarTa Sexvedra `stumrad qarTul
ojaxSi~, romelic gaTvaliswinebuli
iyo proeqtiT `sxvadasxva erovnebis
moskovuri ojaxebi~.
Sexvedraze qarTuli ojaxebis
warmomadgenlebma isaubres ojaxuri
keris Camoyalibebis principebis, qarTuli ojaxis prioritetebis, bavSvebis rolisa da maTi damokidebulebis Sesaxeb ufros TaobebTan, agreTve saqorwilo ritualis Sesaxeb.
programaSi Sedioda agreTve qarTuli kerZebis degustacia da Savnabadas wmida giorgis saxelobis monastris ostatTa namuSevrebis gamofena. aq warmodgenili iyo xaliCebi, religiuri daniSnulebis sagnebi da sxva eqsponatebi. `samuSaoebi
Sesrulda tradiciuli, umetes
SemTxvevaSi, Zveli teqnikis gamoyenebiT monastris berebisa da ostatebis mier~. eqsponatebs Soris gamoirCeoda naturaluri qsovilebisagan damzadebuli erovnuli kostumebi originaluri motivebiTa
da Zveli ornamentebiT.
saRamos eswreboda 80-mde stumari
_ rusebi, daRestnelebi, yaraCaelebi,
belorusebi, litvelebi, berZnebi, somxebi, latvielebi, azerbaijanelebi,
tajikebi, polonelebi da sxv. aseTi
tradiciuli saRamoebi, pirvel rigSi, ewyoba diasporebis SigniT, magram
yovelTvis stumroben sxva erovnebaTa warmomadgenlebic.
5
ilori
samegrelossaamayoSvilebi
vladimer naWyebia
ilia WavWavaZisa da misi TanamebrZolebis mier gakvaluli gziT mavali
Tavmdabali pirovneba iyo xobis
raionis sofel xeTis dramatuli
wris gamgeobis Tavmjdomare, qarTuli xalxuri simRerisa da cekvis
didi gulSematkivari, mSobliuri
kuTxis namdvili kulturtregeri
vladimer naWyebia, romelsac ekuTvnis
sityvebi: “swori TvalsazrisiT, Rirseba yoveli adamianisa unda dafasdes
imiT, Tu raoden emsaxureba igi Tavisi
eris TviTgacnobierebis saqmes
xelovnebiTa, cxovrebiTa, moRvaweobiTa, gina ubralo moqmedebiTa...”
wiwamuris tragediis Semdeg qarTuli sazogadoebis nawili erTgvarad gamoerkva da mixvda, rom
qveynisaTvis Tavdadebul moRvaweebs
gafrTxileba da dafaseba maTsave
sicocxleSi sWirdebaT. swored maSin
gadawyda akaki wereTlis saiubileo
saRamoebis Catareba saqarTvelos
raionebsa da qalaqebSi.
foTSi
gamarTuli
sazeimo
Sexvedris Semdeg etliT gamomgzavrebul msaxiobs gzad xobsa da xeTaSi gaumarTes xanmokle Sexvedra.
swored maSin mimarTes iubilars:
“moRvaweoba Tqveni srulyofili aris
da unaklo. bednieri brZandebiT samSoblos winaSe ocdaaTi wlis ganmavlobaSi samsaxuriT. mogilocavT am
bednierebas da gisurvebT gangrZobas
Tqvenis moRvaweobisas mravalJamier!”
am striqonebis avtori vladimer
naWyebia gaxldaT.
igi 1873 wels daibada samegrelos
lamaz sofel xeTaSi. swavlobda
senakis skolaSi, Semdeg ki quTaisis
gimnaziaSi. Tavidanve gatacebuli iyo
Teatraluri xelovnebiT. xelmokleobisa da mamis gardacvalebis
gamo quTaisSi swavla ver gaagrZela
da xeTaSi dabrunda da TviTganaTlebas mihyo xeli. male man xeTaSi dramatuli wre Camoayaliba,
raSic Caaba soflis kulturuli Zalebi da wera-kiTxvis mcodne qalebi
mowinave ojaxebidan.
sarwmuno cnobebis Tanaxmad, 1894
wels ufasod gaumarTavT pirveli
warmodgena, giorgi erisTavis komedia
“uCinmaCinis qudi”.
amave dros, xeTaSi arsebobda
moswavleTa dramwrec, romelsac aseve
vladimer naWyebia xelmZRvanelobda.
vladimer naWyebia arasodes Semofarglula
viwro
sazRvrebiT.
mSobliur sofelSi wamowyebul
sasikeTo saqmes igi sxva daba-qalaqebs
uwiladebda.
dabrkolebebis
miuxedavad,
vladimer naWyebia Seupovrad ganagrZobda Tavis saqmes _ marTavda
saRamo-warmodgenebs da amiT xels
uwyobda daCagruli, uuflebo adamianebis gaTviTcnobierebis saqmes.
mosaxleoba gulTbilad da siyvaruliT xvdeboda xeTeli scenismoyvareebis gamosvlas. fasiani warmodgenebi
imarTeboda
mxolod
saqvelmoqmedo mizniT _ umetesad
Rarib mowafeTa sasargeblod.
vladimer naWyebia mravalmxrivi
moRvawe iyo. mas qarTuli literaturis mdidari biblioTeka hqonda.
sofelSi Tu vinmes wigni dasWirdeboda, mis ojaxs miakiTxavda. erTi xandazmuli
xeTeli
ixsenebda:
“vladimeri masTan stumrad misul
Tanasoflelebs gulRiad xvdeboda,
magram gazeTebis saxlSi gataneba ar
uyvarda _ “visac wakiTxva surs, aq dajdes da waikiTxoso”.
mas Zalian uyvarda geografia, astronomia, sabunebismetyvelo sagnebi.
xeTis caze varskvlavebs, Tanavarskvlavedebs scnobda. izidavda
istoria. Tavis mravalmxriv codnagamocdilebas xalxSi avrcelebda.
xSirad atarebda saintereso da
sasargeblo saubrebs mecnierebis sxvadasxva sakiTxebze. oTaxis erT
kuTxeSi afTiaqi hqonda mowyobili. am
dros sofelSi TiTqmis yovel meore
kacs malaria stanjavda. vladimer
naWyebia Tavisi xeliT ukeTebda avadmyofebs nemss da gaWirvebulebs
fuliTac exmareboda. bevri araferi
ebada, magam ukanasknel kapiks ar
iSurebda mezoblebisaTvis.
meoce saukunis 30-ian wlebSi
vladimer naWyebias TaosnobiTa da
monawileobiT xobSi Camoyalibda
xalxuri simReris Zlieri raionuli
gundi, romelmac saqarTvelos sxvadasxva kuTxeebSi mravali koncerti gamarTa. vladimer naWyebia
gverdiT edga iseT cnobil lotbarebs, rogorebic iyvnen rema Selegia, porfile gabelia, beJan naWyebia.
1937 wels Catarebul respublikur
olimpiadaze xobis gundma warmateba
moi pova. am daTvalierebis momwyobgamformebeli, mwerali, xelovnebis
damsaxurebuli
moRvawe
lado
gegeWkori igonebda:
“...guSindel dResaviT maxsovs is
mondomeba da gulisxmiereba, rasac
maSin esoden Rvawlmosili pedagogi
vladimer naWyebia iCenda. movida CemTan da xobis gundis repertuarSi
saukeTeso simRerebi da cekvebi Sematanina, gunds maSin xelmZRvanelobda cnobili momRerali porfile gabelia. xobis gundma maSin meore xarisxis premia daimsaxura. roca
gunds es gamarjveba mivuloce,
aRvniSne is amagi da udidesi Rvawli,
rac vladimer naWyebias mondomebis
Sedegad Canda...”
vladimer naWyebia gardaicvala
1950 wlis 21 Tebervals. dakrZalulia
mSobliur sofel xeTaSi.
mas Rirseuli STamomavloba darCa _ erTaderTi vaJi valerian naWyebia cnobili pedagogi iyo. mravali
sikeTe
mohmadles
samSoblos
vladimer naWyebias SvilisSvilebma
nodarim, leilam da JuJunam.
samwuxaroa, rom dRes xeTaSi Zalian
cota vinmes Tu axsovs vladimer
naWyebia. klubis Senoba, romlis
aSenebasac man amdeni Zala Sealia,
didi xnis win daangries, agur-agur
daSales da gaaqres. ara gvgonia,
xeTis sakrebulos didad gauWirdes
soflis centrSi vladimer naWyebias
sada, upretenzio memorialis mowyoba... Rvawlmosili adamianebis xsovna
maT gulSi ukvalod ar unda gaqres.
longinoz miminoSvili
bevri niWieri lotbari da momRerali aRuzarda saqarTvelos ulamazesma samegrelom. Zuku loluas, kiwi
gegeWkoris, kirile paWkorias, rema Selegias, noko xurcias da sxva saxelovan lotbarTa mier gakvaluli
gziT iares da niWierebiT, keTili
saqmeebiT gamoirCnen Zmebi _ longinoz da vaxtang miminoSvilebi.
longinoz miminoSvili daibada
1922 wels sofel nosirSi. 15 wlis iyo
ojaxis ufrosi vaJi _ longinozi,
roca mamamisi cimbirSi gadaasaxles
da ojaxis mTeli simZime saSualo
skolis moswavles daawva kiserze.
siZneleTa miuxedavad igi skolis momReralTa gunds Caudga saTaveSi.
pirvelad am gundTan erTad wardga
mayurebelTa winaSe. moswavlis mier
momzadebulma simRerisa da cekvis
ansamblma omis win saraiono daTvalierebaze pirveli adgili daisakuTra.
mSobliuri xalxuri simReris usazRvro siyvarulma miiyvana longinoz miminoSvili sasiqadulo lotbarisa da maswavleblis rema Selegias ansamblSi. remas gansakuTrebiT
moewona ymawvili longinozis sidinje da Rrma siyvaruli folklorisa.
simRera droebiT mxolod maSin
Sewyvita, roca samSoblos damcvelTa
rigebSi Cadga da did samamulo omSi
frontis wina xazze aRmoCnda. omidan
daWrili dabrunda da kvlav sayvareli saqme gaagrZela.
male rema Selegias iniciativiT
longinozi cxakaias raionis simRerisa da cekvis eTnografiuli saxelmwifo ansamblis xelmZRvanelad
daniSnes, sadac sam weliwads warmatebiT imuSava. mas Tavdadeba ar
dauklia cxakaias sasoflo-sameurneo
teqnikumis mowafeTa gundisaTvis,
romelmac 1948 wels profkavSirTa respublikur daTvalierebaze pirveli
xarisxis di plomi daimsaxura.
1950 wels longonoz miminoSvilma
medpersonalisa da maswavlebelTa
monawileobiT Seqmnili ansambli warmatebiT gamoiyvana sagundo koleqtivebis daTvalierebaze.
1954 wels cxakaias raionis adgilobrivi mrewvelobis kombinatis
simRerisa da cekvis ansamblma respublikur daTvalierebaze maRali
Sefaseba daimsaxura. am RonisZiebaze
naTlad gamovlinda lotbaris srulyofili ostatoba da gamocdileba.
longinozi 1977 wlamde aqtiurad
monawileobda yvela respublikur
daTvalierebasa da festivalSi. mis
mier momzadebul gundebs mravali
koncerti aqvT gamarTuli. daimsaxura uamravi saxelmwifo jildo da
miniWebuli hqonda saqarTvelos
xelovnebis damsaxurebuli moRvawis
sapatio wodeba.
gardaicvala 1984 wels. dakrZalulia qalaq senakSi.
vaxtang miminoSvili
cnobili qarTveli lotbari vaxtang miminoSvili daibada 1930 wels,
samegrelos erT-erT ulamazes sofel
sofel nosirSi. vaxtangi sul 15
wlisa iyo, roca sagundo xelovnebaSi
moRvaweobas Seudga, raSic didi
wvlili miuZRviT saxelganTqmul
lotbarebsa da megruli sagundo simRerebis did moamageebs rema Selegias,
noko xurcias da qalaq senakis
musikaluri saswavleblis simReragalobis maswavlebels valerian
gegeWkors.
1957 wels saqarTvelos dedaqalaq
TbilisSi Catarda qarTuli xalxuri
simRerebis pirveli respublikuri
festivali, sadac meCongure vaJTa
triom vaxtang miminoSvilis, givi
bokuCavasa da ermile zarquas SemadgenlobiT Jiuri gansakuTrebiT
moxibla da festivalis laureatis
sapato wodeba moipova. es iyo niWieri
momRerlis pirveli didi warmateba,
ramac farTo gza gaukafa mas did SemoqmedebaSi.
1959 wels vaxtang miminoSvili abaSis raionis kulturis saxlSi iwyebs
muSaobas, sadac xelmZRvanelobs
raionul gunds, paralelurad ki ayalibebs meCongureTa ansambls da
“Svidkacas”.
lotbari vaxtang miminoSvili virtuozulad flobda qarTul xalxur
sakravebs, rac didad uwyobda xels
qarTuli, megruli Tu saqarTvelos
sxva kuTxeebis xalxuri simRerebis
damuSavebasa
da
SesrulebaSi.
saqarTvelos respublikur konkursze
Congurze qarTuli melodiebis
saukeTeso SesrulebisaTvis vaxtang
miminoSvils gadaeca qebis sigeli da
fuladi premia.
Semdeg wlebSi igi warmatebiT emsaxureba abaSis raionSi soflebis sefieTis, maranis skolebs, raionis
koopkavSiris moswavleTa saxls,
Zveli senakis sabWoTa meurneobis momReralTa gunds, cxakaias Cais fabrikis simRerisa da cekvis ansambls,
agreTve soflebis biisa da nojixevis
saSualo skolebis momReralTa TviTmoqmed koleqtivebs, romlebic maRal
Sefasebas imsaxureben.
jer kidev 1930 wels Seqmnili
ansambli “Cxorowyu”, romelsac
Tavdapirvelad lotbarebi Tada
gogua da rema Selegia xelmZRvanelobdnen, vaxtang miminoSvilis
xelmZRvanelobiT respublikuri da
sakavSiro festivalebis laureati
gaxda.
didi niWierebiTa da pirovnuli
RirsebebiT Semkuli, mravali titulisa da jildos mflobeli lotbari vaxtang miminoSvili 2003 wels
gardaicvala.
Zmebs longinoz da vaxtang miminoSvilebs WeSmaritad didi Rvawli
miuZRviT
qarTuli
xalxuri,
gansakuTrebiT megruli simReris ganviTarebis saqmeSi. TavianTi SemoqmedebiT maT qarTuli kulturis
saganZurSi mniSvnelovani adgili
daimkvidres.
ekaterine sanikiZe
6
ilori
amis dakargvis, an daviwyebis ufleba
arc russa aqvs da arc qarTvels!
(nawyvetebi vasil veliCkos
wignidan "kavkasia")
1904 wels, am wignis avtoris vasil veliCkos gardacvalebis Semdeg, misi moswavleebis mier „kavkasiis“ wignad gamocemam Zalze
aaforiaqa mTeli planetis somxuri mosaxleoba. inglisSi mcxovrebma somexma didvaWarma gulbekianma im droisaTvis zRapruli
Tanxa _ xuTi milioni funti sterlingi (dRevandeli kursiT,
daaxloebiT samasi milioni dolari) _ gadaixada, raTa am wignis
mTeli tiraJi gayidvidan amoeRoT da gaenadgurebinaT, magram, rogorc xedavT, verafers gaxda. Tumca, somxebma nawilobriv mainc
miaRwies sawadels, radgan winamdebare wigni gaxlavT vasil veliCkos mTliani naSromis pirveli tomi, meore tomi ki, saerTod
aRar gamosula da, Cveni didi Ziebis miuxedavad, mainc ver movaxerxeT misi povna. rogorc Cans, am tomis xelSi Cagdeba da ganadgureba garkveuli sazRauris fasad mainc moaxerxes somxebma.
kavkasiaSi
sasamarTlo
praqtika xSirad swored somxebs wyalobs: SeiZleba isini
marTlac yovelTvis sufTebi
da patiosnebi iyvnen, magram,
SeiZleba amas sxva mizezic
aqvs, romlis gamokvlevac
mogvcemda uamrav saintereso
faqts. saqme iqamdec ki mivida, rom erTma momrigebelma
mosamarTlem (TemirxanSuraSi) isic ki scada, rom uwyebiT Tavis kameraSi moewvia
saswavlo olqis mxcovani
mzrunveli. kavkasiis sasamarTlo dawesebulebam, romelTa gadawyvetilebiTac
ramdenime wlis ganmavlobaSi
sanqcionirebuli iyo somexi
mtaceblebis mier saxazino
miwebis daufleba, am sakiTxSic ar uRalates sakuTar
Tavs da Zalian bevri sadavo
saqmeebi gadawyvites ara kavkasiis saswavlo olqis sasargeblod. rigi sarCelebisa SeCerebul iqna, vinaidan
saskolo qonebis erTi didi
saqme senatamdic ki mivida.
mTavari sakiTxi imaSi mdgomareobda, saerTod eqvemdebareboda Tu ara amgvari saqmeebi administraciul an sasamarTlo ganxilvas. senatma
am ukanasknels dauWira mxari da, amJamad, yvelaferi saSinlad air-dairia da kavkasiaSi Seiqmna rusuli saqmisa
da prestiJisadmi friad araxelsayreli garemo (1903 wlis
12 ivnisis kanonma yvela gaugebrobas sabolood dausva
wertili).
am gaugebrobam kidev erTxel daadastura, rom kavkasiaSi dasaqmebul sxvadasxva
uwyebebs ar gaaCniaT erTiani
samsaxureobrivi damokidebuleba mTliani erovnuli politikisadmi.
winaaRmdeg
SemTxvevaSi, adgilebze gaimarjvebda is saRi azri, rom
saxalxo skolis sakiTxi
ufro saxelmwifoebrivi mniSvnelobisaa da ara viwro samoqalaqo masStabebis mqone.
skolisa da eklesiis qonebis
gansazRvrisas, saswavlo uwyeba moi povebda saWiro mxardaWeras yvela wvrilmanis
dasazusteblad, amasTan, am
ukanasknels aRar mieniWeboda
gadaWarbebuli mniSvneloba
gergilian-formaluri niSnebis saxiT. swored es qvemZromoba aRuZravda adgilobriv xelisuflebas imis survils, gza miecaT didi xnis
win momwifebuli da RaRadisad qceuli im sakiTxisaTvis,
rac gaxlavT somxuri saeklesio qonebis sekularizacia. amis gadawyvetiT, mravali
mRvrie wylis talRa, romelic axla gamudmebiT gadadis kavkasielTa Tavebze, Tavis kalapots daubrundeboda.
adgilobrivi rusi adamianebi, romlebic TanamgrZnobi
yuradRebiT akvirdebian Sinagan saqmeTa saministros
muSaobis intensivobis amaRlebis procesebs, am centraluri uwyebis SemoqmedebiTi
iniciativisgan moelian keTilmoqmed zegavlenas rusuli saqmis moryeul safuZvelze, radgan am saqmis Sesustebas saxeiro araferi
moaqvs am Soreuli da sicrueSi gaxveuli mxarisaTvis.
azrTa sxvaoba, am SemTxvevaSi, ufro akademiur xasiaTs atarebs, vidre Rrma
cxovrebiseuls, radgan, orive
partia erTmaneTs wamierad
erwymodnen da axlac erwymian, yoveli, Tundac umniSvnelo mizezis gamoisobiTac
ki, Tu saWiroa “saerTo
mtris” winaaRmdeg gaerTianeba.
eCmiaZinis somxur eklesiaSi mmarTveloba arc mTlad
erTpirovnulia _ kanonis Tanaxmad sinodis saTaveSi kaTalikosi dgas, sinodis prokurors ki ruseTis mTavroba
niSnavs. eCmiaZinis sasuliero
akademia ukve didi xani unda
xelmZRvanelobdes kanonieri
wesdebiT, vinaidan, misi Semcvleli droebiTi wesebis moqmedebas didi xania gauvida
vada (es wesebi, romelic 1874
wels cxra wlis vadiT
daamtkica aw gansvenebulma
xelmwifem aleqsandre meorem,
dRemde cvlis eCmiaZinis sasuliero akademiis wesdebas,
rogoric ar unda iyos igi. am
ocdaaTi wlis ganmavlobaSi
eCmiaZinis taxtze aRsaydrebuli yvela kaTalikosi cdilobda, yoveli gziT aeridebina Tavi wesdebis SemuSavebisaTvis, da, samwuxarod, aRwevdnen mizans, miuxedavad
arsebuli mdgomareobis aRmaSfoTebeli aranormalurobisa da didi saSiSroebisa). dabolos, ruseTis mTavrobis kompetencia politikur da saerTo sisxlis samarTlebriv sakiTxebSi, ra
Tqma unda, vrceldeba eCmia-
Zinzedac. amasTan erTad, mTavrobis kanonieri moTxovnebi
yovelTvis ar sruldeba da
xSirad upasuxodac ki rCeba,
an friad ukadrisi pasuxis
mowmeebi vxdebiT. axalwveulTa da sasamarTlo saqmeebis monawileTa mier ficis
dadeba, senatis dadgenilebis
mixedviT, unda moxdes rusul
enaze, mopolitikano samRvdeloeba mRvdlebs ukrZalavs
am moTxovnisadmi damorCilebas. ramdenime wlis winaT
kaTalikosi telegramiT emuqreboda kavkasiis mmarTvelobas sinodis daxurviT, Tu ar
moaSorebdnen misi uwmindesobisaTvis uaRresad arasasurvel skandalur Cinovniks.
pasuxis molodinSi sinodi
daixura, Semdeg ki, arakanonieri moTxovnis Sesrulebis
kvaldakval, sinodi gaixsna
axali kondakiT (saeklesio
wigniT).
saerTod, “kondakebis” gamoyeneba xdeboda uaRresad
Taviseburad. magaliTad, kondaki daimsaxura revoluciur-klerikaluri gazeT
“arZaganqis” gamomcemelma,
romlis tiraJirebac akrZaluli iyo ruseTis mTavrobis mier. somexi patriarqis
titulia _ vexapari, e.i. udidebulesoba. mas mimarTaven
Semdegi sityvebiT _ wert terutianut, rac niSnavs _ Tqveno umTavresobav. es epiTetebi TavisTavad warmoadgenen
politikuri Teokratiis niSnebs, romelic damoukidebelia sxva xelisufalTagan.
sinodis wevri arqimandriti
vagani da kaTalikosis yofili piradi mdivani da akademiis reqtori naxapetiani mTavrobis sawinaaRmdego agitaciisa da sxva arakanonieri
qmedebebisaTvis, misi umaRlesoba xelmwifis nebiT gadasaxlebuli iqnen kavkasiidan,
Semdeg ki, isini, kaTalikosma,
rus xelisuflebasTan SeTanxmebis gareSe, erTi maTgani daniSna naxiWevanis vikarad, meore ki _ kiSiniovis
somxuri eklesiis mamulebis
mmarTvelad.
roca TurqeTSi somexTa
pirveli xocva-Jletva gaimarTa revolucionerTa “Semoqmedebis” wyalobiT, ruseTis imperatiulma xelisuflebam sTxova patriarqs
raime
gamosafxizlebeli
sityvis warmoTqma. man ki, pi-
riqiT, daiwyo wamaqezebeli
qadagebebiT gamosvla, Seqmna
“Ramis sifxizlis” jgufebi
da amgvari qadagebebi qveyndeboda eCmiaZinis gazeT “araratSi” arqimandrit karapetis xelmoweriT.
eCmiaZins gaaCnia veeberTela mamulebi, romlis marTva
dRemde did gamocanad rCeba.
monastrebSi saguldagulod
malaven inventars, qonebaTa
siebs, uwyisebs da a.S. xdeba
qonebis Sesyidva da misi giraod aReba. ase, magaliTad,
romeliRac baton Sax-azizov kamsarakanis qoneba eCmiaZinis monastris mier giraoTi iqna aRebuli. meores
mxriv, saeklesio dawesebulebebi sakmaod uxvad maragdebian bankebidan kreditebiT.
aseT ekonomikur qaosSi Znelia gansazRvro, Tu ra saxsrebi xmardeba eklesiis saqmeebs da ra ixarjeba SedarebiT naklebi mwarmoeblobiT, religiis TvalsazrisiT. Tu amas davumatebT im
faqtsac, rom ramdenime wlis
winaT eCmiaZinis erT-erT savaneSi gamoaSkaravdnen iq mokalaTebuli yalbi rusuli
fulis niSnis mWrelebi, maSin
cxadi xdeba, rom am religiuri centris ekonomikuri
suraTis bundovaneba Tavis
apogeas aRwevs.
somexi xalxis sevdiani istoria gaxlavT im Sedegis nawili, romelic dadga religiuri amocanebisa da ama qveynis saqmeTa erTmaneTSi mniSvnelovnad arevis mizeziT (ai,
Targmani im masalisa, romelsac amis Taobaze werda eCmiaZinSi mogzaurobis Semdeg
frangi swavluli, baroni debai, romelsac ekuTvnis Cveni
samSoblos safrangeTisaTvis
safuZvlianad gacnobis pativi rigi wignebisa da broSurebis gamocemis gziT. man
ramdenjerme Semoiara kavkasiis yvela kuTxe-kunWuli da
misi Txrobis kilo yovelTvis gamoirCeoda zomierebiTa
da miukerZoeblobiT. “vuaxlovdebiT sofel varSapats.
uwinaresad, Cven vxedavT Zvel,
mitovebul wminda rifsimes
eklesias, amJamad aRdgenils,
CaSavebuli kedliT garemoculs. es eklesia garkveuli
drois ganmavlobaSi yalb
fulismWrelTa TavSesafari
iyo. ai, ukve eCmiaZinSi varT,
yvela ucxoels aq gulianad
xvdebian _ da me sityvebi ar
myofnis imis gamosaxatad, Tu
rogori Tavazianebi da zrdilebi arian aqauri berebi,
romlebic xelerTpirad episkoposis Cins atareben. magram,
miuxedavad amdeni madlobis
sityvebisa, me mainc gulaxdili unda viyo. am monasterma
Cemze ufro politikuri centris STabeWdileba datova, vidre religiurisa. misi uwmindesoba kaTalikosi pativsacemi beria, romelic alersiT iRebs ucxoelebs; mas
Zalze daxvewili, di plomatiuri azrovneba gaaCnia; am-
boben, rom Tavis qadagebaSi
igi xSirad iyenebs qaragmebs...” Tqmulebis sawinaaRmdegod, romelic eCmiaZins me4 saukunis Zeglad Tvlis, arqeologiuri niSnebiT de-bai
masEme-15 saukunis Zeglad miiCnevs, xolo kedlis warwerebs
sparsuli xelovnebis saxecvlilebad aRiarebs. “uZveles” sagnebs avtori skeptikurad ekideba: “saeklesio salaroSi Senaxul reliqviaTa,
maT Soris “wminda aslebis”
siZvele sadao gaxada am dargSi Cemze bevrad kompetenturma mecnierma. imdenad, ramdenadac, samwuxarod, monastris arqivi gauCinarda, aRar
arsebobs raime cnobebi mis
saganZurSi mogrovil sagnebze. naklebad arian dainteresebuli monastris kedlebSi
arqeologiuri, istoriuli da
mxatvruli samuSaoebis CatarebiT; dRis wesrigSi mxolod dRevandeloba da mimdinare sakiTxebia. adamianebi,
romlebic miiCneven, rom aq saxezea inglisisadmi didi simpaTiis kera, odnavac ar scdebian. yoveli SemTxvevisaTvis,
inglisi yovelgvar saSualebas iyenebs, rom gamoiwvios es
simpaTia adgilze, aziuri
TurqeTis axlo teritoriaze...”). es zians ayenebs somexTa sulieri ganviTarebis saqmes da, raRa Tqma unda, TviT
kaTalikosisa da sxva ierarqiebis zneobriv prestiJs.
roca gardaicvala kaTalikosi makari, mis Semdeg
verc fuli da verc qaRaldi
ver moiZies. aris eWvi, rom igi
Tavisi sikvdiliT ar momkvdara. albaT aseTive saSualebebiT gamoeTxova sicocxles arqiepiskoposi ieremia,
somexi xalxis WeSmariti megobari da, amave dros, ruseTis gulmxurvale erTguli.
somxuri saeklesio qonebis
sekularizacia (saxelmwifo
sakuTrebaSi gadacema) gaxlavT daJinebiT-aucilebeli
zoma, ara mxolod somexTa Soris simSvidis ganmtkicebisaTvis, aramed imisTvisac, rom
somxeTis eklesias mieces Tavisi sulieri wminda misiis
ganxorcielebis saSualeba
da igi ganTavisufldes sxva
ganyenebuli saqmeebisa da ocnebebisagan. (es sityvebi veliCkom dawera 1903 wlis maisis miwuruls, misi umaRlesobisagan 12 ivnisis kanonis
damtkicebis Semdeg somxurgrigorianuli eklesiis qonebis marTvis Sesaxeb _ gamomcemeli). ufro metad dawvrilebiTi faqtobrivi monacemebi am sakiTxze SeiZleba
vipovoT amonaridebiT batoni
r-is statiidan “simarTle
saeklesio-sawmyso skolis daxurvis Sesaxeb”, romelic daibeWda “danarTebSi”). rogorc
qvemoT vnaxavT, somexi xalxi,
aRzrdis TvalsazrisiT, mitovebulia TavianTi xelmZRvanelobis mier. mas xelovnurad ryvnian, swyveten ra kacobriobul keTilgonierebas.
gagrZeleba iqneba
7
ilori
rasambobdnensamegrelozemsoflioSisaxelganTqmuliadamianebi:
pirveli berZeni mwerali, romelic
icnobs qalaq dioskurias, aris Cvens
welTaRricxvamde VI-V saukunis mwerali skilaqs kariandeli... es istorikosi wers: “gelonebis Semdeg cxovroben kolxebi, romelTa miwa-wyalze
aris qalaqi dioskuria”.
“Cvenamde moRweulia dokumenturi
masalebi, romlebiTac mtkicdeba, rom
ukve V saukuneSi (Zveli welTaRricxviT) fazisSi duRda cxovreba.
mdinare fazissa da qalaq faziss
(foTi) kargad icnoben berZeni mwerlebi yvela saukunisa”.
“kolxeTSi, foTis maxloblad, IV
saukunis pirvel naxevarSi arsebula
ritorikuli skola, sadac ganaTleba
miuRia Temistiosis. Tu romeli iyo es
qalaqi Cven ar viciT. yovel SemTxvevaSi, Temistiosis sityvaSi naTladaa
naTqvami, rom es skola iyo kolxebis
qveyanaSi da foTis maxloblad.
foTis maxloblad arsebul ritorikul skolaSi ganaTleba miuRia
agreTve Temistiosis mamas, evgenioss,
romelic Semdeg filosofiis ganTqmuli maswavlebeli iyo konstantinepolSi.
kolxeTi, rogorc yoveli araberZnuli qveyana, berZnebisaTvis barbarosuli qveyana iyo, magram Temistiosi
xazs usvams im garemoebas, rom kolxeTi
uaRresad kulturuli qveyanaa da igi
mecnierebisa da xelovnebis centrs
(“muzebis taZars”) warmoadgens”.
amerikaSi dawyebiTi
klasebis saswavlo
programaSi
homoseqsualuri
saxelmZRvanelo Seitanes
rodesac aSS-Si homoseqsualizmis
legalizaciis procesi jer kidev Zalas ikrebda, ara erTxel gaisma gafrTxileba, rom sodomistebi oficialur
aRiarebas ar dasjerdebodnen da
sisxlissamarTlebrivi devnisagan gaTavisuflebis Semdeg moiTxovdnen ara
marto imas, rom maTi midrekilebebi deviaciad aRar mieCniaT, aramed imasac,
rom isini erTaderT normad eRiarebinaT.
samwuxarod, es prognozebi mTlianad
gamarTlda. homoseqsualistebi, romlebmac ara marto legalurobas, aramed zogierT sruliad konkretul
privilegias miaRwies, axla cdiloben,
TavianTi Sexedulebebi garSemomyofebs
moaxvion Tavs. amasTan, am dros uaRresad cinikurad da agresiulad iqcevian da arafers Takiloben.
qvemoT `geisazogadoebebis~ aqtivistTa `ganmanaTlebluri~ moRvaweobis mxolod ramdenime magaliTs gTavazobT.
sodomistTa lobistebma moaxerxes,
umcrosi klasebis klasgareSe sakiTxavis programaSi SeetanaT skandalurad cnobili ilustrirebuli wigni
`tangosTan erTad samni~, romelic homoseqsualizms uwevda propagandas da
bavSvebisTvis iyo gankuTvnili. am nawarmoebs safuZvlad niu-iorkis zooparkis binadari antarqtikuli pingvinebis homoseqsualuri wyvilis ambavi
daedo. pingvinebma roim da sailoum
bartyi tango gazardes, romelic zooparkis TanamSromlebis mier volierSi Cadebuli ganayofierebuli kvercxidan gamoiCeka. es bedkruli frinvelebi
`geisazogadoebaTa~ kerpebad iqcnen,
radgan am epizodSi maT TavianTi mankieri midrekilebis erTgvari `biologiuri dasabuTeba~ dainaxes. Tavis
droze roisa da sailous urTierTobas tradiciul ojaxur faseulobebs
upirispirebdnen, romlebsac saimperatoro pingvinebi asaxierebdnen.
magram sodomistebis savalalod,
`cisferi idilia~ myisve dasrulda, rogorc ki volierSi dedali pingvini gamoCnda. sailou mas saswrafod dauwyvilda. Zneli gamosacnobi ar aris, ra
simon yauxCiSvili, “ras gviamboben
Zveli berZnebi saqarTvelos Sesaxeb”
_ nawyvetebi.
“...qarTuli ena da qarTuli mwerloba iwodeba qarTulad misi istoriuli aRorZinebis erT da erT momentis mixedviT, xolo namdvil da arsebiT axla igi araTu marto qarTulia,
“lazebs rom Zvelad kolxebi ewodebodaT da swored isini arian, amaSi
eWvi ar epareba aravis, Tu ki is gaecnoba fazisis, kavkasiisa da maT garSemo
mdebare qveynis mosaxleobas”.
agaTia sqolaqtikosi, VI saukune,
n. lomouris “egrisis samefos istoria”-dan.
citata-Sexseneba
“saqarTveloSi dRes gansakuTrebiT modaSia msjeloba dasavleTis daxmarebaze. miamit, provinciel meocnebeTa es cru imedi gavrcelebuli iqneba manam, sanam sazogadoeba ar Seignebs Tanamedrove msoflios mTavar globalur dapirispirebas “CrdiloeTsa” da “samxRets”
Soris, sadac “CrdiloeTi” _ ganviTarebuli qveynebis, planetis mosaxleobis is “oqros miliardi”, romelic iyenebs msoflio resursebis umetes nawils, xolo “samxreTi” _ mTeli danarCeni samyaroa.
uxeSad rom vTqvaT, imisaTvis, rom “CrdiloeTma” gaagrZelos mdidruli cxovreba, nedleulisa da sursaTvis msoflio maragis ZiriTadi nawili kvlav moixmaros, “samxreTi” siRatakeSi unda imyofebodes...”
(aleqsandre WaWia, 1997 wlis Tebervali)
aramed qarTul-megrul-svanuri gaxlavs”.
niko mari, “megruli ena”.
“lazebi mravalricxovani da meomari xalxia. isini batonoben mraval
sxva tomze. lazebi amayobdnen kolxebis Zveli saxeliT da zomaze metad
moaqvT Tavi, SesaZloa arc Tu ise usafuZvlod”.
“amboben, rom is (igulisxmeba anaklia) im alagas aris gaSenebuli, sadac odesme iyo didi qalaqi, saxelad
herakle”.
Jan Sardeni, “mogzauroba saqarTveloSi”.
“Tumca kolxidisaken gza ase saSiSia da TviT es uxvi qveyana mTlad
mooxrebulia, iq suls mainc ar moh-
klebia xsna qristes Zvirfasis
sisxlis madliTa”.
“kolxida mdidaria agreTve RviniT,
magram Zlier Raribia puriT“.
“miwis muSaobas... kolxidaSi imdenad
etanebian, rom yvelas keTilSobilur
saqmed miaCnis Tavis yanaSi muSaoba”.
“arc erTi eri pativs ara scems miwaTmoqmedebas, rogorc megrelebi.
sxvagan yovelgan miwis muSaobas etanebian mxolod dabali xalxi da xepre
glexebi. samegreloSi ki rac unda
didi gvaris kaci iyos TviTon muSaobs
Tavis yanebSi da mohyavs Tavisi
sazrdo. es saqme saTakilod rodi miaCniaT”.
“cxenebi aq (samegreloSi) ise blomad aris, rom yvela kacs, rac unda Raribi iyos, hyavs Tavisi cxeni, _ varya
(ulayi) Tu Waki. dabal xalxs hyavs: vis
sami, vis oTxi da vis xuTi cxeni. xolo
keTilSobilebs: ormocdaaTi, vis asi da
vis orasi. mTavars ki aTasobiT hyavs.
sul eyoleba xuTi aTasi varya da Waki...
garda cxenebisa, yvelas Tav-Tavisi
xarebi hyavs miwis saxnavad da Zroxebi yvelisaTvis. cxvari ki cota hyavT...
rac aris, imis matyli ki kargia... blomad hyavT Txebi da Rorebi”.
“Cemis mxriT, gamocdilebiT SemiZlia
gabedulad vTqva, rom mTel qveynierebaze saukeTeso Tafli kolxidisa
aris”.
arqanjelo lamberti, “samegrelos
aRwera”.
ai, riTi modian CvenTan amerikelebi
armagedoni
orientaciisa iyvnen Tavad niu-iorkis
zooparkis TanamSromlebi, romlebmac
cocxal arsebebze aseTi idioturi
eqsperimenti moawyves.
Tumca wigni `sasacilo da sayvarel
pingvinukebze~ darCa da saganmanaTleblo dawesebulebebSic SeaRwia.
am gamocemis garSemo morigi skandali ilinoisis Statis qalaq SiloSi agorda.
dawyebiTi skolis umcrosi klasebis
mowafeTa mSoblebma moiTxoves, wigni
klasgareSe sakiTxavis programidan
amoeRoT da skolis biblioTekidanac
moeSorebinaT.
sagangebod Seqmnilma mSobelTa komitetma axsna-ganmartebisTvis skolis
direqtors mimarTa, magram man maTi
moTxovnis Sesrulebaze uari ganacxada im sababiT, rom es cenzuris dawesebas niSnavda. manamde mSoblebma
analogiuri pretenziebi (aseTive SedegiT) misuris Statis erT-erT skolaSi gamoTqves.
anu mSobelTa savsebiT gasagebi da
kanonieri moTxovna Sefasda rogorc
aratolerantuli, arakoreqtuli, sityvisa da umciresobaTa uflebebis
Semlaxveli.
Tumca sodomiis propagandis sxva meTodebTan SedarebiT wignis epizodi
bavSvur celqobad mogeCvenebaT.
30 homoseqsualistisgan Semdgari
banda miCiganis Statis qalaq lensingSi Tavs daesxa qristianul eklesias. zogierTi maTgani SenobaSi Cveulebrivi mrevliviT Sevida, danarCenebi, vardisfer da Sav samosSi gamowyobilni, eklesiasTan Segrovdnen.
RvTismsaxurebis dros SenobasTan
myofma homoseqsualistebma vedroebze
braxuni daiwyes da iesoze binZur frazebs gahyvirodnen. amasTan, maT Tavdayira mohqondaT vardisferi jvari da
gamvlelebs bukletebs urigebdnen. Tavis mxriv, eklesiaSi myofi homoseqsualistebi wamodgnen, xmauri atexes
da RvTismsaxureba Seawyvetines. Semdeg
maT saxanZro signalizacia Camoglijes,
pastori kaTedridan gaaZeves da cisartyeliani droSa gaSales warweriT
`homoseqsualistoba normaluria!~
homoseqsualistebi yvelanairad
cdilobdnen qristianebis uaryofiT
reaqciaze provocirebas, raTa es kameriT gadaeRoT. eklesiis Senobas ziani miadga. aqciidan erTi saaTis Semdeg
dacvam eklesiaSi sazogadoebriv tualetSi seqsiT garTuli homoseqsualistTa wyvili aRmoaCina. policias
isini arc ki daukavebia.
kaTolikuri ligis prezidentma
bil donahium am SemTxvevasTan dakavSirebiT aRSfoTeba gamoTqva: `namdvili problema is aris, rom masobrivi informaciis saSualebebma am ambis gaSuqebaze uari Tqves, arada, es 2008 wlis
yvelaze sazizRari da aRmaSfoTebeli
movlenaa. homoseqsualizmis mowinaaRmdegeTa organizebuli jgufi homoseqsualur `eklesias~ rom dasxmoda Tavs, amas ara marto amerikis yvela StatSi, aramed mTel msoflioSi
Seityobdnen. amerikaSi `cisferi~ faSizmi movida. saWiroa misi swrafad SeCereba, sanam jr kidev eqvemdebareba
kontrols. Cven ukve davukavSirdiT miCiganis Statis iusticiis ministrs
maikl koqss, raTa gamoZieba daiwyos~.
am dros ki eqspertebs seriozulad
eparebaT eWvi, rom eklesiis darbevaze
SeiZleba saqme aRiZras da mas sasamarTlo perspeqtiva hqondes.
saerTod, unda aRiniSnos, rom aSS-Si
homoseqsualistebi TavianT mTavar
mtrebs religiur organizaciebSi xedaven.
rogorc cnobilia, kalifornielebma 4 noembris referendumze erTsqesiani `qorwinebis~ akrZalvas dauWires
mxari. homoseqsualistebma, faqtobrivad,
fexebze daikides TanamoqalaqeTa neba,
mZlavri kontrSeteva wamoiwyes, mTel
qveyanaSi uricxvi saprotesto aqcia
moawyves da yvela instancia aTasgvari saCivrebiTa da apelaciebiT aavses.
referendumis momzadebasa da CatarebaSi mniSvnelovani roli Seasrules
religiurma organizaciebma, amitom
aqtivisti sodomistebi gansakuTrebuli gaafTrebiT swored maT daatydnen
Tavs. erT-erT mTavar samizned maTTvis mormonebi iqcnen.
pederastebma mTavrobis umaRles
eSelonebSi TavianTi gavlena gamoiyenes da moaxerxes, rom kalifor-
niis Statis xelisuflebas mormonTa
organizaciis saqmianobis gamoZieba
daewyo.
gadawyvetileba gamoZiebis dawyebis
Sesaxeb keTilsindisieri politikuri
saqmianobis komisiis aRmasrulebelma
direqtorma roman porterma miiRo, komisiisa, romelic kaliforniaSi saarCevno kanonmdeblobis Sesrulebas
uwevs zedamxedvelobas. Statis kanoni yvela im danaxarjze moiTxovs angariSs, romlebsac arCevnebis Sedegebze gavlenis moxdena SeuZlia.
mormonTa eklesiam ukve gamoTqva xelisuflebasTan TanamSromlobisTvis
mzadyofna. nebismier SemTxvevaSi, kampaniaSi, romelic noembris referendums uZRoda win, sakvanZo roli Tavad
eklesiam ki ara, mravalmilionianma Semowirulobebma Seasrula, romlebic
uxucesTa mowodebis pasuxad calkeulma mormonebma da agreTve im adamianebma Seitanes, romlebsac am seqtasTan aranairi kavSiri ara aqvT.
rogorc cnobilia, aSS-Si mormonTa
religiuri organizaciis difamaciis
kampania grZeldeba. misi ramdenime lideri dakavebulia, SarSan gazafxulze
texasSi maTi komuna daarbies, xolo iq
mcxovreb mormonebs bavSvebi CamoarTves. arsebobs azri, rom am yvelafris
ukan `cisferi~ lobi dgas, romelic
mormonebs mamaTmavlobis winaaRmdeg
Seurigebel brZolas ver patiobs.
rac Seexeba kalifornias, referendumis Semdeg sodomistebma mormonebze gailaSqres. mormonTa eklesiebTan
mitingebi tardeboda, sadac morwmuneTa mimarT muqara da Seuracxyofa gaismoda, xolo or taZarSi ucnobebma
TeTrfxvniliani provokaciuli konvertebi gagzavnes.
cxadia, homoseqsualistTa adgilze
vinme sxva rom yofiliyo, gamoZiebis federaluri biuro `yurebze dadgeboda~
maTi neitralizaciisTvis. magram amjerad ase ar moxda. sodomistebs aravin uSlis xels oponentTa daSinebaSi. Znelia, ar daeTanxmo bil donahius _ amerikaSi `cisferi~ faSizmi movida.
politikuri Tavisuflebis centri
soso SatberaSvili
8
ilori
xsovnis striqonebi
nawyvetebs megrul enaze Seqmnili istoriuli
poemidan “bulaTia”, romlis avtori gaxlavT
Tavdadebuli mamuliSvili da WeSmariti poeti
daniel pavles Ze fifia, gTavazobT gazeT
“ilorSi”. 113-e weli ileva poetis dabadebidan.
igi 28 wlis asakSi Seiwira politikurma uamindobam _ samSoblos siyvaruliT gamsWvaluli gulanTebuli patrioti 1924 wlis TebervalSi
daapatimres imis gamo, rom saqarTvelos
demokratiuli respublikis arsebobis dros iyo
zugdidis samazro komitetis pasuxismgebeli
propagandisti. dapatimrebisas daniel fifia
Tbilisis saxelmwifo universitetis mesame
kursze swavlobda.
daniel fifia
Sqa seri re, ukumela,
Wvencg gimantireni Tis;
ToliSe kiTi vemiRine
sinTe vare koCiSi Tis.
mindori vaCqu muki-muki
wyari qvanTg moriaTg,
irfeli arTo gonorTgme
kircxg, Wvima, boriaTg.
mini gvalaSe geurqencg,
mini zRva do elaxgSe,
muSi dudiSo ikvarkvantg
Warkonia melaxgSe.
Raluefi gayalebe
rCxvianc do Sxufingncg,
okong inggri rdasi TeSi
marTuT inoxuxingncg.
kaWa neZiSi maSxva kircx
mindorcg wgmoturingcng;
ndemiSi kocg aSqurine
Tical tyvacgnc, gurgingncg.
enwerc sodeTi koCiSi yude
sanTeliTg vegore,
sodeTi Sara koCiSiol
bardefiSa veiSgore;
sodeTi xvale tura, ngeri
yurancg, wgmowkufingcg
Tecali dixas, Tejgua sercg,
muokodas mosofuncu.
tura reno? TunTi reno?
ngeri ren do oCo koCi!
qaji reno!.. njilo reno!
notyi ren do vari koCi?
ena ore bulaTia
Cqini lersiSi aramxutu
meurc muSi mayaleSa
namus saxeli joxo utu.
Te utu re eTi utu
namuq Wkorefi aabuntu,
muSi saxeli uRuralg
istorias qgdoutu.
utuTi Wkad goxolgna
bulaTia wkgma nardi,
jgiri furiSi gingajina
qomoli re eli-vali.
CgCqinobas arTo rdilemcg
amdRaTi uyorcg arTiani.
utus bulaSi osxunuri
qiyanas muTa yuncu.
arTiSi gaWirebaSeni
maJira vezogencg ducu _
do Taqire bulaTia
meurcg qariSi mamalasg,
elg arT guri mayaleSe
muSiu WuaSi malamasg.
meurc, meurc uzogaro,
okgn ordasni dRaSi,
mefurinuncia Tqua
cxevcg gexe muTi raSi.
Zigiri, bardi, ibli-Sxercg
meurc burini buriniT,
nTxorili, nanwyvi dorekemc
sxapunc turini tiruniT.
ducu baSlayu kinakirg,
qignuqunu nabadi,
mitatarg muTaT moCqg
kircxg do WvimaSi rabadi.
bulaTia
SuaRame wkvaramuli,
ciT Camodis kokiT Rvari,
TvalTan TiTsac ver miitan
minavlula fiqris kvaric.
ar Cans are, mxolod amCnev
wylis tborebis moiadas,
yvelaferi SenivTula
koxad, wvimad, boriada.
xan rom mTidan dauberavs,
xan zRvauri ganuria,
xan bzrialiT atrialebs _
Warkontulad auria.
Releebi gadmomskdara
Rvarcofuli mZlavri nebiT,
TioTqos isic enguria
gasCenia morevebi.
nigvzis tola setyva-koxi
mindvrad aris mosaxveti,
devkacsac ki SeaSinebs
rac aq xdeba mexTatexiT.
sad ewerSi kacis saxli
sanTliTac ver iZebneba,
sad Saragza kacT savali
bardnarebSi STainTqmeba,
sadac marto mgeli, tura
iymuvlebs da iboginebs
am areSi aseT Rames
ra aris rom mojliginebs.
turaa Tu daTvi aris,
tyiuric xom mamacia,
an qajia, an devia,
anda iqneb tyiskacia?
ara, gaxlavT bulaTia
Cveni leqsis aramxutu
miiswrafvis megobarTan
vis saxelad hqvia utu.
es utua igi utu
vinac ymebi aamxedra,
vinc saxeli samarado
istorias CaaWeda.
utuc erTi mWedelia
bulaTiasTan Sezrdili,
siavkargis mnaxveli da
vaJkacia gamocdili.
bavSvobidan erTurTisken
eZaxodaT azri, neba,
malia male sexvedrodnen
ase hqondaT dapireba.
utus bulas sanacvalo
qveyanaze arvin uvis,
erTmaneTis gaWirvebas
Tavs anacvlebs TviTeuli.
iqiT miqris bulaTia,
mitom cdilobs gamalebas,
gamoelis megobrisgan
satkivaris daamebas.
miiswrafvis uzogarad,
mze naTobdes TiTqos caSi,
gegoneba mifrinavso
bulaTias cxeni-raSi.
ekal-bardi, iel-Sqeri,
Txrilia Tu namewyrali,
dabrkolebad aRar uCans
elvasaviT gadevleba.
Tavs baSliyi Semoukravs,
miucia nabads oxi,
miSliginobs, arad uCans
es avdari, wvima-koxi.
m a f a l u
b o l o T q m a
saTanado istoriis wyaroebis myar safuZvelze cxadi
xdeba, rom
imdroindel
saqarTveloSi yvela sxva
politikur partiaTa Soris
yvelaze Tanmimdevruli patriotuli
erovnuldemokratiuli partiis wevrebis, maswavlebel stefane
gaguas da student mixeil
kankavas iniciativiT, maT mier
1918-1919 wlebSi foTsa da
senakSi
daarsebuli
“mafalus” jgufi miznad isaxavda carizmis koloniuri
uRlisagan ganTavisuflebuli saqarTvelos mSobliuri
kuTxis, samegrelos kulturul dawinaurebas. am mizniT
isini cdilobdnen saerTo
erovnuli, qarTuli kulturuli memkvidreobis megruli
gamovlinebis, saukuneebis
manZilze dagrovili uZvirfasesi folkloruli masalisa da arqeologiis nimuSTa
gamovlena-Sekrebas da saerTo
erovnul saunjed warmoCenas. amasTanave, “mafalus” jgufis Seqmnis iniciatorma stefane gaguam, damoukidebel
demokratiul saqarTveloSi
ganaxorciela samegrelos
pirveldawyebiT
qarTul
skolebSi, qarTuli saxelmwifoebrivi da literaturuli enis ucodinari
bavSvebisaTvis maTi dedaena
megrulis gamoyenebiT swavleba. mas amasTanave miaCnia, rom
damoukidebeli saqarTvelos
momZlavrebis
kvalobaze,
saWiro iyo msoflio da qarTuli progresuli pedagogiuri
azris
gaTvaliswinebiT qarTulis armcodne (upiratesad socialurad mZime mdgomareobaSi myofi)
megrel
glexTa
SvilebisaTvis
pirveldawyebiTi swavlebis ganxorcieleba maTTvis gasagebi
eniT.
“mafalus” jgufis liderebma TavianTi kulturuli
mizandasaxulobebis megruli
enis safuZvelze ganxorcielebisa da popularobis
miRwevis mizniT gamoiyenes
cnobili qarTveli erovnuli
moRvawisa da samegrelos
mkvidris, iona meunargias
dasaflavebaze SekrebilTa,
maT Soris megreli glexebis
simravle. maT samgloviaro
mitingze da saqarTvelos sxvadasxva politikuri partiebis
warmomadgenelTa
erovnul-politikuri Sinaarsis sityvebs Soris, “mafalus”
warmomadgenlis m. kankavas
saxiT, umravlesobisaTvis
gasageb megrul enaze warmoaCines
gansvenebulis
Rvawlis mSobliuri kuTxisa
da xalxisaTvis sasikeTo
Rirebuleba.
magram “mafalus” sazogadoebisaTvis popularobis
mopovebis nacvlad, m. kankavas
mier megrul enaze da samegrelos kuTxuri interesebis magaliTze sajarod warmoTqmulma sityvam, axalgazrda,
suverenul-demokratiuli saxelmwifoebrivi funqciebis
ganmtkiceba-gaZlierebis
gzaze mdgomi saqarTvelos interesebis damcveli samgloviaro mitingis damswreTa
da politikosTa erT nawilSi, romelTac kargad
axsovT carizmis rusifikatorebisa da maTi damqaSebis
mier
megruli
enis
gamoyenebiT
saqarTvelos
daSla-daqucmacebis mcdeloba, gamoiwvia usafuZvlo eWvi
da uaryofiTi reaqcia.
“mafaluelebis”
mier
megrul enaze gacxadebuli m.
kankavas sityva, imdroindeli
saqarTvelos
uaRresad
rTuli politikuri viTarebis, qarTuli politikuri
partiebis mwvave urTierTdapirispirebisa da Sidapartiuli
konfliqtebis
dros,
maTi
WeSmariti
miznebisa da swori qmedebebis
miuxedavad, zogma gaukuRmarTebulad gaigo. gamoCndnen
pirovnebebi, romlebmac sakuTari xedviT, “mafalueloba“
antierovnul wamowyebad, axali megruli avtonomiuri
politikuri partiis daarsebis mizniT xalxSi gadasrolili saprogramo sityvis
mniSvnelobiT gaiazra. maT
ver
amoicnes,
rom
“mafaluelTa“ kulturuli
saqmianoba samegrelos regionSi
erovnuldemokratiuli
partiis
suliskveTebis erTgvar gamovlinebasac
warmoadgenda,
radgan igi am gziTac isaxavda Tavisi partiis garSemo
masebis mobilizeba-darazmvas.
mafalus
mimarT
gansakuTrebiT
mtruli
damokidebuleba gamoavlines
erovnul-demokratebisadmi
opoziciurad ganwyobili socialist-federalistebisa da
samTavrobo
socialdemokratiuli (menSevikuri)
partiebis megrelma warmomadgenlebma ak. kobaxiZem da
S. CoCiam. maT TavianTi partiebis
mTavar
organogazeTebSi “erTobasa” da “saxalxo saqmeSi” “mafalu”-s
liderebis
winaaRmdeg
gamosqveynes aSkarad upasuxismgeblo, mtruli Sefasebebis Semcveli statiebi, romlebSic
maT
daswames
saqarTvelos mimarT mtruli
avtonomisturi miswrafebebis
mqone partiul-politikuri
saqmianoba. aRniSnulma yalbma Sefasebebma am gazeTebis
mkiTxvelsa da ambis gamgebi
qarTveli sazogadoebis erT
nawils “mafalus” jgufis da
misi damaarseblis Sesaxeb
Seuqmna mcdari, antierovnulmegruli partikularuli miswrafebis STabeWdileba. amiT
Seiqmna ara marto “mafalu”s saqmianobis diskreditirebis, aramed misi daarsebis
iniciatorebis samSoblos
moRalateebad
Seracxvis
saSiSroeba. uaRresad autaneli Seiqmna “mafalu”-s
ideis mTavari iniciatorisa
da erovnuli patrioti pedagogis stefane gaguas piradi
mdgomareoba, magram maTama
Sinaganma marTalma, erovnulma poziciam da damfrTxali
gonebis patriotebis mier gayalbebulis simarTlis aRdgenis brZolis aucileblobam
stefane gaguasa da mixeil
kankavasagan moiTxova brZola
maT winaaRmdeg wamowyebuli
partiul-politikanuri ciliswamebis mosagerieblad. isini mowodebis simaRlezec aRmoCndnen. am brZolis gamovlinebas
warmoadgenda
TiToeul maTganze presaSi
gamoqveynebuli
realuri
simarTlia princi pulad da
damajereblad warmomCeni werilebi, agreTve st. gaguas
mier S. CoCias cilismwamebluri werilis gamo obieqtur samediatoro sasamarTloSi gamowveva.
“mafalu”-s cilismwamebelTa da misi realuri
mizandasaxulobis warmomCenTa polemikurma werilebma,
st. gaguas ubis wignakis piradi Canawerebis Sinaarsma, ak.
kobaxiZis mier polemikis
gagrZelebaze uaris ganmacxadebelma werilma, agreTve
neitraluri samediatoro
sasamarTlos ganaCenis gamoqveynebam da “mafalueli”
st.gaguas da m.kankavas saqmianobis Semfasebeli cnobili
patriotebis daxasiaTebebma
cxadi gaxada “mafalu”-s da
misi
organizatorebis
namdvili miznebi. amiT damtkicda agreTve “mafalu”-s iniciatorebis ara mxolod
kuTxuri, aramed, agreTve
erovnul-patriotuli mizandasaxuloba da praqtikuli
saqmianoba. magram maT winaaRmdeg ganxorcielebuli cilismwamebluri Tavdasxmebi imdenad binZuri zemoqmedebis
Zalis mqone aRmoCnda, rom
“mafalu”-s da mis xelmZRvanelobas waarTva kulturul-polemikuri moRvaweobis
Semdgomi gaSlis miswrafeba.
amiT “mafalu”-s jgufs moespo Tavisi uaRresad saWiro
mizandasaxulobis da samegrelos magaliTze saerTo
erovnuli Rirebulebis mqone
kulturuli monapovris Semdgomi gamovlenis survili.
“mafalu”-s
marTalia,
praqtikulma gamocdilebam
erovnul-patriotebis meore
nawilSi
mxardaWera da
dadebiTi Sefaseba hpova, magram, amave dros, “mafalu”-s
da misi iniciatorebis mimarT gamoTqmulma cilismwameblurma argumentebma,
avtonomisturi mizandasaxulobis yalbma braldebebma,
Seqmnes is araobieqturi yalbi sayrdeni informaciuli
baza, romelmac SesaZlebeli
gaxada “mafalu”-s Semdgomi
saqmianobisa da istoriis
yalbi versiis Seqmna da sabWoTa
komunisturi
saxelmwifoebrivi
marTvis
pirobebSi am yalbi istoriis
provokaciuli
miznebiT
gamoyenebis SesaZlebloba.
9
ilori
samegrelodasvaneTi
am wignis avtoris, korneli
borozdinis samsaxureobrivi kariera kavkasiaSi daiwyo. igi jer
mTavarmarTeblis kancelariaSi
muSaobda, Semdeg ki (1854 wels)
samegrelos dedofalTan miavlines
miwer-moweris sawarmoeblad da misi
Svilebis aRmzrdelad. 1858 wels
dainiSna senakis olqis ufrosad,
sadac 1867 wlamde imsaxura. swored
aq gaecno igi samegrelos mosaxleobis yofas, romelic sainteresod aRwera Tavis wignSi.
borozdinis mogonebebSi sakmaod
vrclad aris gadmocemuli osmaleTis jarebis mier samegrelos awiokeba, romelic Semdeg
rusma jariskacebma alagmes.
korneli borozdini
Cven erTmaneTs gavSordiT da arc ki
vfiqrobdi, Tu rodisme Sevxvdebodi. magram ai ase ociod wlis Semdeg peterburgSi erTis saucxovo kabinetis
kedelze moulodnelad Cemi Tvali
daaSterda raRac nacnobs, metad farTe
zomis suraTze gamosaxuls. axlos
mivedi, davakvirdi da gamouTqmelis
sixaruliT vicani igive alaznis veli,
romelic ase Zlier awuxebda Cems nacnob peizaJists. velis sintezi metad mxatvrulad iyo gadmocemuli. etyoboda,
suraTis
Semomqmeds
zeSTagoneba
gamosCenoda kavkasiidan Sors, aq,
CrdiloeTSi.
magram Tu ki alaznis veli saucxovo
sayurebelia mis garSemo mdebare maRlobebidan, martvilidan da saxarbediodan rionis velis yureba ufro
saamoa; foni velisa, romelic daserilia auarebel da erTmaneTSi gadaxlarTul did da patara mdinareebiT, Tavdeba zRvis silurjiT; gverdiT, marcxniv,
miedineba mwkrivi aWaris mTebisa, Tovlian
mwvervalebiani, xolo marjvniv _ samurzayanos da afxazeTis mTebi. panorama
gadaWimulia mTel as oTxkuTx versis
manZilze; suli gigubdeba, roca am Tvaluwvdenel sivrces uyureb. da aseT daxatul CarCoSi bunebam Casva kavkasiis
erTi unayofieresi velTagani, sadac
xarobs Zalze mravalferi kultura
mcenareTa samefoTagan. aqaur miwas araviTari xelovnuri gapativeba sWiria, ise
xorbali erT-ormocdaaTad modis; simindi da Romi (mil d’Italie) pirdapir
saarako mosavals iZlevian; kargad modis
bamba, umaRlesi xarisxis TuTuni, romelic bazrobaze osmaluri TuTunis saxeliT saRdeba; TuTis xe da vazi yovel
ezoSia, da meabreSumeoba da meRvineoba.
jer mxolod adgilobrivs saWiroebas akmayofilebs, magram erTic da meorec
moelis kapitals, rom gavrceldes da
sazRvargareT gatanis sagnad gadaiqces.
samegrelos mTavrebma odiTganve
amoirCies samyofel adgilebad ori
punkti TavianT samflobelos mowinaaRmdege samzRvrebze. erTia afxazeTis mezoblad, inguridan ramodenisame verstis manZolze, _ daba zugdidi, xolo meorea _ imereTis sazRvarze, mTagorian adgilas, cxeniswylis
xeobis maxloblad, _ daba gordi.
mTavari zamTrobiT zugdidSi scxovrobda. es daba ganTqmuli iyo Tavisi
mSvenieri baRiT; gordi iyo _ sazafxulo
rezidencia, mdidari
mTis
wyaroebiT da naqebi saR haeriT. am or
dabas garda, salxinosa da abasTumanSi,
romelnic agreTve mTavris sakuTrebas
Seadgendnen, da ramdensame batoniSvilebis mamulebSi Tu naxavdiT
samegreloSi, Cvens mier aRweril dros,
Cvenebur saxlebis msgavsebs. aqaurebi
cxovrobdnen
yavriT
gadaxurul
jargvalebSi, romelsac ori kari hqonda win da ukan, an wknelisgan mownul da
isliT gadaxurul facxebSi. am farRalala sacxovrebel binebs kargad
datkepnili miwuri iataki hqondaT, romlis Sua gulSi mudmivad enTo cecxli,
xolo kedlebis gaswvriv ganieri taxtebi idga, qeCeb an Wilobgadafarebuli;
am taxtebze idga zandukebi, romlebSiac elaga Sinauri rame-rume, da dakecili
logini. ai ase Raribulad iyo morTuli
saxli glexisac da Tavadisac, da maSindeli moxucebi, romelTac axsovdaT, rogori iyo samegrelo ruseTTan SemoerTebamde, aseT mowyalebasac mdidrulad
Tvlidnen.
da marTlac bunebrivis simdidriT
uxv da bednier geografiul pirobebSi
moqceul qveynis mcxovrebTa bedi istoriul warsulSi metad savalalo iyo.
am oras wels winaT Sardeni ase gvixasiaTebs samegrelos:
“maRali wodeba, _ ambobs mogzauri,
Tavis qveSemrdomTa sicocxlisa da
qonebis patronia, imas uSvreba, rac unda:
waarTmevs cols, Svilebs, SeuZlia gahyidos da moixmaros yvelafrisaTvis, rac
moeqeifeba. yovel glexs moaqvs Tavis batonTan amdeni da amdeni sawyao xorbali,
amdeni da amdeni saqoneli, Rvino da sxva
sameurneo nawarmoebi, ase rom mebatonis
simdidre ganizomeba im glexebis ricxviT,
romlebic mas hyavs ymebad. yoveli glexi
inaxavs mebatones Tavis sasmel-saWmelze
erT, or an sam dRes weliwadSi, amitom
umaRlesi wodeba mTelis wlis ganmavlobaSi erT adgilidan meore adgilas
gadadis da piridan lukmas aclis Taviss,
da zogjerac sxvis glexebs. es garemoeba xSirad ukmayofilebis mizezad xdeba,
xolo am ukmayofilebas erTmaneTis
sisxlis Rvrac mohyveba. mTavaric amnairadve cxovrobs, ase rom yovelTvis
Znelia gaigoT misi sadmyofoba. TavisTan
erTad dahyavs mTeli Tavisi ojaxi,
qalebi, bavSvebi, mosamsaxureni, stumrebi,
elCebi da sxva sapatio ucxoelebi, roca
eseni masTan stumrad arian; yovelive es
uSvelebel amalas Seadgens kidev im
mizeziT, rom bargi mxrebze an Tavebze Semodebuli miaqvs naxevrad SiSvel, qveiTa
kacebs. am ayra-dayris dros mTavari krebs
xarjs, da sadac xarki ar ergeba, imis magivrad ZRvens aZleven. gza-gza arCevs
saCivrebs da davas, gzaze miarTmeven
xolme Txovnebs da xSiraT saqmeebs aqve
arCevs an da modaveebs iq ibarebs, sadac
Rame unda gaaTios. roca sxvadasxva
mebatonis ymebs erTmaneTSi Cxubi mouvaT,
maT mebatoneebi Searigeben; xolo roca
TviT mebatoneni waiCxubebian, saqmis
gadamwyveti _ Ronea. vinc ufro Ronieria,
marTalic isaa. aseT SemTxvevaSi yvelani
erTnairad iqcevian: Tavs daesxmian mow-
inaaRmdegi saqonels, mis vasalebs, saxlebs,
saxnav-saTess; itaceben, cecxls ukideben
da, bolos, roca mosatacebeli araferi
eqnebaT, Zirianad amoagdeben vazebs, TuTisa da xexilis xeebs. Tu mtradgadakidebuli mxareebi erTmaneTs Sexvdebian,
sisxlis dauRvrelad saqme ar gaTavdeba. susti da uRono mTavarsa sTxovs
mfarvelobas, romelic manamde ar Caereva CxubSi; magram raki Caereva, imiT
iwyebs, rom damnaSaves sapatio mociquls
ugzavnis da mtradgadakidebulebs erTmaneTs Searigebs. magram aseTi Serigeba
mkvidri ar aris da pirvelsave marjve
SemTxvevaSi kvlav atydeba Cxubi.
samegreloSi iseTi aznauri ar moipoveba, rom sxvasTan mtroba ara hqondes da
naCxubari ara hyavdes, da amitom megrelebi
iaraRs ar iSoreben da erTTavad
Sinaymebi axlavan“.
Sardens Semdeg, sanamde samegrelo
ruseTis qveSemrdomobas miiRebda, aq, osmaleTis mTelis asis wlis mZime
batonobis
wyalobiT,
araferi
gamocvlila, da es kargad Cans 1804 wels
imereTisa da guriis yofil mmarTvelis
litvinovis aRwerilobisagan. “Tavadebi _ ambobs litvinovi _ TavianTis
xelqveiTebis despotebi iyvnen da ymebis
qoneba maT ekuTvnodaT. ganaTleba ganisazRvreboda adamianis umTavres
saWiroebis dakmayofilebiT. mTavrebi da
Tavadebi TiTqmis momTabare cxovrebas
eweodnen; qoxi, karavi an xSirtotebiani
xe _ maTi sasaxle iyo. saWmel-sasmels
is sofeli aZlevda, sadac miadgebodnen
da am sofelSi manamde cxovrobdnen,
sanam ymebs mTel marags ar gamoulevdnen...
ai, rogori iyo samegrelo mdgomare
saukunis dasawyisSi da rogori axsovT
igi Cems nacnobs moxucebs.
1803 wlis qristeSobisTvis 4-s mTavarma grigol dadianma mTel Tavis xalxiTurT ruseTis xelmwifis qveSemrdomoba miiRo im pirobiT-ki, rom TviTon
SerCenoda avtonomia yvela samoqalaqo
saqmeebSi, xolo xels iRebda Tavis
vasalebis pirovnebasa da sicocxleze
sisxlis samarTlis uflebaze da am
uflebas rusis imperators xelSi
abarebda. amis Semdeg mTavris uflebis
mniSvneloba arsebiTad icvleboda. raki
dadians ganusazRvreli ufleba hqonda
TvisTa qveSemrdomTa sicocxleze, maTs
qonebas ise uyurebda, rogorc Taviss
sakuTrebas, romelsac iZlevoda sasargeblod da samflobelod im pirobiT, rom
visac miscemda, misi erTguli da morCili
yofiliyo, Tu am pirobas daarRvevda, mamuli CamoerTmeoda, Tumca isic unda iTqvas, rom praktika yovelTvis ki ar
eTanxmeboda Teorias. yovelive damokidebuli iyo TviT mTavris pirovnebaze da
mis garSemo myof partiaze, romelic umTavresad Seadgenda miss dasayrden Zalas. rogorc Tavad Ciqovanebis gvaris
Camomavali, yovelT uwinares mTavari am
gvarovnobas eyrdnoboda da mere mTels
maRal wodebas, romlis pirdapiri daniSnuleba iyo: iaraRiT daecva mTavari
mezobel imereTis, guriis da afxazeTis
mTavrebis Tavdasxmebisagan; dadiani am
mTavrebs niadag eomeboda, karav qveS
atarebda Taviss sicocxles da ar SeeZlo efiqrna Tavis mamulebis keTilmowyobisaTvis. masTan uxvad mohqondaT
yvelaferi, rac saWiro iyo TviTon
misTvis, mis ojaxisa da garSemomyofTaTvis: Rvino, puri, Tevzi, frinveli,
Zroxebi, batknebi, nanadirevi da sxva. yovelive es mzamzareuli hqonda. raki amiT
dakmayofilebuli iyo, vasali Tu rasme
samsaxurs gauwevda an rasme uZRvnida, ar
ezogeboda samagierod eboZebina miwa da
glexebi, da amiT mas araferi akldeboda. rac ufro meti sCndeboda miwis
mflobeloba da rac ufro matulobda
miwis dammuSavebeli xeli, miT ufro viTardeboda adgilobrivi warmoeba. amnair
sayofacxovrebo pirobebSi, mTavars iSviaTad sWirdeboda gamoeCina Tavisi ufleba TvisTa qveSemrdomTa sicocxlesa da
sikvdilze, erTis mxriT, imitom, rom
misTvis pirdapir xelsayreli iyo _ maTTan TanxmobiT ecxovrna, da meores
mxriv, imitom, rom rogorc imas undoda,
ise ver moeqceoda yvelas. maRali wodeba muxls idrekda mis winaSe wminda aR-
mosavluris monuri morCilebiT, magram
es morCileba mxolod garegnulad iyo
gamoxatuli, namdvilaT ki am wodebas
isev damoukideblad eWira Tavi, rogorc
poloneTis Sliaxtas. xelis aRmarTva
romelisame urC Tavadis winaaRdeg arc
ise advili saqme iyo, imas mxarSi
amoudgeboda erTi ki ara, ramdenime
gvarovnoba Tavadebisa, da aRmasrulebeli ufleba mTavrisa xSirad uZluri
gamodgeboda.
roca ruseTis qveSemrdomoba miiRo
samegrelom, SigniT mSvidoba damyarda.
maRals wodebas daekarga mudmivis
samxedro organizaciis mniSvneloba,
yoveli mis wevrTagani mSvidobian memamuled gadaiqca da Tavis miwa-wylis SemosavliT daiwyo cxovreba. raki mTavari
saxeliT itovebda mTels teritoriaze
sakuTrebis uflebas, roca maRali wodeba mudmivi samxedro begarisagan gaanTavisufla, am wodebisagan ramdenime
nawili saadgilmamulo renta unda
moeTxovna, da es moTxovna srulebiT
logikuri iqmneboda, magram grigol dadianma es veRar moaswro; roca ruseTis
qveSemrdomobis fici dasdo, amis Semdeg
male gardaicvala, amboben, solomon
mefis agentebma mowamleso.
Svili levani patara bavSvi darCa da
srulwlovani rom gaxda, mainc da araviTari mainc midrekileba gamouCenia
samegrelos marTva-gamgeobis saqmisadmi.
arc momzadeba miuRia amisaTvis da arc
sakmao ganaTleba. saqmis keTeba mosawyenad miaCnda, ufro nadirobis trfiali iyo, sulmudam exvia garSemo gundi
da
gundi
mxiarul
moqeife
ymawvilebisa; bunebiT gulkeTili da
udardeli iyo. da Tavis xalxsac Zalian
uyvarda. mTavarTagani levani pirveli
iyo, romelic ruseTis xelmwifis
mfarvelobis qveS stkbeboda Tavisi
qveynis mSvidobiani cxovrebiT da Sinaur
myudroebiT. srulebiT bednierad
Tvlidnen Tavs Tavis mdgomareobiT da
amaze mets aras hnatrobda. yulevisa (redut-kale) da anakliis daTmobisaTvis,
sadac axla sabaJoebi iyo mowyobili,
mTavrobisagan axla wliurad oras Tumans Rebulobda; amas emateboda Cveulebriv misarTmevi sasmel-saWmelsa da
isic Tavs metad mdidar kacad Tvlida.
rogorc marTva-gamgeobisa, ise saojaxo
yvela saqmes ganagebda misi naTesavi
(didi niko), romelsac usazRvrod endoboda, magram miuxedavad amisa, levani
mkafiod grZnobda, Tu ra mTavruli
uflebebi hqonda Tavis teritoriaze da
es yvelaze ukeTesad sCans erT metad
saintereso faqtisagan. 1832 wels samegrelo moiara, rogorc turistma, mdidarma
ostzeelma memamulem grafma Stakelbergma. grafs saSinlad moewona mSvenieri buneba, hava da mcenareuloba
samegrelosi, yvelaferma metad daainteresa, xolo stumarTmoyvare mTavarma
xom sul mohxibla. Stakelbergs azraT
mouvida iq axalSeni daearsebina
ostzeel germanelebisa da latvielebisagan da es azri levans gauziara; levanma didi sixaruliT aRuTqva daxmareba am saqmis ganxorcielebaSi da TviTon
grafsa sTxova axalSenisatvis adgilis
arCeva. Stakelbergma guldasmiT moiara
samegrelo, yvelaferi daaTvaliera da
airCia cxenis-wylis napiras mdebare
adgili, sadac dRes sofeli xunwia. levans sawinaaRmdego araferi uTqvams da
orTavem formaluri xelSekruleba dasdes,
romelic
Semowmebul
iqna
saqarTvelo-imereTis
samoqalaqo
palatis mier. Stakelbergi kisrulobda
Tavis xarjiT gadmoeyvana da aq daesaxlebina xuTasi kolonisti orive sqesisa, xolo levani aZlevda samudamo samflobelod sulze aT desetinas, da
TiToeul desetinaze xuT Saursa sTxovda saijaro fulsa. grafi aqedan
wavida da Tavisi piroba ratomRac ar
Seusrulebia; levani ki mzad iyo, vinc am
miwaze cxovrobdnen Tavadebi Tu aznaurebi, gamoucxada, ambavi moniva Tu ara
axalmoSeneni samSoblodan gamovleno,
Stakelbergis mier amorCeuli miwebi
unda gaaTavisufloTo. aqedan cxadia,
rom Tavisi qveSemrdomebis mTelis samiwawylo qonebas Taviss sakuTrebada
Tvlida.
10
ilori
ra ici Seni mSobliuri kuTxis Sesaxeb?
ra ici Seni mSobliuri kuTxis Sesaxeb?
samegrelo
samegrelos teritorias geologiur
agebulebaSi monawileoben mezozouri
da kainozuri asakis metnaklebad
gansakuTrebuli liTologiuri Sedgenilobis vulkanogenuri da danaleqi
qanebi. aRniSnulidan gamomdinera,
samegrelos geologiuri ganviTarebis
istoriaSi gamoiyofa ori ZiriTadi
etapi, mezozouri da kainozouri.
rogorc msoflio istoriis gauxunari furclebi RaRadeben, WeSmaritad
uZvelesi kulturuli da religiuri
tradiciebis mqone gaxlavT saqarTvelos erT-erTi ulamazesi mxare _ kolxeTi.
ioane antioqieli jer kidev Cvens
welTaRricxvamde meSvide saukuneSi
werda: “iazonma da misma mxleblebma,
pontos zRviT kolxeTs miRweulebma,
moi poves medea da egreTwodebuli
oqros sawmisi. es is ki ar iyo, rogorc
poeturad gadmogvcemen, aramed iyo wigni tyavze naweri, romelic Seicavda imis
aRweras, Tu rogor SeiZleba miiRoT
oqro qimiis saSualebiT”.
“istoriis
mamad”
wodebuli
herodote Zveli welTaRricxvis mexuTe
saukuneSi xazgasmiT aRniSnavda, rom:
“kolxebs odesRac damwerloba hqondaTo”. mkiTxvelo, kargad daakvirdiT
herodotes mier moyvanil sityvas
“odesRac”, romelic istoriis didi xnis
winaT miviwyebul mozrdil epoqalur
periods aRniSnavs. da es epoqaluri periodi ki yvela drois udidesi istorikosis mier fiqsirdeba CvenTvis
marTlac
Soreul
warsulSi
–
daaxloebiT ocdaxuTi saukunis win.
amasve adasturebs Cvens welTaRricxvamde jer kidev mexuTe saukuneSi
ZvelberZeni mecnieris apolonios rodoselis mier gakeTebuli werilobiTi daskvna: “kolxebs Senaxuli aqvT
mamaTgan naweri kvirbebi, romlebzec
irgvliv mogzaurTaTvis naCvenebia
zRvisa da xmeleTis yvela gza da sazRvari”.
eWvsgareSea, rom aq saubaria metad
zust geografiul ruqebze, romelic
iqmneboda msoflio civilizaciis gariJraJze – Cvens welTaRricxvamde
daaxloebiT
meore
an
mesame
aTaswleulSi. es gaxldaT dro, rodesac msoflios mraval xalxebs elementaruli warmodgenac ki ar gaaCndaT
aramc Tu ruqebze, aramed, saerTod, geografiaze, rogorc konkretul saganze.
megrelebi qarTuli enis erT-erT
sakmaod gansxvavebul kiloze molaparake nawils warmoadgenen qarTveli
erisa. warmosadgenad imisa, Tu rogori
gansxvavebaa megrulsa da qarTuls
Soris, romelic yvela qarTveluri
modgmis tomisTvis saerTo saliteraturo enaa, germaneli mkiTxvelisaTvis
kmara imis aRniSvna, rom gagebinebis koeficienti megrulis armcodne sxva
kuTxis mkvidr qarTvelsa da megrels
Soris am ukanasknel kiloze saubrisas
bevrad didia, vidre bavariulad an saqsonurad molaparake germanuli enis am
dialeqtis armcodne germanelis mier.
megrelebi, romelTa samkvidrebeli
Savi zRvis aRmosavleTi sanapiro warmoadgenda da maTi eniT tyupiscali
lazebi (Wanebi), romlebic uZvelesi
droidan Savi zRvis samxreT sanapiroze
mkvidrobdnen, Zvel kolxTa STamomavlebi arian. Zveli welTaRricxvis
meToTxmete-mecxre saukuneebSi, zogi
mkvlevaris kompetenturi azriT, arsebobda Zveli kolxuri samefo, romlis
simdidre asaxulia zemoTxsenebul
berZnul miTSi oqros sawmisis Sesaxeb.
Zveli welTaRricxvis
meeqvse-meore
saukuneebSi arsebobda Sua kolxuri
samefo, romelic erT-erTi pirveli
Wrida monetebs da romelic numizmatikur mecnierebaSi kolxuri TeTris
saxeliTaa cnobili.
daaxloebiT Zveli welTaRricxvis
III-e wels pontos mefe miTridate mee-
citata-Sexseneba
TurqeTTan urTierTmoqmedebiTa
da urTierTgagebiT dagegmili
dasavleTis miznebi kavkasiaSi zustad aris gamoxatuli megobrobisa
da TanamSromlobis Sesaxeb germanul-Turqul xelSekrulebaSi,
romelic dadebul iqna 1942 wlis 18
ivniss da iTvaliswinebda:
1. amierkavkasiis qveynebis konfederaciis Seqmnas germaniisa da
TurqeTis erToblivi proteqtoratis qveS;
2. mTiel xalxTa konfederaciis
Seqmnas CeCneT-inguSeTis, daRestnis,
samxreT da CrdiloeT oseTis,
yabardo-balyareTis, adiReis, yaraCai-CerqezeTis da afxazeTis SemadgenlobiT;
3. TurqeTisaTvis samxreTdasavleT saqarTvelos (mesxeTis),
aWarisa da naxiWevanis raionis
gadacemas, yarabaRis somxebisaTvis
dabrunebas;
4. samegrelos gamoyofas
(dedaqalaqi _ foTi) da misi germaniis “gansakuTrebuli interesebis
zonad” gamocxadebas.
(aleqsandre WaWia, 1997 wlis
Tebervali)
qvse evpatorma SesZlo kolxTa mefis
damarcxeba da am samefos damorCileba. amiT damTavrda Sua kolxuri samefos arseboba.
Zveli welTaRricxvis
65-e wels
kolxeTi omiT daipyres romaelebma, pompeusis sardlobiT, magram mas mainc SeunarCunes TviTmmarTveloba. maT kolxeTis mmarTvelad dasves vinme aristarxe, romelmac Zveli welTaRricxvis
52-e wels Tavisi monetac ki moWra da
Zveli welTaRricxvis 47-e wlamde ganagebda kolxeTs. amis Semdeg kolxeTi
romaelTa sabrZanebeli Seiqmna, magram
kolxebi maT batonobas urigdebodnen
mxolod imitom, rom Zveli welTaRricxvis
33-e wels is romaelebma
SeuerTes maT xelqveiTad qceul pontos samefos, romlis mosaxleobis umetesoba kolxuri modgmis tomebi _
lazebi da Wanebi Seadgendnen da amitom es samefo kolxur-romaul saxelmwifos warmoadgenda.
daaxloebiT axali welTaRricxvis
63-e wels romaelebma gaauqmes pontos
samefo da is romis provinciad
gamoacxades. amas, 69 wels kolxebma, monadyofili aniketis meTaurobiT, romelic pontos samefos flotis sardlobamde iyo aRzevebuli, ajanyebiT upasuxes. romaelebma moRalateTa daxmarebiT aniketi Sei pyres. ajanyeba
damarcxda, magram kolxebs amis Semdegac ar SeuwyvetiaT brZola dampyrobTa winaaRmdeg. amave xanebSi aRdgenili
iqna kolxeTis samefo. axali welTaRricxvis 114-117 wlebSi imaT Soris, vinc
mfarvelobaSi miiRo romis imperatorma traianem, kolxebis mefecaa moxsenebuli. am axal dasavlur-qarTul saxelmwifos imJamindeli romaeli da
bizantieli mwerlebi da istorikosebi
lazikes uwodebdnen, qarTuli wyaroebi ki egriss. am xanis kolxeTis samefos maRal ganviTarebulobaze uTiTebs
Tundac is, rom mis erT-erT uZveles da
umniSvnelovanes zRvispira qalaq qazisSi arsebobda akademia, sadac saswavleblad ucxoeTidanac (magaliTd _
saberZneTidan) Camodiodnen.
lazikaSi anu egrisSi qristianoba
jer kidev andria pirvelwodebulma
iqadaga. saxelmwifo sarwmunoebad ki
qristianoba, rogorc bolodroindeli
gamokvlevebiT dadginda, qarTlis, anu
iberiis samefosTan da somxeTis samefosTan erTad egrisSi anu lazikaSi 318
wels gamocxadda.
lazikis anu egrisis samefom mexuTe
saukunis Sua xanebSi siZlieris mwvervals miaRwia. mefeebis gubaz pirvelisa
da damnas dros egrisi iranis mokavSire
iyo, magram mefe waTe pirveli samefo
taxtze asvlisTanave bizantiis sataxtoSi Cavida, sajarod uaryo mazdeianoba, romelzedac iyvnen gadasuli misi
papa da mama da keisris vasalad aRiara
Tavi. am droidan dawyebuli daiwyo brZola bizantiasa da mis metoqe irans
Soris lazikisaTvis, rasac verc am or
saxelmwifos Soris dadebulma 532
wlis zavma uSvela. male omi isev gaCaRda da 542 wels egrisSi sparselebi
SeiWrnen. lazikis mefe gubaz meore
iZulebuli gaxda Sahs xleboda da
misTvis morCileba gamoecxadebina.
sparselebma Savi zRvispira lazur
cixe-simagre petraSi TavianTi jari
Caayenes. sparselTa batonobis mZime
uReliT Sewuxebulma gubaz meorem
daxmarebisaTvis bizantielebs mimarTa,
magram, 554 wels, is, bizantielma
sardlebma, saidumlo molaparakebis
Semdeg veragulad mohkles. egriselebma saxalxo kreba moiwvies imis
gadasawyvetad, sparseTis mxareze gadasuliyvnen, Tu kvlavac bizantielTa
vasalad darCeniliyvnen. gaimarjva erTmorwmune qristian bizantielebTan
mokavSired darCenis azrma. es didi omi,
romelmac amdeni ubedureba daatexa
Tavs egriselebs, damTavrda 562 wlis
zaviT, Tumca, dava arc amis Semdeg
Sewyvetila. 627 wels lazikaSi Tavisi
jariT SeiWra keisari herakle da aq
mouyara Tavi Tavis mokavSire xazarebsac da aqedan daiZra Tbilisis asaRebad. Zneli warmosadgeni araa, Tu ra
dReSi iyo maSin bizantielTa da xazarTa saTareSod qceuli egrisi.
730 wlis maxlobel xanebSi egrisis
samefom arseboba Sewyvita da is patarpatara samTavroebad daiSala.
735 wels arabi sardali ibn-muhamedi,
romelsac qarTvelebma gulqvaobisa
da sisastikis gamo murvan-yru Searqves,
saqarTveloSi SemoiWra. qarTlis erismTavari stefanoz meore dasavleT
saqarTveloSi gadavida. murvan-yru mas
daedevna da egrisSic sisxlis zRva
daayena. Seubralebelma arabma momxvdurma, mecixovneTa didi winaaRmdegobis miuxedavad, xangrZlivi alyis Semdeg
aiRo egrisis sataxto qalaqi noqalaqevi (arqeopolisi), gaZarcva da
daangria is. 738 wels murvan yrum meored dalaSqra egrisi.
merve saukunis 80-ian wlebSi
dasavleT saqarTvelo kidev erTxel
Camoyalibda erT samefod. amjerad is
afxazi mTavrebis hegemoniiT gaerTianda da amitom ewoda afxazTa samefo,
romlis meTaurobiT moxda mTeli
saqarTvelos gaerTianeba. aq saWiroa
imis ganmarteba, rom am dros afxazebad
wodebuli eTnikuri jgufi warmoadgenda qarTuli enis kolxuri dialeqtis afxazur kiloze molaparakeebs,
romlebic XIII-XVII saukuneTa manZilze
aq Camosaxlebuli, qarTvelTa mier afsarebad (apsar) wodebuli adiReuri
modgmis tomis mier, romelTac, msgavsad egviptelebisa, romelsac axla am
qveynis mkvidr arabebs veZaxiT, SerCaT
modgmis saxelad “afxazi”. afxazTa
samefos meTaurobiT moxda mTeli
saqarTvelos gaerTianeba, rac aisaxa
TviT saqarTvelos mefeTa titulaturaSi, sadac pirvelad “afxazTa mefe”
aris naxsenebi. erTiani qarTuli saxelmwifos nawili _ samegrelo anu
odiSi erT-erT sakmaod did administraciul erTeuls warmoadgenda odiSis saerisTaos saxiT. odiSis erisTavebi, imavdroulad saqarTvelos
mefis mandaturTuxucesebi (anu policiis ministrebi) iyvnen. am drois odiSis
erisTavi bediani zogjer samegrelos
mefedac ki aris moxseniebuli.
odiSis erisTavebis gaZliereba moxda saqarTvelos saxelmwifos daSlis
Semdeg, XV saukuneSi. Aam drois odiSis
erisTavi bediani, wyaroebSi zogjer
samegrelos mefed aris wodebuli. 1545
wels odiSis erisTavma levan I dadianma (1532-1545) kategoriuli uari ganacxada imereTis mefis ymobaze da Tavi
odiSis xelmwifed _ mTavrad (mTavari)
gamoacxada. am droidan dawyebuli,
vidre 1867 wlamde, samegrelo warmoadgenda qarTuli feodaluri saxelmwifoebidan erT-erTs. samegrelos
samTavrom Zlierebis mwvervals miaRwia
levan II dadianis zeobisas (1611-1657 ww.),
romelmac mezobeli guriis samTavroc
Tavis xelqveiTad aqcia. Llevan II dadiani did aRmSeneblobiT saqmianobas
eweoda. misi gardacvalebis Semdeg
samegrelos samTavros Zliereba daeca.
isargebla ra malemrwmeni mTavris
levan III dadianis sisusteebiT, leCxumelma aznaurma kacia Ciqvanma xelT
igdo samTavros umdidresi samflobelo sali paritiano memkvidreobiTi
flobis uflebiT (gvar li paritianis
miRebiT mTavrisagan), Semdeg ki misma Zem
giorgi li paritianma, romelic mis
mierve taxtze dasmuli mTavris levan
IV-is taxtze jdomis drosac samTavros faqtiuri ganmgebeli iyo, jer
gaaZeva is (1692 wels) Semdeg ki (1701
wels) mefisgan gvarsaxel dadianis
boZebis gziT samTavro taxtic Caigdo
xelSi da saTave daudo samegrelos
samTavro taxtze axal (Ciqvan _ yofil
dadianTa) dinastias giorgi IV dadianis saxeliT (taxtze ijda 1701-1709; 17101714 wlebSi). Semdegi drois samegrelos
mTavrebidan gansakuTrebiT beJan II dadiani (1714-1728) aris gamorCeuli Tavisi
Seurigebeli brZoliT TurqeTis
winaaRmdeg, ris gamoc moakvlevines
kidec osmalebma. 1803 wels samegrelos
mTavarma grigol dadianma, romelsac
taxts ecilebodnen Zmebi _ manuCar meore (samegrelos mTavrad ijda 1792-1797
wlebSi) da tarieli (mTavrad ijda 1802
wels), taxtis SesanarCuneblad ruseTis
imperatoris mfarveloba miiRo. am
droidan samegrelos samTavro, mis
srul gauqmebamde _ 1867 wlamde
ruseTis imperiaSi Semaval erT-erT
avtonomiur samflobelos warmoadgenda.Aam xanis imperiis xelisufalTagan
samTavros winsvlisaTvis RvwiT, gatarebuli Tu dasaxuli reformebiT
gamoirCeodnen msajulTuxucesi niko
dadiani (1775_1834 wlebi) da samegrelos
mTavari daviT dadiani (1840-1853 wlebi).
11
ilori
amSaap
sixarulisgan
TavSeukavebeli
xalxi taSiT Sexvda qadagis dasrulebas.
mSvidi cxovrebis imedi Caisaxa engursa da egriss Soris mdebare
qveyanaSi. xalxi nel-nela brundeboda afxazeTis samegreloSi. gogonebi
eklesiis ezodan sasoebiT ayolebdnen
Tvals dabneulebs farTonoxoresa da
saberioSi, dixaguZbasa da engurispira WalebSi.
axal zafxuls kvlav estumrnen eklesias SaraSiebi didi amaliT, iloces, itrapezes da dasxdnen CrdilSi.
SeSfoTda moZRvari, magram araferi
SeimCnia, roca manuCari moulodnelad
emTxvia yvelaze did muxas, muxli
moidrika da xmadabla mimarTa:
_ didia Zala Seni, siwminde Seni,
RvTaebrivi usazRvroba Seni, mzis da
mTvaris gulZaloba Seni, madli Seni
Cveni da yvelas winaSe, cocxalTa da
gardasulTa winaSe, qveynis winaSe. amSaap, Tqveneburad am xis sadidebeli,
iyo Cveni da kvlavac unda iyos Cveni,
iseve rogorc axlaca igi mTisgaRmeli
Cveni mezoblebis da axloblebisa aq
da SoreTSi da romlis xmobiTac aravinaa maTi mZleveli mzisqveSeTSi.
adre yofila Wyoni didi martvils da
kargad vyofilvarT Cvenc. Tavad macxovars ubrZanebia: unayofo xe moWraso,
gana unayofoa es xe?
morig kviradRes levani mivida eklesias
axalgazrda
mxedrebis
TanxlebiT. SeSfoTda mariami, fexebi
moekveTa, tan-fexSi cxelma JrJolam
dauara, Tavbru daexva, barbaciT ganerida stumrebs. arc galoba gamouvida
im dRes.
mwuxris dadgomisTanave marad netar RvTismSobels muxli mouyara
mariamma, Sewevna, uZalobisgan daxsna
Seevedra. damSvidda TiTqos, magram
mTeli Rame sawolSi trialebda, goni
daebinda, mis mSvenieri tani kidev
ufro daviwrovda, ar eteoda guli da
suli.
agvistos Sua kviriakes wminda barbares kvlav eaxla levani, mgaloblebs
mousmina, ZRveni miarTva TiToeuls.
gogonebs WiSkramde gacileba sTxova.
levanis mxleblebs cxenebi wauyvaniaT engurSi dasawyureblad da agvianebdnen, amitom Seyovnda igi WiSkarTan. gogonebi saubarSi iyvnen garTuli, roca levani mariamisken
daixara da kargi xani esaubra.
gvian gaerkva mariami ymawvili
Tavadis naTqvamSi; levani sTavazobda
mas, rom misi ZRvenisgan kabadoki
Seekera, iseTi bolo ganieri da sruli,
rogoric deda-dedofals ecva da
mariamobis wina dRes, SuaRamisas, did
muxasTan misuliyo masTan Sesaxvedrad. qalis uarze, _ es ar moxdeba,
RvTismSobeli gamwiravso, levans
daumSvidebia: igi keTilia, Tanac
gogonebs mfarvelobs da gapatiebso.
amasTan saTqmelic maqvs mamaSenze,
dedaSenze, Senze, safrTxe unda agaridoo Tavidano. kidev sxva raRacebze
usaubria levans, magram mariams es ar
axsovda, vinaidan iseTi TvalebiT
uyurebda ymawvili.
ar gailia dReebi mariamobis
dResaswaulis dadgomamde, Tumca
mTeli dRe da Rame saqmeebi iyo, mgalobelTa gundic axal galobebs
amzadebda, romelic umTavresad misi
Sesasrulebeli iyo. mravaljer eaxla
deda elenes gulis gasaxsnelad, magram vera da ver gaubeda, ena ar ubrundeboda, azrs ver uyrida TavSi. iqneb
dardis gasaqarveblad gumbaTis sarkmlidan, rogorc, gogonebi ixseneben,
erTsa da imaves mReroda ratomRac:
“vai Suri sayvareli, rina muSi mamardare, rinaSi neba qordasuni, qiana musi
mafarTare.”
SuaRame dgeboda. xval, iqneb ukve
dRes, mariamobaa. kabadoki Caicva,
iatakze efina misi bolo.
_ ara, ver waval... ho waval... ver
waval... magram,... mama, deda, me.... ara, ar
waval... waval. mere joxi aiRo, bolomaxvila, mZime, grZeli da frTxilad
gavida ezoSi. ar vafiqrebineb, rom
mSiSara var, mxolod isa da misi jiSia
mamaci!
ar dasrulda gza muxebamde, guli
ar eteoda sagules.
mama gaaxsenda, maSin patara iyo. saxe
ar axsovda, brge, axovani, nabadsa da
baSliySi gamowyobili, TeTri cxenze
amxedrebuli. wasvlis win akoca gulikos, dedas mxarze moxvia xeli da
gavida. ukeT axsovda, rom SuaRamiT
gasisxlianebuli mama Semoasvenes da
Sua oTaxSi daasvenes. deda da bebia
tirodnen, kacebic tirodnen, alionamde
brge biWebma gaasvenes da sadRac tyeSi dafles.
deda daudga Tvalwin. ZaZebiT Semosili, metad TeTri-TeTri, usaSvelod grZeli warbebiT da
wamwamebiT. saRamos gavida Txebis
mosadenad da ar dabrunebula. bebiam
didxans itira da Tqva, rom odiSs
gavidao, iqidan SeiZleba stambolSi
gadavideso, da male Camovao.
bebiam ki axali qoxi uRran tyeSi
aaSenebina Turme sofelSi jer kidev
darCenil mezoblebs, raTa av sulebs
TvalSi ar SevCxerodiTo, rogorc bebia ityoda.
maSin ver xvdeboda guliko iqaur
ambebs, Tumca icoda, rom wveriani da
cxvris tyavianebi wvavdnen saxlebs,
qalebs, bavSvebs atyvevebdnen, moxucebs xmliT Cexavdnen, saqoneli mihyavdaT, ZaRlebs xocavdnen, Rorebs ki
eridebodnen ratomRac, maTi eSinodaT
mxolod.
mainc mogvagnes tyeSic cxenosnebma. bebia ar wavida saxlidan, Seepasuxa,
joxi ataka. me gavi pare, buCqnarebSi
mowyobil safars mivande Tavi. qoxi
iwvoda bebiasTan erTad, aravin iyo
mSveleli.
wverianma qarTvelma Ziebma gvipoves
tyeSi, zRvispira migdebul saxli
gadagviyvanes ramdenime gogona da
kviris Tavze aq mogviyvanes. zRvispira bavSvebSi arcerTi biWi ar iyo, ambobdnen, rom biWebs klaveno naxvisTanave.
mTvare dahnaToda muxianis tevrs.
didi Wyonis kenwero avismomaswaveblad iyo garinduli, xis totebis qveS,
saflavebis Tavze ki iseTi ukuni
gayursuliyo, TiTqos gveleSaps daeRo
uzarmazari Savi xaxa.
kankalebda mariami, civ oflSi
ixviTqeboda. ukan gaqcevas azri ar
hqonda.
ufalo Cemo, ieso qriste, Zeo mama RmrTisa, Semibrale me, momec Zala, raTa
davZlio uZaloba Cemi, Seexvewa macxovars da yvelaze did saflavis qvasTan Cacucqda. mkvdar siCumes raRac
mweris sisina stvena arRvevda drodadro. levanis nabijebs moeloda da
sulganabuli usmenda cxenis floqvebis Cqams. arsaidan xma axlodan,
sadRac Sors ki ZaRlebi yefdnen. iqneb
is aris, iqneb masac eSinia CemsaviT,
iqneb ar gamouSves marto? is xom didi
kacia, qveynis momavali batoni!
levani ar Canda, zeviT aixeda, mTvare
axla ratomRac Zalian hgavda levans,
mere mze gaxda. iqneb esaa amSaap?
dro gadioda, levani ar Canda. kargia, iqneb gadaifiqra, gulze moeSva
mariams. ara, mova, iqneb movides, cotasac davrCebi da waval, waval...
iqneb ufro gvian movides, ar
ifiqros, rom me mSiSara var an ar minda misi naxva... kidev cota da ai, am
joxs davtoveb niSnad, rom me aq viyavi,
rom me mindoda misi naxva da movedi
martodmarto.
wamodga, mere Caicucqa, orive xeliT
joxs daawva mZimed da Rrmad CaarWo
miwaSi. kidev didxans uyura muxis
wverze dakidebul vercxlisfer mzes
da wamodgoma scada... ver SeZlo,
TiTqos saflavidan ConCxs gamoeyo
orive xeli da kabis boloSi CasWideboda. kidev scada...
adre diliT mariami gogonebma
i poves muxianSi, eklesiis moZRvris
ZvelisZvel saflavTan. qveda tuCis
kuTxeSi mihyinoda vardisfri sisxli.
mcire nakawric ar etyoboda sxeulze.
wiodnen gogonebi, qviTinebdnen
dedebi, TavSeukaveblad Rrialebda
mnaTe.
gamTeniisas mariamobis dResaswauli
Cveulebrivad daiwyo. uamravi mrevli
Seikriba, amdeni arasodes mosula. SarvaSiZebic movidnen didgvarovanTa
TanmxlebiT, mxolod levani ar Canda
mosulebSi. viRacas uTqvams, levani
dedas gaubrazda da bedias gabrundao
eklesiis ezodan, ratomRac gafiTrebuli, saxe waSlili Candao. manuCarisTvis sityva Seubrunebia ukmexad:
gveyo kudis qicini, sakmarisze metia
batonebi, gyavT salocavad bedias
afxazTa mefe bagrat, deda dedofali
guranduxt, sxva kide raRa gindaTo.
waved me, viloceb ilors, bedias, sanam
me var, am
Cems miwebze amSaap ar
iqnebao.
uTqvams da cxeni gauquslavs.
mariamobis dResaswauli dasrulda.
mgalobelTa gundi galobda, magram es
galoba ar iyo, ufro moTqmas da zars
hgavda. xalxi TvaliT daeZebda mzeTunaxav mariam-mafSalias, magram ver
poulobda. ar aris dafaruli rom ar
gacxaddes da aravin araferi icoda,
Tumca yvelam yvelaferi icoda.
dRe dasrulda, magram amSaap ar
Sedga, vin gabedavda xsenebas.
gvian RamiT manuCari da deda-dedofali Sesulan senakSi, sadac mariami esvena. manuCars muxli mouyria
angelozis dari cxedris winaSe, gogonas saxeze mborebia dedofali,
Zvirfasi jvari mouxsnia da gulikosTvis daukidia mkerdze.
seqtembris miwuruls kokispiruli,
warRvnis dari wvimebi dawyebula afxazeTs, saTanjos kalTebidan uzarmazari mewyeri Camomwvara, miwas da talaxs gadauvlia muxnarisaTvis da
borcvad dazvinula, eklesiis nawilic
daungrevia.
amazec aTasi Wor-marTali agorebula afxazeTis samegreloSi, odiSsa
da imereTSi.
aTasi Wiri da lxini yofila Semdgomac, magram didi mewyeri da oboli
bavSvis ambebi dRemde SemorCa iqaurTa mexsierebas. axlac iSviaTia ojaxi,
sadac qaliSvils gulikos ar arqmeven
saxelad da visac gogona ara hyavs, biWebisTvisac imeteben xolme.
erTi ramea namdvilad, bavSvi yvela
lamazia, guliTadi, gulkeTili, amdenadac es saxelic srulad Sesaferi,
magram ratomRac mgonia, rom yvela guliko, didi Tu patara, RvTiuri
sikeTis, silamazis, siyvarulis simboloa dRemde.
wina saukunis 80-iani wlebis
bolosTvis wminda barbares saxelobis dixazurgis naeklesiarze uamravi
xalxi iyrida Tavs da ara marto
dResaswaulebze. eklesiis qvaze
sanTlis dasamagri adgili ar iyo.
maSindeli nomenklaturis Savi manqanebic Camodiodnen aq imereTidan,
guriidan, aWaridan, samegrelodan da, ra
Tqma unda, afxazeTidan, gudauTidan.
galis raionis maSindelma liderma vaxtang yolbaiam, bzifeli kilbebis STamomavalma, gadawyvita wminda
barbares eklesiis aRdgena iseTad, rogoric is yofila pirvelyofilobidan. cxum-afxazeTis eparqiis meTaurTa locva-kurTxeviT proeqti Sedga
da Tanxebic gamoinaxa, gulianma
mSeneblebma Tavad ikisres eklesiis
ganaxlebuli Senobis umokles droSi
dasruleba.
samwuxarod, gangebam sxvanairad
ineba da afxazeTSi ZmaTamkvleli
omi daiwyo. axali safrTxis winaSe
dadga afxazeTi, im safrTxis winaSe,
romelic Zalian hgavda samasi wlis
winaT daviwyebul momavals.
rafiel gelantia
gazeT “iloris” norCma
mkiTxvelma gio gobeCiam,
qalaq zugdididan, “ilorSi” gamoqveynebuli misi
gamoxmaurebis kvaldakval
gamogvigzavna werili da
Tavisi leqsi, romelsac
vTavazobT Cveni gazeTis
mkiTxvelebs.
pativcemul
redaqcias!
samegrelo da kolxeTi ara Cagvris
aramed erTgulebis da gaerTianebis
simbolo iyo es mtermac icoda, da
amitom, Suris faqtorma Camoayaliba
aseTi grZnoba samegrelos mimarT,
saqarTvelos sxva kuTxeebisgan...
saerTod sad iyo saqarTvelo an
iberia, rodesac kolxeTi sibrZnis centrad da oqros sawmisis samSoblod
ixsenieboda... Cven xom pelazguri
iafeturi rasis warmomadgenlebi varT
romelic erT dros espaneTidan indoeTamde iyo gadaWimuli... swored
amaze ambobs ione zosime roca
lazares axsenebs. lazares enis
saZirkvlebi megrulSi unda veZioT
jer is rad Rirs, kretaze aRmoCenili
oqros mrgvali disko, romelic
arcerT enaze ar gaiSifra da aRmoCnda megruli nana...
saqarTvelo araa ganwiruli, imitom,
rom SesaniSnavi Taoba modis. mjobnis
mjobni xom ar daileva.
Tavs imiT viimedebT rom RvTismSoblis wilxvedri qveyana varT. SeiZleba es asec ar iyos, magram, rac
mTavaria, ers rwmenis udides sababs
aZlevs da amas unda gavyveT.
usaTuoa, rom saqarTvelo gadarCeba!
TqvenTan TanamSromloba Zalian
mamxnevebs.
es CemSi did emociebs aRviZebs
mouTmenlad movelodi “ilorSi” Cemi
gamoCenis dRes da Zalian gavixare,
roca Cemi gvari amovikiTxe. xom iciT,
molodinis mqone kacis fsiqologia
ufro did farglebSi vrceldeba.
Cems wignSi Setanili leqsebi Tu
moTxrobebi axla imdenad ar momwons,
radgan vgrZnob, rom saocari progresi ganvicade. aucileblad mogawvdiT
Cems morig naSromebs. mgonia, rom Cemi
pirveli wigniT damTavrda Cemi bavSvobis faza.
Cemi sayvareli gamoTqmaa: “me
mirCevinia aqilevsi viyo da sxvam maqos,
vidre viyo homerosi da sxva vaqo”.
gigzavniT Cems kidev erT leqss.
saqarTvelos ca cremlad iTvreba,
yoveldRe tiris TbilisTan mtkvari
es Cemi gulic ise imsxvreva,
rom var aTasjer krwanisTan mkvdari.
SoriT mosuli warsulis eqo,
is Samqoridan basianamde,
es bazaleTi kisramde gveyo
da wiwamurTan vkvdebiT aqamde.
TiTqos mTawmindac muxlze damdgara,
romlis saflavi ar dgas yiraze,
yvela devgmiri fexze amdgara,
satanebis da mterTa jinaze.
cxireTs sveneba araras gvizams,
jobs, rom mters SevxvdeT martyofis
velze,
xom xedavT, miwac saocrad gminavs,
da borkils vixsniT orTave xelze.
wminda giorgi, wmidaTawmida,
kvlav gagviZRveba didgorze omad,
Tamar dedofal, me SenTan minda
rusTvels vejibro Sendami xotbad!
12
ilori
gazeTi “ilori” uZRveba rubrikas “msoflio Cempionatebi fexburTSi”, romelic asaxavs msoflio Cempionatebis finalur bataliebs.
espaneTi sagzurs.
yovelgvar
molodins
gadaaWarba
CempionatSi
alJiris
nakrebis
monawileobam, romelic angariSiT
2:1 sZlies gfr-is nakrebs. meore matCSi ki Ciles sZlies angariSiT 3:2. Tumca, mesame matCi daTmes avstrielebTan 0:2.
burTebis uaresi Sefardebis
gamo jgufSi mesame adgili
daikaves. jgufidan ki gfr-isa
da avstriis nakrebebi gavidnen.
finali
italia _ gfr 3:1 (0:0)
11.07.1982w. madridi “santiago barnabeu“-s stadioni.
90.000 mayurebeli.
msajebi: ad.s. koelio (brazilia), v. xristovi (Cexoslovakia),
a. kleini (israeli)..
italia: Zofi (kapitani), Sirea, jentile, kolovati, kabrini,
bergomi, oriali, tardeli, konti, graciani (altobeli 8, kauzio
88), rosi.
gfr: Sumaxeri, kaltci, Stilike, k.h. fiorsteri, b. fiorsteri,
dremleri (hrubeSi 63), braitneri, brigeli, rumenige (kapitani)
(miuleri 70), litbarski, fiSeri.
golebi: rosi (57), tardeli (69), altobeli (81), braitneri (83).
bombardirebi
paolo rosi (italia) _ 6 burTi;
karl hainc rumenige (gfr) _ 5 burTi;
ziko (brazilia) _ 4 burTi;
zbignev boneki (poloneTi) _ 4 burTi;
Cempionatis simboluri nakrebi
Zofi, jentile (orive italia), luizinio (brazilia), kolovati (italia), Juniori (brazilia), bonieki (poloneTi), platini, tigana (orive safrangeTi), ziko (brazilia), rosi (italia),
rumenige (gfr).
iumori
mixeil saakaSvili Sedis
maRaziaSi:
_ Tu SeiZleba, erTi halstuxi momeciT! _ eubneba
gamyidvels.
_ gagixvioT, Tu aqve miirTmevT? _ ekiTxeba gamyidveli.
* * *
_ me viban, Sen iban, is ibans!
mixo, aba miTxari ra dros xdeba moqmedeba? _ ekiTxeba
maswavlebeli bavSvs.
_ axal wels, masw... _ pasuxobs mowafe.
* * *
15 wlis ojaxurma cxovrebam zaqros kargad aswavla, Tu
rogor unda icxovros qalis
gareSe.
* * *
qarTuli
estradis
varskvlavTa koncertma yrumunjTa sazogadoebaSi didi
warmatebiT Caiara.
* * *
bebia
gaxda
cudad,
SvilisSvilebma eqimi moiyvanes da ekiTxebian, ra eSvelebao.
_ kargi iqneba, Tu gaTxovdeba, _ pasuxobs eqimi.
SvilisSvilebi gagiJdebian:
_ ara, eqimo, raRa dros magisi gaTxovebaa.
gabrazebuli
bebia
aprotestebs:
_ eqimma ukeTesad ar icis,
ra miSvelis?
gazeTSi gamoqveynebuli
publikaciis avtorebs
ekisrebaT
pasuxismgebloba
faqtebisa da
monacemebis sizusteze
mesame jgufSi ki belgiis
nakrebma argentinelebs da
salvadorelebs sZlies 1:0,
xolo ungrelebTan fre iTamaSes da gavidnen momdevno
etapze. meore sagzuri ki
moi pova argentinis nakrebma.
IV jgufidan ki naxevarfinalSi gasvla SesZles inglisis da safrangeTis nakrebma gundebma.
pirvel qvejgufSi pirveli
adgili daikava poloneTis
nakrebma, xolo msoflios momavalma Cempionma italiis
nakrebma mxolod burTebis
ukeTesi sxvaobiT Camoitova
kamerunis gundi. V jgufidan
Semdeg
etapze
gavidnen
CrdiloeT irlandia da espaneTi. xolo VI jgufSi
pirveloba aravis dauTmo
braziliam. amave jgufSi meore adgili sabWoTa kavSiris
nakrebma daikava.
meore wreSi pirvel jgufSi
moxvdnen sabWoTa kavSiris,
poloneTis
da
belgiis
erovnuli gundebi. gadamwyveti
aRmoCnda sabWoTa kavSirisa da
poloneTis
gundebis
dapirispireba, romelic fred 0:0
dasrulda da burTebis ukeTesi SefardebiT naxevarfinalSi
polonelebi gavidnen. B jgufSi ki naxevarfinalis sagzuri
moipova germaniis federaciuli respublikis nakrebma.
III jgufSi Seikriba italiis, braziliisa da argentinis
erovnuli nakrebebi, romelSic
brazilielebma 3:1, xolo italielebma 2:1 sZlies argentinelebs. italielebsa da
brazilielebs Soris gamarTuli matCi ki Cempionatis
mSvenebad iqca, romelSic
italielebma gaimarjves 3:2. IV
jgufSi ki naxevarfinaluri
sagzuri moi pova safrangeTma.
italiis nakrebma naxevarfinalSi sZlia poloneTis
nakrebs, romelSic paolo
rosim dubli Seasrula. meore
naxevarfinalur matCSi ki
gfr-is nakrebma penaltebis
seriaSi daamarcxa safrangeTi.
mesame adgilisaTvis matCSi
polonelebma sZlies frangebs
angariSiT 3:2.
Cempionatis
finalurma
Sexvedram ki ukve gansakuTre-
buli brZolis gareSe Caiara.
italiis nakrebi germanelebze
erTi TaviT maRla idga da aman
asaxva angariSSic hpova. jer
kidev pirvel taimSi kabrinim
penaltis gatana ver moaxerxa,
Tumca, meore naxevarSi yvelaferi Tavis adgilze dadga.
germanelTa kari pirvelma paolo rosim dalaSqra, romelic
eqvsi gatanili goliT Cempionatis saukeTeso bombardiri
gaxda. Semdeg ki Tavi tardelim
da altobelimac gamoiCines.
erTaderTi, risi organizebac
germanelebma
SesZles,
Sexvedris miwuruls braitneris mier gatanili prestiJis
goli gaxldaT. amgvarad,
“skuadra aZuram” mesamed
moi pova msoflio Cempionoba
da am maCvenebliT brazilias
gautolda.
giorgi jalaRania
sizmrebis axsna daniel winaswarmetyvelis mier
“efrem verdis” wignisadmi interesi, miuxedavad misi xandazmulobisa, Zalian didia. igi Tavisi SinaarsiT izidavs mkiTxvelTa farTo masebs, vinaidan misi SemecnebiTi xasiaTi
xelmisawvdomia yvela donis ganaTlebis mqone adamianisaTvis.
amjerad gazeT “iloris” mkiTxvels vTavazobT nawyvetebs
“efrem verdis” wignis im monakveTidan, sadac Sekrebilia sizmrebis axsna daniel winaswarmetyvelis mier.
_ auzis naxva wyliT _ patiosnebis da bednierebis niSania.
_ auzSi banaoba _ cudia, magram bolo keTilia.
_ auzi damSrali naxo _ unayofo weliwadi iqneba.
_ avi angelozis naxva _ metad cudia da raime gansacdelSi Cavarde.
_ abanoSi Sesvla _ dardisa da borotebis niSania.
_ abanos naxva _ kargia.
_ aryis sma _ sircxvilisa da simwris niSania.
_ aqlemi naxo _ niSania Soreuli da bednieri mgzavrobisa.
_ aqlemebi Tu Cxuboben _ orni mefeni erTmaneTs waekidnon.
_ aqlemze Tu ijeqi _ saziano ram faTeraki uecrad
gardagxdes.
masTan sicocxleze
xelCaqneulebi midian
gamojanmrTelebulebi
brundebian
gagniZis preparati arCens
avTvisebian simsivnur daavadebebs, kuW-nawlavis gauvalobas,
kolits, fistulas, prostatits, buasils, nervis anTebas,
nevrozs, fsiqikurad daavadebulebs, parkinsons, asTmas, Ciyvs,
gulisa da Tirkmelebis daavadebebs, spobs azots TirkmelSi,
hkurnavs gafantuli sklerozs da Sidss, Svelis cerebralur
damblas, yurebidan Cirqdenas, osteoqondrozs, gaimorits,
sisxlis gaTeTrebas, sefsiss, botulizms, tuberkulozs,
cerozs I da II stadiebSi, C-hepatits, botkins, elenTis, naRvlis
buStis daavadebebs, anTebiT procesebs, qlamidias, klimaqss, wyluls, fsoriazs, saxsrebis daavadebebs, epilefsias, amyarebs
imunitets, axdens Tavis tvinis ujredebis aRdgena-SenarCunebas,
dadebiTad moqmedebs seqsualur darRvevebze da narkotikebTan damokidebulebebze.
koordinatebia:
Telavi, kavkasionis quCa #61-b,
gagniZe biWiko (domenti).
tel: 893-22-66-51 8(250) 7-61-24
Tbilisi, winamZRvriSvilis 120
baTumi, asaTianis 11,
(orSabaTs, oTxSabaTs
da paraskevs, 10-dan 14 saaTamde).
redaqciis misamarTia:
Tbilisi,
tabiZis quCa #23
arq Treidi
gTavazobT
S
A
L
E
msoflios rigiT XII Cempionati gaimarTa espaneTSi. misi
Catarebis formati gansxvavebuli iyo, rac gamoixata finalur etapze gundebis raodenobis 24-mde gazrdiT.
pirvel etapze gundebi eqvs
jgufSi ganawildnen, sadac III adgilze gasulebi, momdevno
raundSi, qmnidnen oTx samgundian jgufs, romlidanac
pirvel adgilze gasulebi
moi povebdnen naxevarfinalis
1982
kompiuterebs
da aqsesuarebs
yvela saxis
kompiuterul
momsaxurebasa
da serviss
aseve
maRalteqnologiur
LCD
monitorebs,
televizorebs,
cifrul
fotoaparatebs
da sxvadasxva
saxis
spec. teqnikas
mTavari redaqtori: roland jalaRania
mT. redaqtoris moadgile: daviT qobalia
teqnikuri redaqtori: mixeil CodriSvili
[email protected]
e-mail:[email protected]
reklamisganTavseba
899-57-33-22

Podobne dokumenty